Pamėgo popieriaus karpinius

Kelionę į senųjų amatų ir tautodailės pasaulį reikėtų pradėti ne nuo kruopščiai skutinėtų Virginijos margučių, o nuo jos karpinių. Kupiškietės vaikystė prabėgo kaime, kur jos tėvai turėjo nedidelį ūkį, o tėvelis net laikė arklį.

„Nieko jis su tuo arkliuku nedarė – tiesiog augino savo malonumui, kaip draugą. Gal dėl to ir aš, kai jau pradėjau piešti akvarele, kur buvus, kur nebuvus, vis piešdavau arklius. Pamenu, kai visi vaikai bėgiodavo po laukus, aš sėdėdavau parimusi prie popieriaus lapo su teptuku rankose“, – vaikystės prisiminimais dalijasi tautodailininkė.

Baigusi Šiaulių pedagoginį institutą jauna pedagogė atėjo dirbti į ką tik naujai pastatytą darželį. „1985-aisiais darželių buvo pristatyta daug, o štai darbuotojų trūko. To pastato sienos buvo pilkos ir tuščios. Kaskart, atėjus į darbą, darydavosi nejauku“, – pasakoja ji.

Todėl Virginija ėmė sukti galvą, kaip nejaukią aplinką savomis išgalėmis truputį pagyvinti. Prisiminė, kad jų kaime gyvena tautodailininkė Birutė Urbonienė, kuri karpė labai gražius karpinius. Gavusi iš jos tų karpytų paveikslų, Virginija išpuošė jais savo darbovietės koridorių. Tačiau koridoriai buvo labai ilgi, o karpinių – mažai, todėl nusprendė pamėginti pati. Susirado knygą apie karpymo meną, ją išstudijavo, nusipiešė raštą ir pabandė karpyti.

„Ne iš gero gyvenimo tai dariau – buvau priversta“, – juokiasi V. Jurevičienė ir priduria, kad vėliau šį pomėgį kuriam laikui buvo užmetusi. Atsiminė tik maždaug apie 2010-uosius, kai darželio, kuriame dirbo, direktorė pasidomėjo, ar ji kartais nekarpanti, ir pasiūlė surengti jos karpinių parodą.

„Direktorės paskatinta surengiau pirmąją savo karpinių parodą. Iš pradžių darželyje, paskui Kultūros centre, vėliau tie karpiniai, kurių ilgainiui vis daugėjo, pradėjo keliauti po Panevėžio rajoną, galiausiai – po visą Lietuvą“, – prisimena savo veiklos pradžią pašnekovė.

Pamėgo: V. Jurevičienė bandė kiaušinius marginti ir kitu tradiciniu lietuvių pamėgtu būdu – bičių vašku, tačiau skutinėjimas jai kur kas mielesnis širdžiai. / A. Sidorovienės, V. Jurevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Populiarina senąsias tradicijas

Virginija šiuo metu viename darželyje ugdo priešmokyklinio amžiaus vaikučius. Ji yra senųjų amatų meistrė, todėl ir mažiesiems nori įskiepyti meilę lietuvių tradicijoms. Duoda bukas žirklutes ir drauge su vaikais karpo popierines užuolaidėles.

Anot pedagogės, lietuviai senovėje jomis puošdavo ir Velykų stalą, ir šventus paveikslus, ir langus. Senus karpinius, jau sudulkėjusius, praradusius gerą išvaizdą, nuimdavo, o namus prieš Velykas – svarbiausią metų šventę – išpuošdavo naujais.

Smalsu sužinoti, kaip šalia karpinių Virginijos gyvenime ima rastis ir ristis kruopščiausiais raštais išskutinėti margučiai. Kūrėja pasakoja, kad, įstojusi į Lietuvos tautodailininkų sąjungą ir pradėjusi bendrauti su kitomis karpytojomis, susipažino ir su tautodailininke, sertifikuota tradicinių lietuvių amatų meistre Odeta Tumėnaite-Bražėniene.

„Kai pamačiau jos skutinėtus margučius, aš irgi panorau pamėginti. Iš pirmo karto nepavyko. Klausiau Odetos, kaip ji juos daro, o ši tik juokėsi ir sakė, kad jei jau moku karpyti, mokėsiu ir skutinėti“, – margučių istorijos pradžią bando atsekti pašnekovė, iš pradžių puošusi kiaušinius savo karpiniais, bet vis dažniau į rankas paimdavusi ir aštrų peiliuką.

Mėgsta siužetinius piešinius

Kai karpo karpinius ar skutinėja margučius, V. Jurevičienė stengiasi, kad jos darbai atspindėtų net tik gamtos ritmą, bet ir anų laikų lietuvio darbus ūkyje.

„Savo akimis mačiau ir sėją, ir derliaus nuėmimą, ir visą kaimo žmogaus kasdienybę įvairiais metų laikais, todėl stengiuosi tai pavaizduoti ir savo karpiniuose, taip pat – ant kiaušinių. Man patinka siužetiniai piešiniai. Esusu pedagogė, todėl man labai svarbus ir edukacinis darbų akcentas: juk šių dienų miesto vaikai nelabai žino, kaip karvė atrodo, o kiek ji spenių turi – nė neklauskite“, – juokiasi pašnekovė, sukūrusi „Metų laikų“ karpinių ciklą, kuriame matyti, ką žmonės ir gyvulėliai veikia skirtingais metų laikais.

Vienas iš to ciklo darbų – „Pavasaris“ – iškeliavo net į prezidentūrą – šalies vadovas Gitanas Nausėda padovanojo jį Sakartvelo prezidentei.

„Ten pavaizduota viskas, kas vyksta pavasarį, – paukšteliai vaikus peri, žmonės pavasario darbus dirba, iš medelių sula laša, o pavasaris tarsi koks šeimininkas po laukus vaikštinėja“, – dovanos siužetą nupasakoja tautodailininkė.

Įdomiau: itin gražūs smulkiais karpinėliais papuošti margučiai. Vietoj klijų kūrėja naudoja kiaušinio baltymą. / A. Sidorovienės, V. Jurevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Konkuruoja du amatai

Šiandien, anot Virginijos, ji turi du laisvalaikio hobius. Margučių skutinėjimas ne juokais konkuruoja su karpiniais ir dar neaišku, kuris ateityje nugalės. Moteris prisipažįsta, kad bandė kiaušinius marginti ir kitu tradiciniu lietuvių pamėgtu būdu – bičių vašku, tačiau malonumo nepajautė.

„Skutinėjimas pasirodė kur kas mielesnis širdžiai. Gal suveikė vaikystės prisiminimai, kai tėvukas vakarais prieš Velykas, nudirbęs visus darbus, sėsdavosi prie stalo ir ilgai peiliuku skutinėdavo kiaušinius. Man labai patikdavo tas gremžiamo kiaušinio lukšto garsas. Jis buvo toks raminantis, tylus. Tas susikaupimas žavėjo: juk reikėjo viską tiksliai daryti, nes jei ranka praslys, teks viską pradėti iš naujo“, – aiškina V. Jurevičienė.

Ji ant margučių skutinėja ne tik baltiškus simbolius, bet ir bundančios gamtos motyvus: gėlytes, žalčiukus, saulutes, kiškučius, paukščiukus ir pan. Tokius gyvos gamtos paveikslėlius, sako, skutinėti netgi lengviau, nes nereikia laikytis griežtos simetrijos.

Tautodailininkė pirmiausia pieštuku pasižymi vos matomas skersas ir išilgas linijas, pagal kurias vėliau komponuoja raštą. Į knygas, kaip iš pradžių, nebežvilgčioja, paveikslėlių nebekopijuoja: kuria savo originalius siužetus, o visus baltiškus simbolius, kuriuos naudoja kūryboje, moka mintinai.

„Dažnai tokį simetrijos reikalaujantį margutį darau per kelis kartus. Kiek paskutinėjusi, kelioms dienoms jį padedu, kad akys pailsėtų ir kad kitą dieną nauju žvilgsniu į jį pažvelgusi matyčiau, ko dar trūksta“, – skutinėjimo meno paslaptimis dalijasi ji.

