„Manyčiau, visi mokesčių mokėtojai turėtų žinoti, už ką mokame atlyginimus Seimo nariams. Tądien buvo svarstoma labai daug opozicijos pateiktų klausimų, reikalingų visai Lietuvai, ne tik švietimo sistemai, o dalis valdančiųjų dvi su puse valandos praleido Seimo restorane. Tai yra antausis visai Lietuvai. Visi turi žinoti, už ką mes mokame mokesčius, už ką jie gauna atlyginimus, nors neatlieka savo pareigų“, – po vizito Seime apmaudą liejo L. Juknienė.

Klaipėdietė teigė, kad iš visų darbuotojų – privataus ar valstybinio sektoriaus – reikalaujama laiku ateiti į darbą ir dirbti, tačiau, panašu, kad parlamentarams tai negalioja.

„Mokytojams, kurių mūsų tądien Seime buvo ir daugiau, buvo šiurpu. Geras ar blogas opozicijos pasiūlymas, jie tiesiog nebuvo svarstomi. Viskas nuspręsta iš anksto. Prieš didįjį biudžeto paketo priėmimą Seimo narys Kęstutis Masiulis dar vaikštinėjo tarp opozicijos narių ir bandė juos įkalbinėti, kad šie balsuotų už. Manyčiau, kad toks balsavimas tikrai nėra skaidrus“, – įsitikinusi klaipėdietė.

Mokytojų atstovai vyko į Seimą, turėdami vilties, kad bent į dalį jų prašymų bus atsižvelgta. Tačiau L. Juknienė teigė esanti realistė ir mažai tikėjosi, kad Seimo sprendimas bus palankus pedagogams.

„Tik man gaila, kad kai kurie mokytojai nesupranta, jog juos mulkina kalbomis apie tai, kad kitais metais pedagogų algos pasieks 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydį. Juk nuo sausio visiems biudžetininkams algos didės 10 proc. Tai ką mes iš to laimėsime? O mokyklose mokytojai tiek perkrauti, kad nebepajėgia savo darbų atlikti. Gal kažkam labai patogu, kad būtų kuo tamsesnė tauta? Tokius žmones valdžiai bus lengviau įtikinti, kad neteisybė yra norma. Mes pasirinkome tokią Lietuvą, tokią ir turime“, – kalbėjo L. Juknienė.

Nepaisant to, kad mokytojų netenkino patvirtintas kitų metų biudžetas, kol kas streikas yra stabdomas, bet nenutraukiamas.

Po trijų dienų streiko protesto akcija pereis į neaktyvią formą.

Kaip pedagogai elgsis toliau, bus sprendžiama po to, kai Seimas patvirtins 2024 m. biudžetą.

Visos Lietuvos, taip pat ir Klaipėdos, mokytojų streikas jau vyko nuo rugsėjo 28 iki spalio 15 d.

Klaipėdos mokyklos ir darželiai, kurie streikavo tąkart, nenutraukė protesto akcijos, tik ją sustabdė.

Kadangi su Vyriausybe dėl pedagogų algų pakėlimo spalį taip ir nebuvo suderėta, mokytojų streikas tęsiamas.

Uostamiestyje rugsėjį–spalį iš 85 savivaldybės mokyklų ir darželių streike dalyvavo 38 Klaipėdos ugdymo įstaigos.

Nuo šiandienos vėl streike dalyvaujančių įstaigų ir pedagogų skaičius išlieka tas pats.

Uostamiesčio mokytojų profsąjungos vadovė L. Juknienė teigė, kad bus streikuojama tik šią savaitę.

Kaip ir iki tol streikuoja nemažai darželių pedagogų, tad tėvų prašyta nevesti vaikų į darželius, nes esą nebus kam juos prižiūrėti, nes kai kuriose grupėse streikuos visos auklėtojos.

L. Juknienės teigimu, tėvai turėtų būti informuoti, nes apie streiką darželių administracijai informacija buvo pateikta praėjusią savaitę.

„Kol kas streikas truks tris dienas – trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį. Paskui streikas vėl bus neaktyvus, bet jis nenutraukiamas. Po to lauksime, kokį biudžetą galiausiai patvirtins Seimas ir ar naujais metais mokytojų algų padidinimui atsiras pinigų“, – paaiškino L. Juknienė.

Naujus mokslo metus streiku pradėję mokytojai ketina jį tęsti po dviejų savaičių.

Streikas vyko nuo rugsėjo 28 iki spalio 15 d. Klaipėdos mokyklos ir darželiai, kurie streikavo tąkart, nenutraukė streiko, tik jį sustabdė.

Uostamiestyje rugsėjį–spalį iš 85 savivaldybės mokyklų ir darželių streike dalyvavo 38 Klaipėdos ugdymo įstaigos.

Gali būti, kad šį kartą streikuojančių įstaigų ir pedagogų bus daugiau.

Uostamiesčio mokytojų profsąjungos vadovė teigė, kad streikas neišvengiamas, nes dėl algų pakėlimo spalį taip ir nebuvo suderėta.

„Vyriausybė meluoja, kad kitais metais švietimo darbuotojų algos sieks 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Šito pasiekti realiai neįmanoma, nes nuo sausio visiems biudžetininkams 10 proc. atlyginimai didės, tai reiškia, kad visų darbo užmokestis augs. Tai mes liksime tokiame pačiame lygyje, kokiame ir esame. O ir dabar niekas nenori pripažinti, kad mokytojų alga šiuo metu prilygsta 90 proc. VDU, nors valdžia sako, kad siekia 113 procentų“, – kalbėjo L. Juknienė.

Anot jos, 113 proc. VDU galėtų būti, jei visi mokytojai turėtų didžiausią darbo stažą ir metodininko kategoriją.

„O juk taip nėra, dirba ir jaunesni mokytojai, kuriems taikomas visai kitas koeficientas. Net ir tas, kuris turi didžiausią stažą ir metodininko kategoriją, turi dirbti 1,4 etato, kad pasiektų Vyriausybės deklaruojamą vidutinį atlyginimą. Nesuprantu, iš kur jie gauna tuos skaičius?“ – stebėjosi L. Juknienė.

Pasak L. Juknienės, tiek darželiuose dirbama po pusantro etato, nes trūksta darbuotojų, taip pat ir mokyklose.

„Kai trūksta specialistų, žmonės dirba po 1,3–1,4 etato, tai neva ir pakelia formalų algų vidurkį“, – paaiškino profsąjungos atstovė.

Pėsčiomis – į Vilnių

Ankstų penktadienio rytą, kai apie 40 procentų Klaipėdos mokyklų ir darželių pedagogų paskelbė streiką, dalis jų kolegų su gausia palaikymo komanda leidosi pėsčiomis į Vilnių.

