Neleis išsisukti

LRT žiūrovų laukia naujovė – naujajame sezone Edmundo Jakilaičio aktualių pokalbių laidos "Dėmesio centre" nebebus, o ją keičia dienos interviu, kuris bus transliuojamas "Panoramos" metu. 15–20 min. trukmės interviu pasikeisdami ves penki žurnalistai: R.Miliūtė, Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė ir Vladimiras Laučius.

R.Miliūtė neabejoja, kad šie interviu bus lyginami su laida "Dėmesio centre", tačiau dėl to nesijaudina. "Šie interviu bus transliuojami panašiu laiku kaip ir buvusi E.Jakilaičio laida, ir tematika bus panaši – kalbėsime apie dienos aktualiausias temas, todėl lyginimas čia yra neišvengiamas. Bet jei bijosi visą laiką ko nors, tai geriau nieko nepradėti", – šyptelėjo R.Miliūtė.

"Negaliu atsakyti, ką darys kiti mano kolegos, bet labai tikiuosi, kad tai bus klasikiniai interviu. Kaip aš suprantu visomis prasmėmis klasikinį interviu – tai yra užduoti klausimus ir neleisti pašnekovui nuo jų pabėgti, neleisti apsimesti, kad jis nesupranta, apie ką tu klausi, ir neleisti kalbėti ką tik nori, bet ne atsakyti į užduotą klausimą", – svarbiausią principą įvardijo R.Miliūtė.

Ji tikino, kad jos interviu nebus montuojami. "Žinau, kad yra tokia praktika, įsirašyti daug, o paskui iš viso pokalbio padaryti gal net keturis kartus mažiau. Aš taip nedarysiu, nes, mano galva, visų pirma yra labiau etiška rodyti tiek, kiek tu kalbėjai. Jeigu tu nesugebi suvaldyti pašnekovo pokalbio metu ir paskui trumpini pokalbį, kad jis atitiktų planuojamo eterio laiką, tai jau yra profesionalumo klausimai, ne tik etikos", – įsitikinusi žurnalistė.

Mes esame tarpininkai tarp savo žiūrovų ir tarp tų, kuriuos kalbiname, nes vienintelė mūsų pareiga yra užduoti klausimus.

Prasmingi pokalbiai

Po dvidešimties metų darbo televizijoje R.Miliūtei nebėra didelio skirtumo, ar laidos filmuojamos tiesiogiai, ar iš anksto.

"Kai pradėjau dirbti televizijoje, gyvi eteriai priversdavo kitaip jaustis, jausti bendrumą su žiūrovais. Bet po tiek laiko realiai didelio skirtumo nebėra, nebent, jeigu interviu metu naudoji kažkokias priemones, kurios leidžia žiūrovams tiesiogiai dalyvauti pokalbyje – užduoti, siųsti klausimus ar rašyti komentarus. Jeigu to interaktyvumo nėra, vis tiek koncentruojiesi į savo darbą lygiai taip pat, nepriklausomai nuo to, ar tai yra tiesioginis eteris, ar tai yra įrašas, nes kaip ir sakiau, aš savo interviu nekarpau", – patirtimi dalijosi ji.

Televizijoje žurnalistė dirba nuo 1998 m. Kaip pati sako, jos visai nesirinko – aplinkybės taip susiklostė. "Tiesiog tuo metu dirbau radijuje, vienas iš jų buvo "Amerikos balsas", kitas – M-1 radijo stočių grupė. Kadangi tuometis M-1 savininkas nusipirko LNK televiziją, be didelių pasirinkimų mūsų komanda pradėjo rengti ir televizijos žinias", – pasakojo R.Miliūtė.

Per du dešimtmečius, praleistus televizijoje, R.Miliūtė kalbino įvairiausius pašnekovus. Vienas iš labiausiai jai į atmintį įsirėžusių pokalbių buvo su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. "Interviu buvo iš tų nelengvųjų, nes šis žmogus yra aktyviai kalbantis, o pokalbio eigą nebuvo lengva valdyti, nors mes dviese jį kalbinome. Tačiau gerų pokalbių visada yra daugiau negu blogų. Visada prisimenu pokalbius su šachmatininku Gariu Kasparovu, kai, atrodo, galėčiau klausytis ir klausytis, o kai reikia baigti laidą, būna baisiai gaila, nes sutikęs protingų žmonių šiais laikais turi labai džiaugtis. O tokio proto žmonių, koks yra jis, man visą laiką norisi sutikti kuo daugiau", – atviravo žurnalistė.

"Labai gerai prisimenu pokalbį su vienuoliu, misionieriumi Hermanu Šulcu, kuris dirbo Ruandoje su našlaičiais vaikais. Tokių pokalbių yra daugiau, tik jie nėra taip plačiai aptarinėjami, kaip kokie nors neigiami herojai", – pridūrė ji.

Visuomenės tarpininkai

Pasak R.Miliūtės, sunku apibendrintai pasakyti, kaip bėgant laikui keičiasi pašnekovai.

"Jeigu kalbėsime apie žmones, kurie yra tiesiog savo srities profesionalai, kurie ateina ko nors paaiškinti, jie visada sutinka tai daryti geranoriškai. Politikų visais laikais yra visokių: yra tokių, kurie vengia eterio, yra tokių, kurie atsakinėjimą į žurnalistų klausimus supranta kaip savo darbo dalį ir atsakingai ją atlieka, nes jų veikla yra vieša, ir jų rinkėjai turi matyti, ką jie daro", – pastebėjo R.Miliūtė.

Patyrusi žurnalistė sakė, kad iš savo pašnekovų visada pirmiausia tikisi informacijos. "Mums nieko daugiau nereikia. Aš labai mėgstu sakyti, kad mes tuos klausimus uždavinėjame ne dėl to, kad mums asmeniniame gyvenime yra labai smalsu sužinoti. Mes esame tie žmonės, kurie gali užduoti klausimus žmonių, kurie patys tiesiogiai prie vieno ar prie kito pašnekovo neprieina ir negalės prieiti. Mes esame tarpininkai tarp savo žiūrovų ir tarp tų, kuriuos kalbiname, nes vienintelė mūsų pareiga yra užduoti klausimus, į kuriuos turime išgirsti atsakymus, ir tik tada juos išgirsta mūsų auditorija", – savo profesinę misiją apibūdino R.Miliūtė.

Žmonėms, kurie skaito laikraščius, žiūri televiziją, norėtųsi pasakyti, kad ne visi mes, žurnalistai, esame vienodi. Mūsų bendruomenėje yra įvairių asmenybių: vieni save laiko įtakingiausiais, kiti – protingiausiais, dar kiti – populiariausiais ir t.t. Bet yra ir tokių, kurie nesiekia šlovės, o ir nesiekia formuoti jūsų požiūrio, nes gerbia jį tokį, koks jis yra. Juk kiekvieno nuomonė, kad ir kokia ji būtų, yra reikšminga. Ir niekas neturi teisės už nuomonę kritikuoti. Ar ne tokia demokratijos esmė?

Šios, deja, saujelės žurnalistų tikslas – informuoti, o ne kompromituoti ar ką nors suformuoti. O juk objektyvios informacijos pateikimas ir yra pagrindinis žiniasklaidos tikslas, ar ne?

Liūdna stebėti, kad kai kurie žurnalistai leidžia sau tyčiotis iš pašnekovų. Stebina, kad kai kurie laidų vedėjai, beje, išlaikomi iš valstybės biudžeto, leidžia sau jaustis viršesniems už Seimo – vienos iš aukščiausių valstybės institucijų – vadovą. Verčia sunerimti, kad kaltinamiems kyšininkavimu politikams eteris suteikiamas suteptam mundurui išsiplauti, o štai naujai atėjusių į Seimą žmonių, beje, nestokojančių profesionalumo, munduras taškomas purvais.

Jeigu žiniasklaida nori būti ketvirtąja valdžia, o ne pamazgų duobe, vertėtų jai susirūpinti savo įvaizdžiu: deja, vis mažiau žmonių skaito spaudą ir vis mažiau žiūri lietuviškus kanalus. Kodėl? Nes purvo pylimas jau tapo gero tono ženklo. Nes lietuviška žiniasklaida, tiksliau, tos žiniasklaidos "elitas" – tie atseit įtakingieji, populiarieji, protingieji – įsivaizduoja geriau suvokiantys, kaip reikia valdyti šalį. Tai gal eikite į rinkimus, kolegos, ir parodykite, ką sugebate.

Į pirmąją laidą Nomeda Kazlaus pasikvietė neseniai Lietuvoje viešėjusią vieną garsiausių išeivių Rūtą Lee. „Ši moteris už nuopelnus Lietuvai ir Holivudui nusagstyta ryškiausiomis žvaigždėmis. Šį šeštadienį iš jos lūpų išgirsime dar negirdėtų faktų apie kino deivę Marlene Dietrich, kurią Rūtai Lee teko asmeniškai pažinti. Tad kviečiu nepraleisti intriguojančio pokalbio“, –  ragina laidos autorė ir vedėja Nomeda Kazlaus. Jau baigiama montuoti ir užsienyje filmuota medžiaga. „Šį  sezoną keliausime į Norvegiją, Vokietiją, Italiją ir kitur. Džiaugiuosi, kad galiu derinti savo keliones artistine prasme, dainuoti ir pakalbinti pašnekovus“, – sako operos solistė. Kaip ypatingą pašnekovą Nomeda Kazlaus išskiria norvegų rašytoją Josteiną Gaarderį, kuris yra parašė knygą „Sofijos pasaulis“, parduotą 60 mln. tiražu. „Iš meno ir kultūros jis tapo milijonieriumi. Kalbėjome ne tik apie jo kūrybinį pasiekimą, bet ir apie tam tikrą požiūrį, apie moralinius dalykus, apie filosofinį požiūrį į gyvenimą“, – prisimena N. Kazlaus.

„Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ šį sezoną pristatys Richardą Galliano – legendinį Astoro Piazzollos mokinį, kurio rankose akordeonas, pasak N. Kazlaus, prabyla visais žmogiškosios būties atspalviais. Rengiamas interviu ir su Petra Lang – garsiausia vokiečių kilmės sudėtingiausių Vagnerio vaidmenų atlikėja, intelektualu, kino ir teatro režisieriumi Krzysztofu Zanussiu, įstabiuoju amerikiečių tenoru Lawrence‘u Brownlee, violančelės virtuozais Vladimiru Kniazevu ir Ivanu Monigetti, kuris, beje yra paskutinis legendinio violočelininko Mstislavo Rostropovičiaus mokinys, Johnu Fisheriu – Metropolitano operos meno vadovu, dirigentu.

Daugumą pašnekovų Nomeda pažįsta asmeniškai. Viena laidos herojų – legendinės operos solistės Montserrat Caballe dukra Montserrat Marti, su kuria Nomeda rengė bendrą solinį koncertą Vilniuje, – artima laidos vedėjos draugė. Moteris sieja ne tik muzika, bet ir vienodo amžiaus vaikai.

Pasiekti geidžiamus pašnekovus Nomedai padeda ir aštuonios užsienio kalbos: „Kalbėti su žmogumi jo gimtąja kalba, be vertėjo, neretai yra raktas į žmogaus širdį“, – sako lingvistiniu talentu garsėjanti dainininkė.

Praėjusį sezoną Nomeda Kazlaus kalbino ir Montserrat Marti mamą, taip pat savo scenos partnerę Montserrat Caballe. Laidoje viešėjo ir dainininkė Sarah Brightman, dirigentas bei pianistas Christophas Eschenbachas, šiuolaikinės choreografijos guru Sasha Waltz, publikos numylėtinis baritonas Erwinas Schrottas bei lietuvių kilmės operos diva  Lilija Šukytė-Sukis, viena pirmųjų lietuvių, debiutavusių Niujorko Metropolitan operoje bei tęsusi dainininkės karjerą Europoje.

„Mes visi esame vieni su kitais glaudžiai susiję, todėl daugelio pašnekovų netikėti bei nauji pasakojimai ir prisiminimai nuspalvins ne tik jų asmenybes, bet atskleis ir naujų potėpių Meistrų portretams… Reiklūs „Skambančių pasaulių su Nomeda Kazlaus“ žiūrovai – tokie pat dideli mūsų partneriai, kaip ir mūsų kalbinami herojai. Gera jausti, kad mes vieni kitus suprantame ir esame vieni kitiems reikalingi. Kalbėsime apie gyvenimą, muziką, kūrybą ir kelią, kuriuo ne visada lengva, bet tikrai verta eiti!” – kviečia operos primadona.