Balandžio 4 dieną Kauno apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir pratęsė suėmimo terminą.

Vyras galėjo per 20 dienų paduoti skundą aukštesnės instancijos teismui dėl jam taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės, tačiau šia teise nepasinaudojo. Prieš tai G. Filipavičius yra skundęs sausį jam paskirtą suėmimą, tačiau Kauno apygardos teismas paliko jį galioti, paskelbęs, kad tam yra sąlygos ir pagrindai.

„Nutartis neapskųsta“, – trečiadienį Eltai sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Kauno apylinkės teismas vaiko pagrobimu Kaune įtariamam G. Filipavičiui paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Psichiatrijos ekspertizė paprastai nustato, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu sirgo psichikos liga, ar suvokė savo veiksmus, jų esmę, pasekmes, ar galėjo valdyti savo veiksmus.

Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.

„Nenorėjau grobti, netyčia“, – tada sakė G. Filipavičius.

Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.

„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.

Kauno apylinkės teismas stacionarinę psichiatrinę ekspertizę G. Filipavičiui yra paskyręs ir administracinėje byloje. Ją pavesta atlikti Utenos ekspertiniam poskyriui.

G. Filipavičius ir jo advokatas tokiai ekspertizei neprieštaravo.

Remiantis šios administracinės bylos duomenimis, asmuo, 2023 m. rugpjūčio 27 d. prie pat gyvenamojo daugiabučio namo Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, dirbdamas su mini ekskavatoriumi, kėlė triukšmą ir vibraciją, kuriais galėjo būti trikdoma šalia gyvenančių asmenų ramybė ir poilsis. Už tai jam policija skyrė 80 eurų baudą.

Sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kurios paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius mergaitę laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.

Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.

Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.

Anot teisėsaugos, vyrui pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.

„Ne, neskundė“, – Eltai ketvirtadienį sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

G. Filipavičiaus skundą šioje byloje teismas atmetė kovo 7 d. Vyras, kuris dabar yra įtariamas vaiko pagrobimu Kaune, buvo apskundęs policijos nutarimą skirti jam administracinę baudą.

Tada Kauno apylinkės teismo teisėja nusprendė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta, jo skundas netenkinamas. G. Filipavičius šią teismo nutartį per 20 dienų galėjo apskųsti Kauno apygardos teismui, tačiau to nepadarė.

Ši nuobauda G. Filipavičiui buvo skirta už tai, kad jis traktoriumi rovė kelmus.

„Nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kita byloje esančia medžiaga, vaizdo įrašais, teismo vertinimu, asmens kaltumas padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodytas“, – Eltai tada sakė šią bylą nagrinėjusi teisėja Vita Padriezaitė.

Šios bylos duomenimis, pernai rugpjūčio 26-osios vakarą, apie 19.30 val., traktoriumi Karmėlavoje rovė kelmus ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę.

Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl viešosios rimties sutrikdymo. Dėl to kreipėsi pareiškėja, ji manė, kad jos viešoji rimtis buvo sutrikdyta ir būtent dėl to pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal jos priimtą pareiškimą.

Kaip skelbė ELTA, tuo metu kitoje G. Filipavičiaus administracinėje byloje Kauno apylinkės teismas paskyrė jam psichiatrinę ekspertizę, šioje byloje vyras taip pat kaltinamas viešosios rimties trikdymu.

G. Filipavičiui psichiatrinė ekspertizė jau yra paskirta ir vaiko pagrobimo byloje.

Kauno apylinkės teisme balandžio 23 d. turi būti nagrinėjama dar viena G. Filipavičiaus administracinė byla, joje jis taip pat yra apskundęs policijos nutarimą skirti jam piniginę baudą. Vyras buvo nubaustas už kaimynų įžeidinėjimą.

ELTA primena, kad Kauno apylinkės teismui G. Filipavičius yra apskundęs tris policijos nutarimus skirti jam administracines baudas už viešosios rimties trikdymą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Įvykiai susiję su konfliktais su kaimynais.