Paklausta, kokių paukščių kiaušinius dažniausiai naudoja, mini įvairius: stručio, žąsies, anties, vištų ar mažųjų vištelių.

Savo akimis mačiau ir sėją, ir derliaus nuėmimą, ir visą kaimo žmogaus kasdienybę įvairiais metų laikais, todėl stengiuosi tai pavaizduoti ir savo karpiniuose, taip pat – ant kiaušinių.

Mėgsta eksperimentuoti

Šiandien populiaru atsigręžti į gamtą, naudoti natūralias jos žaliavas. Tačiau, anot kūrėjos, jei norite tikrai ryškių, sodrių spalvų – niekur nedingsite nuo cheminių dažų, skirtų medvilnei dažyti. Kadangi labai daug margučių Virginija margina parodoms, naudoja ir juos.

Geriausiai raštai matyti, kai kiaušiniai nudažyti sodriais, tamsiais tonais, išgauti verdant mėlynojo svogūno lukštus, taip pat – mėlynojo kopūsto lapus. Virginijai patinka visos gamtos spalvos. Moteris džiaugiasi, kad neseniai gavo graikinių riešutų kevalų. Jų viralas kiaušinukus nudažė sodriai šokoladine spalva.

Pašnekovė siūlo į margučių dažymo procesą žiūrėti kūrybiškai. „Dažnai mėgstu daryti tokius mišinius, kai į verdantį vandenį pridedu visko: nuo burokėlių lupenų iki mėlynųjų svogūnų lukštų. Įdomu žiūrėti, kas išeis“, – atvirauja ji.

Tautodailininkė yra girdėjusi, kad jos kolegos kiaušinius merkia ir į juodalksnio ar ąžuolo žievės dažus, pastiprindami jų veikimą surūdijusiais gelžgaliais. Tokį viralą reikėtų virti tiems, kurie nori tamsių, beveik juodų kiaušinių. Nuo seno lietuviai tokius labai mėgo, mat žemdirbiškoje kultūroje juoda spalva reiškė pasėlius auginančią žemę.

Kriterijai: skutinėjant margučio grožis priklauso nuo rašto linijų storio, taisyklingumo, ornamento tikslumo. / A. Sidorovienės, V. Jurevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Skutinėjimo pradžiamokslis

Virginija mielai sutinka pasidalyti kiaušinių skutinėjimo pradmenimis. Jei norite paprastesnio varianto, sako, tiesiog išvirkite kiaušinius, pamerkite juos į norimus vienspalvius dažus ir kai atauš – skutinėkite peiliuku.

Ji dekoruoja tuščiavidurius kiaušinius, prieš tai pro vieną mažą skylutę išpūtusi jų baltymą. Tik tuomet merkia į dažus. Skutinėjimui naudoja labai paprastą įrankį – kanceliarinį peiliuką su plonesne viršūnėle.

Prieš Velykas mokytoja visada nešasi dažytą kiaušinį į darželį, kad galėtų vaikams parodyti, kaip vyksta skutinėjimo procesas.

„Gaila, kad negaliu duoti jiems patiems pabandyti: peiliukas per aštrus. Matytumėte, su kokiu susidomėjimu, net sulaikę kvapą, jie stebi mano rankos judesius. Gal kada gyvenime, kai patys savo akimis bus matę procesą, užsimanys pamėginti“, – tikisi ji.

Pasilieka visus margučius

Senovės lietuviai turėjo tradiciją vieną margutį pasilikti namų apsaugai. Jį laikydavo saugiai padėję iki kitų Velykų. Ar Virginija laikosi šio papročio? Tautodailininkė juokiasi, kad laikosi ir net labai.

„Aš pasilieku visus savo skutinėtus kiaušinius, nes nuolat jais pildau savo kolekciją, kurią vežioju į parodas visoje Lietuvoje. Šiandien joje yra beveik 250 mano skutinėtų margučių. Dalis jų prieš Velykas iškeliavo į Upytės tradicinių amatų centrą. Jei važiuosite pro šalį – užsukite pasižiūrėti“, – kviečia ji.

Kita dalis margučių yra Kupiškio etnografijos muziejuje, dar viena paroda ruošiama į Kupiškio rajono viešąją biblioteką. Neseniai pradėjusi ant savo margučių dėl įdomumo rašyti ir jų skutinėjmo metus. Kai išsitraukia pasižiūrėti pirmuosius bandymus, net juokas ima – skirtumas labai didelis.

Ar karpinių ir margučių skutinėjimo meistrė nenorėtų turėti savo darbų galerijos, kokią neseniai atsidarė kolegė O. Tumėnaitė-Bražėnienė Vaikutėnuose?

Ne, apie muziejų kol kas negalvoja. Tuomet reikėtų mesti darbą, o vaikučius ji labai myli. „Šiuo metu man užtenka karpinių edukacijų. Daugiau laiko skirti šiems smagiems užsiėmimams tikrai negaliu“, – aiškina tautodailininkė ir priduria, kad skutinėjimas užima labai daug laiko. Prie vieno margučio meistrė darbuojasi net dvi, tris dienas. Paskausta ir akys, ir rankos, ir pečiai. „Įtampa didelė, – prisipažįsta, – bet vis tiek tas procesas mane traukia ir gana.“

Ką daro, jei beskutinėjant margutis suskyla? Kūrėja sutinka, kad pradžioje visko pasitaiko, bet kai jau įgunda ranka – retai kada ji nuvažiuoja į šoną. Atsiranda pajautimas. Pažįstami irgi dažnai klausinėja, kaip jai pavyksta tokias tiesias linijas brėžti.

„Reikia atpalaiduoti ranką. Kai labai įsitempi, labai stengiesi – tada ranka ir suka pro šalį“, – šypsosi pašnekovė.

Edukuoja: popieriaus karpiniuose V. Jurevičienė mėgsta siužetinius piešinius. Jais siekia parodyti jaunimui senovės lietuvių darbus pagal gamtos ritmą. / A. Sidorovienės, V. Jurevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Patarimai tėveliams

Ugdytinių tėveliai dažnai klausinėja Virginijos, kokius kiaušinių marginimo būdus ji siūlytų mažiesiems. Anot ankstyvojo ugdymo pedagogės, paprasčiausias būdas – sukarpyti spalvotą krepinį popierių juostelėmis, tada jas sudrėkinti ir aplipdyti jomis virtą kiaušinį – rezultatas išryškės bematant. „Po kelių minučių juosteles galima nuimti ir turėsite spalvingus margučius“, – dalijasi patirimi auklėtoja.

Kitas jos siūlomas būdas – iš plono spalvoto popieriaus prikarpyti visokių figūrėlių ir klijuoti jas su kiaušinio baltymu. Suaugusieji gali pamėginti iškarpyti kažką sudėtingiau.

Virginija apgailestauja, kad ne vienoje šeimoje tradicijas dažnai nurungia prekybos centruose pardavinėjami ryškiaspalviai kiaušinių lipdukai.

„Aš esu už senųjų tradicijų puoselėjmą, bet matau, kad niekaip nepabėgsime mes nuo tų lipdukų. Juk ne visi tėvai moka kiaušinius marginti vašku ar juos skutinėti, tai kaipgi jie perduos tą senovinę tradiciją savo vaikams? Mano galva, svarbiausia prieš Velykas yra visos šeimos bendrystė ir džiaugsmas, kurį puošdami kiaušinius vienaip ar kitaip patiria mažieji“, – dalijasi savo nuomone.

Estetika: senovės lietuviai karpiniais puošė ir Velykų stalą, ir šventus paveikslus, ir langus. / A. Sidorovienės, V. Jurevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Priimtinos tvarumo idėjos

Velykų stalą Virginija visada dekoruoja savo karpytomis popierinėmis staltiesėlėmis. Viduryje stalo pūpso margučių kraitė, papuošta kadagio šakele.

Patiekalų Virginija gamina nedaug. Jos nuomone, Velykų stalas neturėtų lūžti nuo valgių ir kiaušinių. Šiais perteklinio vartojimo laikais kūrėja siūlo numarginti keletą kiaušinių sau ir keletą paruošti draugams, jei žadate važiuoti pas juos į svečius. Taip pat pagal senąsias lietuvių tradicijas krikštamotė visada dovanodavo kiaušinį savo krikšto vaikui.