Žygeiviai išlydėti iš Atgimimo aikštės. Čia su jais susitikti atėjo ir miesto meras Arvydas Vaitkus bei jo pavaduotoja Vaida Raugelė.

Po trumpo atsisveikinimo žygeiviai – apie 80 žmonių grupė – leidosi sostinės link pėsčiomis. Per maždaug pusantros valandos jiems pavyko pasiekti Jakų žiedą.

Pirmąją dieną planuojama nueiti iki Gargždų, kur nakvynė jiems bus suteikta „Kranto“ progimnazijoje.

Paskelbėme, kad esame atviri pokalbiams su visais.

Kiekvieną naktį planuojama nakvoti vis kitos vietovės mokykloje.

„Kol būsime Gargžduose, tikimės susitikti su benduomene, gal kas nors susidomės. Paskelbėme, kad esame atviri pokalbiams su visais. Jei susidomėjimo nebus, ilsėsimės. Šeštadienį planuojame nužygiuoti iki Endriejavo, eisime šalutiniais keliais, tik dienos metu, kai kuriomis dienomis bus ilgesni maršrutai, kai kuriomis – trumpesni, kad kiek atsipūstume. Ir taip po truputį spalio 11 dieną turėtume pasiekti Kauną, o spalio 16-ąją tikimės ateiti jau ir iki Vilniaus“, – kalbėjo viena šio žygio dalyvių, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklos profesinės sąjungos lyderė Lilija Bručkienė.

Į žygį leidosi apie 40 mokytojų, lygiai tiek vyresniųjų klasių moksleivių ir pedagogus palaikančių vaikų tėvų.

J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

Protesto akcija prasidėjo

Kol dalis protestuojančių mokytojų žygiuoja link Vyriausybės, kiti jų kolegos Klaipėdoje dalyvauja visuotiniame streike.

Prie streiko penktadienio rytą prisijungė 20 uostamiesčio mokyklų ir 12 lopšelių-darželių pedagogų, pirmadienį prie streiko jungtis ketina dar keli darželiai.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė patvirtino, kad į mitingą, kuris turėjo vykti penktadienį Vilniuje, iš Klaipėdos niekas neišvyko.

„Manome, kad turėtų užtekti žmonių iš artimesnių vietovių, mes taupome pinigus, kad galėtume paremti streike dalyvaujančius miesto mokytojus“, – teigė L. Juknienė.

J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

Streikuojančiųjų yra daugiau

L. Juknienės vadovaujamas profsąjungos susivienijimas Klaipėdoje yra iš tos profesinės sąjungos, kuri nepriėmė Vyriausybės siūlomų sąlygų ir skeptiškai vertina valdžios pasiūlymams nusileidusius kolegas.

Šįkart streikuojančių pedagogų yra daugiau nei ankstesniais metais.

„Visais laikais buvo profsąjungų, kurios mokėjo susitarti. Juokingi tie susitarimai. Dar gegužės mėnesį Vyriausybė kalbėjo, kad 21 procentu didins mokytojų atlyginimus nuo kitų metų, bet jis visiškai nepasiekia to 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio, kuris buvo pažadėtas. Yra dar ir kitų dalykų, dėl kurių nesusitarėme“, – kalbėjo L. Juknienė.

L. Juknienė pabrėžė, kad su Vyriausybe pasirašytas susitarimas streiko išvakarėse mokytojams nieko neduoda, todėl Klaipėda iš streiko nesitraukė.

Penktadienį streikuoti pradėjo 40 procentų Klaipėdos ugdymo įstaigų.

„Streiko metu paprastai įvyksta grandininė reakcija, tad tikėtina, jog eigoje dar padaugės streikuojančių įstaigų. Streiko terminas nenustatytas. Jis gali vykti 4–6 savaites, nes žmonės tikrai įpykę. Šįkart streikuojančių pedagogų yra daugiau nei ankstesniais metais. Todėl daugelyje mokyklų ir darželių reikia stabdyti ugdymo procesą, ypač darželiuose, ko anksčiau nebuvo“, – pabrėžė L. Juknienė.

Kas užims vaikus?

Streikuojančiųjų, anot L. Juknienės, netrukus bus daugiau, nes yra lopšelių-darželių, kurių darbuotojos nori prisijungti.

„Streikas yra neterminuotas. Streikuojama būdavo ir keturias, ir šešias savaites. Tiesa, ugdymo įstaigos bus atidarytos, bet mokytojai nedirbs, tik klausimas, kas užims vaikus? Apie tai dar nesutarta. Bet kadangi įstaigų steigėja yra savivaldybė, gal tėveliai tegul vaikus veda į savivaldybę“, – ironizavo L. Juknienė.

Jos žiniomis, iš kažkur ugdymo įstaigų vadovai gavo nuorodą, kad vietoj streikuojančių mokytojų būtų skiriami juos pavaduojantys darbuotojai.

„Tačiau, pagal įstatymus, vietoj streikuojančiojo jo darbo niekas kitas negali dirbti. Tai draudžiama. Pagal įstatymus, tai yra trukdymas streikuoti. Jei bus pavaduojama, kreipsimės į teismą“, – pabrėžė L. Juknienė.

Pagal įstatymus, vietoj streikuojančiojo jo darbo niekas kitas negali dirbti.

Streikuos visos pedagogės

Lopšelio-darželio „Inkarėlis“ mokytoja, profesinės sąjungos vadovė Dalia Butkienė teigė, kad šio darželio pedagogės prie streiko prisijungs pirmadienį, spalio 2 d.

„Streikuos visos mokytojos – ir profsąjungos narės, ir ne profsąjungos narės. Realiai mūsų įstaiga lieka be mokytojų. Iš anksto bus išsiųsti laiškai vaikų tėvams, kad mūsų įstaigoje pradedamas streikas. Į darbą streikuojantys darbuotojai neateis, ateis tik streiko komiteto narys, ir tik kelioms valandoms. Kiekvieną streiko dieną ateis vis kitas komiteto narys, esame sudarę grafiką, kas kada ateisime, ir tą grafiką pateiksime įstaigos administracijai, kad, esant reikalui, žinotų, į ką kreiptis“, – kalbėjo D. Butkienė.

Ji teigė, jog buvo prašoma, kad vietoj streikuojančių pedagogių dirbtų mokytojų padėjėjos, tačiau jos esą nesutiko.