Vasario 28 d. Kauno apylinkės teismas vaiko pagrobimu Kaune įtariamam G. Filipavičiui nusprendė skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Psichiatrijos ekspertizės metu paprastai yra nustatoma, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu suvokė savo veiksmus, jų esmę ir pasekmes.

Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.

„Nenorėjau grobti, netyčia“, – sakė G. Filipavičius.

Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.

„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.

ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.

Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.

Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.

Sausio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.

Ketvirtadienį Kauno apylinkės teismas spręs, ar G. Filipavičių toliau laikyti suimtą, prokurorai prašo suėmimą pratęsti dar trims mėnesiams.

„Suėmimas skirtas atsižvelgus į tai, kad, būdamas laisvėje, asmuo gali bėgti ar slėptis nuo prokuroro arba teismo, trukdyti ikiteisminiam tyrimui ar daryti naujas nusikalstamas veikas“, – informavo teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Prieš tai skirtas suėmimo terminas įtariamajam baigiasi kitą savaitę. G. Filipavičius buvo suimtas sausį.

Dabar pratęsus suėmimą, vyras už grotų bus mažiausia pusę metų. Tiesa, ketvirtadienį priimta teismo nutartis dar gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui

Gediminas Filipavičius/Regimanto Zakšensko nuotr.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Kauno apylinkės teismas vaiko pagrobimu Kaune įtariamam G. Filipavičiui paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Psichiatrijos ekspertizė paprastai nustato, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu sirgo psichikos liga, ar suvokė savo veiksmus, jų esmę, pasekmes, ar galėjo valdyti savo veiksmus.

Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.

„Nenorėjau grobti, netyčia“, – tada sakė G. Filipavičius.

Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.

„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.

Kauno apylinkės teismas stacionarinę psichiatrinę ekspertizę G. Filipavičiui yra paskyręs ir administracinėje byloje. Ją pavesta atlikti Utenos ekspertiniam poskyriui.

G. Filipavičius ir jo advokatas tokiai ekspertizei neprieštaravo.

Nenorėjau grobti, netyčia.

Remiantis šios administracinės bylos duomenimis, asmuo, 2023 m. rugpjūčio 27 d. prie pat gyvenamojo daugiabučio namo Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, dirbdamas su mini ekskavatoriumi, kėlė triukšmą ir vibraciją, kuriais galėjo būti trikdoma šalia gyvenančių asmenų ramybė ir poilsis. Už tai jam policija skyrė 80 eurų baudą.

Sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius mergaitę laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.

Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.

Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.

Anot teisėsaugos, vyrui pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.

Sprendimas nenustebino

Šiandien paskelbtas teisėjos Vitos Padriezaitės, nagrinėjusios G. Filipavičiaus skundą dėl jam skirtos 80 eurų baudos už viešosios rimties trikdymą, sprendimas šį skundą atmesti nenustebino.

Kaip jau rašyta, Kauno policija buvo skyrusi minėtą baudą G. Filipavičiui už tai, kad vieną pernykščio rugpjūčio vakarą – apie 19.30 val. jis su traktoriumi Karmėlavoje rovė kelmus ir trikdė aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę. 80 eurų už viešosios rimties trikdymą yra minimali bauda. Maksimali – 200 eurų.

Skaitytojo nuotr.

Pirmasis šios administracinės bylos, kuri tada buvo niekam neįdomi, posėdis planuotas dar prieš Kalėdas. Tačiau G. Filipavičius į jį neatvyko. O į antrąjį posėdį, įvykusį prieš dvi savaites, jau buvo atvežtas net šešių konvojaus pareigūnų su antrankiais, nes Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ šturmavus minėtą jo slėptuvę Technikos gatvėje, kurioje jis buvo aptiktas su mažamete, buvo suimtas trims mėnesiams. G. Filipavičius su valstybės jam skirtu advokatu šią griežčiausią kardomąją priemonę buvo apskundęs Kauno apygardos teismui, teigdami, kad laikyti jį už grotų nėra pagrindo, ir prašydami pakeisti suėmimą į namų areštą intensyvios priežiūros sąlygomis, t. y. uždedant apykoję. Tačiau Kauno apygardos teismas jų skundą atmetė.

