845 kilometrai žvyrkelių
Klaipėdos rajone iš viso driekiasi 1,1 tūkst. kilometrų kelių.
Iš jų net 845 km yra žvyrkeliai. Išeitų, jog asfalto dangos šiame rajone galima atrasti vos 255 km kelių ruožuose.
"Ankstesniame projekte buvo numatyta kelių finansavimą didinti tik dviem savivaldybėms – ir vėl tik Trakų ir Vilniaus rajonų. Ir tai yra skandalinga situacija. Tiesa, užsimenama, kad dėl papildomų 2 mln. eurų galės konkuruoti tautinių mažumų, žiedinės savivaldybės. Klaipėdos rajonas yra žiedinė savivaldybė, bet kol kas turimos lėšos ir galimybės mūsų nedžiugina", – tikino Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė.
Visų rajono kelių išasfaltavimui reikėtų apie 380 milijonų eurų, o ir turint tokį finansavimą, tai užtruktų apie 140 metų.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė atnaujintai Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatai.
Į ją įtraukta 65,3 mln. eurų 2019-aisiais nepanaudotų lėšų – todėl sąmata padidėjo iki beveik 590 mln. eurų.
Teigiama, jog savivaldybių vietinės reikšmės keliams skiriamos lėšos padidėja iki 114,4 mln. eurų (anksčiau buvo numatyta 64,1 mln. eurų).
Šalies gėdą glaistys savivaldybė
"Mes atlikome visų rajone esančių regioninių ir vietinių kelių vertinimą. Tai, ką matome, mūsų neguodžia. Tačiau kažkaip juk reikia spręsti problemas, todėl nusprendėme imtis dalinio finansavimo net ir regioninės reikšmės kelių remontui. Pavyzdžiui, pagrindinis kelias, vedantis į Gargždus nuo autostrados, yra tokios prastos būklės, jog toliau sudėjus rankų negalime sėdėti. Reikėtų laukti dešimtmetį, kad Kelių direkcija imtųsi jį tvarkyti. Taryba apsisprendė Kretingos plento beveik dviejų kilometrų ruožą perimti savivaldybės nuosavybėn", – aiškino A.Balnionienė.
Savivaldybė su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo 30-ia procentų prisidėti prie išlaidų padengimo šio kelio sutvarkymui.
Audronė Balnionienė / Redakcijos archyvo nuotr.
"Tokia pat situacija yra Priekulėje. Visa centrinė per miestelį einanti gatvė yra regioninis kelias. Buvusi rajono valdžia jo sutvarkymui neskyrė nė vieno cento, tačiau projektai buvo įtraukti į planus. Kai darbai jau turėtų būti pradėti, tik tuomet susivokta, jog lėšų tam net nėra numatyta. Ir vėl teko sukti galvas, kaip išspręsti šią problemą", – tikino A.Balnionienė.
Priekulėje taip pat nuspręsta centrinės gatvės remontui skirti 30 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, likusias lėšas turėtų skirti Kelių direkcija.
Analogiška situacija susiklostė ir Kretingalėje. Per miestelį besidriekiančios Klaipėdos gatvės kapitaliniam remontui rajonas taip pat skiria 30 proc. reikalingos sumos.
Iki civilizacijos toli
Pasak A.Balnionienės, vienos sumos pinigų reikia paprastiems užmiesčio keliams tvarkyti, visai kitos sumos reikia norint sutvarkyti lietaus nuotekas ar įrengti šaligatvius gyvenvietėje.
"Mes turime rūpintis savo žmonių gerove. Juk kalbame apie tokias vietas, kur gyvena daugybė žmonių. Klaipėdos rajonas yra vienas tų rajonų, kuris per pastaruosius penkerius metus itin išaugo. Šalia Gargždų priemiesčio gyvenvietės jau išsiplėtė iki pat autostrados. Tokia pat situacija ir kitose rajono gyvenvietėse", – pastebėjo vicemerė.
Klaipėdos rajonas per pastaruosius metus išaugo iki 60 tūkst. gyventojų.
"Žmonės apsigyvena, įsigyja būstus, kuria šeimas, todėl būtina patenkinti bent elementarius jų poreikius. Dėl kelių remonto mes su meru Broniumi Markausku kone kas mėnesį važiuojame į Vilnių, į Kelių direkciją. Turime patvirtinimą, kad vasario mėnesį Priekulės projektui bus skelbiamas rangos konkursas", – patikino A.Balnionienė.
Rajono savivaldybė planuoja dar vieną projektą, tik norėtų dėtis kiek mažesne, 25 proc., suma prie jo įgyvendinimo.
"Kalba čia apie didžiulį projektą, tik mes norėtumėme, kas jis būtų pradėtas įgyvendinti greičiau. Tai yra daugiau nei keturių kilometrų ilgio regioninės reikšmės kelio rekonstrukcija Slengiuose. Šioje vietoje apsigyvena daug naujakurių, o nėra net padoraus šaligatvio. Taip pat norėtume startuoti su Tiltų gatvės rekonstrukcija Gargžduose. Tai yra centrinis kelias, besileidžiantis į Minijos slėnį. Čia reikėtų tvarkyti ne tik šaligatvius, bet ir patį kelią. Trečias projektas – centrinės Veiviržėnų gatvės sutvarkymas. Ten tokia pat situacija – kelias – baisus, šaligatvių nėra, žmonėms saugiai nėra kaip net iki bažnyčios nueiti", – pastebėjo vicemerė.
Šiuos projektus rajono taryba turėtų svarstyti artimiausio posėdžio metu.
Kilometro kaina – įspūdinga
Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas – bemaž 60 mln. eurų.
Beveik 26 mln. eurų biudžeto lėšų atitenka rajono švietimo įstaigoms. Socialinei apsaugai nukeliauja beveik 7 mln. eurų.
Kultūrai ir sportui – 5 mln. eurų, tiek pat – aplinkos apsaugai. Kelių priežiūrai, asfaltavimui, melioracijai, polderiams, turizmui atitenka per 6 mln. eurų.
Rajono savivaldybė skaičiuoja, jog biudžete per metus lieka tik apie 2–3 milijonus eurų, kurie gali būti panaudoti naujiems projektams – darželiams, mokykloms, sporto ir laisvalaikio erdvėms, keliams.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai vieno kilometro kelio padengimas asfaltu kainuoja apie 450 tūkst. eurų.
"Visų rajono kelių išasfaltavimui reikėtų apie 380 milijonų eurų, o ir turint tokį finansavimą, tai užtruktų apie 140 metų", – pastebėjo A.Balnionienė.
Sodininkams – 300 tūkst. eurų
Rajono savivaldybės vicemerė A.Balnionienė tikino, jog rajono teritorijoje apstu ne tik gyvenviečių, bet ir sodų bendrijų.
"Ten taip pat žmonės gyvena. Pernai šiek tiek dėjomės prie Dituvos sodų kelių sutvarkymo. Šiemet skirta 150 tūkst. eurų. Dalyvaujame projekte, kurio lėšomis su 50 proc. savivaldybės lėšų prisidėjimu galime numatyti prioritetinius darbus. Šiemet numatėme septynis objektus soduose – Vaitelių, Šiūparių kaime esančiuose "Aisės" soduose, "Minijos" sodų bendrijoje – penki projektai", – pasakojo A.Balnionienė.
Žvyrkelių programai šiemet rajono savivaldybė skyrė 200 tūkst. eurų. Dar tiek pat skirta senųjų istorinių gyvenviečių kelių sutvarkymui.