„Nežinau, kaip bus dėl vaikų priežiūros ir ugdymo streiko metu. Bet aš iš anksto parašiau savo grupės vaikų tėvams laišką, pranešiau, kad išeinu į streiką dėl savo geresnės ateities, dėl geresnių darbų sąlygų. Prašiau mane suprasti. Pasiūliau jiems tuo laikotarpiu kooperuotis į namų darželius, ieškoti išeities“, – teigė D. Butkienė.

Laima Juknienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paskutinės minutės laukimas

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė teigė, kad vakar mokyklų administracijos iš Nacionalinės švietimo agentūros gavo pavedimą pildyti duomenis apie tikrąjį streikuojančių mokytojų skaičių.

„Mokyklose dar nėra žinoma, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas streiko metu. Buvo kalba, kad streikuojantys mokytojai keisis – vieną dieną streikuos vieni, o kiti dirbs“, – sakė V. Bubliauskienė.

Gali atsitikti, kad streikas bus atšauktas paskutinę minutę, jei iki šiandienos 17 valandos pedagogų atstovai susitars su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl iškeltų reikalavimų.

Kiek kainuoja ministerija?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM), kurios būstinė yra pačiame Vilniaus centre, remiantis viešai prieinamais šaltiniais, šių metų birželio 30 d. dirbo 182 darbuotojai.

Jų algoms šiems metams iš valstybės biudžeto reikės daugiau nei 6 mln. eurų.

Ministro alga per šių metų pusmetį nekito ir, neatskaičius mokesčių, per mėnesį siekė 4 648 eurus, metams ministras valstybei kainuos 55 776 eurus.

Be ministro, yra dar viceministrai ir ministerijos kancleris, iš viso – penki asmenys, kurių kiekvieno vidutinis mėnesio atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekia 4 159 eurus. Jų algoms metams reikės 249 540 eurų.

Dar yra 5 ministro patarėjai (mėnesio alga su mokesčiais – 3 057 eurai, metams jų algoms reikės 183 420 eurų), 8 departamentų direktoriai (vieno jų mėnesio alga – 3 935 eurai), 8 savarankiško skyriaus vedėjai ar grupės vadovai (vieno jų vidutinė mėnesio alga su mokesčiais – 3 751 euras).

Be šių darbuotojų, ministerijoje dar yra 19 departamentų skyrių vedėjų (vieno asmens mėnesio alga su mokesčiais – 3 265 eurai). Jų algoms metams reikės 744 420 eurų.

Svarbi ir solidžiai apmokama grandis ministerijoje yra patarėjai.

Vyriausiųjų patarėjų yra du (jų mėnesio atlyginimas siekia 3 518 eurų, neatskaičius mokesčių), vyresniųjų patarėjų yra keturi (jų vidutinė mėnesio alga – 3 524 eurai), dar yra 27 tiesiog patarėjai, jų mėnesio vidutinė alga – 2 916 eurų su mokesčiais.

Kritinę ministerijos darbuotojų masę sudaro vyriausieji specialistai, kurių šioje institucijoje yra lygiai 100, o vieno jų vidutinė mėnesio alga su mokesčiais siekia 2 354 eurus (metams tam reikės 2,828 mln. eurų).

Be kita ko, dar ministerijoje dirba ir nelabai aišku kam reikalingi 3 atašė (jų vidutinė mėnesio alga yra po 2 757 eurus).

Visi šie žmonės ministerijoje turėtų užsiimti itin sunkiu darbu – strateguoti švietimo sistemos veiklą šalyje.

Tačiau, pasirodo, etatų vis tiek per mažai, nes yra dar keliolika viešųjų ar biudžetinių, taip pat bendrųjų įstaigų (kur dirba ir iš biudžeto yra išlaikomas įspūdingas darbuotojų skaičius), kuriose „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas“.

Pagrindas: prieš penkerius metus streikavę mokytojai filosofo Leonido Donskio žodžiais paaiškino, kodėl tada jie buvo priversti griebtis kraštutinio savo profesinių teisių gynimo būdo. L. Balandžio / BNS nuotr.

Išlaiko ir įmonę Minske

Tarp ministerijai pavaldžių biudžetinių ir viešųjų įstaigų – universitetai, kolegijos, mokymo centrai.

Tame sąraše yra atskira kategorija įstaigų, įvardytų grafoje „kitos veiklos“. Šių įstaigų yra 13.

Dviem jų – Lietuvos inovacijų centrui bei Mokslo ir inovacijų sklaidos centrui – asignavimai šiems metams nenumatyti, be to, leidykla „Mokslo aidai“, taip pat ministerijos pavaldumo bendrovė, yra likviduojama.

Bet lieka dar 10 viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose darbuotojų skaičius įspūdingas, o ir jiems mokamos algos gerokai viršija vidutinį paprasto mokytojo mėnesio atlyginimą.

Visos šios įstaigos, įskaitant ir pačią ministeriją, įsikūrusios Vilniaus centre esančiuose pastatuose, kurių išlaikymas kasmet irgi kainuoja nepigiai.

Viena tokių ŠMSM pavaldžių įstaigų yra Europos socialinio fondo agentūra, kuri užsiima ES programų administravimu. Joje žmonių dirba tik kiek mažiau nei pačioje ministerijoje – 167.

Prie šios įstaigos išlaikymo prisideda ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Europos socialinio fondo agentūroje dirba 4 aukščiausio lygmens vadovai, kurių vidutinė alga su mokesčiais siekia 4 323 eurus per mėnesį, struktūrinių padalinių vadovai ir pavaduotojai, kurių yra 15, uždirba 3 380 eurų per mėnesį, programos vadovai, tinklo koordinatoriai, analitikai ar ekspertai (jų įstaigoje yra 51) gauna 3 469 eurų algą per mėnesį, o projektų vadovai ir kiti specialistai (jų yra 97) uždirba 2 356 eurus per mėnesį, neatskaičius mokesčių.

Dar yra Švietimo mainų paramos fondas, kurių darbuotojų algoms per metus reikia dar beveik 2 mln. eurų.

Gyvuoja ir Mokinių neformaliojo švietimo centras, kurio pagrindinė veikla įvardyta kaip „švietimo pagalba“, jam išlaikyti reikia 3,36 mln. eurų per metus.

Nacionalinė švietimo agentūra, taip pat užsiimanti švietimo pagalba, šalies biudžetui per metus kainuoja daugiau nei pati ministerija – 6,233 mln. eurų.

Veikia ir Studijų kokybės vertinimo centras, kurio veikla – „viešasis administravimas mokslo ir studijų srityje“, jo išlaikymas per metus valstybei kainuoja 904 tūkst. eurų.