Minėtą posėdį 42-ejų G. Filipavičius pavertė nevykusiu spektakliu. Iš pradžių dėjosi nežinąs, dėl ko yra pristatytas į teismą. O, teisėjai pasiteiravus, ar jis neturi nušalinimų, atsakė: „Gal ne.“ Panašiai, kaip ir į klausimą, ar suprato savo teises, kurios jam buvo primintos. „Gal supratau“, – atsakė G. Filipavičius, vėliau teisėjai jo ko nors klausiant, ėmė demonstratyviai dūsauti.

Gediminas Filipavičius/Regimanto Zakšensko nuotr.

Kalbėdamas tada apie konfliktą, už kurį yra šioje byloje nubaustas, G. Filipavičiaus, kaip ir mergaitės pagrobimo atveju, buvo linkęs dėtis aplinkybių auka. Esą tos moterys, kurios labiausiai buvo nepatenkintos, gyvena tris kartus toliau nuo jo sklypo, negu kiti jų kaimynai, kurie jam neturi jokių pretenzijų. Tačiau šios moterys tiesiog alergiškai nusistačiusios prieš jį. O jo traktorius tą vakarą skleidė garsą ne didesnį negu automobilis su įjungtu varikliu. Nors nukentėjusiųjų pateikti vaizdo įrašai, daryti telefonu, kurie taip pat buvo tada peržiūrėti, tai paneigė.

Teisėjai pasiteiravus po minėto posėdžio G. Filipavičiaus, ar jis pageidauja dalyvauti jos sprendimo paskelbime, šis vėl pradėjo išsidarinėti: „O, kiek tai užtruks?“ Teisėjai atsakius, kol bus perskaitytas sprendimas, G. Filipavičius tęsė: „Gal ne – kokia prasmė...“

Šiandien paskelbtą teisėjos V. Padriezaitės nutartį, kad jo skundas atmestas, G. Filipavičius dar gali apskųsti.

Dėl rytojaus – nežinia

Rytoj Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose numatytas dar vieno G. Filipavičiaus skundo, susijusio su pernykštės vasaros įvykiais Karmėlavoje, nagrinėjimas.

Jo posėdis planuotas ir už šešių dienų po garsiai nuskambėjusio G. Filipavičiaus sulaikymo minėtame Technikos gatvės garaže – sausio 15-ąją. Tik tada jo skundo nagrinėjimas dėl policijos jam skirtos 80 eurų baudos už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. už tai, kad nuo 19 iki 23 val. su mini ekskavatoriumi dirbo prie daugiabučio ir kėlė triukšmą bei trukdė gyventojų poilsį, buvo planuotas nuotoliniu būdu. Ir tada G. Filipavičius per vaizdo konferenciją su Kauno kalėjimu pasirodė su iškalbinga kraujosruva po akim. O šis posėdis neįvyko, jam pareiškus, kad nori turėti advokatą bei dalyvauti šiame teismo procese gyvai. Ir šis jo prašymas buvo tenkintas.

Šiandien minėtą G. Filipavičiaus skundą nagrinėjantis teisėjas Alvydas Rimkevičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad posėdį rytoj rengia, nes nėra oficialiai informuotas apie G. Filipavičiui jo kolegės Violetos Miceikienės paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizę. Be to, G. Filipavičius pareiškė norą dalyvauti nagrinėjant jo skundą.

