Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas Gitanas Nausėda su Nyderlandų premjeru M. Rutte aptars gynybos ir saugumo, NATO rytinio flango stiprinimo, paramos Ukrainai bei aktualius Europos Sąjungos (ES) klausimus.

M. Rutte šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu tapti NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdiniu.

Jam paramą yra išreiškusi Jungtinė Karalystė, Vokietija bei kitos šalys. Ekspertų vertinimu, M. Rutte vizitas į Lietuvą taip pat yra susijęs su siekiu užsitikrinti ir Vilniaus paramą.

Vis tik Vengrija tvirtina, kad nerems anksčiau jos vyriausybę kritikavusio M. Rutte.

Norą siekti NATO vadovo posto yra išreiškęs ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).

Nyderlandų premjeras taip pat dalyvaus diskusijoje apie naujo ES politinio ciklo prioritetus. Jis prasidės po šių metų birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Diskusijoje taip pat dalyvaus Ch. Michelis, Švedijos, Čekijos ir Bulgarijos vadovai.

Diskusijos šiuo klausimu balandį taip pat vyks Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.

„Egiptui reikia paramos, tad paremkime Egiptą“, – ketvirtadienį sakė Ch. Michelis, atvykęs į Vašingtoną dalyvauti penktadienį vyksiančiame susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Jis pridūrė, kad per savaitgalio vizitą susitiks su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu).

Be to, Ch. Michelis A. F. al Sisi kvietimu dalyvaus konferencijoje apie dabartinius įvykius Artimuosiuose Rytuose, Palestiniečių teritorijas ir taikos procesą, sakė jo atstovė spaudai. Ji pridūrė, kad kartu su EVT pirmininku į Egiptą vyks Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

U. von der Leyen anksčiau šią savaitę Tiranoje paskelbė, kad Briuselis atidarys humanitarinį oro koridorių į Gazos Ruožą.

Ch. Michelis išreiškė tvirtą paramą Izraelyje trečiadienį apsilankiusiam J. Bidenui, kuris teigė gavęs Kairo sutikimą praleisti apie 20 sunkvežimių su humanitarine pagalba. EVT pirmininkas pakartojo, kad ES remia Izraelio teisę gintis pagal tarptautinę teisę.

Ilgai laukta humanitarinė pagalba Gazos Ruože įstrigusiems palestiniečiams turėtų būti pradėta teikti penktadienį, ketvirtadienį pranešė Egipto žiniasklaida.

Ch. Michelis pabrėžė, kad galimas pabėgėlių antplūdis į Egiptą yra iššūkis, ir išreiškė viltį, kad penktadienį Vašingtone vyksiančiame susitikime šiuo klausimu bus pasikeista svarbia informacija.

Paklaustas, ar Europa šiuo klausimu yra vieninga, jis atsakė teigiamai. Pasak jo, vieningą poziciją Europos lyderiai išreiškė per antradienį vakare surengtą vaizdo konferenciją.

„Mes palaikome Izraelį“, – kalbėjo U. von der Leyen ketvirtadienį sakydama kalbą Vašingtone įsikūrusiame strateginių studijų centre „Hudson Institute“. Ji pakartojo, kad šalis turi teisę gintis po „Hamas“ spalio 7 dieną įvykdyto išpuolio.

Rusijos invazija į Ukrainą atkreipė Briuselio dėmesį į tai, kad reikia naujo politinio postūmio, kuris paremtų kelių kandidačių į ES siekius.

Tačiau Ukrainoje tebesitęsiant kovoms, o Moldovos provakarietiškai vyriausybei stengiantis vykdyti reformas, aukšto rango pareigūnai anksčiau nenorėjo nurodyti tikslių datų.

„Kad būtume patikimi, manau, turime kalbėti apie laiką ir namų darbus“, – kalbėdamas Bledo strateginiame forume Slovėnijoje sakė Ch. Michelis.

„Rengdami kitą ES strateginę darbotvarkę turime išsikelti aiškų tikslą. Manau, kad iki 2030 metų abi pusės turi būti pasirengusios plėtrai“, – teigė jis.

