Tyrimo duomenys rodo, kad A. Liutkus yra paskirtas eiti ligoninės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, o A. Smagurienė ir B. Navickienė – šios komisijos narių pareigas. Šiuos duomenis savo privačių interesų deklaracijose jie nurodė nesilaikydami įstatyme numatytų terminų.

Pareiga deklaruoti privačius interesus nuo pernai metų taikoma ir viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus bei viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams. Privačių interesų deklaracijas viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys asmenys turi pateikti elektroninėmis priemonėmis ne vėliau, nei iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Šių asmenų privačių interesų deklaracijų duomenys pagal įstatymą yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje.

Seimo narys A. Kirkutis laiku ir tinkamai nedeklaravo privačių interesų

Seimo narys Algimantas Kirkutis laiku ir tinkamai nedeklaravo narystės ir pareigų Gyvenimo būdo medicinos asociacijoje (GBMA) bei narystės Europos gyvensenos medicinos organizacijoje (ELMO). Tokiais veiksmais jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus (6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Tyrimą VTEK atliko gautos informacijos pagrindu. Surinkti duomenys rodo, kad A. Kirkutis, dar prieš jo išrinkimą į Seimą, buvo ELMO nariu bei GBMA nariu ir valdybos nariu, taip pat juo yra iki šiol. Tačiau šių duomenų jis nenurodo savo privačių interesų deklaracijoje.

VTEK vertinimu, pareigos deklaruoti privačius interesus nevykdymas rodo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens neatsakingumą, nerūpestingumą, visuotinai pripažintų tarnybinės etikos standartų nesilaikymą, kenkia valstybės institucijos, kurioje valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dirba, prestižui, taip pat mažina visuomenės pasitikėjimą valstybine tarnyba ir pačia valstybe.

Tokį sprendimą trečiadienį keturiais balsais „už“, dviem „prieš“ ir vienai narei susilaikius priėmė Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK), išnagrinėjusi „valstiečio“ A. Kirkučio skundą.

Parlamentaras kreipėsi į etikos sargus, prašydamas įvertinti frakcijos kolegos A. Verygos elgesį.

„Ministras viešųjų ir privačių interesų konflikto nepatyrė, bet iš anksto viešai pareiškęs nuomonę apie A. Kirkučio sprendimą dalyvauti konkurse galėjo visuomenei sukelti abejonių dėl savo nešališkumo ir galimos įtakos atrankos komisijos narių sprendimams“, – išvadą pristatė viena jos rengėjų liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak komisijos narės, sveikatos apsaugos ministras prieš prasidedant konkursui pareiškė nuomonę, kad Seimo nario dalyvavimas konkurse gali reikšti akivaizdų interesų konfliktą, tačiau nevertino jo dalykinių gebėjimų ar asmeninių savybių.

A. Kirkutis Seimo komisijai skundėsi, kad A. Verygos „vieši šališki pareiškimai galėjo pakenkti jo organizuojamo konkurso skaidrumui ir paveikti iš jo pavaldinių sudarytos atrankos komisijos narių sprendimą“.

Tas buvo sakyta, bet žmogus yra laisvas ir dalyvauti, ir skųsti. Gaila, aišku, kad taip vyksta su frakcijos kolegomis, bet žmogus yra laisvas priimti sprendimus.

A. Veryga jau vykstant konkursui stebėjosi A. Kirkučio sprendimu ir teigė, kad partiečio dalyvavimas konkurse jam pačiam gali sukelti interesų konfliktą.

Seimo komisijos posėdžio išvakarėse A. Veryga BNS teigė, kad kolegos skundas yra neadekvatus.

„Kad man kiltų interesų konfliktas, tai net klausimo nėra. Mes gi esame vienoje frakcijoje. (...) Aš būčiau turėjęs nusišalinti, tokio mechanizmo net nebuvo numatyta vadovų atrankos tvarkoje“, – sakė ministras.

„Tas buvo sakyta, bet žmogus yra laisvas ir dalyvauti, ir skųsti. Gaila, aišku, kad taip vyksta su frakcijos kolegomis, bet žmogus yra laisvas priimti sprendimus“, – pridūrė jis.

Iš vienuolikos buvusių pretendentų į ligoninės vadovus birželį vykusiame konkurse A. Kirkutis liko trečias.

Prieš patekdamas į Seimą A. Kirkutis buvo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijos diagnostikos ir gydymo laboratorijos vedėjas.

Parlamentaras pranešė, kad atrankoje liko trečias, o į kitą etapą pateko du pretendentai.

„Nedaug trūko, kad pakliūčiau į antrą vietą, likau trečioje“, – BNS sakė politikas.

Jis teigė konkurse pristatęs tikslą uostamiestyje įsteigti trečio lygio universitetinę ligoninę, sujungiant dabar mieste veikiančias gydymo įstaigas.

„Labai sunku vertinti pasirodymą, kai esi pralaimėjęs. Mano galva, parodžiau labai neblogus sugebėjimus vadybinius, bet komisija nusprendė kitaip“, – kalbėjo A. Kirkutis.

Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS sakė, kad reikalingus dokumentus dalyvauti konkurse buvo pateikę 11 pretendentų, į atranką atvyko septyni kandidatai.

Kitame konkurso etape į jį patekę du kandidatai susitiks su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. 

Jis ir priims galutinį sprendimą, ką skirti Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovu.

A. Veryga anksčiau BNS sakė, kad stebisi kolegos frakcijoje A. Kirkučio sprendimu dalyvauti atrankoje ir tvirtino, kad vertinant šį kandidatą jam gali kilti interesų konfliktas.

Seimo narys savo ruožtu teigė, kad jeigu būtų patekęs į antrą konkurso etapą, atsisakytų Seimo nario mandato.

A. Kirkutis iki išrinkimo į Seimą 2016 metais Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirbo gydytoju, buvo Širdies aritmijos diagnostikos ir gydymo laboratorijos vedėjas.

Mediko išsilavinimą turintis politikas į parlamentą pateko laimėjęs rinkimus Baltijos vienmandatėje apygardoje. 

Nuo 1992 metų Klaipėdos jūrininkų ligoninei vadovauja Jonas Sąlyga.

„Tai normalu, aš apie tai žinau. Seimo narys, kiekvienas Lietuvos pilietis, jeigu įstatymas leidžia, gali dalyvauti bet kokiame konkurse. Jis pats yra gydytojais, puikiai žinomas ten. Konkursas atviras, skaidrus, aš tikiuosi, visi konkursai dabar darosi skaidrūs, skirtingai negu ankstesniais laikotarpiais. Manau, kad laimės konkursą tas, kuris bus stipriausias, ar tai jis ar ne - tai negaliu pasakyti“, - trečiadienį po Seimo „valstiečių“ frakcijos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Seimo narys „valstietis“ Algimantas Kirkutis dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskelbtame konkurse į Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus pareigas.

Buvęs Klaipėdos universiteto Medicinos edukacijos katedros vadovas į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje. Jam palikus Seimą, ten gali prireikti naujų Seimo nario rinkimų.

BNS ministras tikino nežinojęs apie kolegos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje Seime sprendimą siekti šių pareigų ir tvirtina, kad tai jam pačiam gali sukelti interesų konfliktą.

„Aš su kandidatais apie jokius planus nešneku, nėra prasmės to daryti, pirminėje atrankoje ir nedalyvauju, tik dalyvausiu ten, kur bus du atrinkti kandidatai. Nespėliokime, bet manau, kad tai (kad jis yra „valstiečių frakcijoje Seime – BNS) trukdys ir tai bus akivaizdus interesų konfliktas“, – trečiadienį BNS tvirtino ministras.

„Aš jo vietoje nebūčiau dalyvavęs“, – pridūrė jis.

Konkursas į ligoninės vadovo pareigas vyks ketvirtadienį. Apie tai, jog jame dalyvauja, pranešė pats A. Kirkutis. Iki patekdamas į Seimą jis Jūrininkų ligoninėje dirbo gydytoju, buvo Širdies aritmijos diagnostikos ir gydymo laboratorijos vedėjas.

Kolegos sprendimui neprieštarauja ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir tikisi, jog konkursas bus skaidrus.

„Normaliai (vertinu – BNS), aš apie tai žinau. Seimo narys, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, jei įstatymai tai leidžia, gali dalyvauti bet kuriame konkurse. Jis yra pats gydytojas, puikiai ten žinomas, konkursas yra atviras, skaidrus, aš tikiuosi (...), manau, kad laimės, kas bus stipriausias. O ar jis, ar ne – negaliu atsakyti“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Pagal naują tvarką, per pirmąjį etapą vertinimo komisija atrinks geriausius pretendentus, o per antrąjį etapą su geriausiaisiais kandidatais susitiks sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anksčiau tokie susitikimai rengiami nebuvo.

Anot A. Verygos, nėra numatyta procedūros, kaip jam tektų elgtis, jei tarp atrinktųjų pretendentų bus asmuo, jam keliantis interesų konfliktą. 

„Opozicija turėjo balsų persvarą, balsavimo rezultatai 4 „už“, du „prieš“, keturi susilaikė“, – BNS patvirtino Seimo SRK vadovė „valstietė“ Asta Kubilienė.

Anot jos, frakcijos kolega Darius Kaminskas komiteto posėdyje nedalyvavo dėl ligos, o A. Kirkutis susilaikė.

“Galbūt neįsigilino žmogus. Iš pradžių savo pasisakymuose pagyrė, kad sveika gyvensena juda į priekį, bet po to... Negaliu už jį kalbėti“, – situaciją komentavo A. Kubilienė.

A. Kirkutis BNS sakė teigiamai vertinantis Sveikatos apsaugos ministerijos darbą, tačiau pasigedo dėmesio sveikos gyvensenos propagavimui.

„Aš labai gerbiu ministrą A. Verygą ir jis labai daug padarė gerų darbų, ir alkoholio kontrolė, ir vaistų kainos yra unikalūs dalykai, kurių anksčiau nebuvo daroma, bet ataskaitoje buvo labai daug šnekama apie kiekybines sveikatos apsaugos charakteristikas, o ne apie kokybines“, – sakė A. Kirkutis.

Anot jo, nors Lietuvos gyventojai statistiški dažnai lankosi pas gydytojus, gydomi stacionare, mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų išlieka aukštas.

„Ataskaitoje visiškai nepaminėta nauja medicinos sritis, gyvensenos medicina. Naudojant gyvensenos mediciną galima be vaistų gydyti lėtines neinfekcines ligas per gyvensenos pokyčius. Šitos priežastys mane paskatino susilaikyt balsuojant dėl ataskaitos. Aš iš esmės pritariu darbams, kurie padaryti, bet yra dalykų, kurie neišbaigti“, – tvirtino A. Kirkutis.

Seime ketvirtadienį numatyta diskusija dėl Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitos.

Šių metų gruodžio 6 d. savo „Facebook“ paskyroje parlamentaras A. Kirkutis rašė: „Šiandieną Seime buvo pasakyta labai gera LR premjero kalba. Pagal emocinį įkrūvį ji kažkuo man priminė Musolinio temperamentą“.

Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad tiek šis tekstas, tiek ir prie jo pridėti jausmaženkliai rodo, kad Seimo narys pozityviai vertina premjero galimą panašumą su fašistinio režimo įkūrėju ir diktatoriumi, palaikiusiu artimus ryšius su Adolfu Hitleriu ir atsakingu už daugybės žmonių žūtis.

Manau, kad žmonėms, nukentėjusiems nuo totalitarinių režimų, - tai didelis įžeidimas, kuomet parlamentaras, išreikšdamas savo susižavėjimą ir džiugesį dėl premjero pasisakymo, lygina jį su Benitu Mussoliniu.

„Manau, kad žmonėms, nukentėjusiems nuo totalitarinių režimų, - tai didelis įžeidimas, kuomet parlamentaras, išreikšdamas savo susižavėjimą ir džiugesį dėl premjero pasisakymo, lygina jį su Benitu Mussoliniu, kurio nusikaltimai atnešė mirtį tūkstančiams žmonių. Kol nėra viešo atsiribojimo, tylą iš Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio telieka vertinti kaip pritarimą frakcijos kolegos teiginiams. Kita vertus, iš pastarojo meto premjero sprendimų ir veiksmų opozicijos atžvilgiu kyla rimtų abejonių dėl Sauliaus Skvernelio tikrųjų polinkių“, - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti parlamentaro A. Kirkučio elgesį ir pritaikyti atitinkamas disciplinos priemones, - pavyzdžiui, pasiūlyti Seimo nariui išklausyti XX a. totalitarinių režimų istorijos kursą Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, kuris specializuojasi totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimuose, ir savo „Facebook“ paskyroje viešai atsiprašyti žmonių, kurie yra nukentėję nuo totalitarinių režimų, bei jų artimųjų.

Kartu Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipimesi į ministrą pirmininką ragina jį nedelsiant viešai atsiriboti nuo kolegos A. Kirkučio teiginių.

„Mano įsitikinimu, net jei toks sulyginimas premjero nežeidžia asmeniškai, kaip Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, jis privalo sureaguoti jau vien dėl to, kad totalitarinių režimų propagavimas yra draudžiamas Lietuvos Respublikoje ir kad tokie pasisakymai menkina demokratinės valstybės institucijų - Seimo ir Vyriausybės - prestižą“, - pažymėjo Seimo narė.

Reikia tikėtis, kad į ataskaitinį susitikimą su Seimo nariais A.Kirkučiu ir D.Kepeniu, vykusį pirmadienio popietę, neatėjo kalbininkų ar bent lietuvių kalbos mokytojų, nes parlamentarai būtų degę iš gėdos dėl jų padėjėjų neraštingumo.

Pastarieji viešame skelbime, kuriuo gyventojai buvo kviečiami į šį susitikimą, sugebėjo padaryti net penkias rašybos klaidas.

Kalbininkas Antanas Smetona sako, jog liūdina ne tik Seimo narių padėjėjų, bet ir visos sistemos raštingumas.

"Neraštingumas yra visuomenės, ne vien Seimo narių ar jų padėjėjų problema. Prisiminkime garsiąją istoriją su "ų" žodyje "ačiū", lietuvių kalbos egzamino rezultatus. Be to, į viešąją kalbą veržiasi slengas, ypač – reklamoje. Reklamos tikslas nėra papuošti mūsų kalbą. Jos tikslas yra įpiršti prekę, tą žmonės ir daro, o ar tai visur dera, priklauso nuo moralės. Negalima teigti, kad tam tikros leksikos ar keiksmažodžių vartoti negalima. Galima, bet reikia žinoti, kur", – dėstė A.Smetona.

Klaipėdą pasiekė dviejų uostamiesčio vienmandatėse rinkiminėse apygardose į Seimą išrinktų politikų – Algimanto Kirkučio ir Naglio Puteikio – prašymai skirti patalpas, kur jie galėtų priimti savo rinkėjus.

A.Kirkučiui norima suteikti savivaldybei priklausančias 18,58 kv. metrų ploto patalpas, esančias Tiltų g. 8, kurios šiuo metu yra nenaudojamos.

Per metus šioms erdvėms išlaikyti prireiks apie 360 eurų.

Toks siūlymas kliuvo kai kuriems trečiadienį posėdžiavusiems Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariams.

Pastebėta, kad tame pačiame pastate miestas jau yra suteikęs patalpas Valstiečių ir žaliųjų partijai, todėl Seimo narys taip pat galėtų ten rengti susitikimus su rinkėjais.

„Diskusija yra tokia: Seimo nariui mes privalome ir duodame, partijai – neprivalome“, – pastebėjo komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Šulcas.

Posėdžio metu pripažinta, kad vertėtų peržiūrėti patalpų partijoms ir politikams suteikimo tvarką.

N.Puteikiui ketinama skirti taip pat savivaldybei priklausančias 28,25 kv. metrų ploto patalpas, esančias adresu Liepojos g. 10A-6.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis informavo, kad tos pačios patalpos politikui buvo suteiktos ir praėjusios kadencijos metu.

Numatoma, kad per metus šioms erdvėms išlaikyti reikės apie 372 eurų.

Abu politikai patalpomis galės naudotis 2016–2020 m. Seimo kadencijos metu.

Išlaikyti kabinetus seimūnams nieko nekainuos – šildymo, elektros energijos, vandens ir kitos komunalinių paslaugų išlaidos bus padengtos iš miesto kišenės.

Neskirti patalpų į Seimą vienmandatėse rinkiminėse apygardose išrinktiems politikams miestas negali, mat tai atlikti įpareigoja Seimo statutas.

Finansų ir ekonomikos komiteto nariai šiam siūlymui pritarė. Lemiamą žodį dar turės tarti miesto taryba.

Šie politikai – vieninteliai visame uostamiestyje, kuriems rinkimai į Seimą dar nesibaigė. Milžiniški jų plakatai jau trečią ar net ketvirtą mėnesį kabo buvusios "Juodojo erelio" vaistinės, esančios adresu Tiltų gatvė 8, languose.

Situacija paradoksali. Pagal politinės reklamos kontrolės įstatymą, rinkimų reklama gali būti eksponuojama 100 dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo datos. Pastarieji Seimo rinkimų rezultatai oficialiai paviešinti spalio 31 d. Taigi "valstiečiai" iš buvusios vaistinės vitrinų dar turi teisę "šypsotis" iki kitų metų vasario 7-osios.

"Jei yra pastato savininkų sutikimas, politikai gali kabinti jiems priklausančio statinio languose savo politinę reklamą. Formaliai rinkimų kampanija dar nepasibaigusi. Tačiau įstatymas nenumato, kada politinė reklama turėtų būti pašalinama", – dėstė Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Rokas Stabingis.

Seimo narys D.Kepenis, kurio atvaizdas taip pat kabo Tiltų gatvės pastato lange, sakė, jog rinkimams jų partijos atstovai išsinuomojo šias patalpas, taigi ir išsikabino savo politinę reklamą. Rinkimams, o kartu ir nuomos sutarčiai pasibaigus, savininkams raktai grąžinti, bet politiniai plakatai nenukabinti.

"Taip išėjo, kad tame pačiame pastate, tik iš kitos pusės, bus mūsų Seimo narių biuras, kur priiminėsime rinkėjus. Kai tik įsikursime, pasistengsime, kad mūsų rinkimų plakatai būtų nukabinti", – paaiškino D.Kepenis.