„Jei tų kiaušinių vis dėlto liks – ilgai nelaukę pasidarykite iš jų gardžią mišrainę. Aš sutarkuoju kietai virtą kiaušinį, pagardinu jį česnaku ir majonezu, o tokią užtepėlę tepu ant batono arba bandelės – labai skanu“, – dalijasi kupiškietė.

Artėjančių Velykų proga Virginija linki visiems pozityvumo. „Pasidžiaukime, kad gyvename, galime džiaugtis kiekviena diena, kad turime savo artimuosius“, – linki ji skaitytojams, o sau – kad įsibėgėjus pavasariui galėtų daugiau laiko skirti tapybai.

Iš kartos į kartą

Iki Velykų likus savaitei ar dviem, žmonės pradeda planuoti šventinių pusryčių patiekalus, stalo dekoracijas. Velykų kiaušinių marginimą dažnas palieka paskutinei minutei. Tik ne Jurga Zaleckienė.

Kai kiti dar tik ruošiasi į rankas imti teptukus ar maišo dažus su šlakeliu acto, Babtuose gyvenančios moters marginimo procesas būna persiritęs į antrą pusę – savaitę po vaškavimo kiaušinius palaikiusi šaldytuve, Didįjį šeštadienį margintoja juos nardina į svogūnų nuovirą. Taip darydavo šviesaus atminimo Jurgos prosenelė Veronika Keruckienė, senelė Elena Čižinauskienė, kurios margučių dar ir šiandien galima pamatyti Babtų kraštotyros muziejuje, taip iki šiol daro ir Jurgos mama Vida Sabaliauskienė.

„Prisimenu, susėsdavome prie duonkepės krosnies su kiaušiniais ir margindavome. Būdavo šventas reikalas. Močiutė pagirdavo, mes džiaugdavomės. Todėl visada būdavo keista, kai kiti žmonės kiaušinius margindavo prieš pat Velykas“, – J. Zaleckienė pasakojo tęsianti šeimos moterų tradicijas, o savo žiniomis noriai besidalijanti ne tik su dukromis Austėja ir Milda. Daug metų vaško technika marginanti Velykų kiaušinius, to paties Jurga išmokė ir savo bičiules. Todėl šios nebesirenka nei šiuo metu populiarių lipdukų, nei spalvoto lako ar šilkinio kaklaraiščio.

„Iš pirmo karto technologija atrodo sudėtinga, nes kiaušinis čiupinėjamas du kartus“, – pabandę, anot moters, greit pakeičia savo nuomonę.

Prisimenu, susėsdavome prie duonkepės su kiaušiniais ir margindavome. Būdavo šventas reikalas.

Svarbi kiekviena detalė

Kiaušinių marginimas vašku – seniausia technika, kurią naudojo mūsų protėviai, todėl Jurga stengiasi viską daryti taip, kaip jie. Pirmiausia atidžiai renkasi kiaušinius. Kelis kartus pirko juos parduotuvėje ir suprato prašovusi. Pirktinių kiaušinių lukštas plonas ir trapus, todėl didesnė tikimybė, kad toks margutis kažkuriuo marginimo etapu skils. Be to, prie tokio lukšto prastai kimba vaškas. Geriausiai tinka naminiai kiaušiniai, todėl vištas auginanti Jurgos mama juos ima kaupti iš anksto.

„Idealu, jei kiaušinio lukštas nekorėtas. Balto lukšto kiaušinių spalva gerai neima. Nudažyti jie atrodo gan blyškūs. Nors tiems, kurie mėgsta pastelines spalvas – visai tinkamas variantas. Tamsiai rudų geriau visai nesirinkti, nes piešinys ant jų nebūna ryškus“, – gražiausiai, anot moters, nusidažo šviesiai rusvo lukšto kiaušiniai.

Marginant labai svarbu turėti tikro bičių vaško. Jurga jį perka tiesiai iš bitininko. Tinka ir natūralaus vaško žvakės, bet tik tokios, kuriose nėra jokių priemaišų. Graikinio riešuto dydžio vaško gabalėlis dedamas į metalinį indelį. Šis turėtų būti tvirtesnis, storesnio metalo sienelėmis. Tam esą labai tinka ir dėžutė nuo pastilių.

„Jei namuose yra dujinė viryklė, reikės ant atviros ugnies uždėti liepsnos skirstiklį, o ant elektrinių ar indukcinių viryklių vaškas kaista be jokių problemų“, – J. Zaleckienė prasitarė, kad jai smagiau dirbti prie dujinės viryklės.

Indelyje pradėjęs rūkti vaškas – ženklas, kad jis perkaito. Tokiu atveju nedelsiant reikia mažinti kaitrą arba trumpam nukelti indelį nuo kaitlentės. Įkaitęs vaškas gali net savaime užsidegti, todėl reikia būti atsargiems.

Yra ir kitų vaško tirpinimo būdų, tarkim, perlenktas metalinis šaukštas, kurį kaitina žvakė. Galima vašką tirpinti ir keraminiuose kvapų garintuvuose, tik paprastai  žvakutę reikia kilstelėti aukščiau dangtelio, kad būtų daugiau kaitros. Jei vaškas per vėsus – jis nepaklus ir nepavyks piešti.

Kantrybės: nenusiminkite, jei pirmąkart marginant kiaušinius vašku linijos nebus tokios tiesios, kaip norėtųsi.

Patinka marginti vienai

Nors vaško techniką perkandusios visos šeimos moterys, dažniausiai jos margina atskirai. Tai daro dėl labai paprastos priežasties.

„Dirbant keliems žmonėms, sunku suderinti judesius. Prisimenu, kai buvo mažos dukros, nuolat pykdavosi, nes rankos susipindavo“, – todėl geriausia, anot J. Zaleckienės, marginti pakaitomis.

Kaip marginama vašku? Pirmiausia kiaušiniai kelioms valandoms išimami iš šaldytuvo ir palaikomi kambario temperatūroje, tada sudedami į karščiui atsparų indą ir pašaunami į orkaitę. Į orkaitę vienu metu dėti ne daugiau kaip 6–8 kiaušinius – tiek numarginti realu vienu prisėdimu, nes vienam kiaušiniui paprastai prireikia mažiausiai 15–20 minučių. Kai ši įkaista iki 90 °C, išjungiame, o kiaušinius dar 10 minučių paliekame orkaitėje.

„Tada jau galima išsiimti pirmą kiaušinį. Kitus palieku orkaitėje, kad būtų šilti, kol ateis jų eilė. Kiaušinis turi būti tiek šiltas, kad jį būtų malonu laikyti rankoje. Jei kiaušinis per karštas, vaškas liesis storesniais potėpiais ir sunkiau stings, todėl nuo pirštų prisilietimų toks kiaušinis gali susiteplioti ir vėliau kiekvienas vaškuotas prisilietimas negražiai išryškės“, – apie momentus, lemiančius margučių grožį, kalbėjo pašnekovė.

Margindama moteris naudoja patį paprasčiausią įrankį – medinę lazdelę, kurios gale įsmeigta plona vinis su kuo mažesne galvute. Geriausiai tinka smeigtukai, kurių galima rasti naujų marškinių apykaklėse ir rankovėse. Smeigtukas bedamas į įkaitusį vašką ir greitai perkeliamas ant kiaušinio.

Pagrindiniai principai marginant vašku yra taškeliai ir brūkšneliai – tai senosios tradicijos. Taškas, anot Jurgos, yra pradžių pradžia, ilgaamžiškumo simbolis, begalinis gyvenimo ratas. Juk pasaulis prasidėjo nuo taško, plėtėsi ir pasidarė galybė. Marginimas vašku prilygsta rašysenai – kiekvienas rašo iš savo sielos gelmių, todėl, kad ir kaip gėrėtųsi kitų margintais kiaušiniais, prisėdusi su įrankiu rankoje, Jurga galiausiai lieka ištikima sau pačiai. Ant kiekvieno kiaušinio lukšto moteris tupdo saulutes, žalčius, gėles. Jei lieka vietos, mėgsta parašyti žodį „Aleliuja“.