„Tai ambicinga, bet būtina. Tai rodo, kad esame rimtai nusiteikę“, – pridūrė jis.

Ch. Michelis pažymėjo, kad Vakarų Balkanų šalys, susikūrusios po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, pradėjo siekti narystės ES daugiau nei prieš du dešimtmečius.

EVT pirmininkas pritarė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) nuomonei, kad Europa turėtų laikytis pažadų, kuriuos Briuselis davė šalims kandidatėms.

Tačiau jis taip pat pritarė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) argumentui, kad Bendrija, prieš integruodama naujas nares, taip pat turėtų supaprastinti savo sprendimų priėmimo procesus.

Naujasis jo mandatas prasidės birželio 1 d., pasibaigus dabartinei kadencijai, ir galios iki 2024 m. lapkričio 30 d., sakoma Europos Vadovų Tarybos pranešime. „Jis yra trečiasis visu etatu dirbantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nuo tada, kai šis postas 2009 m. gruodžio 1 d. buvo įsteigtas pagal Lisabonos sutartį“, – sakoma jame.

Ch. Michelis, 46 metų buvęs Belgijos ministras pirmininkas, yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nuo 2019 m. sausio 1 d. Jis yra vienas iš dviejų aukščiausių Europos Sąjungos lyderių, tarptautiniu mastu atstovaujantis 27 valstybių blokui bendros užsienio ir saugumo politikos srityse. Kita ES vadovė yra penkerių metų kadencijai paskirta Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

A. Navalnas sekmadienio vakarą buvo sulaikytas Maskvos oro uoste, kai grįžo į tėvynę iš Vokietijos.

„Aleksejaus Navalno sulaikymas atvykus į Maskvą yra nepriimtinas. Raginu Rusijos institucijas nedelsiant jį paleisti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borrellis) taip pat paragino paleisti opozicionierių.

„Rusijos institucijos privalo gerbti Aleksejaus Navalno teises ir nedelsiant jį paleisti. Teismų sistemos politizavimas yra nepriimtinas“,– tviteryje parašė J. Borrellas.

Paleisti A. Navalną paragino J. Bideno patarėjas

JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) sekmadienį paragino Rusiją nedelsiant paleisti Kremliaus kritiką A. Navalną, kuris buvo sulaikytas Maskvos Šeremetjevo tarptautiniame oro uoste, kai grįžo iš Vokietijos, kur kelis mėnesius buvo gydomas po mėginimo jį nunuodyti.

„Ponas Navalnas turi būti nedelsiant paleistas, o kaltininkai, atsakingi už pasipiktinimą keliantį pasikėsinimą į jo gyvybę, turi būti patraukti atsakomybėn“, – tviteryje parašė J. Sullivanas.

„Kremliaus išpuoliai prieš poną Navalną nėra tik žmogaus teisių pažeidimas, bet ir Rusijos žmonių, siekiančių būti išgirstais, įžeidimas“, – pridūrė J. Bideno patarėjas.

Aleksejaus Navalno sulaikymas atvykus į Maskvą yra nepriimtinas. Raginu Rusijos institucijas nedelsiant jį paleisti.

44 metų opozicijos lyderis sugrįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur buvo kelis mėnesius gydomas po mėginimo jį nunuodyti. A. Navalno teigimu, šis mėginimas buvo surengtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu.

Politikas blogai pasijuto rugpjūtį skrydžio iš Sibiro į Maskvą metu, o vėliau buvo nuskraidintas medicininiu lėktuvu į Berlyną.

Vakarų ekspertai nustatė, kad jis buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Pasikėsinimas sustiprino įtampą tarp bloko ir jo rytinės kaimynės.

Gruodžio mėnesį Rusija ėmėsi, pasak Vokietijos „nepateisinamų“ atsakomųjų sankcijų dėl jai ES po apnuodijimo įvestų sankcijų.

Maskva paskelbė draudimą atvykti keliems ES atstovams, kai Briuselis už įvedė sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams.