112,5 tūkst. eurų šiems metams ministerija skiria ir bendrai Baltarusijos ir Lietuvos įmonei – Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centrui, kurio būstinė yra Minske, J. Klumovo g. 5.

Aparatą pūs ir toliau?

Ministerijos pasiteiravus, ar dalis šių institucijų nėra perteklinės, galbūt kai kurios dubliuoja vienos kitų veiklas ir gal ketinama peržiūrėti jų būtinumą, dienraštis sulaukė atsakymo, kad tos „įstaigos padeda įgyvendinti švietimo, mokslo ir sporto politiką bei atlieka skirtingas funkcijas, įstaigų atsisakyti neketinama“.

Tačiau pridurta, kad, „atsiradus poreikiui, gali būti peržiūrimos jų funkcijos ir sprendžiama dėl jų stiprinimo“.

Ar tai reiškia, kad biurokratinis aparatas bus dar labiau pučiamas ir tam reikės dar daugiau biudžeto lėšų?

„Šiuo metu kartu su Ekonominio bendravimo ir plėtros organizacijos ekspertais atliekama Studijų kokybės vertinimo centro ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro funkcijų peržiūra profesinio mokymo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo srityse. Institucijų funkcijų peržiūra padės suformuoti planą, kaip sutelkti resursus, aiškiau paskirstyti atsakomybes, kad abi šios vertinimo ir kokybės užtikrinimo institucijos Lietuvoje galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas“, – paaiškino ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistės.

Seimas turėtų inicijuoti švietimo institucijų auditą, tuomet ir bus atsakyta į klausimą, kas reikalinga ir kas nereikalinga.

ŠMSM atstovės informavo, kad, šiemet Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) statusą iš švietimo pagalbos įstaigos pakeitus į viešojo administravimo įstaigą, NŠA suteikta daugiau atsakomybės ir įgaliojimų.

NŠA nuo šiol esą ne tik rūpinsis ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumu ir kokybe, pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu, švietimo įstaigų vadovų rezervo formavimu, mokinių pasiekimų vertinimu, analize, bet ir atliks švietimo sistemos stebėseną, valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą, kurią iki pokyčio vykdė ministerija.

„Pernai atnaujinta Lietuvos mokslo taryba – prie institucijos prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, siekiant visas mokslo ir studijų institucijoms reikalingas paslaugas sutelkti vieno langelio principu. Pernai reorganizuotas ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, jis prijungtas prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos“, – pasidžiaugė ministerijos atstovės.

Laima Juknienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įstaigas būtina audituoti

Nepaisant šių pertvarkų ministerijai pavaldžių įstaigų ūkyje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė mano, kad švietimo pinigai valstybėje paskirstomi neracionaliai, o bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų atlygis daugeliu atvejų kelis kartus mažesnis nei nežinia kuo užsiimančių ministerijai pavaldžių institucijų klerkų algos.

„Seimas turėtų inicijuoti švietimo institucijų auditą, tuomet ir bus atsakyta į klausimą, kas reikalinga ir kas nereikalinga. Juk Seimas tvirtina biudžetą, skiria finansavimą, todėl ir turi tai išsiaiškinti. Be to, kai teigiama, kad mokytojo vidutinis darbo užmokestis yra 1,4 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį, tai šitas skaičius iš esmės gaunamas sudėjus visų švietimo įstaigų, tarp jų – vadovų, atlyginimų dydį ir išvedamas vidurkis. Todėl ir skelbiamos tokios mokytojų algos, nors realybė kitokia“, – pabrėžė L. Juknienė.

L. Juknienė pateikė pavyzdį, kad lietuvių kalbos mokytoja-metodininkė, turinti daugiau nei 25 metų darbo stažą ir 1,4 etato, „į rankas“ per mėnesį tiek ir gauna, bet krūvis yra nenormalus.

Apie protingą ir nuoseklų mokytojų atlyginimų kėlimą buvo kalbėta dar po pastarojo pedagogų streiko 2018-ųjų pabaigoje.

Tuomet mokytojams pavyko susitarti su Vyriausybe, kad iki 2024-ųjų vidutinis pedagogo mėnesio atlyginimas turi siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Anot L. Juknienės, šie skaičiai ne iš piršto laužti, tai buvo paskaičiuota Lietuvos banko specialistų.

Vyriausybė, pagal susitarimą, pasiektą po 2018-ųjų streiko, nuo šių metų rugsėjo 1 d. turėjo rasti lėšų mokytojų atlyginimus padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. pradžios – dar 30 proc.

Paskaičiuota, kad visos Lietuvos mokytojų algų padidinimui per metus reikėtų 1 mlrd. eurų.

Tie valdžios įsipareigojimai buvo suformuluoti ir patvirtinti dar šio Seimo kadencijos pradžioje.

Vyriausybei iki kitų rinkimų likus dirbti vienerius metus ir matant, kad jos programa lieka tik pažadais, mokytojai teigia esantys priversti streikuoti.

Įspėjamasis dviejų valandų streikas vyks jau šį penktadienį, rugsėjo 15 d.

Įspėjimas – dvi valandos

Šalies mastu dviejų valandų įspėjamasis streikas Lietuvos mokyklose ir darželiuose numatytas rugsėjo 15 d., penktadienį, iš pat ryto.

Vaikai į pamokas ateiti ar į ikimokyklines įstaigas atvykti turės vėliau.

O rugsėjo 29-ąją turėtų prasidėti neterminuotas mokytojų streikas.

Kaip, kas ir kuriose mokyklose streikuos, sprendimus priims mokytojų profesinės sąjungos.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė teigė, jog šių priemonių mokytojai priversti imtis dėl to, kad dabartinė Vyriausybė ignoruoja savo pačios duotus pažadus pedagogams.

„Tie įsipareigojimai buvo suformuluoti ir patvirtinti dar šio Seimo kadencijos pradžioje. Vyriausybei iki kitų rinkimų liko dirbti vieneri metai, bet mes matome, kad jos programa lieka tik pažadais. Nuo sausio iki gegužės profesinė sąjunga bandė atnaujinti susitarimą, komunikuodama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tačiau be rezultatų, todėl priėmėme sprendimą pradėti streiką“, – L. Juknienė paaiškino, kodėl tenka griebtis protesto akcijos.

Laima Juknienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reikia milijardo eurų

Pastarąjį kartą mokytojų streikas, kai netgi buvo „okupuotos“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patalpos, vyko 2018 m. lapkritį.

Po jo mokytojams pavyko susitarti su Vyriausybe, kad iki 2024-ųjų vidutinis pedagogo mėnesio atlyginimas turi siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Anot L. Juknienės, šie skaičiai ne iš piršto laužti, tai buvo paskaičiuota Lietuvos banko specialistų.