Priminimas: kuo mažiau margučių suskyla puode, tuo geresni metai bus.

Patinka marginti vienai

Vašku išmargintus kiaušinius Jurgos močiutė dažniausiai merkdavo į tekstilinius dažus. Neretai užsiimdavo ir eksperimentais. Tai į puodą ąžuolo žievės įmesdavo, tai surūdijusį gelžgalį, kuris kiaušinių lukštams suteikdavo tamsų atspalvį. Dabar Jurga marginimo procese tekstilinių dažų nenaudoja. Vertina natūralumą, todėl dažo su naminių svogūnų lukštais. Jais dukrą aprūpina mama Vida.

„Su natūraliais dažais sveikiau ir nebaisu pirštų išsiterlioti. Po dažymo svogūnų lukštais jie būna tik šiek tiek geltoni“, – nerimaujantiems dėl svogūnų lukštų pėdsakų ant nagų, J. Zaleckienė rekomendavo mūvėti plonas gumines pirštines.

Paruošti svogūnų lukštų nuovirą užtrunka. Maždaug penkias dideles saujas lukštų reikia užpilti vandeniu ir palaikyti per naktį, o geriausia – parą ar dvi. Tada kartu su lukštais užvirinti, atvėsinti ir nukošti. Dėl spalvų įvairovės galima atskirai išsivirti raudonųjų svogūnų lukštų – jų spalva būna dar intensyvesnė. Didžiojo šeštadienio rytą Jurga į didelį puodą su atvėsusiu nuoviru įberia šaukštą druskos ir atsargiai sudeda vašku numargintus kiaušinius. Vėsiame nuovire jie laikomi apie 3 valandas, kad dažai gerai įsigertų. Tada ant lėtos ugnies nuoviras kaitinamas iki užvirimo. Sulyg pirmuoju kunkulu, kaip sako Jurgos mama, puodą reikia nukelti nuo ugnies.

„Kadangi puodas didelis, nuoviro daug, tai, kol užvirs, tenka palaukti apie 15–20 minučių, per kurias kiaušiniai spėja ne tik nusidažyti, bet ir visiškai išvirti“, – tai padarius, anot J. Zaleckienės, margučiai po vieną atsargiai išgriebiami, nuvalomi minkštu sausu skudurėliu ir dedami į pintą padėkliuką.

Atvėsę patepami aliejumi, kad blizgėtų, o tada sudedami į padėklą. Šeimos nariams smagu į juos žiūrėti, rinkti gražiausius ir fotografuoti.

Nemėgsta kiaušinių

Velykoms Jurga, jos mama ir dvi dukros nudažo daugiau kaip pusšimtį kiaušinių. Kasmet žada skaičių mažinti, tačiau galiausiai apsistoja ties tuo pačiu. Ne sykį buvę, kai ir 100 kiaušinių pavasario šventei išmargindavo.

Moteris pasakojo dar studijų laikais apie 20 savo margučių siuntusi į Ameriką. Atlygis už juos buvo solidus – maždaug dviejų stipendijų dydžio suma. Tiesa, toks pasipelnymas buvo vienkartinis. Daugiau savo margučių Jurga nepardavinėjo. Mieliau juos dovanoja giminaičiams, bičiuliams. Gražiausius susirenka mama ir neša juos į Babtų bažnyčią. Dar po kelis kasmet pasilieka ir sau. Deda į lentyną, gėrisi pati ir kitiems išdidžiai rodo.

„Mama turėjo nemažą kolekciją surinkusi, bet šiemet labai daug kiaušinių išmetė. Vieni išbluko, kiti įskilo“, – pasakojo margintoja.

Paklausta, kiek margučių daužo ir kiek jų suvalgo Velykų rytą, Jurga nusijuokė. Kiaušinių ji nemėgsta, todėl šventinį rytą į burną deda vos vieną, gausiai apteptą majonezu ir krienais. Ką daro su kitais? Skilę, neišdalyti ir valgytojų nesulaukę margučiai keliauja į sodą. Obelims tokia trąša labai patinka.

Ar yra tekę marginti kelis kilogramus sveriantį stručio kiaušinį?

Nors kasmet artėjant Velykoms pasigirsta vis daugiau naujų ir išradingų kiaušinių marginimo būdų, „Maximos“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad didžiausią gyventojų palankumą vis dar išlaiko natūralios marginimo priemonės. Svogūnų lukštais, įvairiais prieskoniais ir augalais, marginti kiaušinius planuoja beveik 70 proc. apklaustųjų – šį tvaresnį ir taupesnį marginimo būdą daugiausiai rinksis šeimos bei vyresni nei 45 metų gyventojai. 

Daugiau nei trečdalis apklaustųjų marginimui ketina rinktis kiaušinių dažus, maždaug dešimtadalis kiaušinius dekoruos vašku.

Tai, kad kiaušiniai per Velykas tampa itin ryškiu simboliu, kuriam gyventojai skiria ypatingą dėmesį, pastebi ir jų pardavimų tendencijas analizuojantis prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas. Jo teigimu, kiaušinių pardavimai aukštyn šokteli dar likus kelioms savaitėms iki švenčių – palyginti su įprastu laikotarpiu stebima bent dvigubai išaugusi kiaušinių paklausa. M. Tilmantas sako, jog smarkiai ūgteli ne tik susidomėjimas baltais kiaušiniais, kuriuos gyventojai noriai renkasi marginimui, bet ir dažymui taip pat puikiai tinkančiais kiaušiniais rudu lukštu, pasižyminčiais tokia pat maistine verte, kaip ir balti kiaušiniai. Velykiniu laikotarpiu fiksuojami tris kartus intensyvesni putpelių kiaušinių pardavimai, aktyviai dairomasi egzotiškų alternatyvų: žąsų, stručių kiaušinių. 

„Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, kasmet pasirūpiname didesniais kiaušinių kiekiais ir įvairesniu jų asortimentu. Šiemet velykiniu laiku lentynose bus galima rasti visų rūšių kiaušinių, o didžiosiose prekybos tinklo parduotuvėse – ir Afrikos stručių kiaušinių, kurio svoris gali siekti net iki 2 kg“, – pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ atstovas.

Nuo 2025 m. „Maxima“ neprekiaus narvuose auginamų vištų kiaušiniais

Šiuo metu „Maximos“ parduotuvėse galima įsigyti tiek auginamų narvuose, tiek laikomų ant kraiko ar ekologiškai auginamų vištų kiaušinių – šią informaciją nurodo ženklinimas ant pakuotės ir lukšto. Vis dėlto, pasak M. Tilmanto, prekybos tinklas yra išsikėlęs tikslą iki 2025 metų atsisakyti narvuose auginamų vištų kiaušinių prekybos.

Jo teigimu, aiškiai matomas augantis visuomenės sąmoningumas – pirkėjams svarbu naudoti tvariai ir humaniškai išgaunamus produktus. Pirkėjai vis dažniau rinkdamiesi kiaušinius atkreipia dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis yra laikomi paukščiai. Tad bendradarbiaujant su Lietuvos ir kaimyninių šalių paukštynais, „Maximos“ parduotuvėse nuolatos didinamas geresnėmis sąlygomis auginamų vištų kiaušinių pasirinkimas.

„Pokyčius įgyvendiname palaipsniui, pradedant nuo švietimo kampanijos, padedančios pirkėjams priimti labiau motyvuotus sprendimus, iki nuoseklių ir konkrečių žingsnių. Pavyzdžiui, 2021 m. pabaigoje savo „Meistro kokybės“ kulinarijos ir konditerijos produkcijoje atsisakėme narvuose laikomų vištų kiaušinių. Per mėnesį sunaudojame apie 14 tonų kiaušinių, kuriuos dėjo laisvai arba ekologiškai auginamos vištos“, – sako M. Tilmantas.

Šiemet – ypatingas dėmesys šventinei atributikai

Pasak M. Tilmanto, pirkėjai kasmet prieš Velykas apsirūpina ne tik kiaušiniais margučiams, bet ir velykinėmis dekoracijomis. Atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė respondentų ketina ir šiemet puošti namus ar šventinį stalą.

„Dažniausiai gyventojai nurodo, jog Velykoms renkasi dekoratyvinius kiaušinius, taip pat žvakes, gėles, augalus, įvairias su švente susijusias statulėles ar servetėles. Tyrimas atskleidžia, jog šventei skirtoms dekoracijoms didžioji dauguma išleis iki 50 eurų. Beveik 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad Velykų apsipirkimą planuoja būtent „Maxima“ parduotuvėse, tad pirkėjams paruošėme įvairiausių velykinių prekių. Siekdami palengvinti pasiruošimą šventėms, atrinkome ir asortimente turime platų įvairių velykinių dekoracijų pasirinkimą, o Velykoms tinkančia atributika gyventojai galės pasirūpinti už patrauklią kainą“, – primena M. Tilmantas.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 12 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Kiekvieno jų velykaičių marginimo stilius skirtingas. Ir nenuostabu.

A.Rauktienė – ne tik margučių, bet ir kraičio skrynių margintoja, novelistė, Lietuvos liaudies meno tradicijų puoselėtoja.

Angelė kuria kartu su savo vyru Vytautu Raukčiu, kuris gamina medžio skulptūras, tekina medinius indus ir kitus namų apyvokos daiktus, kraičio skrynias ir medinius kiaušinius, kuriuos margina jo žmona.

A. ir V.Raukčiai pirmieji pažvelgė į margučius kaip į mūsų kultūros paveldą ir pradėjo puoselėti šią tautodailės tradiciją.

Kita autorė – A.Grušelionienė – muziejininkė, laisvalaikiu taškuojanti margučius.

Jos stilius – taškelis, brūkšnelis, du taškeliai, penki brūkšneliai, ir taip gimsta paukščio pėdelės, saulutės, žalčiukai, rūtelės sūkuriukai ir paprastas vištos, anties ar žąsies kiaušinis tampa margučiu.

O kiekvienas jos simbolis neša savo žinią. Pavyzdžiui: "Linkiu tau sveikatos, laimės, skalsos".

Dar vienas margintojas – P.Armonas – jaunosios kartos tautodailininkas.

Jis 2021 m. tapo trečiosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados nugalėtoju.

Nepaisant jauno amžiaus (šiemet vaikinui sukako 14 m.), jis – jau patyręs liaudiškosios kiaušinių marginimo tradicijos meistras.

Nuo 2017 m. kasmet aktyviai dalyvauja Lietuvos mokinių liaudies dailės konkurse "Sidabro vainikėlis" ir pristato savo margučius, bendraamžių grupėje laimi prizines vietas.

„Burokėliai, raudonasis kopūstas, ciberžolė, kava ar klasika tapę svogūnų lukštai – šiuos ingredientus visada galima pasitelkti norint išgauti dailius margučių atspalvius. Jums užteks pasiruošti nuovirą. Viena pagrindinių taisyklių – paruošę nuovirą iš natūralių produktų, nepamirškite į jį įpilti šiek tiek acto. Tuomet atspalvį įgavusiame vandenyje galėsite išvirti, o vėliau, dėl geresnio rezultato, ir kurį laiką palaikyti margučius. Tačiau, jei norite daugiau spalvų ir įvairovės, ieškokite dar neišmėgintų priemonių: nebenaudojamų vyriškų šilkinių kaklaraiščių ir purškiamos grietinėlės, kuria įprastai pagardinate desertus“, – sako Brigita Baratinskaitė, prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos žinovė.

Anot ekspertės, ne ką mažiau populiarūs ir kiti originalūs būdai papuošti margučius juos dažant ne tik tradiciniais dažais – tai dekoravimas lipdukais, specialiai tam skirtais antspaudais ar „stebuklingais“ rašikliais, kurie ypač patinka vaikams.

Dažymas šilkiniais kaklaraiščiais

„Jei šilkinio kaklo papuošalo, kurio nebūtų gaila paaukoti kiaušinių dažymui, neturite, naudokite bet kokio margo šilko skiautes. Tik svarbu įsitikinti, jog medžiaga būtų 100 procentų šilko. Kitaip kiaušiniai nenusidažys“, – pataria B. Baratinskaitė.

Jums reikės:

– šilkinių kaklaraiščių ar skarelių;

– baltų kiaušinių;

– žirklių;

– siūlo (tinka ir virvelė, juostelė);

– medvilninio audinio skiaučių;

– acto;

– puodo;

– aliejaus.

Dažymo eiga visai paprasta. Ekspertė pasakoja, jog jei naudosite kaklaraiščius, pirmiausia juos reikėtų išardyti, išimti pamušalą ir palikti tik šilkinę medžiagą. Tuomet ją reikėtų sukarpyti tokio dydžio skiautelėmis, kad būtų galima kiaušinį patogiai apgaubti. Po to šilkiniais medžiagos gabaliukais apgaubtus ir virvele surištus kiaušinius reikia įvynioti į medvilninio audinio skiautę ir galus stipriai surišti siūlu. Tada suvyniotus kiaušinius reikia sudėti į puodą, pripilti vandens, kad būtų apsemti, įpilti 3-4 šaukštus acto ir virti apie 20 minučių. Kiaušiniams išvirus, reikia jiems leisti atvėsti tame pačiame vandenyje, o išpakuoti jau šaltus. Dar gražesni kiaušiniai atrodys, jei jų lukštas bus švelniai pateptas aliejumi.

Dažymas grietinėle ir maistiniais dažais

„Kitas originalus kiaušinių marginimo būdas – panaudojant purškiamą grietinėlę ir maistinius dažus. Tik baigus darbus svarbu greitai nusiplauti rankas arba naudoti vienkartines pirštines“, – rekomenduoja ekspertė.

Jums reikės:

– purškiamosios grietinėlės;

– maistinių dažų (jei naudosite dažų miltelius, prieš tai juos ištirpinkite vandenyje);

– virtų kiaušinių baltu lukštu;

– acto.

Ant kepimo skardos tolygiai išpurkškite visą grietinėlę ir užlašinkite ant jos maistinių dažų eilutėmis. Dantų krapštuku atsargiai išvedžiokite linijas tiesiai per taškų vidurį, kad dažai gražiai susimaišytų. Virtus kiaušinius porą minučių pamirkykite acte, tuomet nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir atsargiai ridenkite per dažus, kad grietinėle su dažais pasidengtų visas paviršius. Taip apvoliotus kiaušinius palikite „gulėti“ apie 15 minučių. Tuomet atsargiai juos nuplaukite po šiltu tekančiu vandeniu ir džiaukitės rezultatu.

Kiaušiniuose – naudingų medžiagų gausa

Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos žinovė B. Baratinskaitė taip pat primena, jog kiaušiniai – itin maistingas produktas, žmogaus organizmui teikiantis visą eilę skirtingų naudų. Todėl velykiniai pusryčiai – puiki proga skanaujant kiaušinius praturtinti organizmą naudingosiomis medžiagomis.

„Valgyti kiaušinius pravartu ir tiems, kas stengiasi laikytis sveikos mitybos principų, ir savęs neribojantiems. Viename vištos kiaušinyje vidutiniškai aptinkama 7,3 g ypač lengvai pasisavinamų baltymų, išsiskiriančių itin geros kokybės aminorūgštimis, 0,3 g angliavandenių ir 5,8 g riebalų, standartinio dydžio kiaušinis turi apie 81 kaloriją“, – pasakoja B. Baratinskaitė

Anot ekspertės, nors ir ne visos, tačiau daugiausia naudingųjų medžiagų slepiasi kiaušinio trynyje – tai vertingosios lecitino, cholino, arachido rūgštys, taip pat mineralai – kalcis, fosforas, geležis, kalis, natris, ir vitaminai – A, E, D ir B grupės.

Laidos viešnia gastro gidė, kavos ir maisto ekspertė Ieva gamins geltoną kaip saulė varškės keksą su aguonomis ir avietėmis. Saulės geltonumą keksui suteiks ciberžolė. Apie maistą ir prieskonius Ieva žino tikrai labai daug.