Į ES sąrašą buvo įtraukti šeši Kremliui artimi asmenys, kurie, pasak ES, yra vienu ar kitokiu būdu buvo atsakingi už A. Navalno apnuodijimą dėl užimamų pareigų.

„Ką tik aptariau padėtį #Baltarusijoje su Rusijos prezidentu Putinu, – sakoma Ch. Michelio „Twitter“ žinutėje. – Tik taikus ir iš tikrųjų įtraukus dialogas gali išspręsti krizę Baltarusijoje.“

Šis pasitarimas su Kremliumi įvyko Ch. Micheliui sušaukus trečiadienį vaizdo konferencijos formatu vyksiantį neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą dėl besivystančios krizės Baltarusijoje, kur vyksta dideli opozicijos protestai prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos ginčijamą perrinkimą.

„Baltarusijos žmonės turi teisę nuspręsti dėl savo ateities ir laisvai išrinkti savo lyderį. Smurtas prieš protestuotojus yra nepriimtinas ir negali būti leidžiamas“, – anksčiau tviteryje parašė Ch. Michelis. Jis nurodė, kad derybos prasidės trečiadienį 12 val. Briuselio (13 val. Lietuvos) laiku.

Per pusvalandį trukusį pokalbį su V. Putinu Ch. Michelis išsakė susirūpinimą dėl rugpjūčio 9-ąją Baltarusijoje įvykusių rinkimų ir A. Lukašenkos saugumo pajėgų smurto prieš protestuotojus, sakė vienas ES pareigūnas.

Jiedu taip pat aptarė galimybes paskatinti dialogą, kad krizė būtų taikiai išspręsta, nurodė pareigūnas.

Vakarų galybės didino spaudimą A. Lukašenkos pagrindinei sąjungininkei Rusijai neįsikišti ir neparemti Minsko režimo, Kremliui pareiškus, kad Maskva pasiruošus prireikus pasiųsti karių į Baltarusiją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį irgi paskambino V. Putinui, kad pasakytų, jog Baltarusija privalo liautis jėga vaikyti taikius protestus ir kad Minskas privalo paleisti sulaikytuosius ir politinius kalinius be pradėti tartis su A. Lukašenkos kritikais.

Valdžia privalo „pradėti nacionalinį dialogą su opozicija ir visuomene, kad išspręstų šią krizę“, kanclerės atstovas citavo A. Merkel žodžius.

Baltarusijos sostinėje praeitą savaitgalį vyko didžiausia demonstracija per nepriklausomos valstybės istoriją. Daugiau kaip 100 tūkst. žmonių užplūdo Minsko gatves reikalauti, kad atsistatydintų jau 26 metus šaliai vadovaujantis A. Lukašenka.

Milicijai vaikant ankstesnius protestus buvo sulaikyta daugiau kaip 6,7 tūkst. žmonių, taip pat žuvo du žmonės.

Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, buvo aptarti Europos Sąjungos darbotvarkės ir daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. klausimai.

Šalies vadovas pasinaudojo proga priminti Lietuvos energetinio saugumo tikslus, akcentavo Astravo atominės elektrinės branduolinę grėsmę visai Europos Sąjungai. G. Nausėda išreiškė lūkestį, kad būsimasis pirmininkas palaikys Baltijos šalis diskusijoje su Baltarusija, kad būtų pašalinti Europos Sąjungos streso testų identifikuoti Astravo AE trūkumai.

Susitikime dėmesys nukreiptas ir į klimato kaitos problemas, kurioms reikalingas sistemingas pokyčių įgyvendinimas susivienijus visoms ES narėms. Klimato kaita – vienas iš strateginių ES veiklos prioritetų, kuriai išskirtinį dėmesį teikia ir Lietuva.

D. Tuskas JAV lyderį sukritikavo dėl transatlantinį kivirčą sukėlusių jo sprendimų pasitraukti iš susitarimo su Iranu ir įvesti muito mokesčius Europai.