„Iki šiol didintas algas „suvalgė“ infliacija, ir mokytojų atlyginimai labai sumažėjo, lyginant su šiuo metu esamu vidutiniu darbo užmokesčiu. Ir kai ministerija skelbia, kad dabar vidutinis mokytojo atlyginimas per mėnesį yra 1,2–1,3 tūkst. eurų į rankas, kelia nuostabą, nes realiai algos nesiekia nė tūkstančio. Be to, pedagogų trūksta. Mokytojai dirba milžiniškais krūviais, kartais net pusantro etato, jei jie dirbtų vienu etatu, tai ir tiek neuždirbtų“, – tvirtino Klaipėdos pedagogų susivienijimo profsąjungos vadovė.

L. Juknienės teigimu, Vyriausybė, pagal susitarimą, pasiektą po 2018-ųjų streiko, nuo šių metų rugsėjo 1 d. turėtų rasti lėšų mokytojų atlyginimus padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. pradžios – dar 30 proc.

Valstybėje visada būna tų pinigų, tik juos reikia racionaliai paskirstyti.

Paskaičiuota, kad visos Lietuvos mokytojų algų padidinimui reikėtų per 1 mlrd. eurų.

„Suprantu, kad suma labai didelė, bet valstybėje visada būna tų pinigų, tik juos reikia racionaliai paskirstyti. Turiu duomenų, kad kai kuriose Europos šalyse mokytojams 2021–2022 m., kai buvo labai didelė infliacija, vyriausybės paskaičiavo ir metų pabaigoje jiems grąžino tas infliacijos sunaikintas lėšas. Pas mus to nebuvo. Tad ką reiškė tas algos padidinimas 10 proc., kai infliacija siekė dukart tiek?“ – kalbėjo L. Juknienė.

Protestas – neišvengiamas?

Mokytojams rūpi ne tik atlyginimų didinimas, bet ir jų darbo sąlygų gerinimas.

Vienas svarbiausių akcentų – moksleivių skaičiaus klasėse mažinimas.

„Juk su tuo susijęs ir ugdymo procesas. Vyriausybė įsipareigojo kiekvienam vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Pagal pastarųjų metų mokyklų reitingų rezultatus, egzaminus geriausiai laiko privačių mokyklų moksleiviai. Taip yra todėl, kad mokytojai ten dirba su daug mažesnėmis klasėmis ir ugdymo procesas yra daug kokybiškesnis“, – įsitikinusi L. Juknienė.

Panašu, kad Vyriausybei su profesinėmis sąjungomis susitarti dėl atlyginimų pakėlimo iki rugsėjo vidurio nepavyks, tad visuotinis pedagogų streikas neišvengiamas.

Profsąjungos vadovė teigė, kad Klaipėdoje yra tik pavienės mokyklos, kuriose nėra pedagogų profesinių sąjungų.

Kas, kaip ir kada streikuos, bus tariamasi pirmadienį. Kiekviena įstaiga dėl streiko apsispręs savarankiškai.

„Norime parodyti Lietuvos visuomenei, kad mes tik reikalaujame Vyriausybės priimtų nuostatų vykdymo“, – pabrėžė L. Juknienė.

15 metų Lietuvos centro partijai (LCP) priklausantis, į miesto tarybą šiemet išrinktas A.Šimkus šią savaitę tapo tuo atsvaros tašku, kuris įtvirtino valdančiąją daugumą Klaipėdos mieste.

Jis – 16-asis pozicijos atstovas iš 31 (kartu su meru) naujai išrinkto politiko.

Trečiadienį mero V.Grubliausko kabinete pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Jau tądien prabilta, kad A.Šimkaus kolegė, nepartinė, bet su LCP į tarybą pakliuvusi Laima Juknienė galbūt irgi prisijungs prie koalicijos.

"Sutarties dar nepasirašėme, galbūt tai padarysime pirmadienį. Kalbėsime dėl mano pasiūlytos programos vykdymo, jeigu jai bus pritarta, tada tapsiu šios koalicijos nare", – teigė L.Juknienė.

Nina Puteikienė, kuri taip pat nėra LCP narė, bet šios partijos buvo iškelta kandidate į Klaipėdos merus, veikiausiai prie valdančiosios koalicijos neprisijungs, nes socialiniuose tinkluose ji gana aštriai oponuoja dabar jau ne tik merui V.Grubliauskui, bet ir visai neseniai buvusiems savo bendražygiams – A.Šimkui bei L.Juknienei.

Klaipėdos taryboje, be mero, yra 30 narių. Daugiausia mandatų – net devynis turi visuomeninis rinkimų komitetas "V.Grubliauskas ir komanda".

Septynis mandatus Klaipėdos taryboje iškovojo "valstiečių" atstovai, konservatoriai taryboje gavo šešias vietas. Liberalų sąjūdžiui teko keturi mandatai.

Tris savo atstovus taryboje turi ir LCP, du mandatus iškovojo visuomeninis rinkimų komitetas "Titov ir teisingumas".

Reikalaus atsakomybės

Klaipėdietė Inga viena augina du pradinukus.

Mokykla, kurioje mokosi vaikai, streikuoja, pamokos nevyksta. Ir kiek tai truks, neprognozuojama.

"Teoriškai yra galimybė vesti vaikus į mokyklą, bet ką jie ten veiks? Filmukus žiūrės visą dieną? Situacija absoliučiai nenormali, privalau samdyti auklę arba imti nemokamų atostogų. Abiem atvejais patirsiu finansinių išlaidų ir nemenkų, kas man visa tai kompensuos?" – klausė moteris.

Kitas tėvas nusiteikęs dar aršiau, nors teigia  suprantantis mokytojų blogą situaciją, bet, esą kuo dėti vaikai, kurie pagal Konstituciją turi teisę į mokslą, beje, kaip ir mokytojai turi teisę streikuoti.

Kodėl valstybė neužtikrina mūsų vaikams galimybės mokytis?

"Galvoju apie ieškinį teisme. Kodėl valstybė neužtikrina mūsų vaikams galimybės mokytis? Kodėl mes, visi piliečiai, mokantys mokesčius ir išlaikantys tokią armiją valstybininkų, turime kentėti Vyriausybės negebėjimą neutralizuoti jų pačių sukelto chaoso švietimo srityje?" – piktinosi klaipėdietis.

Būtų beprecedentis atvejis

Ieškinys teismui dėl pedagogų streiko sukeltų nepatogumų ir dėl to atsiradusių išlaidų tėvams būtų beprecedentis atvejis Lietuvos teismų istorijoje, tačiau tokia tikimybė labai reali.

