Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Specialiosios paskirties komandos pareigūnai ties Vilkaviškio  rajono Antupių  kaimu, kelyje Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas, patikrinti sustabdė  krovininį  automobilį „DAF“ su priekaba.

Jį vairavo tvarkingus dokumentus turėjęs 39 metų Rusijos pilietis. Jis į Lietuvą iš Kaliningrado srities atvyko per Kybartų kontrolės punktą ketvirtadienio naktį ir vežė apie 6 tonas sveriantį akmens vatos krovinį. Pasieniečiai turėjo informacijos, kad užsienietis gali gabenti ir nelegalių prekių.

Apžiūros metu kabinoje ir priekaboje VSAT pareigūnai aptiko 499 pakelius  cigarečių „NZ Gold Super Slims“. Visos rūkalų pakuotės buvo be akcizo mokesčio ženklų.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pasieniečiai pradėjo administracinės bylos teiseną. Už tokį pažeidimą rusui gresia bauda nuo 1500 iki 4300 eurų bei gabenimo priemonės konfiskavimas.

Krovinis automobilis su priekaba, gabentas akmens vatos krovinys ir cigaretės saugomi Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardoje.

Rusą pasieniečiai po apklausos paleido įteikę jam šaukimą atvykti į Vilkaviškio apylinkės teismą, kur bus nagrinėjama ši byla.

VSAT primena, kad už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas, kuriomis daroma žala valstybei, asmenys gali gauti piniginį atlygį. Pasieniečiai laukia tokių pranešimų apie kontrabandos ar korupcijos atvejus. Pranešėjui už tai gali būti atlyginama iki 14 tūkst. eurų, todėl asmenys, turintys vertingos informacijos, kviečiami būti aktyvūs ir pilietiški.

Informaciją apie tai pasieniečiai ragina teikti visą parą veikiančiu nemokamu anoniminiu pasitikėjimo telefonu 8 800 10 112. Suteikti tokius duomenis taip pat galima naudojantis pasieniečių interneto svetainėje esančia pranešimo forma ar kitu pranešėjui priimtinu būdu.

Aplinkos triukšmas dažnai yra neišvengiamas, todėl nuo jo sukeliamų problemų kenčia žymi gyventojų dalis, o pagal sukeliamų ligų mastą triukšmo problema yra antra po oro taršos.

„Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausių ekologinių problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą“, - sako Eugenija Novicki-Bittner, „Rockwool“ marketingo vadovė.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo šiuos triukšmo sukeltus padarinius sveikatai: pažeidžia klausą, sutrikdo miegą, skatina streso hormonų išskyrimą, sukelia nepasitenkinimą, turi įtakos kalbos suvokimui ir neigiamai veikia mokymo procesą, protinių užduočių atlikimą, socialinę elgseną. Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir visų pirma pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemoms, labai susilpnėja imuninė sistema.

Visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, kad norint apsisaugoti nuo triukšmo ir jo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, reikia vengti triukšmingų renginių, naudoti klausos apsaugos priemones (pjaunant žolę, atliekant statybos ar remonto darbus ir pan.). Norint nuo triukšmo apsaugoti kitus, reikia atkreipti dėmesį, ar mūsų keliami garsai netrikdo artimųjų, kaimynų.

„Vis dėlto yra tokių triukšmo šaltinių, kurių patys kontroliuoti negalime, pavyzdžiui, ūkinė komercinė veikla, transporto srautai miestuose“, – į problemą atkreipia dėmesį E. Novicki-Bittner. – Todėl nors Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys įgyvendina Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą, taip pat Valstybinę triukšmo prevencijos programą, kurioje numatytos konkrečios priemonės triukšmo poveikiui mažinti, savo gyvenamoje aplinkoje galime patys imtis triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo“.

Apsauga nuo triukšmo gali būti užtikrinama pastato vidinių atitvarinių konstrukcijų bei perdangų garso izoliavimu.

Lietuvoje atitvarinių konstrukcijų garso izoliavimo kokybei aprašyti naudojama penkių A, B, C, D ir E garso klasių sistema (pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“). Naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privalomi C garso klasės reikalavimai. Rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams privaloma žemiausia E klasės kategorija.

„Norint išvengti triukšmo tiek statant naujus statinius, tiek renovuojant pastatus, grindų, išorinių sienų ir stogo izoliacijai patariama naudoti universalias akustinės akmens vatos plokštes, kurios ne tik gerai sugeria triukšmą, bet ir pasižymi atsparumu ugniai, vandeniui ir nesukrenta pertvaros konstrukcijos viduje“, – sako E. Novicki-Bittner.

Akmens vatos plokštės, visiškai užpildydamos ertmes metalinių ir medinių karkasų pertvarose, užtikrina gerokai aukštesnį garso izoliacijos lygį, palyginti su kitomis plokštėmis, naudojamomis tose pačiose konstrukcijose.

Akmens vatos plokštės naudojamos karkasinės konstrukcijos vertikalių, horizontalių ar nuožulnių atitvarų, kurių neveikia eksploatacinės apkrovos (lengvose karkasinės konstrukcijos sienose, mūrinių trisluoksnių sienų konstrukcijose, palėpėse ar stogo konstrukcijose tarp gegnių, papildomo sienų šiltinimo karkasinėse konstrukcijose, tarpaukštinėse perdangose ir grindyse virš rūsio), šiluminei ir garso izoliacijai.

Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai informacijos ieško nuosavą būstą įsirenginėjantys, vidutinio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas gaunantys apklaustieji. Tai parodo, kad statybinių medžiagų pasirinkimas neretai priklauso nuo turimų žinių ir žmogaus išsilavinimo.

Net 46 proc. žmonių šilumos izoliaciją įvardijo kaip svarbiausią savybę, renkantis būstą, todėl analizuojant poveikį sveikatai, daugiausia dėmesio tyrime skirta būtent namų apšiltinimo medžiagoms. Didžiausią susirūpinimą gyventojai išsakė dėl stiklo vatos: 20 proc. respondentų nurodė manantys, kad ši medžiaga yra kenksminga sveikatai ir 49 proc. – kad stiklo vata žmogaus organizmui gali turėti neigiamos įtakos. Klausiami apie tai, kokią grėsmę, jų nuomone, kelia akmens vata, gyventojai dažniausiai įvardijo alergijos pavojų (30 proc.), antroje vietoje – kosulį ir astmą (po 25 proc.). Stiklo vatos grėsmę sveikatai dažniau paminėjo vyrai ir mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai. Mažiausiai susirūpinimo gyventojams kėlė putų polistirenas – dėl jo kenksmingumo sveikatai baiminasi 12 proc. respondentų.

Visų medžiagų bijoti nereikia

„Mineralinė vata sudaryta iš neorganinės pluoštinės medžiagos, plaušelių surišimui naudojant mažą kiekį dervos, kuri gali būti gaminama naudojant formaldehidą – bekvapę medžiagą, galinčią sukelti galvos skausmą ar pykinimą. Tiesa, baimintis formaldehido poveikio nereikėtų – jis dervos gamybos metu praktiškai pilnai sureaguoja, o labai maži likutiniai jo kiekiai  išgaruoja per pirmąsias savaites po mineralinės vatos pagaminimo. Kiek sudėtingiau yra su alergizuojančiu mineralinės vatos poveikiu – niežėjimą ir net alergiją gali sukelti šiurkštūs odos paviršių įbrėžiantys akmens vatos plaušai, todėl dirbant su medžiaga derėtų naudoti darbinius rūbus, pirštines ar net respiratorių“, – įspėja Vilniaus universiteto Polimerų chemijos katedros vedėjas, profesorius Ričardas Makuška.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad mineralinės vatos sluoksniai turėtų būti uždengti tinku, plėvelėmis ar gipso kartono plokštėmis, nes po kurio laiko pluoštas ima dulkėti , todėl gali alergizuoti ar sukelti kitokį neigiamą poveikį. Prof. R. Makuškos teigimu, putų polistirenas yra visiškai saugi, nealergizuojanti ir kenksmingų teršalų neišskirianti medžiaga, kuri, net ir susidėvėjusi, nekelia pavojaus sveikatai.

Į naują gamybos liniją 6 mln. eurų investavusi dolomito gamybos bendrovė "Dolomitas" ketina atsisakyti naktinių pamainų ir darbo savaitgaliais. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Antano Bartulio, našesnė linija leis patenkinti paklausą per trumpesnį laiką.

"Galėsime pereiti į normalų darbo režimą, sezonu nereikės dirbti savaitgaliais ir viršvalandžių. Galbūt nebereikės ir naktinės pamainos. Tai leis sumažinti sąnaudas", - BNS sakė A.Bartulis.

Pasak jo, naujoji linija yra penkta - pradėjus veikti naujajai, pasenusi pirmoji nebebus naudojama, o likusios trys veiks toliau.

A.Bartulis teigia, kad našesnė gamyba leis įsitvirtinti Latvijos rinkoje, kuri buvo prarasta per krizę: "Galėsime agresyviau veikti".

Anot A.Bartulio, penktadienį pradedanti veikti linija per valandą gali pagaminti 400 tonų skaldos, o senesnės linijos - 200 tonų. Vien į ją investuota 5 mln. eurų (2 mln. eurų - Europos Sąjungos parama), o dar 1 mln. eurų - į infrastruktūrą.

Dolomito skaldelės naudojamos asfaltbetonio mišiniams, tiesiant kelius, gaminant gelžbetonio konstrukcijas, betoną, akmens vatą, stiklą.