JAV administraciją D. Tuskas net palygino su tradicinėmis Europos priešininkėmis Rusija ir Kinija. Tokius komentarus jis išsakė 28 Europos Sąjungos šalių lyderiams susirinkus Bulgarijoje aptarti, kaip geriausia reaguoti į D. Trumpą.

„Pažvelgus į naujausius prezidento Trumpo sprendimus, galima net pagalvoti, kad su tokiais draugais nereikia ir priešų“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.

„Tačiau kalbant atvirai, Europa turėtų būti dėkinga prezidentui Trumpui, nes jo dėka atsikratėme visų iliuzijų. Jis privertė mus suprasti, kad jei tau reikia draugiškos pagalbos, ją rasi ten, kur baigiasi tavo ranka“, – pridūrė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Minimas transatlantinis ginčas nustelbė kitus klausimus ketvirtadienį įvyksiančio ES ir Balkanų lyderių susitikimo darbotvarkėje. Šiame viršūnių susitikime turi būti siekiama užmegzti glaudesnius ryšius ir neprisileisti Rusijos.

„Kaprizingas kategoriškumas“

Antradienį Europos ministrai Briuselyje susitiko su Irano aukšto rango pareigūnu ir po JAV pasitraukimo bandė gelbėti pasaulio galių susitarimą su Teheranu dėl jo branduolinės programos. Tuo pat metu ES vis dar bando laimėti muitų plieno ir aliuminio eksportui lengvatų.

D. Tuskas paragino susiskaldžiusią ES, kuri kitais metais kaip narės turi netekti Didžiosios Britanijos, labiau susivienyti augančių iššūkių akivaizdoje.

„Be tradicinių politinių iššūkių, tokių kaip Kinijos kilimas ar agresyvi Rusijos laikysena, šiandien matome naują reiškinį: kaprizingą Amerikos administracijos kategoriškumą, – sakė D. Tuskas. – Neabejoju, kad naujame pasauliniame žaidime Europa bus arba viena didžiųjų žaidėjų, arba pėstininkė. Tai vienintelė reali alternatyva.“

28 ES lyderiai taip pat aptars dešimčių palestiniečių žūtį Gazos Ruože, D. Trumpui perkėlus JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Šiam JAV žingsniui europiečiai taip pat griežtai nepritarė.

D. Tuskas nori, kad Europos lyderiai „dar kartą patvirtintų“ pasiliksiantys susitarime su Iranu, kol Teheranas jo laikysis, nors Europa dabar turi rasti būdą kompensuoti JAV sankcijas Iranui, kurias D. Trumpas vėl įves.

Britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei), Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) kolegoms „pateiks savą situacijos vertinimą“, sakė D. Tuskas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir ES užsienio politikos vadovė lyderiams išdėstys, kokių priemonių blokas galėtų imtis, kad apsaugotų savo dabar jau reikšmingus ekonominius interesus Irane, pridūrė D. Tuskas.

ES tvirtina, kad susitarimas veikia, bet D. Trumpas iš jo pasitraukė pareiškęs, kad tai yra „blogiausias įmanomas“ susitarimas.

„Laikytis savo“

ES yra perspėjusi, kad dėl D. Trumpo sprendimo įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui gali kilti prekybos karas. D. Tuskas paragino lyderius laikyti vieningą frontą.

„Pasiūlysiu mums laikytis savo“, – sakė jis.

Kai kurios valstybės narės, regis, neatmeta galimybės toleruoti ribotas kvotas metalų importui, o kitos nori griežtesnės pozicijos, sakė diplomatai.

Darbotvarkėje taip pat bus smurto Gazos Ruože klausimas, nes jis yra „susijęs su didesniu Donaldo Trumpo sprendimų pasekmių klausimu“, sakė vienas ES pareigūnas.

ES paragino visas šalis pademonstruoti „didžiausią savitvardą“, kai per protestus prieš JAV ambasados Jeruzalėje atidarymą ir kilusius susirėmimus Izraelio pajėgos nukovė 60 palestiniečių.

