Buvęs Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis karjerą tęs privačioje advokatų kontoroje.

Buvęs vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius specializuosis darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos, administracinės teisės srityse, taip pat dirbs su verslo bei administraciniais ginčais, pranešė advokatų kontora iLAW.

Teisės daktaro laipsnį turintis V.Mačiulaitis šiuo metu taip pat dėsto darbo teisės bei darbo sutarčių disciplinas Mykolo Romerio universitete.

V.Mačiulaitis VDI dirbo beveik 12 metų, vadovo pareigas savo noru paliko šių metų rugpjūčio pabaigoje. Naujas vadovas nėra paskirtas - šiuo metu laikinai šias pareigas eina vyriausiojo inspektoriaus pavaduotojas Gintaras Čepas.

Darbo inspekcija kartu su policija pradėjo vykdyti prevencinius reidus dėl galimo alkoholio vartojimo statybvietėse. Teigiama, girtumas – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių įvyksta nelaimingi atsitikimai.

Girtas darbuotojas Darbo inspekcijai įkliuvo jau pirmame statybos objekte. Vyras į alkoholio matuoklį įpūtė 2,92 promilės, jis išsiųstas namo. Tikrintame objekte užfiksuota ir daugiau pažeidimų – nedėvėti šalmai, neįrengtos apsauginės atitvaros. Darbo inspekcijos atstovų teigimu, tokie pažeidimai dažniausiai tampa nelaimių priežastimi, o alkoholio vartojimas šią riziką padidina apie penkiolika kartų.

„Na, iš tiesų, šiais metais jau žuvo 24 žmonės, 4 iš jų buvo neblaivūs. Sunkiai sužalotų žmonių iš 50 buvo 4. Tai jei žiūrėtume bendrą statistiką tarp sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, tai yra maždaug dešimtadalis. Jei žiūrėtume, tarkim, tik tarp mirtinų, tai yra praktiškai penktadalis. Ir tokia situacija, tokie skaičiai stebimi bent jau pastaruosius trejus metus“, – aiškina Darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Statybininkų asociacijos vadovas tvirtina, kad įprotis darbe vartoti alkoholį – tai iš sovietmečio paveldėta problema. Pavyzdžiu turėtų tapti Skandinavijos šalys. Jose darbuotojų saugos ir atsakingumo lygis esą itin aukštas. Lietuvoje, remiantis šiuo pavyzdžiu, yra kuriamas kompleksinis prevencinių priemonių planas.

„Buvo sukurta tam tikra teisinė ir nepakantumo atmosfera tarp kelių eismo dalyvių, kad pašalintų girtus asmenis iš eismo dalyvių rato. Tai aš manau, kad lygiai tokia pati nepakantumo atmosfera turi būt sukurta ir statybvietėse užkertant kelią girtiems asmenims ateit į darbą“, – teigia Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Darbuojantis neblaiviam gresia bauda iki trijų šimtų litų. Darbdavys tokį žmogų privalo nušalinti nuo darbo, kitaip jis gali būti nubaustas iki pusantro tūkstančio litų.

Nuo gegužės 1-osios pradedami du mėnesius truksiantys tiksliniai tikrinimai šalies gydymo įstaigose - darbo inspektoriai aiškinsis, ar faktinis medikų darbo laikas ir uždarbis atitinka oficialiai pateiktus duomenis.

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinių ligonių kasų (VLK) gautame sąraše yra net keli tūkstančiai įstaigų, tad visų nebus įmanoma patikrinti, BNS sakė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis.

Iš viso VDI turi apie 160 darbo inspektorių, tačiau įstaiga, anot jos vadovo, visų savo išteklių tam neskirs, nes tai yra „įprastinė darbo režimo ir sutarčių sudarymo kontrolė“.

Kaip tvirtino V.Mačiulaitis, tikrinimais užsiims nelegalų darbą kontroliuojantys inspektoriai. Vilniuje šį darbą turėtų atlikti 10, Kaune – 6, Klaipėdoje – 4, Panevėžyje ir Šiauliouse – po 3 žmones. Mažesniuose miestuose su šia užduotimi tvarkysis dviejų specialistų komandos.

„Planuojame, kad ta informacija bus patikrinta per gegužę-birželį. Kadangi nemažai specialistų atostogaus, (galutiniai rezultatai bus gauti) per vasarą. Ypatingos skubos šiam klausimui tikrai neskirsime, kadangi tai nėra sritis, kur žmonės žūsta darbe (…) šalia visų planinių kryptingų darbų per keletą mėnesių esame užsibrėžę apimti tą sritį, bet specialių kampanijų nebus“, - sakė vyriausiasis darbo inspektorius.

Apie planuojamus medikų patikrinimus ir tam esą specialiai suburtą tikrintojų komandą Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pranešė balandžio pradžioje.

Ministras tuomet teigė, kad VDI, VLK, taip pat kitų tarnybų padedama ministerija nustatė, jog iš viso 911 medikų darbo santykiuose ir apmokėjime yra įvairių neatitikimų. SAM duomenimis, kai kurie medikai dirba ir 11-oje darbo vietų, kai kurie oficialiai nurodo uždirbantys vos kelis šimtus, o kai kurie – ir kelias dešimtis tūkstančių litų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), pastaruoju metu gaunanti verslininkų skundų dėl juos užplūdusių įvairių firmų pasiūlymų už mokestį užpildyti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimyną, darbdavius ragina prieš pasirašant sutartį tokiai paslaugai bent jau peržvelgti jame pateikiamus klausimus. „Visi darbdaviai ir susitvarkyti įmonėse, ir užpildyti klausimyną gali patys, – neabejoja Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis. – O raginimus uždrausti minėtiems „vienadieniams deklaruotojams“ siūlyti savo paslaugas vertinu kaip reikalavimą valstybei tiesiogiai kištis į verslo reguliavimą“.

Tačiau, pasak VDI vadovo, ryškėja daug rimtesnė problema: deklaravimo pradžia parodė, jog darbdaviai šią Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą prievolę dažnai mato viso labo tik kaip administracinę naštą, o ne kaip atsakomybės prieš savo darbuotojus išraišką.

Lietuva pagal sunkių ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių – viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos šalių. Per pastaruosius ketverius metus darbe žuvo beveik 190 žmonių, dar per 460 patyrė sunkias traumas, tikėtina, turėsiančias pasekmių sveikatai visam gyvenimui. Sunkios traumos darbe – tai ne tik nukentėjusiojo asmens netektas darbingumas, gyvenimo kokybės smukimas; sunkius to padarinius, taip pat ir finansinius, patiria maitintojo netekę vaikai, sutuoktiniai, kiti artimieji.

Užtikrinti kitas deramo darbo sąlygas – tvarkingą darbo laiko apskaitą, teisingą apmokėjimą už darbą ir pan. ne mažiau svarbu, nei darbuotojų saugą ir sveikatą. Kasmet darbo inspektoriai gauna po 5-6 tūkstančius skundų ir pranešimų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Šiemet jau išnagrinėta per 4 tūkst. individualių darbo ginčų dėl nemokamų atlyginimų, neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų ir pan. Pasak VDI vadovo, akivaizdu, jog visapusiai deramoms darbo sąlygoms Lietuvoje skiriamas nepakankamas dėmesys.

Darbo sąlygų įmonėse priežiūrai Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme dar 2008 metais buvo įteisinta nuostata, jog darbdaviai privalo teikti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie įmonės būklę minėtais aspektais. Kad tai darbdaviams padaryti būtų patogiau, VDI sukurta Elektroninio deklaravimo sistema, per kurią duomenis galima pateikti nuotoliniu būdu. Anketoje pateiktos esminės teisinės nuostatos, būtinos užtikrinant deramas – saugias ir teisėtas – darbo sąlygas. Jos atsispindi ir jau metus naudojamuose bei viešai skelbiamuose įmonių inspektavimo klausimynuose. Paminėtina, jog daugeliui įmonių, ypač tų, kurių veikla nesusijusi su padidinta profesine rizika, pavyzdžiui, potencialiai pavojingais įrenginiais, cheminėmis medžiagomis ir pan., ir vyksta biuruose, dauguma klausimų yra neaktualūs. Juolab, darbdaviams yra sudarytos visos sąlygos konsultuotis su darbo inspektoriais visais deklaravimo klausimais.

„Deja, kaip parodė klausimų, užduodamų dėl darbuotojų saugos būklės deklaravimo analizė, darbuotojų sauga ir sveikata šalies įmonėse dažnai menkai rūpi – deklaravimas pavedamas darbuotojams, neturintiems net minimalaus suvokimo apie pateikiamus klausimus, nemaža dalis darbdavių skuba tik užpildyti klausimynus pasinaudodami įvairių firmų, siūlančių vienkartines klausimyno užpildymo, o ne saugaus darbo sąlygų sudarymo, paslaugas. Jos neužtikrina, jog paslaugą perkančioje įmonėje dėl sąmoningai ignoruojamų ar nesuvoktų trūkumų, dar bedeklaruojant nežus žmogus“, – pabrėžia V. Mačiulaitis. Dar didesnį susirūpinimą kelia darbdaviai, atvirai neigiantys šį bendražmogiškąjį darbdavio įsipareigojimą savo darbuotojams, jų šeimoms, visuomenei.

„Palyginti su kitų šalių reikalavimais, keliamais darbuotojų saugai ir sveikatai, Lietuvos sistema yra gana liberali, palieka daug erdvės darbdavių sprendimams, kaip įgyvendinti vieną ar kitą teisės aktų nuostatą. Pačių darbdavių vertinimu, per pastaruosius dvejus metus verslo priežiūros institucijos padarė nemažą pažangą keisdamos kontrolės būdus, požiūrį į verslą, – teigia VDI vadovas. – Todėl neabejojame, kad savą verslą ir jiems dirbančius žmones gerbiantys ir vertinantys darbdaviai sugebės šį klausimyną įvertinti kaip valstybės rūpestį ir pagalbą“.

Asmenys ir įmonės, samdantys darbuotojus, Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) vietoj būklės paso nuo šiol pateiks elektronines deklaracijas.

Privačios ir viešosios įmonės, ūkininkai, savarankiškai dirbantys fiziniai asmenys, vykdantys kokią nors veiklą ir turintys samdomų darbuotojų, VDI, vietoj buvusio įmonės būklės paso, iki metų pabaigos privalo pateikti informaciją apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitikimą darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.

VDI tinklalapyje Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje pateikiamas klausimynas, į kurį ir bus privaloma atsakyti. Pagal tokį patį klausimyną darbo inspektoriai jau nuo 2012 m. įmonėse atlieka patikrinimus.

VDI vadovas Vilius Mačiulaitis teigia, kad nauja sistema bus naudinga: „Svarbiausia yra tai, kad įmonės, pildydamos deklaravimo anketas, gaus konkretų planą, kas turi būti sutvarkyta įmonėje.“

Anot jo, deklaracijos klausimai yra labai paprasti ir susiję tiek su darbų sauga, tiek darbo teise. Ar, pavyzdžiui, naudojamos asmens apsaugos priemonės atitinka teisės aktų reikalavimus – yra su CE ženklu. Taip pat bus tikrinama, ar darbo sutartys pildomos teisingai.

„Mes žinom, kad yra reikalavimai darbo sutartis sudaryti dviem egzemplioriais ir įteikti darbuotojui, tai mes ir klausim, ar jūs visiems darbuotojams tikrai įteikėte antrą darbo sutarties egzempliorių“, – tvarką apibūdina V. Mačiulaitis.

VDI vadovo pavaduotojas Arūnas Lupeika sako, kad klaidų baimintis nereikėtų: „Jeigu šiandien aš deklaruoju, kad keli klausimai nesutvarkyti, drąsiai tai rašau. Tuomet per savaitę organizuoju, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti, o po savaitės vėl galiu patikslinti tą deklaraciją“.