-
Seimo komitete – klausimas dėl Kauno centrinio pašto likimo 6
Kaip Eltai sakė komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, bus aptariamas ne tik pensijų išnešiojimo klausimas, bet ir Kauno centrinio pašto likimas.
„Vienas pagrindinių klausimų (posėdžio metu. – ELTA) būtų dėl pašto nekilnojamojo turto valdymo. Turima galvoje Kauno pašto likimą. Turime klausimą: kaip čia išeina, kad (Lietuvos paštas. – ELTA) gaunantis valstybės biudžeto dotacijas už universaliąsias pašto paslaugas, pralaimi konkursus nešioti pensijas, o konkursus laimi kiti. Taip pat – ką ruošiamasi daryti ateityje, kad paštas visiems žmonėms, ypač gyvenantiems kaimuose, būtų labiau pasiekiamas“, -–Eltai sakė R. Sinkevičius.
Kaip čia išeina, kad Lietuvos paštas, gaunantis valstybės biudžeto dotacijas už universaliąsias pašto paslaugas, pralaimi konkursus nešioti pensijas, o konkursus laimi kiti.
ELTA primena, kad penktadienį Susisiekimo ministerijoje vyko pasitarimas dėl Kauno centrinio pašto pastato, kuriame dalyvavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Kultūros ministras teigė, kad ministerija turi lėšų paveldo objektams sutvarkyti, todėl Lietuvos paštas galėtų kreiptis į ją dėl Kauno centrinio pašto pastato sutvarkymo.
„Kultūros ministerija (susitikime. – ELTA) atkreips dėmesį į tą aplinkybę, kad, mūsų žiniomis, Lietuvos paštas nėra kreipęsis į Kultūros ministeriją dėl paveldotvarkos lėšų panaudojimo pastato būklei sutvarkyti, tą Lietuvos paštas galėtų daryti“, – žurnalistams sakė M. Kvietkauskas.
Praeitą antradienį „Žinių radijui“ R. Masiulis sakė, kad reikėtų svarstyti galimybę pastatą parduoti, nes Lietuvos paštas neturi lėšų objektui remontuoti.
„Ši pozicija yra ne iš gero gyvenimo. Jeigu paštas būtų turtingas, kur darbuotojai, paštininkai gautų rinkos atlyginimus kaip privačiose kompanijose ir liktų dar pinigų pasirūpinti atstatyti, renovuoti tas erdves, išpuošti tai, be abejo, tą ir turėtų daryti. Bet kai yra sprendžiami pirmo, gyvybinio būtinumo klausimai, kaip pakelti algas vargingiausiems, tai yra situacija iš vargo“, – sakė R. Masiulis.
Kauno centrinio pašto rūmai yra svarbus Lietuvos laikinosios sostinės laikotarpio reprezentacinis statinys, tačiau rūmų būklė kasmet prastėja. Šiuo metu Lietuvos paštas naudoja mažesnę dalį patalpų.
-
Paaiškėjo, kada spręsis Kauno centrinio pašto pardavimo klausimas 8
„Šis klausimas yra suplanuotas į artimiausią valdybos posėdį. Artimiausias posėdis yra vasario 8 dieną“, – pirmadienį sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.
Ji teigė, kad Lietuvos paštui šiuo metu tereikia 10 procentų pastato.
„Jeigu bus priimtas sprendimas parduoti pastatą, tuomet bus samdomi nepriklausomi vertintojai, kuri bus kaip pagrindas inicijuoti pardavimą ir nustatyti jo pradinę kainą. Toliau kainą nulems tai, kokią kainą bus linkę pasiūlyti potencialūs pirkėjai“, – kalbėjo pašto vadovė.
Jeigu paštas nuspręstų parduoti pastatą ir pastato vertė viršytų 5 proc. įstatinio kapitalo, tai turėtų būti patvirtinta akcininko – Susisiekimo ministerijos.
Pasak pašto ir ministerijos atstovų, ar parduoti pastatą, būtų sprendžiama įvykus aukcionui ir sužinojus, kokia kaina už jį yra siūloma.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras pabrėžė, kad pastatą privatizuojant reikėtų nurodyti sąlygas, kad jo pirkėjas žinotų, kokias savybes privalės išsaugoti.
„Prieš parduodant pastatą, bus parengtas apsaugos reglamentas, kuriame detaliai išvardyta, kas saugotina“, – žadėjo Kultūros paveldo departamento vadovas.
Jeigu bus priimtas sprendimas parduoti pastatą, tuomet bus samdomi nepriklausomi vertintojai, kuri bus kaip pagrindas inicijuoti pardavimą ir nustatyti jo pradinę kainą.
Kauno centrinį paštą kartą jau svarstyta parduoti 2017 metais drauge su Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatais.
Tuomet paskelbęs apie šių pastatų pardavimą, Lietuvos paštas vėliau pranešė, kad vykusi tik apklausa, o sprendimas dėl pastatų pardavimo nėra priimtas.
Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau „Kauno diena“ jau rašė, kad iškilo reali grėsmė paštui neatsidurti šiame sąraše.
Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
Dalis architektų ir visuomenės atstovų kritikuoja sprendimą paštą parduoti, teigdami, jog išskirtinis reprezentacinis pastatas turėtų būti atviras visuomenei ir likti valstybės ar savivaldybės rankose arba būtų kuriama bendra viešoji įstaiga jam valdyti.
Kauno savivaldybė nėra linkusi šio pastato perimti savo žinion ir ragina Susisiekimo ministeriją ir jai pavaldų Lietuvos paštą priimti sprendimus, kad pastatas būtų įveiklintas.
Primename, kad miesto bendruomenė ėmėsi žygių gelbėti unikalų Kauno centrinio pašto pastatą ir ragino pasirašyti peticiją. Tokių veiksmų imtasi po vandentiekio avarijos, kuri perša mintį, kad šį unikalų statinį Lietuvos paštas tarsi palikęs likimo valiai.