„Tai skydas, kurio mums reikėjo“, – sakė E. Macronas apie įstatymą, dėl kurio atsistatydino sveikatos apsaugos ministras ir išsiskyrė partijos narių nuomonės.

„Kai valdote, turite atsakomybę“, – transliuotojui „France 5“ teigė E. Macronas.

E. Macronas taip pat pridūrė, kad vyriausybė turi laikytis įstatymo ir stengtis mažinti įtampą.

Po 18 mėnesių trukusių ginčų dėl vienos iš pagrindinių E. Macrono antrosios kadencijos reformų antradienį abu parlamento rūmai pritarė prieštaringai vertinamam teisės aktui.

Įstatymo projektui pritarė ir triskart į prezidentus kandidatavusios Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujamas „Nacionalinis susivienijimas“ (Rassemblement national, RN). Tokį žingsnį kai kurios žiniasklaidos priemonės pavadino „mirties bučiniu“.

Anksčiau trečiadienį E. Macronas sakė, kad gerbia sveikatos apsaugos ministro Aurelieno Rousseau (Oreljano Ruso) sprendimą atsistatydinti.

„Taip pat jaučiu didelę pagarbą valdančiosios koalicijos deputatams, kurie balsavo už įstatymą, nors jiems ne visi jo aspektai patiko“, – sakė jis.

E. Macronas neigė, kad įstatymas artimas RN ideologijai.

Norint, kad kraštutiniai dešinieji nebūtų išrinkti į vyriausybę, „turime spręsti problemas, kuriomis jie maitinasi“, sakė E. Macronas.

Po pusantrų metų trukusių ginčų dėl vienos iš pagrindinių E. Macrono antrosios kadencijos reformų antradienį abeji parlamento rūmai pritarė prieštaringai vertinamam teisės aktui.

Įstatymo projektui pritarė ir triskart į prezidentus kandidatavusios Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujamas „Nacionalinis susivienijimas“ (Rassemblement national, RN). Tokį žingsnį kai kurios žiniasklaidos priemonės pavadino „mirties bučiniu“.

Maždaug ketvirtadalis iš 251 įstatymų leidėjo, esančio E. Macrono stovykloje, balsavo prieš įstatymo projektą arba susilaikė, o keli kairiojo sparno ministrai pareiškė nepritariantys įstatymo projektui.

Vyriausybės atstovas spaudai Olivier Veranas (Olivjė Veranas) sakė, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelienas Rousseau (Oreljanas Ruso) trečiadienio rytą nedalyvavo vyriausybės posėdyje ir jį laikinai pakeis jaunesnioji ministrė Agnes Firmin Le Bodo (Anjes Firmin Le Bodo).

Tačiau jis pridūrė: „Ministrų maišto nėra.“

Tikimasi, kad E. Macronas trečiadienį vakare interviu televizijai kalbės apie reformą, o ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) teigė, kad įstatymo priėmimas nesukėlė daugumos krizės.

Radijui „France Inter“ ji pripažino, kad kai kurios nuostatos tikriausiai prieštarauja konstitucijai, ir pridūrė, kad Konstitucinei tarybai jį išnagrinėjus, jis turės plėtotis.

„Norėjome priimti įstatymą dėl naudingų ir veiksmingų priemonių, kurių tikisi mūsų bendrapiliečiai, siekdami dviejų tikslų: greičiau ir veiksmingiau pašalinti tuos, kurie neturi teisės būti Prancūzijoje, ir geriau integruoti tuos, kuriuos nusprendėme priimti“, – sakė ji.

Imigracija Prancūzijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra opus klausimas, kuris nuolat kursto diskusijas.

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pasiekė susitarimą dėl bloko teisės aktų, reglamentuojančių procedūrų, susijusių su prieglobsčio prašytojais ir migrantais, tvarkymą, peržiūros, pranešė pareigūnai.

Pastaraisiais metais keliose ES šalyse, įskaitant Italiją, Švediją ir Nyderlandus, sustiprėjus nacionalistinėms prieš imigrantus nusiteikusioms partijoms, šis klausimas Europoje tapo dar aštresnis.

Žemieji parlamento rūmai įstatymo projektą priėmė didele balsų persvara; valdančiajai partijai galiausiai neprireikė Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio susivienijimo“ (Rassemblement national, RN) paramos jam prastumti.

Pradinė įstatymo projekto versija įvairiomis pataisomis buvo sugriežtinta ir kairieji kaltino vyriausybę pasidavus kraštutinių dešiniųjų spaudimui.

M. Le Pen pritarė sugriežtintam įstatymo projektui, bet įtakingi E. Macrono partijos „Atgimimas“ (Renaissance) kairiosios pakraipos nariai ir juos palaikančios frakcijos sakė nebegalintys jo paremti. Pranešta, kad keli ministrai grasino atsistatydinti.

„Galime pasidžiaugti ideologine pažanga, ideologine pergale net ir „Nacionaliniam susivienijimui“, nes dabar tai įtvirtinta įstatyme kaip nacionalinis prioritetas“, – sakė triskart į prezidentus kandidatavusi M. Le Pen.

M. Le Pen, kuri šiuo metu vadovauja RN parlamentarų frakcijai, bet, kaip manoma, 2027 metais vėl sieks prezidento posto, teisės aktą apibūdino kaip imigracijos sąlygų sugriežtinimą.

Anksčiau RN sakė, kad balsuos prieš įstatymo projektą arba susilaikys. Netikėtą M. Le Pen apsigalvojimą prancūzų žiniasklaida praminė „mirties pabučiavimu“ E. Macrono partijai.

Praėjusią savaitę įstatymo projektas Nacionalinėje Asamblėjoje buvo atmestas be diskusijų. Tai sudavė didelį smūgį E. Macronui.

Aukštiesiems rūmams Senatui priėmus įstatymo projektą žemuosiuose rūmuose už jį balsavo 349, o prieš – 186 parlamentarai.