Advokatas Osvaldas Martinkus teigė, kad kreiptis į teismą visada galima. Tačiau esą teisininkas dar turėtų gerai pagalvoti, kas turėtų būti atsakovas.

"Suprantu, kad šis klausimas pirmiausia yra principo reikalas: "Aš esu nekaltas, dėl to patiriu išlaidų, tegul man atlygina." Tik štai klausimas, kiek žmogus nori atgauti tų pinigų ir kiek tai kainuos, kad jis juos atgautų? Yra tokių principingų tėvelių, kurie nusiteikę tokiems dalykams, bet ką jie iš to laimės? Gali būti, kad teismas nepripažins tokių išlaidų pagrįstomis ir būtinomis", – dėstė advokatas.

Anot O.Martinkaus, mokytojai streikuoja juk ne šiaip sau. Ir dėl to kaltos ne mokyklos, ir ne mokytojai, o Švietimo ir mokslo ministerija.

"Pilietiškai žiūrint, paduoti į teismą valstybę dėl mokytojų kilusio streiko ir nemokomų mokinių, yra sveikintinas dalykas. Tai būtų papildomas spaudimas valdžiai reaguoti į esamą situaciją ir ją spręsti, juk valdžios funkcijos ir jos pareigos užsiimti vadyba, o mes matome, kad ta vadyba buksuoja. Ir jei kada nors ministras asmeniškai turėtų padengti tėvų patirtus nuostolius, tada gal kas nors pajudėtų", – mano advokatas.

Bylinėtis ketina ir profsąjungos

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus vadovė Laima Juknienė pabrėžė, kad nuo rugsėjo 1-osios mokyklose startavo dvi reformos – ir nauja mokytojų apmokėjimo sistema, ir klasės krepšelio modelis.

Visa tai po ilgo nesusikalbėjimo bei priešpriešos su ministerija ir tapo stimulu pedagogų streikui.

"Jau kai klasės krepšelio modelis buvo išmėginamas penkiose Lietuvos savivaldybėse, matėme, kad jis turi nemažai trūkumų. Mes ne kartą iš ministerijos reikalavome to klasės krepšelio analizės, tačiau į tai nebuvo sureaguota, bet įdiegta dar ir nauja mokytojų apmokėjimo tvarka. Manyčiau, dėl to krepšelio Klaipėdos mokyklos labai nukentėjo, nes pas mus šita tvarka nepasiteisino", – įsitikinusi L.Juknienė.

Klaipėdiečiai rašė ne vieną raštą į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl kilusių neaiškumų – ir dėl darbo grafikų, ir dėl darbo laiko.

Profsąjungų advokatas yra išsiuntęs užklausimą ministerijai, tačiau per mėnesį atsakymo taip ir nesulaukė.

"Šią savaitę tarsimės, ar reikėtų ministeriją paduoti į teismą už neatsakymus. Man tai neįsivaizduojamas dalykas. Tai yra patyčios prieš mokytojus, kitaip tokio ignoravimo pavadinti negaliu", – piktinosi L.Juknienė.

Vaikai – bandomieji triušiai

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė pabrėžė, nors kai kurie mokinių tėvai nepatenkinti mokytojų streiku, tačiau didžioji tėvų dalis jį palaiko.

"Mes matome, kad mokytojai patiria nuolatinį stresą, pervargę, galiausiai ir mes, tėvai, nebežinome, ko tikėtis kiekvienais metais rugsėjo pradžioje, nes nuolat kas nors keičiasi. Yra visiška nežinomybė dėl ateities, tai kelia mums nerimą, nes mūsų vaikai virsta bandomaisiais triušiais, o už nepavykusius bandymus niekas neprisiima atsakomybės", – tvirtino A.Zarambienė.

Anot jos, bandydami sutaupyti šiandien, aukojame savo vaikų ateities perspektyvas.

"Ir dabar, kai vyksta streikas, ministerijos nenoras kalbėtis su žmonėmis, kurie turi savo siūlymų, tėvams kelia  nerimą. Mes palaikome mokytojų streiką ir manome, kad mokytojai elgiasi teisingai, kovodami su sistemos ydomis, taip parodydami ir vaikams, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas jos pilietis gali ir turi kovoti, matydamas neteisybę ir negeroves. Mes suprantame tėvų nerimą dėl streiko mokykloje, bet reikia suprasti, kad tik susivieniję kartu galime reikalauti ir kitokio požiūrio į kiekvieną vaiką, ir kitokio švietimo", – kalbėjo A.Zarambienė.

Streikuoja vis daugiau mokyklų

L.Juknienės teigimu, streikas – kraštutinis sprendimas, nes visos derybinės formos su ministerija jau buvo išsemtos.

Iki vakar dienos Klaipėdoje streikavo 650 mokytojų iš 20 ugdymo įstaigų, savaitės pabaigoje streikuojančių pedagogų turėtų būti 984.

Skaičiai gali keistis. Iš viso Klaipėdos mokyklose dirba apie pusantro tūkstančio mokytojų.

"Pritarti streikui gali tėveliai, o mokytojai pagaliau turi suprasti, kad mes tikrai esame duobėje ir turime iš tos duobės išlipti", – pabrėžė L.Juknienė.

Klaipėdoje algos mažėjo

Esą buvo akivaizdu, kad naujai švietimo reformai Klaipėdai reikėtų papildomų lėšų, tačiau ministerija į tai nereagavo.

"Iš tų Vyriausybės skirtų papildomų etatinio apmokėjimo 17,4 mln. eurų Klaipėdai teko tik du procentai, kai Vilniui – 9 procentai, Kaunui – 10 procentų. Klaipėda po šitos reformos labiausiai ir nukentėjo dėl šitos netinkamos finansavimo sistemos", – tvirtino L.Juknienė.

Teigiama, kad nepasiteisino ir etatinio apmokėjimo modelis.

Pavyzdžiui, Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir profesinės sąjungos vadovė Lilija Bruškienė šiemet turi 2 pamokomis daugiau nei pernai, o uždirba 27 eurais mažiau.

"Mano asmeniškai atlyginimas šiemet sumažėjo 110 eurų. Aš turiu 25 kontaktines valandas, turiu auklėjamąją klasę ir neturiu etato", – atviravo L.Juknienė.

Ir tas mokytojų algų mažėjimas, nors ministerija tvirtina priešingai, bent jau Klaipėdoje esą – masinis reiškinys.

Būtent todėl yra pavojus, kad kitais metais nebeliks mokytojų, dirbančių su dvyliktokais, nes pagal dabartinę apmokėjimo sistemą mokytojų, dirbančių su abiturientais, apmokėjimas yra pats mažiausias.

