TARPTAUTINIAME BĖGIME „GYVYBĖS IR MIRTIES KELIU“ VILNIUJE DALYVAVO PER 7 TŪKST. ŽMONIŲ

Vilniuje sekmadienį vykusiame tradiciniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtame pagerbti Lietuvos laisvės gynėjus, dalyvavo per 7 tūkst. žmonių.

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidento Vidmanto Dobrovolsko teigimu, šiemet dalyvauti bėgime buvo užsiregistravę žmonės iš 22 šalių.

Bėgo apie 2,5 tūkst. karių, apie 1 tūkst. šaulių, beveik 4 tūkst. bėgikų buvo civiliai asmenys.

V. Dobrovolsko teigimu, tai vienas masiškiausių bėgimų Lietuvoje.

„Prieš pandemiją vienu metu dalyvavo beveik 8 tūkst. žmonių, tai buvo masiškiausias bėgimas. Po pandemijos truputį sumažėjo, bet dabar eina vėl link to, kad daugėja dalyvių“, – sekmadienį BNS sakė bėgimo organizatorius.

Anot jo, bėga įvairaus amžiaus žmonės, yra ir nuolatinių dalyvių.

„Jaunimo tikrai nemažai, ir visai nedideli vaikučiai įveikė tuos devynis kilometrus. Bet matyti ir tų pačių veidų, kurie kasmet dalyvauja. Prisijungia ir jaunimas, bet neapleidžia ir bėgimo veteranai“, – teigė jis.

Taurė kaip gausiausiai bėgime dalyvavusiai organizacijai įteikta Lietuvos kariuomenei, Karo akademija apdovanota kaip gausiausia Vilniaus komanda, tarp sporto klubų už aktyvų dalyvavimą įvertintas Kauno bėgimo mėgėjų klubas, tarp mokyklų – Vilniaus jėzuitų gimnazija.

V. Dobrovolsko duomenimis, bėgimai „Gyvybės ir mirties keliu“ surengti ir vienuolikoje užsienio valstybių: Belgijoje, Lenkijoje, Estijoje, JAV, Kanadoje, Švedijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje.

Užsienyje iš viso bėgo apie 1,3 tūkst. dalyvių.

Pagarbos bėgimas Vilniuje surengtas 32 kartą.

Bėgikai įveikė simbolinę maždaug devynių kilometrų trasą Vilniaus gatvėmis, ji driekėsi nuo Antakalnio kapinių, kur palaidoti žuvusieji per 1991 metų sausio įvykius, iki televizijos bokšto.

Bėgimu išreiškiama pagarba bei padėka žmonėms, žuvusiems 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusiems nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.