-
P. BoculIaitės vyras pratrūko: jūs manot, kad tai juokinga? 67
Pateikiame visą K. Kaupinio nuomonę, išsakytą socialiniame tinkle:
„Jūs, Audriau Bačiuli, kuris didžiuodamasis vakar vakare rašėt, kad skambino Jūsų motina ir perdavė, kad „pernelyg švelniai apie tas paleistuves“ kalbėjot. Jūs kalbėjot, kad „ji užsimanė to, ko visi vyrai tokiais atvejais nori“. Mano žmonos prisipažinimą Jūs įvardinote kaip „leftistinių chunveibinių ataką“. Dar prieš metus, kai dirbau LRT televizijoje, dažnai gyniau Jus prieš savo jaunesnį kolegą, kuriam buvo pasibaisėtinas Jūsų asmuo. Sakydavau, kad Jūsų nuomonė svarbi ir kad nepaisant Jūsų tono ir žodžių reikia įsiklausyti į Jūsų kalbamą turinį. Dabar pats ryju Jūsų gynybą.
Jūs, žurnalistai, kurie jį kalbinate priekabiavimo klausimu. Jūs, pradedantys sekmadienio žinias nuo kriminalų ir argumentuojantys, kad „žmonės to nori“, „žmonėms to reikia“. Žmonėms srutų nereikia. Jūs tiesiog nieko kito jiems nerodot. Ir tada jie skęsta srutose.
Jūs, kurie matote paralelę tarp šių merginų kalbėjimo ir Kremliaus, nes Bartas padarė filmą apie Ukrainą. „Eurazijos aborigeną“ jis filmavo su rusiškais pinigais vos tik Rusijai įvykdžius savo operacijas Gruzijoje. Ta operacija buvo uvertiūra į Ukrainą. Matot, kaip nesunku brėžt paraleles iš serijos „aš nieko nenoriu pasakyt, bet yra badaujančių vaikų nuotrauka ir yra šio storo pono nuotrauka, jums čia nesisieja?“
Ir Jūs, tas ponas, kuris slepiasi po blogerio Zeppelinus kauke. Kuris sukūrė vulgarų paveikslėlį paėmęs neutralią Julijos Steponaitytės nuotrauką. Tuo paveikslėliu Jūs, pusamžis suaugęs vyras, pažeminote jauną merginą. Sukūrėt ir kitą paveikslėlį, kuriame Barto veidas prie trijų moterų praskėstomis kojomis. Jūs, kuris mano, kad tai juokinga. Kad juokinga žeminti merginą, kas ji bebūtų. Skirtumas tarp Jūsų ir merginų yra tas, kad jos kalbėjo savo pavardėm. O jūs slepiatės po slapyvardžiu, kaip visi vulgariausias savo fantazijas eilinį kartą išleidę delfi komentatoriai. Visa tai skaitant man lengviau suprasti, kas atsitiktų šitoje šalyje išjungus elektrą, vandenį ir šildymą trims dienoms. Ir kas šitoje šalyje vyko praeito amžiaus viduryje.
Ir tie, kurie tais paveikslėliais dalinosi. Pavyzdžiui, architektas Audrys Karalius, kuris savo paskvilį apie nekaltą Barto puolimą ištrynė, kai Paulės sesuo pakomentavo, kad į policiją Paulės atveju buvo kreiptasi. Vyrai, jūs be galo drąsūs. Ant kalno mūrai, architekte.
Ir Jūs, Remigijau Šimašiau, kuris šiuodu prisipažinimus panaudojote atimti iš režisieriaus patalpas, nors teisiškai galėjote padaryti ir anksčiau, tam buvo argumentai, bet nedarėte. Tylūs ir efektyvūs, savalaikiai teisiniai sprendimai ne visada duoda politinės naudos, tą suprantu.
Ir Jūs, rašytojau Kęstuti Navakai, kuris feisbuke kelias dienas kūrėt paskvilius apie priekabiavimą. Paulė yra Sergėjaus dukra. Sergėjus jus laiko savo draugu. Nors gal Jūsų pozicija nuosaiki. Draugo dukra ar ne dukra, koks skirtumas ką ji ten pasakoja. Kibina kibiną.
Emili Vėlyvi, Andriau Bialobžeski, Sakalai Uždaviny, Džiugai Siaurusaiti, Marijau Mikutavičiau – visi, kuriems tai pasirodė verta juoko. Jūs, aišku, turite teisę juoktis visada ir iš visko. Aš tikiuosi, kad Jūs niekada neatsidursit situacijoje, kurioje Jūsų žmonų, draugių ar dukrų patirtas psichologinis ar fizinis smurtas kažkam atrodys vienas juokas.
Ir Jūs, Oskarai Koršunovai, kuris mano žmonos prisipažinimą supynėt į savo fantaziją. Jūs, kuris „Eglėje žalčių karalienėje“ mus mokėte atjautos Sirijos pabėgėliams. Matot, atjauta grupei visada lengvesnė nei atjauta konkrečiam žmogui. Ir atjausti vieną konkretų žmogų, ypač netobulą, yra sunkiau, nei vesti bendrą atjautos vardiklį žmonių grupei. Nežinau, ar sakėt tai savo studentams, kai mokėt juos apie holokaustą, apie Sirijos pabėgėlius, apie naujas grėsmes Europos demokratijai. Mano brolis, irgi LMTA studentas, kai neblaivas jam siūlėte į galvą, niekur nesikreipė. Mat LMTA yra išmokęs visokių rūšių atjautos.
Jūs, Izolda Keidošiūte, kuriai „tu visada rizikuoji eidama ne tik su menininku, bet su šiaip vyriškiu“. Aš tikiu, kad taip buvo. Kaip vyras, aš darysiu viską, kad moterys nustotų Lietuvoje taip galvoti. Bet tam reikia dar ir to, kad moterys nustotų galvoti, kad rizikuoja su vyru vien todėl, kad jis vyras.
Ir jūs – feisbuko aktyvistai, kurie Vanagaitės atveju sakėte, kad reikia atviros diskusijos, negalima smerkti, bet dabar Bartą pasmerkėte. Ir visi, kurie darėt atvirkščiai. Savo moralinį vertinimą darykite be ideologinių kliūčių. Antraip Jūsų moralė nieko verta. Antraip jūsų moralė tėra priedanga jūsų aštriai ideologijai.
Jūs, kurie feisbuko profiliuose pasipuošę Lietuvos vėliavomis, vyčiais ir Gedimino stulpais šitas dvi merginas vadinot „kurvelėm, buteliais vyną lakančiom“. Aš visada galvojau, kad vėliava labai įpareigoja.
Jūs, kurie dirbote su Bartu, bet visą laiką tylėjote, nes tai buvo norma meno pasaulyje. Tikiuosi normos šitame darbe pasikeis. Jūs, kurios tylite iki šiol, nes bijote. Nebijokite. Jūsų buvo ne viena. Tada su juo Jūs buvot vienos. Bet daugiau vienos nebebūsit.
Ir tu, Šarūnai Bartai. Kurio „Namų“ pabaiga trečiam kurse man padarė tokį įspūdį. Visos tos moterys, kurios galėtų papasakoti daugiau, nei papasakojo Julija ir Paulė, bet negali, nes joms užsikerta balsas ir jos apsiverkia, o už jas negali kalbėti niekas kitas. Kurios dabar namie arba ligoninėj. Kurios verkė vakar ar prieš kelias savaites. Koršunovas buvo neteisus. Skaistyklos tau laukti nereikės. Tu visas jas pamatysi dar šitam gyvenime. Ir kiekviena naujai tavo sutikta moteris žinos. Ir tu žinosi, kad jos žino. Va čia ir bus tavo skaistykla.
Prieš penkerius metus manęs nebuvo prie Paulės. Tuo metu aš jos dar nepažinojau. Jos istoriją išgirdau, kai su ja susipažinau. Apie savo motyvus papasakoti ją viešai ji paaiškino pati. Už savo veiksmus ji atsakė, atsako ir atsakys. Ji, kaip ir kiekvienas mūsų, daro klaidų, kartais tiesiog absurdiškų sprendimų (tiesą sakant, tai buvo vienas iš tų dalykų, dėl kurių ją taip įsimylėjau). Dabar aš esu šalia jos ir būsiu visada, aš jai taip pažadėjau. Ir jei kas nemokės kalbėt su ja arba apie ją kaip dera ir teisinga, bus teisinga, kad apie tai, kas dera, kalbės su manimi.
Aš prašau visų Jūsų ir liepiu sau. Darydami kitam žmogui veiksmą ar tardami žodį pirmiausia klauskim „ar man patiktų, kad taip elgtųsi su manimi“. Jei ne, mums nepadės nei nacionalinės idėjos, nei žmogaus teisės, nei gerumo akcijos, nei šimtmetis „nupinti iš brangios Tėvynės gyvos dainelės ir padaryti iš jos pasigerėjimo amžiams“. Mes stumdysimės garde. Kartais per garsiakalbį paleis „Kur giria žaliuoja“. Ir tada apims ašaros, kaip Dainų šventės pabaigoj. Nes „buvo taip gražu“. „Gaila, kad taip nebėra“.“
-
Š. Bartui – dar vieni kaltinimai: prakalbo ir dailininkė P. Bocullaitė 23
„Yra per mažai informacijos tam, kad būtų galima ką nors įvertinti. Antra, bet kuriose konfliktinėse situacijose – ar tai būtų moraliniai, ar kiti dalykai, turi būti išgirstos abi pusės, šioje vietoje yra svarbu, koks šitos situacijos vertinimas yra iš režisieriaus pusės“, – BNS sakė Kino centro vadovas.
J. Steponaitytė penktadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad prieš penkerius metus buvo seksualiai užpulta režisieriaus Š. Barto. Tuo metu aktorė buvo 20-ies.
Pirmadienį paskelbtame interviu naujienų portale 15 min.lt aktorė tvirtino, kad viskas įvyko prieš penkerius metus studijoje, po aktorių atrankos. Ji teigė su režisieriumi vartojusi alkoholinius gėrimus, režisierius esą ją įkalbinėjo atsiduoti jam.
„Jis bandė mane užkalbėti, kartu liesdamas mano rankas ir bandydamas priartėti prie manęs. Vienu metu jis mane nurengė ir nuo to laiko man yra tikrai sunku šnekėti“, – sakė aktorė.
Ji teigė, kad viešai prabilti ją paskatino socialiniuose tinkluose kilęs #metoo judėjimas, kai moterys prisipažįsta apie patirtą seksualinį priekabiavimą ar išnaudojimą, taip pat pasiekę gandai apie kitas merginas, galbūt nukentėjusias nuo Š. Barto.
J. Steponaitytė tvirtino, jog grįžusi į Lietuvą ketina dėl režisieriaus veiksmų kreiptis į teisėsaugą.
Pats režisierius iki šiol viešai paaiškinimų nepateikė, su juo susisiekti nepavyksta.
Dar vieni kaltinimai
Dailininkė, scenografė Paulė Bocullaitė tinklalapiui nanook.lt duotame interviu taip pat tvirtino prieš maždaug penkerius metus patyrusi Š. Barto seksualinį priekabiavimą. Tinklalapio paskelbtame garso įraše mergina tikino, kad ji taip pat dalyvaudavo režisieriaus filmavimuose, dirbo jo sodyboje Molėtuose kaip filmo dailininkė, kur kartą išgėrus alkoholio Š. Bartas ėmė prie jos priekabiauti, taip pat panaudojo prieš ją fizinę jėgą, mėtė įvairius daiktus. Mergina iškvietė policiją, tuomet Š. Bartui, anot jos, buvo skirta 150 litų bauda už smulkų chuliganizmą, konfiskuotas jo turėtas šaunamasis ginklas.
Tuo metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius feisbuke paskelbė, kad teiks „persvarstymui režisieriaus bendradarbiavimą su savivaldybe“.
Jo atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas BNS informavo, kad Š. Bartas savo studijai „Kinema“ iš savivaldybės lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas „Skalvijos“ kino teatre. Pasak A. Zubriakovo, sutartis yra pasibaigusi, dėl jos pratęsimo turės spręsti savivaldybės taryba.
„Mero nuomone, sutartis neturi būti pratęsiama“, – BNS sakė atstovas spaudai.
1964 metais gimęs Š. Bartas yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ne kartą yra pelnęs „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus, jo filmai pristatomi Kanų ir kituose kino festivaliuose.
-
Nuo scenos – giliai į širdis (Metų kaunietės rinkimai)
08. Eglė Šidlauskaitė
Ši sparčiai Europoje pripažinimo laiptais kylanti operos solistė randa laiko ir galimybių įtemptoje dienotvarkėje koncertuoti ir gimtajame Kaune.
E. Šidlauskaitė teigė niekad nemaniusi, kad yra labiau žinoma kitose Europos šalyse nei Lietuvoje. "Niekad nesusimąsčiau. Einu ten, kur mane pakviečia, o ar tai gimtosios šalies scena, ar Europos, nelabai ir svarbu. Žmonių širdys visur vienodos. Juolab kad pastaruoju metu mane dažniau galima išvysti Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje", – kalbėjo solistė.
Dainuoti ir tobulėti ją labiausiai motyvuoja pats gyvenimas. "Sėkmingi projektai sušildo dvasią, suteikia pasitikėjimo, nesėkmės užgrūdina ir skatina eiti pirmyn. Gyvenimas visada geriausiai žinojo, kur man nuvažiuoti, kur pasirodyti, su kuo susitikti. Visada tikėjau, kad kažkas veda mus šiuo keliu, kuriuo einame, tik kuo toliau, tuo labiau įsitikinu", – atviravo E. Šidlauskaitė.
Kaunietei būtų sunku išskirti brangiausią, mieliausią širdžiai vaidmenį. "Tą akimirką, kai artistas kuria vaidmenį, ten slypi jo širdis. Taigi jie vienodai man svarbūs. Kadangi šiuo metu yra kuriamas Merės vaidmuo R.Šerkšnytės operoje "Penki Merės stebuklai", manyčiau, kad šiuo metu jis man mieliausias širdžiai. Apie įspūdingiausią vaidmenį paliksiu nuspręsti žiūrovui.
Sėkmingi projektai sušildo dvasią, suteikia pasitikėjimo, nesėkmės užgrūdina ir skatina eiti pirmyn.
Nors E.Šidlauskaitė yra labai užimta, tačiau vis tiek randa laiko ir galimybių koncertuoti gimtajame Kaune. "Visada miela ir malonu sugrįžti į gimtąjį Kauną. Nesijaučiu skolinga, bet jaučiu didelę nostalgiją, jei manęs čia nėra. Koncertuoti gimtajame mieste yra mieliausia ir tai didžiausia dovana man pačiai, nes čia galiu pakviesti į koncertus visus savo draugus, gerbėjus, mano mylimiausius žmones", – džiaugėsi solistė.
17. Karina Skambinė
Talentinga atlikėja, besiimanti vaidmenų profesionalioje Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje, dalyvaujanti kituose aukštojo meno projektuose.
Profesionali choreografė, šokėja, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose.
Mersedesos vaidmuo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, režisieriaus Kęstučio Jakšto pastatytame miuzikle "Grafas Montekristas" jai pelnė Kauno "Fortūnos" apdovanojimo statulėlę už geriausią metų debiutą.
Barboros Radvilaitės vaidmuo Anželikos Cholinos pastatytame miuzikle, dramatiškoji Dezdemona tos pačios režisierės šokio spektaklyje "Otelas", taip pat laukia didžiulis darbas miuzikle "Paryžiaus katedra", kur K. Skambinė atliks Esmeraldos partiją.
21. Paulė Bocullaitė
Geriausios scenografijos ir kostiumų dailės kategorijoje apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už scenografiją spektakliui "Hamletas", pastatytam Kauno valstybiniame dramos teatre. Ji taip pat tapo, dirba kine, kuria reklamas ir dalyvauja meniniuose projektuose.
P. Bocullaitė juokauja, kad į scenografiją ją netyčia nupūtė vėjas. "Pirmasis pūstelėjimas, aišku, buvo tėvų įtaka – mano tėtis yra scenografas, o mama – aktorė, ačiū jiems. Už antrąjį pūstelėjimą esu dėkinga režisieriui Vidui Bareikiui, kuris 2012 m. pakvietė prisijungti prie "Mr. Fluxus" spektaklio kūrybinės komandos", – prisiminė prentendentė į Metų kaunietes.
Scenografija ją labiausiai traukia tuo, kad tai yra kolektyvinė kūryba. Kol jos nebuvo atradusi, ruošėsi tapti iliustratore ir dirbdavo viena akistatoje su baltu popieriaus lapu.
"Teatre supratau, kad dalijimasis kūrybos procesu su bendraminčiais (galbūt net nebūtinai "bendra-", svarbesnė žodžio dalis – "-minčiais") mane įkvepia kur kas labiau. Tačiau dažnai mielai grįžtu ir prie popieriaus lapo. Dėl balanso", – pridūrė P. Bocullaitė.
Net ir gavusi Auksinį scenos kryžių ji sakė kol kas toli gražu nesijaučianti esanti gera scenografė, tačiau visada sau šnabžda, kad nėra neįmanomų dalykų.
Teatre supratau, kad dalijimasis kūrybos procesu su bendraminčiais mane įkvepia kur kas labiau.
"Nesėkmės baimė kartais kiša koją. Turbūt yra begalės kitų savybių, reikalingų gebėjimui tikrai gerai dirbti šį darbą, aš dar tik mokausi ir neretai susiduriu su didžiule nežinomybe. Galbūt tuo ir įdomi ši profesija – vieną mėnesį statai milžinišką kalną ant scenos, kitą – vandens projekciją, dar kitą – kokį nors grybą iš silikono. Juk negimei žinodamas, kaip gaminami silikoniniai grybai", – šyptelėjo kaunietė.
Anot jos, puikiai įvertinta "Hamleto" scenografija negimė tikrai lengvai. "Nė vieno darbo, kuriuo džiaugiuosi, nesu padariusi lengva ranka – manau, tai du vienas kitam prieštaraujantys dalykai, bent man. Na, bet visi gerai žinome, ką duoda karčios šaknys", – sakė P. Bocullaitė.
30. Vilija Grigaitytė
Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, pelniusi Auksinį scenos kryžių ir "Fortūnos" apdovanojimą už antraplanį vaidmenį spektaklyje "Miškinis".
Nacionaliniame Kauno dramos teatre ji vaidmenis kuria ir žiūrovams naujo kultūrinio peno padovanoja jau daugiau kaip tris dešimtmečius.
Geriausio įvertinimo pernai sulaukė jos atliktas antraplanis sesers Veronikos, paaukojusios savo gyvenimą dėl brolio gerovės, vaidmuo.
Kritikai pastebi, kad jos sukurti vaidmenys pasižymi gilia personažo pajauta ir siekiu kiekvienai savo kuriamai veikėjai suteikti individualumo bei originalumo.
V. Grigaitytė yra sakiusi, kad jai gyvenime labai pasisekė, nes dauguma jos sukurtų vaidmenų buvo geruose spektakliuose.
Vienas jos bruožų – kurti vaidmenį taip, kad būtų pakylėtas aukščiau to, kas parašyta. Kurti maksimaliai, energijos prasme sudėti tiek, kiek tik gali, būtinai siekia savo personažą padaryti sodrų.
Balsuoti galite:
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite lapelį ir siųskite adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas;
arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.
Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis.
Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKA XX.
XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.
SMS kaina – 1 euras.
SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.
PORTALAS
Portale kaunodiena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Jūsų balsų laukiame iki vasario 10 d. Į kitą etapą pateks dešimt kauniečių, sulaukusių didžiausio jūsų palaikymo.
Daugiau informacijos apie projektą "Metų kaunietė" rasite kauno.diena.lt/mk.