Purvyne – padangų žymės
Mirusių artimųjų gedinčius ir į paskutinę kelionę juos išlydinčius klaipėdiečius dar labiau gniuždo situacija Lėbartų kapinių naujuosiuose kvartaluose.
Vietos, kur laidojami mirusieji, vaizdas pastaruoju metu dažnam atima žadą. Naujieji kvartalai tam tikrose vietose virto purvynais. Juose matyti ir transporto priemonių padangų žymės.
Vietomis tyvuliuoja didelės pelkės. Vanduo apsėmė ir kai kurias kapavietės.
Yra kapų, kurie susmego gilyn į žemę – kauburėlį pakeitė įduba.
Šioje kapinių dalyje apsilankiusių žmonių žvilgsnius kausto ir šalia kapaviečių sukrautos akmenų, betono luitų, plytų krūvos.
Viena tokių – prie pat kelio.
Be betono luitų ir akmenų, šioje krūvoje sudėti ir kažkokie pagaliai.
Pievoje, kur amžino poilsio dar atguls žmonės, mėtosi šiukšlės.
"Kaip atrodo vieta, kur laidojami žmonės? Šiais laikais statybų aikštelės daug tvarkingesnės nei vieta, kur žmonės atgula amžinojo poilsio", – teigė neseniai artimą draugą palaidojęs klaipėdietis.
Gedėtojų laukia smūgis
Kita kapinių lankytoja atkreipė dėmesį, kad žmonėms ir taip sunku atsisveikinti su mirusiu artimuoju, o kapinėse pasitinka toks vaizdas.
"Žmonės gedi, išgyvena skausmą, nori padoriai atsisveikinti su mirusiuoju, bet atvažiuoja į kažkokį purvyną. Vaizdas kapinėse dar labiau gniuždo", – tikino moteris.
Pasak klaipėdietės, žiūrint į kai kuriuos kapus, plyšta širdis.
Šalia vietos, kur palaidotas žmogus, sukrauta akmenų ir betono gabalų krūva. Ir ne viena, o dvi. Keli kapai apsemti vandens.
"Aš svetima ir man širdį skauda. O kaip turėtų jaustis tokį vaizdą pamatęs gedintis žmogus? Manau, kad gali būti visiškai sugniuždytas. Tikrai nenorėčiau, kad taip atrodytų mano artimojo kapas", – dėstė klaipėdietė.
Moters nuomone, miesto valdžia turėtų ką nors daryti, kad situacija pasikeistų.
"Suprantu, kad ši kapinių dalis nauja. Turi praeiti laiko, kol čia viskas bus sutvarkyta, tačiau dabartinė situacija yra kraupi", – apmaudo neslėpė lankytoja.
Duobėse vandens nėra
Viename naujųjų Lėbartų kvartalų mirusieji pradėti laidoti praėjusių metų rugsėjį, antrame – spalį.
Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė atkreipė dėmesį, kad tuo laiku šioje teritorijoje vaizdas buvo visiškai kitoks nei dabar.
"Niekas po vandenį nebraidė", – pabrėžė ji.
Pasak Z.Stankienės, žmonėms leidžiama rinktis, kuriame kvartale ir kurioje vietoje laidoti mirusį artimąjį: "Neverčiame laidoti į vandenį. Siekiame, kad žmonėms nekiltų papildomų rūpesčių."
Anot vedėjos, įtakos dabartinei situacijai naujuosiuose kapinių kvartaluose turi keli faktoriai.
Vienas pagrindinių – meteorologinės sąlygos. Pastaruoju metu buvo drėgna ir lietinga.
"Gal dar iš žemės nėra visiškai pasišalinęs įšalas. Net ir mažas jis neleidžia vandeniui susigerti taip, kaip turėtųsi. Dabar visose kapinėse, ne tik naujuosiuose kvartaluose, žemė yra įmirkusi. Pėdą dėsi ir smuksi. Negali technika įvažiuoti", – kalbėjo vedėja.
