Polaidžio vanduo pamaryje ir aplink Klaipėdą semia ne tik laukus ir sodybas, bet ir vienas didžiausių regiono kapines Lėbartuose.

Šiuo laikotarpiu artimuosius amžinojo poilsio išlydintys žmonės ypač skaudžiai reaguodavo, jei velionį tekdavo laidoti į vandens prisipildžiusią duobę.

Mes tiesiog pasirinkome kitą kvartalą, kur yra sausesnė žemė, kur kapavietės neužsemiamos ir kad žmonėms būtų patogu prieiti, o karstų nereikėtų leisti į vandenį.

Klaipėdos kapinių tarnybos vadovė Daiva Breivė tikino, kad šiais metais ši problema išspręsta.

"Mes tiesiog pasirinkome kitą kvartalą, kur yra sausesnė žemė, kur kapavietės neužsemiamos ir kad žmonėms būtų patogu prieiti, o karstų nereikėtų leisti į vandenį. Tą klausimą esame išsprendę. Pripažįstu, labai skaudu būtų savo artimąjį laidoti į vandens sklidiną duobę. Mes dar rudenį įvertinome tą kvartalą, kad, prasidėjus polaidžiui, tokių bėdų nebūtų", – teigė D.Breivė.

Laidojimo tarnybos darbuotojai teigė, kad didesnių problemų per pastarąsias savaites kapinėse nepridarė ir siautėjęs vėjas.

Tiesa, kapinių teritorijoje per vėtrą buvo nuversti du medžiai, bet jie nukrito ant takelių ir paminklų bei kapaviečių niekur nepažeidė.

Kažkada per televizorių žiūrėjau laidą apie afroamerikiečių teises JAV.

Įprastos kalbos, problemos, priekaištai, lozungai, bet vienas pasiūlymas mane labai papiktino. Judėjimo už afroamerikiečių teises aktyvistas griežtu tonu pareikalavo uždrausti arba perrašyti visiems gerai žinomą Marko Twaino kūrinį "Tomo Sojerio nuotykiai".

Jam užkliuvo, kad knygoje vartojamas žodis "negras".

Oponentės bibliotekininkės argumentai, kad tais laikais kito žodžio nebuvo, kad rašytojas M.Twainas buvo aktyvus kovotojas už juodaodžių teises, aktyvisto nejaudino.

Griežtai reikalavo – uždrausti, perrašyti.

Jei tokie tautos "šviesuoliai", atėję prie kapinių, pasakys "čia žmogų kapinės, jose guli žmogai", patikėkite, gerbiamieji, nepatingėsime išlipti iš kapo duobės ir įkrėsti į minkštą vietą beržinės košės.

Nežinau, ką veikia žmonės palikę šį pasaulį, bet neabejoju, kad M.Twaino kaulai persivertė ant kito šono, o siela apsibarstė pelenais.

Šią laidą prisiminiau perskaitęs informaciją apie Vilniaus universiteto iniciatyvą – įdiegti į žmonių kasdienį bendravimą lyčiai neutralų naujadarą "žmoga".

Iš kur išaugo "žmoga"?

Linas Bitvinskas: "Mokslu tikėti reikia. Mano tikėjimas juo stiprėja kasdien. Be abejo, daugelį privertė sulaikyti kvapą žinia apie Vilniaus universiteto "Lyčiai jautrios kalbos gaires", kur žodis "žmogus" siūlomas keisti į lyčiai neutralų "žmoga". Tačiau būtų klaidinga manyti, kad čia šiaip liapsusiukas. Jokiu būdu – tai seniai ir gausiai pačios Lietuvos finansuojama veikla, vykdoma "profesorių", kuri dabar lenda į paviršių."

Kas tai? Mes visi kartais mėgstame vieni kitiems užkabinti įvairias pravardes, bet tai vyksta buityje. O čia kas? Lietuvos šviesuomenė, labiausiai apsišvietusi tautos dalis bruka tokį naujadarą, kuris visiems laikams iš žodžio "žmogus" eliminuotų vyriškąją giminę.

Tikrai jau iš didelio rašto išėjo iš krašto.

Nežinau, gal tai noras įtikti naujai valdžiai, patekti į istoriją ar tiesiog neatsakingas tyčiojimasis iš dievo kūrinio – žmogaus?

Jei ir toliau eitume tuo keliu, greitai reikėtų uždrausti ar perrašyti ir V.Mykolaičio-Putino eiles "Aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus".

Neabejoju, kad nuo tokių "žygių" mūsų poeto vėlė raudos kartu su M.Twaino.

Dievo valia aš gavau Žmogaus kūną, sielą, mane pagimdė moteris, užaugau vyras, mirsiu žmogus ir būsiu palaidotas žmonių kapinėse.