„Ciberžolę sumaišius su juodaisiais pipirais jos pasisavinimas žymiai pagerėja. Tokiu mišiniu galima gardinti ir saldžiuosius patiekalus“, – patarė laidos viešnia. Ji taip pat pademonstruos, kaip nudažyti kiaušinius su ciberžole.

Nuolatinis laidos šefas, grilio virtuozas V. Blauzdavičius Velykų stalui siūlo pasigaminti patiekalą, primenantį netikrą zuikį – jautienos faršą sluoksniuos su slyvomis ir apvilks kiaulienos šoninės marškinėliais.

Kitas laidos šefas, istorinės virtuvės ekspertas T. Rimydis švenčių stalui pasiūlys lengvesnį patiekalą – gamins lašišą su smidrais. Tomas laidos žiūrovams taip pat pademonstruos, kaip atskirti skaniąją smidro dalį nuo kietosios. „Smidrų kotelių irgi nereikia išmesti, iš jų galima virti sultinį, sudžiovinus puikų pagardą pasidaryt. Viską galima panaudot“, – sako šefas.

Desertui šefas pasiūlys lengvai paruošiamą pieno kremą su šaltyje džiovintomis uogomis. Siūlome ir Jums pasigaminti!

Reikės:

300 g pieno;

100 g cukraus (arba pagal skonį);

50 g šaltyje džiovintų uogų;

3 želatinos lapelių;

šiek tiek vanilės.

Gaminimas:

Želatinos lapeliai išbrinkinami šaltame vandenyje.

Pienas maišant užkaitinamas kartu su cukrumi (neužverdama).

Nuimama nuo kaitros, dedama vanilė, dedami brinkinti želatinos lapeliai ir viskas išmaišoma.

Paruoštas kremas išpilstomas į nedidelius indelius ir dedamas į šaldytuvą 30 minučių, kad šiek tiek sutvirtėtų (bet tik labai lengvai, sustingti neturi).

Tiekiant ant viršaus užberiama šaltyje džiovintų uogų.

Nauja rubrika – „La Maistas #ISNAMU“

„La Maistas“ žiūrovų laukia netikėtumas – laidoje atsiranda nauja rubrika #ISNAMU, kurioje laidos šefai iš savo namų virtuvių demonstruos, kaip pasigaminti skanius, nesudėtingus patiekalus iš to, ką turite savo šaldytuvuose ir spintelėse.

Šį kartą T. Rimydis iš savo virtuvės demonstruos, kaip išsikepti grikių pyragą su obuoliais, o V. Blauzdavičius pasiūlys pasigaminti sočią vakarienę – Suomišką bulvių ir sūrio apkepą.

„La Maistas“ laida – sekmadienį 9 val. per TV3.

Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad renkantis dažus, reikėtų atidžiai skaityti etiketes. Vis dar populiaru margučius marginti tekstiliniais dažais, kuriuos nuo seno naudojo mūsų seneliai, taip pat skutimosi putomis, nagų laku ir kitais įmantriais būdais. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad ne maistui skirti dažai gali būti pavojingi sveikatai ir net paskatinti rimtus susirgimus. 

Iš pažiūros kiaušinio lukštas atrodo vientisas, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog nesvarbu, kuo jį marginsim – vis tiek kiaušinį nulupsime. Tada kaip paaiškinti, kad įvairiais dažais dažytų kiaušinių baltymas kartais taip pat nusidažo?

„Iš tiesų kiaušinio lukštas yra porėtas, be to, verdant kiaušinius, lukštas gali ir įtrūkti. Tiek per poras, tiek per įtrūkimus dažai ir juose esančios cheminės medžiagos pasiekia baltymą, kurį paskui prie Velykų stalo valgome“, – sako vaistininkė.

Ne maistui skirtuose dažuose – toksiškos medžiagos

Dažuose, kurie nėra skirti maistui, kaip pigmentai spalvai suteikti naudojamos sveikatai kenksmingos cheminės medžiagos. Juose gali būti anilino, sunkiųjų metalų, galinčių sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. 

„Anilino gali būti kiaušinių dažymui naudojamuose tekstiliniuose dažuose. Anilinas yra pavojinga toksiška medžiaga, galinti sukelti įvairias odos ligas, egzemą. Be to, anilinas yra kancerogeninė medžiaga, kurios neigiamas poveikis gali pasirodyti tik ateityje. Tokių dažų spalvos pigmentuose taip pat gali būti sunkiųjų metalų, kurie nusėda žmogaus organizme ir iš ten nepasišalina. Sunkieji metalai pasižymi mutageninėmis ir kancerogeninėmis savybėmis, todėl gali sukelti rimtų susirgimų ateityje“, – kuo pavojingi ne maistiniai kiaušinių dažai pasakoja vaistininkė. 

Iš tiesų kiaušinio lukštas yra porėtas, be to, verdant kiaušinius, lukštas gali ir įtrūkti. Tiek per poras, tiek per įtrūkimus dažai ir juose esančios cheminės medžiagos pasiekia baltymą, kurį paskui prie Velykų stalo valgome.

I. Norkienė taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie dažai pavojingi ne tik patekę į organizmą, suvalgius jais dažytą kiaušinį, bet ir kiaušinius verdant su dažais. Jų garai gali sukelti alerginę reakciją.

Europos Sąjungoje pagamintuose kiaušinių dažuose anilino neturėtų būti, tačiau ant produktų etikečių dažnai nepateikiama visa informacija apie sudėtį. Todėl specialistai apskritai siūlo vengti dažų, kurie nėra skirti maistui.

„Kasmet galima atrasti vis naujų idėjų, kaip kuo įmantriau išmarginti kiaušinius Velykoms. Siūloma naudoti ir skutimosi putas, ir nagų laką, guašą ar akvarelę, klijais prilipinti įvairiausių papuošimų. Margučiai galbūt atrodys įspūdingai ir bus kuo pasigirti socialiniuose tinkluose. Tačiau taip margintų kiaušinių nerekomenduoju valgyti – visose šiose priemonėse, kurios akivaizdžiai skirtos ne maistui, gali būti sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų. Kiaušinius, kuriuos ketinate valgyti, geriau marginkite natūraliomis priemonėmis“, – pataria specialistė.

Saugiausia marginti kiaušinius natūraliomis medžiagomis

Renkantis dažus margučiams, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jų spalva išgaunama maistiniais dažais. Tiesa, maistiniai dažai taip pat nėra sveikatai naudingas produktas. Ant kai kurių pakuočių galima rasti ir įspėjimą, kad dažai gali sukelti vaikų hiperaktyvumą. Tačiau maistui skirti dažnai sveikatai yra kur kas mažiau kenksmingi.

Vaistininkė siūlo nesusivilioti parduotuvėse jau parduodamais margintais kiaušiniais. „Neaišku, kokiais dažais išgautos jų spalvos ir raštai. Nebent juos norėtumėte tik ant stalo padėti kaip puošmeną“, – sako specialistė. Ji siūlo prisiminti ir išbandyti kiaušinių dažymą natūraliais augaliniais dažais. Ir gražiai atrodys, ir bus saugūs valgyti margučiai, marginti svogūnų lukštais, raudonuoju kopūstu, ciberžole, burokėliu.

Tie, kas bent kartą mėgino kiaušinius marginti tradiciniais būdais žino: įdomiausiais raštais išpiešti kiaušinius – kruopštus ir daug kantrybės reikalaujantis darbas. „Tačiau tai – puikus užsiėmimas visiems, kurie mėgsta tobulėjimo procesą ir supranta jo terapinį poveikį“, – teigia Eglė.

Ji neabejoja, kad marginti velykaičius yra labiau žaidimas nei darbas. O žaidimas kasdienybėje yra jėgas grąžinanti veikla. „Mūsų seneliams tai irgi buvo proga žaisti, – sako, – juk Velykos – galimybė susitikti, pabūti su savo artimaisiais ir atrasti savyje kūrybos galias“.