Protestas persikels į gatves

Rytoj 50 Klaipėdos mokytojų delegacija vyks į mokytojų suvažiavimą Vilniaus mokytojų namuose, o penktadienį ketina mitinguoti.

Todėl ir visi klaipėdiečiai, palaikantys mokytojus, 13.30 val. kviečiami ateiti į Atgimimo aikštę, į mitingą.

Galbūt gatvėmis vaikščiosime, rengsime piketą prie Seimo valdančiųjų "valstiečių" partijos būstinės.

"Kol kas nenumatoma jokių derybų, todėl kitą savaitę prie streiko prisijungs vis naujos ir naujos ugdymo įstaigos. Dar galvosime ir apie kitokias protesto formas. Galbūt gatvėmis vaikščiosime, rengsime piketą prie Seimo valdančiųjų "valstiečių" partijos būstinės Tiltų gatvėje ir panašiai", – planus išdėstė L.Juknienė.

Kada galėtų baigtis mokytojų streikas, kol kas neprognozuojama, nes jis yra neterminuotas, o ministerijos klerkai kol kas streikuojančiuosius ignoruoja ir su jais derėtis nesirengia, nors derybose tarpininkauti pasišovė geriausi aukštųjų mokyklų lyderiai, o ir švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nusiteikusios konstruktyviam pokalbiui.

"Mokytojai tik ir laukia tų derybų, laukia, kada galės grįžti dirbti. O kodėl mokytojai išeina į gatves? Nes su jais nesitariama, jų interesai ignoruojami. Ir dar visuomenei deklaruojant, kad viskas yra gerai, ir mokytojai patys nežino, ko nori. Šitas melas, šita reforma, kuri valstybei kainavo milijonus eurų, užuot pakėlus algas, tai tie pinigai išmesti veltui. Ir tai piktina labiausiai", – teigė L.Bruškienė.

"O už visas reformas yra atsakinga Vyriausybė, taip pat už dvyliktokų pasiruošimą egzaminams. Jie prisiėmė įsipareigojimą dėl švietimo sistemos, tai jie ir atsakomybę turi prisiimti", – įsitikinusi L.Juknienė.

"Pigi darbo jėga"

Neapsikentusi vienoje mokykloje vykstančių negerovių ir švietimo sistemos paradoksų Jolanta P. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) nusprendė iškloti, ką iš tikrųjų galvoja.

Ilgametę pedagogės patirtį turinti moteris anksčiau dirbo rajone esančiose mokyklose, o maždaug prieš metus pradėjo mokytojauti mieste.

Esą tvarka daugumoje įstaigų – labai panaši.

"Atlyginimas – 500 eurų į rankas, pamokų tvarkaraštis su galybe langų. Tai reiškia, kad tiesiogine šio žodžio prasme triniesi po mokyklą visą dieną. Pavaduotojai geriau nė nebandyk apie tai išsižioti. Anot vietinių, ilgai šioje mokykloje dirbančių pedagogių, niekas dėl to nesuks galvos, priešingai – pasakys, kad laisvu metu turi daryti kitus darbus. Ir visai nesvarbu, kad tau moka už valandas, mokytojo darbo laikas vis tiek nenormuojamas. Be to, reikia dirbti ir savaitgaliais. Jeigu vyksta koks valdžios renginys, tai pagrindiniai dalyviai yra mokytojai, kurie atsivaro mokinius per prievartą", – dėstė pašnekovė.

Kalbos, kad "mokytojas tik atsėdi pamokas, pageria kavos ir po pietų eina namo", tėra mitas.

"Tiek pavaduotojai, tiek vaikučių tėveliai gali ir netgi turi teisę tave pasiekti telefonu, elektroniniu paštu ar dienynu 24 valandas per parą. Ir nesugalvok neatsiliepti, nes kils skandalas. Kaip toks menkas žmogelis, kaip mokytojas, galėtų nekelti ragelio? Šiais laikais pensinio amžiaus ir netinkančių jokiam kitam darbui pedagogų yra galybė. "Į tavo vietą dešimt laukia" – cituoju daugumos direktorių žodžius", – atviravo Jolanta P.

"Nuolatinis triukšmas, mokinių nesiskaitymas, nepagarba, kartais netgi vilkiškas kolegų elgesys vienas kito atžvilgiu, administracijos požiūris iš aukšto kaip į pigią darbo jėgą, viską išmanančių tėvelių puldinėjimas – tai tik keletas epizodų iš užkulisių", – vardijo nusivylusi mokytoja.

"Algų didinti nereikia"

Klaipėdietė ironizavo, esą mokytojams kelti atlyginimų nereikia, nes jie patys to nenori.

"Mokytojai viską iškentės ir toliau verkšlendami, o artimi valdžiai ir jai įtinkantys "egzemplioriai" netgi su džiaugsmu eis į darbą, vykdys bet kokius absurdiškus paliepimus, pildys nesibaigiančias valdžios sukurtas lenteles ir lauks pensijos. Mokytojai viską ištvers, nes bijo netekti darbo", – įsitikinusi pašnekovė.

Esą remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimais, mokytojams faktiškai nė nereikia vesti pamokų.

Daug svarbiau išdėstyti pamokos tikslus, juos aptarti, informuoti apie mokinių vertinimo sistemą, diferencijuoti užduotis, po to vėl nagrinėti, ar buvo pasiektas pamokos tikslas ir įsivertinti. Tad pamokai lyg ir nebelieka laiko.

"Ir nereikia, nes mes toliau "einame knygą", uoliai vykdome programą, kurią primetė ministerija. O mokinys – išmoks ar ne – jau nesvarbu. Pagal savo algą mokytojai iš tiesų tėra prižiūrėtojai. Ir taip visą gyvenimėlį ištempęs žmogelis tampa nebeįdomus nei sau, nei vaikams. Mažuma mokytojų, kurie taip nesijaučia, tai – mokytojai entuziastai arba mokytojos, kurių vyrai gerai uždirba", – šyptelėjo klaipėdietė.

Vadovų poste – komjaunuoliai

Pašnekovė pasidžiaugė, kad jauni žmonės nesirenka šios specialybės.

Jiems neteks patirti buvusių komjaunuolių – dabartinių pavaduotojų spaudimo, nuo kurių akylo stebėjimo, pamokų lankymo ir kontrolės gali pradėti bijoti net savo paties šešėlio.