Z.Stankienė ramino, kad naujuosiuose kvartaluose susikaupęs vanduo yra tik paviršinis ir, visiškai pasitraukus įšalui, turėtų susigerti. Iškastose duobėse jo nėra.
Atveš daugiau grunto
Pasak pašnekovės, kai buvo ruošiama teritorija kapinėms, atgabenta žemių. Pastarosios buvo išpiltos, bet nesutrombuotos.
Dabar supiltos žemės sėda, bet netolygiai. Susidaro įdubos, o jose – pelkės.
Įtakos situacijai turi ir intensyvūs kapaviečių rengimo procesai. Tvarkant kapavietės būna iškeliamos, naudojamos betoninės plokštės, takeliai.
"Anksčiau žmonės kapavietes tvarkydavo metinėms, o dabar tai padaro per mėnesį. Pro betoną vanduo neprasiskverbia ir kaupiasi šalia. Dėl to vanduo gali apsemti greta esantį kapą, jei šis dar nėra sutvarkytas, neturi betoninės tvorelės. Be to, vienos kapavietės iškeliamos, kitos lieka žemiau. Pastarosiose ir kaupiasi vanduo", – pastebėjo Z.Stankienė.
Panaši situacija naujuosiuose Lėbartų kapinių kvartaluose buvo ir po atlydžio sausio pabaigoje. Tada čia lankėsi miesto vadovai. Buvo sprendžiama, kokių veiksmų imtis.
Z.Stankienė teigė, kad suplanuota papildomai atvežti grunto, jį išpilti teritorijoje, kur numatyti kapai.
Norima, kad kvartalai susilygintų su keliuku. Tada vanduo nesikauptų, o nutekėtų į kelią, kur įrengta lietaus nuotekų surinkimo sistema.
"Įrengti jos pačiuose kvartaluose negalima dėl kasimo darbų. Kasant galima sugadinti lietaus nuotekų sistemą, ir vėl nebus jokios naudos", – patikino vedėja.
Darbus planuojama pradėti, kai tik leis oro sąlygos ir bus skirta lėšų.
"Bandysime šiems darbams pinigų sutaupyti pirkdami numatytus darbus. Norime, kad kvartalai būtų tvarkingi, kad žmonės galėtų padoriai atsisveikinti su mirusiaisiais", – pabrėžė vedėja.
Vaizdas greitai pasikeis
Šią savaitę turėtų būti pradėtos išvežti krūvos akmenų bei betonų luitų.
Pasak Z.Stankienės, kai buvo pašalę, šių darbų nebuvo galima atlikti, nes į krūvas sukrauti akmenys – neišjudinami.
Prasidėjus atlydžiui, į teritoriją negalėjo įvažiuoti technika.
"Dabar šiuos darbus bus galima atlikti. Duosime nurodymą rangovams, kad surinktų akmenis. Krūvų nebeliks", – sakė vedėja.
Akmenys ir betoniniai luitai randami kasant naujas duobes amžinajam poilsiui.
Anot pašnekovės, su duobkasiais sutarta, kad šie radinius dėtų į krūvą ten, kur dar nėra kapaviečių.
"Gal ne visi duobkasiai išgirdo, ko prašome. Tačiau neturime tiek pajėgų, kad prie kiekvienos kasamos duobės stovėtų po žmogų ir kontroliuotų, kaip vyksta darbai. Tvarkos užtikrinimas yra bendras mūsų, duobkasių ir rangovų darbas", – konstatavo Z.Stankienė.
Paprastai kartą per savaitę kapinės apvažiuojamos ir viskas, ką įmanoma pakelti, surenkama.
"Tačiau ir šie darbai labai priklauso nuo oro sąlygų. Kai yra pašalę, tų akmenų nepajudinsi. Dabar atšilo, galima bus surinkti", – teigė vedėja.
Z.Stankienė neabejojo, kad per pusmetį šie kvartalai visiškai pasikeis: "Vasarą viskas bus sutvarkyta. Per pusmetį žmonės susitvarko kapavietes."