Pirmasis jos pačios margutis, juokiasi, buvo pirmapradžio chaoso interpretacija, – margino jį trejų. Eglės mama – tautodailininkė Dalia Bazarienė, su kuria ir parašė knygą „Savas margutis“, savo žiniomis ir sugebėjimais visada dalinosi su šeimos nariais. „Žinojau, kaip virti kiaušinius, ką veikti su suskilusiais, kaip marginti, kaip laikyti pirštą, kad tiksliau pavyktų marginti, kaip skutinėti, kaip dažyti, – pasakoja architektė ir priduria, kad margindamos kiaušinius su mama praleido daugybę vakarų.

Sąsajų tarp architektūros ir margučių Eglei ilgai ieškoti nereikia. „Kiaušinis yra namas tikrąja to žodžio prasme, – šypsosi. Margutis – tai kūrybiška namo transformacija, įprasminanti bet kurios gyvybės teisę į išskirtinumą, į savitą mikrokosmosą. Tokia yra ir architektūros paskirtis – suteikti išskirtinumą statiniui, kurį sukūrėme pagal būsimojo jo šeimininko poreikius ir vidinį pasaulį. Kuo statinys didesnis, tuo daugiau pasaulių jame turi tilpti. Kuo didesnis marginamas kiaušinis – tuo daugiau erdvės, kurioje galima komponuoti įvairius raštus“.

Lietuviams į kraują įaugusį užsiėmimą knygos „Savas margutis“ autorė skleidė ir Portugalijoje, kur kurį laiką gyveno. Ten ji kasmet rengė kūrybines kiaušinių marginimo dirbtuves net penkerius metus. Eglė tiki, kad iš senojo laiko tikėjimų kilęs kiaušinių marginimas lengvai randa atgarsį tarp kiekvieno krašto žmonių. Mažojo meno forma, kurią praktikavo daugybė kartų, sudominti užsieniečius yra paprasta. Ypač, kai jie suvokia, kad toks užsiėmimas teikia nepaprasto malonumo.

Nepaprasto malonumo kiaušinių marginimas teikė ir susirinkusiems į marginimo dirbtuves „Benedikto turguje“. Dalyvių amžius buvo pats įvairiausias – nuo trijų iki 75-erių metų. „Tikrai mėginsime namuose“, – kalbėjo dirbtuvių dalyviai ir džiaugėsi galimybe įdomiausiai išmargintus kiaušinius parsinešti namo.

Keletas praktinių Eglės patarimų, kad margučiai išeitų gražūs:

kiaušinį rinkitės kuo šviesesnį ir žiūrėkite, kad lukštas būtų tvirtas;

iš metalinės adatėlės ir paprasčiausio pieštuko pasigaminkite įrankį – adatėlę pritaisykite prie pieštuko;

įsigykite natūralaus bičių vaško, tinka tik toks, kuris neturi priemaišų;

vašką ištirpinkite mažame metaliniame indelyje, statykite jį ant mažos elektrinės plytelės ar specialios žvakidės;

jei vašką nuolat kaitinsite ir jis bus pastovios temperatūros, galėsite kurti tolygų raštą iš panašių elementų – taškelių ir brūkšnelių.

kiaušinį marginkite šiltą – prie šalto kiaušinio vaškas nekibs, o prie pernelyg karšto – liesis;

tradicinis ir geriausiai pavykstantis dažymo būdas yra svogūnų lukštais. Galite išmėginti raudonųjų svogūnų lukštus, raudonuosius kopūstus, juodalksnio ar ąžuolo žievę. Sintetiniai dažai leis praplėsti spalvų paletę, tačiau tokie kiaušiniai bus tinkami tik dovanojimui, jokiu būdu negalėsite jų valgyti. Nebent naudosite valgomuosius dažus, kurie pasirodo prekybos vietose prieš Velykas. Tačiau šie dažai yra naudojami šalti, jų negalėsite kaitinti, todėl ant margučio liks sušalusio vaško tekstūra;

dar vienas, itin tradicinis lietuviškas būdas yra skutinėjimas. Tai ilgesnis procesas, tačiau patogus – jam reikia žymiai mažiau ruoštis, o skutinėti galima bet kada ir bet kur;

džiaukitės net ir tada, kai nepavyksta. Noras tobulėti anksčiau ar vėliau duoda rezultatą.

Tradicijas prisimenant

Vis skubančiame pasaulyje dažnas kiaušinius renkasi dažyti įprastais pirktiniais dažais, tačiau „Kaunas 2022“ programos kūrėjai pakvietė prisiminti anksčiau itin populiarų marginimo būdą, kuomet kiaušiniai dažomi karštu bičių vašku, tad visus, norinčius išmokti marginti vašku, organizatoriai pakvietė į V.Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros“ padalinį.

„Pakvietėme Žaliakalnio gyventojus susipažinti su tradiciniu kiaušinių marginimo būdu. Aš pati nesu profesionali tautodailininkė, tačiau tokį marginimą esu perėmusi iš savo močiutės, tad smagu šią tradiciją perduoti kitiems, nes tikrai žinau, jog su vašku šiais laikais margina rečiau, kadangi ne visada gaunasi. Tačiau tam, kad gražiai gautųsi, reikia praktikos“, – tikino programos „Fluxus Labas. Žaliakalnis“ kuratorė Aistė.

Ji tikino, kad į dirbtuves atvyko kauniečiai ir iš kitų rajonų, tad susidomėjimas renginiu tikrai didelis. Iš tiesų į biblioteką sugužėjo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Dalyviai iš karto čiupo baltus kiaušinius ir klausėsi, kaip reikia taisyklingai dirbti su vašku. Vos tik žvakės liepsnoje vaškas ištirpo, visa erdvė pakvipo, o kauniečiai kibo į darbus, bandydami vaško taškelius ir brūkšnelius perkelti ant kiaušinių.

Pirmas kartas

Į kiaušinių marginimo dirbtuves atėję gyventojai džiaugėsi galimybe pabandyti taip dažyti kiaušinius. Dalis dalyvių pirmą kartą pabandė dirbti su vašku, tad įspūdžiai liks ilgam.

„Kol kas dažyti nelabai kaip sekasi. Mintyse vienaip atrodo kiaušinis, o gaunasi visai kitaip. Prieš daug metų pas močiutę esu bandžiusi dažyti, bet dabar viskas pamiršta. Atrodo, kad turėtų vienas du ir gautis, bet nieko neišeina“, – rankose laikydama vaško brūkšneliais numargintą kiaušinį kalbėjo viena Žaliakalnio gyventoja. Ji kartu atsivedė ir mažuosius kauniečius, kuriems toks marginimo būdas iš viso nebuvo pažįstamas, tad jie smalsiai merkė vinukus į vašką ir dėjo taškus ant kiaušinių.

Kita kaunietė taip pat tikino, kad varšku kiaušinių marginti jai niekada netekę. „Atrodo lengviau nei iš tikrųjų yra, bet bandysiu kažkaip. Vaikams sekasi, kaip matau, geriau nei man“, – pirmuoju įspūdžiu pasidalijo Salvinija.

Svarbūs patarimai

Norintiems namuose išbandyti kiaušinių marginimą karštu vašku ir pasiekti geriausią rezultatą, patariama laikytis tam tikrų taisyklių.

Dirbtuvėles organizavusi Aistė tikino, kad kiaušiniai neturi būti tik ką išimti iš šaldytuvo, nes prie šalto lukšto vaškas sunkiau limpa. Tad patariama kiaušinius prieš marginimą šiek tiek palaikyti kambario temperatūroje arba juos sušildyti tarp delnų.

Vaškas taip pat tinka ne bet koks. Įprastų žvakių vaškas neduoda reikiamo rezultato, tad geriausia tirpdyti bičių vašką. Jo galima rasti tiek turguose, tiek bitininkų parduotuvėlėse. Pats vaškas taip pat turi būti įkaitęs.

Galima vašką kabinti su vąšeliu, vinuku, pritaisytu prie pieštuko tam, kad būtų patogiau laikyti. Tiesa, ir pats vinuko galiukas turi būti prieš tai pašildytas. Toliau pakabinus vaško lašą, reikia nedelsti ir iš karto piešti ant kiaušinio.