Tačiau ES viduje yra nesutarimų dėl JAV ambasados Izraelyje. Čekija, Vengrija ir Rumunija neseniai blokavo ES pareiškimą, kuriuo būtų pasmerktas šis JAV sprendimas.

Po trečiadienio vakarienės įvyksiančiame viršūnių susitikime ES lyderiai susitiks su kolegomis iš Balkanų šalių Albanijos, Bosnijos, Kosovo, Juodkalnijos, Makedonijos ir Serbijos.

Diplomatiniai šaltiniai BNS pranešė, kad už D.Tuską balsavo 27 šalių vadovai, Lenkija vienintelė buvo „prieš“.

„27 buvo „už“, vienas „prieš“. Lenkija liko visiškai izoliuota“, – BNS sakė diplomatinis šaltinis.

Netrukus šią žinią patvirtino ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba.

„Prezidentės teigimu, D.Tuskas yra patyręs ir mūsų regioną gerai pažįstantis politikas, jis supranta mums ir visai ES kylančias grėsmes. Europai, patiriančiai saugumo, migracijos ir kitus iššūkius, ir toliau būtina atsakinga lyderystė“, – rašoma pranešime spaudai.

Lenkijos vyriausybė grasino sužlugdyti viršūnių susitikimą, jei buvęs šios šalies premjeras D.Tuskas bus perrinktas antrajai pustrečių metų kadencijai. Lenkijos valdantieji kaltina ekspremjerą per daug kišantis į Lenkijos vidaus politiką.

Europos Vadovų Tarybos vadovas pirmininkauja ES viršūnių susitikimams. Įtakingiausia Europos politikė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad D.Tuskas puikiai tinka šioms pareigoms ir padės užtikrinti stabilumą „Brexit“ laikotarpiu bei sprendžiant kitus svarbius klausimus, pradedant migrantų krize ir baigiant Rusijos agresija.

Lenkijos valdančiosios „Įstatymo ir teisingumo“ partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) sako, kad D.Tuskas yra „morališkai atsakingas“ už jo brolio dvynio, tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žūtį per 2010-aisiais Rusijoje įvykusią lėktuvo katastrofą.

Pats D.Tuskas padėkojo už pasitikėjimą ir žadėjo „padaryti viską, kad paverstų ES geresne“.

L.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad D.Tuskas iš dalies atstovauja Europos regionui, kuriame yra Lietuva.

„D.Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras, vis tiek atstovauja kaip ir mūsų regionui, mes tą vertiname. Šiuo atveju svarbu daugumos ES šalių pozicija. Mūsų įsitikinimu, ta dauguma palaikys D.Tusko patvirtinimą kitai kadencijai. Mes taip manome“, – sakė L.Linkevičius per bendrą spaudos konferenciją su Vilniuje viešinčiu Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjartu (Pėteriu Sijartu).

Vengrijos ministras sakė, kad D.Tusko kandidatavimas, neturint Lenkijos vyriausybės paramos, yra jautrus klausimas, bet susilaikė nuo komentaro, kaip elgsis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, laikomas artimu Lenkijos valdančiųjų lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) bendražygiu.

„Be abejo, tai, sakykime, jautri situacija, kai kandidatas neturi jo ar jos šalies vyriausybės paramos, bet paliekame sprendimą priimti vadovams“, – kalbėjo P.Szijjartas.

Lenkijos vyriausybė ketvirtadienį pagrasino sužlugdyti ES viršūnių susitikimą, jei ES vadovai nepaisydami jos prieštaravimų perrinks D.Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku.

D.Tuskas jau daug metų nesutaria su valdančiąja partija „Įstatymas ir teisingumas“ ( PiS ), ypač šios partijos vadovu J.Kaczynskiu.

Pastarasis kaltina D.Tuską kišantis į Lenkijos vidaus reikalu ir jį laiko „morališkai atsakingu“ už jo brolio dvynio, tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žūtį per 2010-aisiais Rusijoje įvykusią lėktuvo katastrofą.