Ambulatorinės ekspertizės neužteko

Kaip jau rašyta, teismo psichiatrijos ekspertizė G. Filipavičiui buvo skirta, nes mažametės pagrobimo byloje parodžius jį šios srities specialistui, šis į klausimą, ar G. Filipavičius yra pakaltinamas, t.y. ar suvokė savo veiksmus, kai buvo pagrobta mergaitė, ir, ar suvokia juos dabar, atsakyti negalėjo. Anot specialisto, reikia papildomų duomenų, kuriuos galima gauti tik skyrus G. Filipavičiui teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios atliekamos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ikiteisminį tyrimą dėl mažametės pagrobimo atliekantiems teisėsaugininkams lig šiol G. Filipavičiaus prakalbinti nepavyko. Pasinaudojo jis teise neduoti parodymų ir iš karto po sulaikymo, kai jam buvo pareikštas įtarimas dėl mergaitės pagrobimo. Taip pat G. Filipavičius pasielgė ir maždaug po poros savaičių, kai jam pareikštas įtarimas buvo papildytais dar dviem nusikaltimais, kurių, saugodami nukentėjusiąją, teisėsaugininkai nelinkę atskleisti.

Daugiau prakalbinti G. Filipavičių ikiteisminį tyrimą dėl mažametės pagrobimo atliekantys teisėsaugininkai, portalo kauno.diena.lt žiniomis, kol kas nebandė. O jam paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės rezultatai gali būti žinomi ne anksčiau kaip po poros mėnesių, nes apie mėnesį trunka pati ekspertizė, po to dar tiek pat rašomas jos atsakymas.

Portalas nurodo, kad atliekant ekspertinį tyrimą, G. Filipavičius iš areštinės gali būti perkeltas į specializuotą medicinos įstaigą.

Pažymima, kad tokiu atveju, jei įtariamasis bus pripažintas nepakaltinamu, jo apklausa surengta nebus, o prokuratūra prašys teismo G. Filipavičiaus neįkalinti, skiriant jam priverčiamąsias medicinos priemones.

Lrytas.lt teigimu, tyrimą dėl mergaitės pagrobimo atliekantys pareigūnai jau gavo dalį duomenų iš ekspertizių, kurių metu ieškota įtariamojo piršto antspaudų ar kitų pėdsakų.

ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.

Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.

Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.

Sausio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.

Trimis nusikalstamomis veikomis įtariamam G. Filipavičiui buvo palikta galioti esama kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, Kauno apylinkės teismo skirtas sausio 10 dieną.

Suėmimo terminas skaičiuojamas nuo įtariamojo laikino sulaikymo sausio 9-ąją.

Neviešo Kauno apygardos teismo posėdžio metu prokuroras prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o įtariamojo gynėjas – tenkinti.

„Teisėjų kolegija pritarė argumentams, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės – laisvės atėmimo, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teismo, todėl nėra išnykęs (...) suėmimo pagrindas. Taip pat teisingai nustatytas ir kitas pagrindas – kad būdamas nesuimtas įtariamasis gali trukdyti procesui“, – pirmadienį skelbiama Kauno apygardos teismo pranešime.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo įtariamajam skirti švelnesnių kardomųjų priemonių. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kaip praėjusį trečiadienį informavo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas, kauniečiui G. Filipavičiui iš viso inkriminuojamos trys nusikalstamos veikos. Viena jų – dėl vaiko pagrobimo, kitos neatskleidžiamos dėl aukos apsaugos.

„Asmuo yra apklaustas kaip įtariamasis, bet jis naudojasi įtariamojo teise neduoti parodymų ir tokių parodymų jis nėra davęs“, – praėjusią savaitę sakė R. Bradūnas.

Prokuratūra yra pradėjusi dar vieną tyrimą aiškinantis, ar nebuvo vykdoma seksualinio pobūdžio nusikalstama veika prieš vaikus. Tyrimas pradėtas po to, kai paviešinus įtariamojo tapatybę pasirodė pranešimai apie tai, kad maždaug prieš metus galimai gydytoju apsimetantis asmuo socialiniuose tinkluose siūlė 2–5 metų amžiaus vaikų gydymą nuo autizmo prisilietimais.

Devynerių metų mergaitė kartu su 42 metų įtariamu pagrobėju rasta sausio 9-osios vakarą, po dviejų parų intensyvių paieškų. Asmuo buvo suimtas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui.