ŽALIEJI ŠALIES UŽMOJAI – AMBICINGI, O GALIMYBĖS?

Diena, kai važinėsime tik alternatyviaisiais degalais varomomis transporto priemonėmis, tarp jų – ir viešojo transporto, nenumaldomai artėja. Ar tinkamai ruošiamasi būsimiems pokyčiams?

Drąsūs įsipareigojimai

Ekologiškas viešasis transportas, taršos mokesčiai lengviesiems automobiliams, parkavimo vietų mažėjimas, kelių siaurinimas – šių priemonių imasi Vakarų Europos šalys, siekdamos sumažinti taršą, pražūtingą klimato kaitos įtaką aplinkai ir paskatinti žmones persėsti į troleibusus, autobusus, tramvajus ar metro.

Lietuva, pasiryžusi žengti Žaliojo kurso keliu, užsibrėžė dar ambicingesnius tikslus ir įsipareigojimus, nei numatyta Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose.

Remiantis Seimo patvirtinta Nacionaline klimato kaitos valdymo programa, iki 2027 m. įsipareigojama pasiekti, kad visas didmiesčių viešasis transportas, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudotų tik atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, kai teikiamos viešosios keleivių vežimo paslaugos.

Svarbiausia, kad siekiant žaliojo tikslo nenukentėtų gyventojai – jie turės sumokėti už brangius ekologiškus autobusus.

Be to, remiantis Alternatyviųjų degalų įstatymu, „nuo 2029 m. sausio 1 d. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, turi būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus“.

Netobulas įstatymas

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio teigimu, keleivių vežėjai įsigyja vis daugiau alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, tačiau kalbėti apie proveržį šioje srityje dar labai anksti – žengti Žaliojo kurso keliu trukdo objektyvūs ir nuo vežėjų nepriklausantys veiksniai.

Vienas jų – netobulas Viešųjų pirkimų įstatymas, nenumatantis galimybės įmonei, laimėjusiai konkursą vežti keleivius dyzeliniais autobusais, keisti jų į ekologiškesnius.

Bendrovė „Kautra“ pastaruoju metu laimėjo du viešųjų pirkimų konkursus.

„Jie buvo skelbti prieš dvejus ir daugiau metų, kai Lietuvos žalioji politika buvo visai kita. Laimėjome konkursą dešimčiai metų, bet, užtrukus įvairioms procedūroms, teismo procesams, į kelius su dyzeliniais autobusais išvažiuosime tik nuo 2023-iųjų. Konkursą laimėjome pagal tam tikrus įkainius, kurie pritaikyti dyzeliniams autobusams, – jie galės būti didinami, bet tik priklausomai nuo dyzelino kainos. Tad iki 2033 m. būsime savotiški įkaitai, privalėsime važiuoti dyzeliniais autobusais, nors tiek transporto priemonių tiekėjai, tiek mes sakome: galime pateikti keleiviams ekologiškas transporto priemones, bet tai draudžiama pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o savivaldybės nieko negali keisti“, – kalbėjo „Kautros“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Pasak jo, valstybė ragina žengti Žaliojo kurso keliu, pereiti prie naujų ekologinių standartų, bet dėl ydingo Viešųjų pirkimų įstatymo vežėjai negalės modifikuoti jau įsigytų transporto priemonių iš dyzelinių į elektrines.

„Mano supratimu, Viešųjų pirkimų tarnyba ar Susisiekimo ministerija turėtų pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad tiek perkančioji organizacija, tiek tiekėjai, tiek vežėjai galėtų suderinti savo sprendimus ir sėkmingai vykdydami valstybės politiką žengti Žaliojo kurso keliu. Domėjomės Vokietijos patirtimi: ten vežėjas, ankstesnį konkursą vežti keleivius laimėjęs su dyzeliniais autobusais, dabar transformavęs juos į ekologiškus, gauna vadinamąsias žaliojo kilometro kompensacijas. Galbūt panašią patirtį galima būtų pritaikyti ir mums“, – siūlo „Kautros“ atstovas.

Ar užteks lėšų?

G.Nakutis priminė, kad šalies savivaldybės jau nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d., skelbdamos konkursus keleiviams vežti, privalo nustatyti, kad paslaugos turi būti teikiamos autobusais, kurie naudoja alternatyviuosius degalus.

Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius mano, kad reikalavimas, kad visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas būtų pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus, aplinkosauginiu požiūriu yra pagirtinas, kartu – brangus ir ambicingas.

„Klausimas: ar ne pernelyg ambicingas, ar mes, kaip valstybė, galėsime jį įvykdyti? Nors skirtingų savivaldybių autobusų parkų atnaujinimo darbai vyksta jau dabar, turime nepamiršti, kad starto pozicija yra labai žema – dauguma transporto priemonių yra apie 15–20 metų senumo. Jau šiandien matome, kad net suvienijus savivaldybių, ES ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinės priemonės šaltinius, lėšų iki 2029 m. sukurti visiškai žaliąjį autobusų parką ir atitinkamą infrastruktūrą jam palaikyti nepakaks. Reikia gerokai didesnių investicijų“, – įsitikinęs M.Sinkevičius.

Pasak jo, reikia tikėtis, kad valstybė į tai atsižvelgs ir dar kartą įvertins reikalavimus arba užtikrins pakankamą finansavimą, reikalingą jiems įgyvendinti.

„Svarbiausia, kad siekiant žaliojo tikslo nenukentėtų šalies gyventojai, kuriems viešojo transporto paslaugos gali tapti mažiau prieinamos – būtent jie turės galiausiai sumokėti už brangius naujus ekologiškus autobusus“, – pabrėžė Savivaldybių asociacijos prezidentas.