„Jei ne iš karto braukiate, tai vaškas vėl sustingsta ir ant kiaušinio neužsitepa. Beje, jei suklydote, tai nugramdžius vašką nuo kiaušinio nereiškia, kad jis dingo, verdant toje vietoje dažai vis tiek lukšto nepaims“, – sakė Aistė.

Ji tikino, kad galima vašku dažyti ir keliomis spalvomis. Tačiau norint, kad gražiai gautųsi, reikia pradėti nuo šviesesnių dažų spalvų, tada vėl uždažyti tą vietą vašku ir merkti į tamsesnius dažus.

Persivalgymas – nuodėmė

Apie kiaušinių naudą ir žalą diskutuojama nuolat. Vieni sako, kad juose daug organizmui reikalingų medžiagų, kiti tvirtina, kad tai  blogojo cholesterolio bomba. Kaip yra iš tikrųjų?

Žinomas gastroenterologas profesorius Limas Kupčinskas kiaušinių nepeikia, realios jų grėsmės sveikatai nemato.

"Kiaušiniai ilgą laiką buvo nepelnytai diskredituoti atsižvelgiant į faktą, kad jų trynyje gausu cholesterolio, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu. Tačiau, iš kitos pusės, kiaušinyje yra visų gyvybei reikalingų medžiagų, nes būtent iš jo išsivysto gyvybė. Dėl to natūralu, kad bent vienas kiaušinis per dieną nedaro žmogui jokios žalos. Priešingai, tiek baltyme, tiek trynyje yra gana nemažai organizmui reikalingų medžiagų", – tvirtino gydytojas.

Maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės nuomone, kiaušiniai yra palankūs sveikatai ir rekomenduojami vartoti, vis dėlto saikas – pagrindinė sveikos mitybos sąlyga.

"Perteklinis kiaušinių vartojimas, kaip ir bet kokio kito maisto, gali būti žalingas žmogaus organizmui", – sakė R.Bogušienė ir atkreipė dėmesį, kad kiaušinio baltymų perdozavimas, kaip ir bet kurių kitų baltymų, pavyzdžiui, pieno, sukultūrintų grūdinių augalų, gali sukelti alergiją.

Per dieną rekomenduojama suvalgyti vieną du kiaušinius. Žinoma, Velykos – išskirtinė šventė, per kurią kai kas suvalgo penkis šešis ar dar daugiau. Mitybos žinovai perspėjo, kad nuo tokio kiekio tikrai galima sunegaluoti. Atletinės gimnastikos, kultūrizmo atstovams kiaušiniai tinka dėl juose esančių energinių išteklių fiziniam aktyvumui didinti, tačiau visur ir visiems svarbiausia saikas.

Per dieną rekomenduojama suvalgyti vieną du kiaušinius. Žinoma, Velykos – išskirtinė šventė, per kurią kai kas suvalgo penkis šešis ar dar daugiau.

"Persivalgymas ne tik žalingas organizmui, bet galiausiai yra ir viena iš septynių didžiųjų nuodėmių", – juokais pridūrė profesorius L.Kupčinskas.

Visi yra maistingi

Ant Velykų stalo gali būti tiek vištų, tiek ančių, tiek putpelių kiaušinių. Maisto technologė R.Bogušienė pirmenybę teikia lietuviškiems ekologiškiems, laisvėje augintų vištų kiaušiniams.

"Jeigu gamtai palankiau, tai ir žmogui palankiau", – taip grindė pasirinkimą.

Paprastai valgome baltus narvuose augintų vištų kiaušinius, pažymėtus trečiu numeriu. Anot R.Bogušienės, moksliškai nėra įrodyta, kad ekologiški kiaušiniai yra vertingesni.

"Tiek narvuose, tiek laisvėje augintų vištų kiaušinių maistinė vertė yra tokia pati", – tvirtino sveikos mitybos propaguotoja R.Bogušienė.

Profesorius L.Kupčinskas pritarė, kad visi kiaušiniai yra vienodai sveiki, tačiau kiekviena jų rūšis šiek tiek išsiskiria didesniu tam tikrų maistinių medžiagų kiekiu.

"Putpelių kiaušiniuose yra daugiau geležies, nes dauguma žmonių juos valgo su lukštais, vitamino A, pavyzdžiui, vištų kiaušiniuose daugiau E, D vitaminų. Apskritai kiaušinių pasirinkimas didelės reikšmės žmogaus organizmui neturi", –  teigė profesorius.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Skysti ar kieti?

"Ko gero, nėra didelio skirtumo, kokį kiaušinį valgyti – skystą ar kietą, nes organizmui reikalingos medžiagos įsisavinamos vienodai", – pabrėžė gydytojas gastroenterologas L.Kupčinskas ir pridūrė vienintelį aspektą: sveikiau valgyti virtą, o ne keptą kiaušinį.

Kepant kiaušinį naudojamas aliejus ar sviestas, taip organizmas gauna nereikalingų riebalų, vadinamų transriebalais, o su jais – ir papildomų kalorijų.

"Tačiau jeigu kiaušinis keptas be riebalų, jis bus toks pat sveikas, kaip ir virtas", – tvirtino profesorius.

Kas kita – sintetiniais dažais marginti kiaušiniai. Jų dažymo būdų yra pačių įvairiausių, bet populiariausi – svogūnų lukštais ir ryškiaspalviais sintetiniais dažais. Daug kas pastaruoju dažymo metodu nepasitiki, esą šie dažai įsigeria į kiaušinį ir nuodija mūsų organizmą. Profesoriaus L.Kupčinsko nuomonė kitokia.

"Maistiniai dažai, kuriais prekiaujama prekybos centruose, būna patikrinti veterinarinės maisto tarnybos kontrolierių, todėl teigti, kad yra žalingi sveikatai, negalima", – pažymėjo gydytojas.

Maisto technologė R.Bogušienė pritarė, kad prekybos centruose įsigijami kiaušinių dažai yra maistiniai, bet jais persigėrusių kiaušinių vis dėlto skatina nevalgyti. Anot jos, geriausia marginti natūraliais būdais: burokėlių milteliais, įvairiomis žolelėmis ar svogūno laiškais.

"Velykų kiaušinių dažymo ritualas svogūnų lukštais ar kitais natūraliais būdais suteikia šiai šventei daugiau iškilmingumo", – apibendrino profesorius L.Kupčinskas.

Kuo pakeisti kiaušinius?

Kiaušiniai valgomi ne tik kaip pagrindinis patiekalas, bet ir naudojami tešlai surišti – blynams, mėsos maltiniams, įvairiems kepiniams, pyragams ruošti. Nevalgantiesiems kiaušinių juos pakeisti yra kuo. Kepant blynus vietoj kiaušinio galima dėti 60 g minkšto tofu sūrio. Blynams puikiai tiks ir bananas. Reikėtų maždaug pusę banano sutrinti šakute ir sudėti į tešlą.

Mėgstamų maltinių tešlai vietoj kiaušinio sumaišyti 1 valgomąjį šaukštas traiškytų linų sėmenų su 2,5 valgomojo šaukšto  vandens ir mišinį palaikyti 10 min. šaldytuve. Maltai mėsai sutvirtinti tinka avinžirniai arba viso grūdo speltų miltai. Reikėtų 3 valgomuosius šaukštus avinžirnių miltų sumaityti su 3 valgomaisiais šaukštais vandens. Vieną kiaušinį pakeis 1 valgomuoju šaukštu ispaninių šalavijų sėklų (čija), sumaišius su 1/3 puodeliu vandens ir leisti pabrinkti 15 min.

Ruošiant saldesnius patiekalus ar desertus itin tiks obuolių tyrė, kurios 65 g pakeis vieną kiaušinį. Galima naudoti ir moliūgų tyrę, jos reikės kiek mažiau – apie 55 g, o trinto avokado vienam kiaušiniui pakeisti reikės įdėti apie 60 g. Sojų arba kokosų pienas taip pat gali puikiai pakeisti kiaušinius. Ruošiant patiekalus, kurių sudėtyje yra kiaušinių, tokio pieno reikėtų įpilti apie 60 ml – tiek, kiek sveria vidutinis kiaušinis.