Baisu pagalvoti, jei po tokių kalbinių iniciatyvų prie kapo duobės kalbėtojas privalės sakyti "netekome dar vieno žmogo", nes maža ką, gal už krūmo sėdės naujadarų iniciatoriai ir praneš atitinkamai tarnybai ir baudą uždės.

Žinote, net mirti nebesinori, bet prieš dievo valią nepašokinėsi – teks.

Tačiau jei tokie tautos "šviesuoliai", atėję prie kapinių, pasakys "čia žmogų kapinės, jose guli žmogai", patikėkite, gerbiamieji, nepatingėsime išlipti iš kapo duobės ir įkrėsti į minkštą vietą beržinės košės.

Mes puikiai žinome, kaip ir iš kur atsiranda žmonių vaikai, bet kartais mėgstame juokais pasakyti, kad vaiką atnešė gandras ar rado kopūstuose.

Taip juokauja žmonės, o "žmogai" galbūt rado savo "žmogą" Briuselio kopūstuose, nes tokį naujadarą net ir gandras nedrįs atnešti, o ką jau kalbėti apie mūsų moteris.

„Reikia beveik nepaeinantį tėvuką tempti, kad jis pasirašytų, nes be jo neleidžia kasti duobės, nors mes turime visus dokumentus, kas ir prieš kiek palaidota“, – žurnalistams pasakojo panevėžietė Dalia Širvinskienė.

Giminės eilėje stovėjo ne vieną valandą ir situaciją vadino absurdiška. Žmonos netekęs 92-ejų senolis taip pat stebėjosi tuo, kas vyksta. „Tai, jei aš dabar numirštu, vaikai, žentas negali, sūnus negali. Kam pirmenybė – dabar niekas neaišku“, – kalbėjo panevėžietis Jonas Radeckas.

Į eilę dėl kapo duobės jungėsi ir kiti artimųjų netekę žmonės. „Reikia turėti visų gyvų žmonių sutikimus. Kaip paaiškino, gali būti elektroniniai, gali būti raštiški“, – LNK sakė panevėžietė Rozita Linkevičienė.

Dėl tokios biurokratijos žmonės – pikti. „Tai gerai, kad tėtis yra vaikščiojantis, o jei jis nevaikščiotų, o sėdėtų neįgaliojo vežimėlyje ar gulėtų ligoninėje? Kaip palaidoti mamą?“ – retoriškai klausė J. Radecko artimieji.

Po kurio laiko svarbus senolio parašas dėl kapo duobės buvo padėtas stovint, kai atsakinga darbuotoja dokumentą padavė tiesiog pro langą, nors buvo įmanomas ir kitoks būdas.

„Sako: „Atvežkite, jis galės neišlipti iš mašinos, aš prieisiu, bet vis tiek atvežkite, nes reikia jo parašo““, – detalizavo panevėžietė D. Širvinskienė. „Klausykite, ar tokią dieną žmonėms tai rūpi? Juk galvoje sukasi kiti reikalai“, – stebėjosi R. Linkevičienė.

Kapinių administracija sako, kad eilės nusidriekia pirmadieniais, o kapavietę prižiūrinčio asmens parašas – būtinas. „Paprašiau, kad atvežtų, kad tik pasirašytų – galėjo nelipti iš mašinos visai. Man svarbiausia, kad jis atsakingas, ir tikrai neprieštarauja laidoti. Nes, patys žinote, būna tarp giminių susipykimų, visokių nesklandumų, tai kad paskui nereikėtų aiškintis teismuose“, – esamą situaciją paaiškino kapinių administratorė Sigutė Leodanskienė.

Klausykite, ar tokią dieną žmonėms tai rūpi? Juk galvoje sukasi kiti reikalai.

Kai dėl naujos kapo duobės senoje kapavietėje užprotestuoja arba užsinori kažkas iš giminių, bylų kasmet teismą pasiekia po kelias, todėl patiklumas esą gali brangiai kainuoti, bet išlygų yra. „Telefonu pasako, kad žmogus neprieštarauja ir pasako, kad tam tikrą asmenį įgalioja pasirašyti“, – pridūrė kapinių administratorė.

Pasak savivaldybės, kapinių priežiūros taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės. Vadinasi, visur galioja tos pačios. Žmonės raginami iš anksto rūpintis, kas perims iš giminės prižiūrėti kapavietes.

„Giminės parašo raštą, pasirašo informuodami kapinių prižiūrėtoją, kad jie sutinka, kad bus jų paskirtas už kapavietę atsakingas asmuo, kuris ją prižiūrės, ir jis yra pakeičiamas“, – teigė Panevėžio Infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.

Senosiose Panevėžio kapinėse vietų nebėra, o dalis kapaviečių dokumentų – sudegę, todėl esą kai kas meluoja – nurodo mažiau kapavietėje palaidotų asmenų. Patariama turimus mirties liudijimus ar leidimus laidoti susitikrinti su kapinių duomenų bazėmis.