"Mokytojo alga jaunimui atrodytų tarsi nedarbo pašalpa, nors reikalavimai – kaip privačioje įmonėje. Juk kiekviena mokykla – tai privati direktoriaus įmonė. Dar viena svarbi detalė yra mokytojų pamokų stebėjimas. Pas mus tai norma. Gali dirbti vienerius, 15 ar 30 metų, bet daugumoje mokyklų tu vis tiek būsi stebimas. Pavaduotoja, iš anksto nepranešusi, lakstys į pamokas, mosikuodama rekomendacijomis, kaip reikėtų vesti tobulą pamoką, laikantis instrukcijų. O mokinys? Čia jau mažiausiai apie jį galvojama. Temos išdėstyti nespėji. Gal reikėtų tai daryti per pertrauką? Negali, nes poilsiui skirtu metu mokytojo laukia naujas išbandymas – budėjimas. Ir vėl peršasi vienintelė išvada – nereikia kelti atlyginimų. Neverta, mokytojai pakentės, o ir iki pensijos jau nebedaug liko", – ironizavo buvusi pedagogė.

Esą dar viena neteisybė, su kuria kone kasdien susiduria Lietuvos mokytojai, yra privalomas seminarų lankymas.

"Sistema tokia – jei reikia nuplauti pinigų, mokykloje suorganizuojamas seminaras. Kartais gėda klausytis nupirktų lektorių postringavimų, bet yra suplanuota 30 valandų mokymų, todėl sėdėk ir tylėk. Jei nori nuvykti į tokį seminarą, kuris iš tikrųjų būtų naudingas, valdžia dar nuspręs, ar tau jo tikrai reikia. Čia juk pinigų į kišenę neįsidėsi", – kalbėjo pašnekovė.

"Maža to, mokiniai gali sau leisti elgtis, kaip nori, "tujinti" mokytoją ar net pasiųsti toli. Mokytojui belieka rašyti pastabas, skambinti tėvams. Nekelkite algų ir jie patys galės mokyti vaikus, kurie puikiai nusimano apie savo teises, bet nieko nenutuokia apie savo pareigas", – pridūrė ji.

Ragina lygiuotis į estus

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė neslėpė, kad dažnai girdi mokytojų nepasitenkinimą dėl pamokų stebėjimo ar graudžiai juokingų atlyginimų.

Situacija nė kiek nepagerėjo ir po 2016-aisiais visoje šalyje vykusių intensyvių streikų, šnipštu virto praėjusios kadencijos vyriausybės pažadai.

Tiek lauktas pedagogų atlyginimas pernai metų pradžioje padidėjo vos keliais eurais.

"Mokytojai yra nusivylę, nematome jokio pagerėjimo. Estijoje tinkamai skirstant BVP vidutinis mokytojo atlyginimas greitai sieks 1,3 tūkst. eurų, o kur esame mes? Blogiausia tai, kad politikams nereikia prisiimti atsakomybės. Jei mokyklos ar ministerijos vadovas neteisėtai iššvaisto pinigus, jis atleidžiamas iš pareigų ir išsisuka tik su moralinės, bet ne finansinės skriaudos atlyginimu", – kalbėjo L.Juknienė.

Šiandien Klaipėdoje kaip niekada anksčiau trūksta mokytojų – vis mažiau universitetus baigusių žmonių susigundo šiuo darbu.

Trūksta etikos

L.Juknienės žodžiais, mokytojai dažnai skundžiasi savo darbovietėje jaučiantys psichologinę įtampą.

Nėra normalu, jei kiekvienas durų virstelėjimas pradeda kelti baimę.

"Įstojęs į profesinę organizaciją staiga tampi kitu žmogumi ir blogu mokytoju, tave pradeda tikrinti, kontroliuoti, atsiranda nepasitikėjimas. Šiais metais ypač dažnai su tuo susiduriame. Neseniai į sąjungą įstojusi mokytoja skambina ir pasakoja, kad netikėtai viduryje pamokos įsiveržė pavaduotoja ir lyg niekur nieko atsisėdo, kitą kartą atėjo direktorė. Manau, tai yra etikos ir moralės dalykai, kurių mes neturime. Klausimas, mokyklos vadovas pasitiki mokytoju ar tiesiog nori jį morališkai žlugdyti sukeldamas nereikalingą įtampą?" – klausimą kėlė pašnekovė.

Vis dėlto budėjimas pertraukų metu mokytojams nėra privalomas, tai veikiau vidinis mokyklos susitarimas.

Už budėjimo valandas darbuotojui gali būti atlyginama.

"Tai yra teisė, bet ne pareiga. Kalbant apie bendravimą su tėveliais, jiems reikėtų pagalvoti apie etiką ir nusistatyti mandagumo rėmus. Tarkime, klasės vadovui galima skambinti tik iki 21 val. vakaro ir ne vėliau", – samprotavo pašnekovė.

Tėvai turėtų kasdien domėtis savo atžalos auklėjimu ir pasiekimais, o ne tada, kai mokykloje jam iškyla problemų.

"Jeigu vaikas gavo blogą pažymį, tėvų reakcija yra momentinė – mokytojas blogas, o vaikas visada teisus. Tada atsiranda laiko ir paskambinti. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų, mokytojai ir tėvai turi dirbti išvien", – sakė L.Juknienė.

Laukia nauji iššūkiai

Neseniai švietimo darbuotojus pasiekė dar viena žinia apie nuo rugsėjo įvedamą etatinį mokytojų darbo apmokėjimą.

Tai reiškia, kad atlyginimai bus skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, o už visas darbo valandas.

Mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis, trečdalis jo bus skirta ne pamokų vedimui, o vadinamosioms nekontaktinėms valandoms.

Šiam etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimui Vyriausybė žada skirti 95 mln. eurų.

Nors Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo, atlygis už darbą bus socialiai teisingesnis ir nesvyruos, priklausomai nuo pamokų skaičiaus, o šie pokyčiai padės pritraukti į mokyklas jaunų specialistų, patys mokytojai turi kitokią nuomonę.

Naujovės pedagogams pateikia daugiau klausimų nei atsakymų.

Baiminamasi, kad patvirtinus naująją tvarką mokyklų vadovams bus suteikta labai daug galios, taip pat gali tekti atleisti nemažai mokytojų, nes dabar jų daugiau, nei bus etatų.

"Iš tikrųjų yra nepasiruošta. Akivaizdu, kad mokyklos vadovas bus ribojamas tam tikros pinigų sumos. Net ir būdamas labai sąžiningas ir norėdamas geriems mokytojams duoti daug darbo valandų, su per mažu mokyklos biudžetu negalės to padaryti. Be to, juk neretai pasitaiko nesąžiningų vadovų, kurie manipuliuoja valdžia ir yra palankesni savo draugų būreliui", – svarstė Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė.