Šiemet Sosnovskio barščiai užfiksuoti 87 privačiuose sklypuose, pernai – 204, penktadienį pranešė savivaldybė.

„Paskaičiavome, kad Sosnovskio barščių naikinimas naudojant herbicidus yra itin efektyvus, nes nuo 50 iki 100 kvadratinių metrų žemės sklypo plotuose galima išnaikinti iki 90 proc. šių augalų, didesniuose nei 100 kvadratinių metrų plotuose – nuo 30 iki 50 proc.“ – sako savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Miesto teritorijos, kur želia šie atvežtiniai ir Lietuvoje paplitę augalai, šienaujamos ir purškiamos kas mėnesį, tačiau sostinėje dar pasitaiko privačių nesutvarkytų sklypų, kuriais turėtų pasirūpinti patys savininkai.

Kadangi neprižiūrimi suvešėję augalai labai greitai išplinta į kaimynines miesto teritorijas, savivaldybė kasmet tikrina privačius sklypus, kuriuose auga invaziniai augalai ir įspėja savininkus juos nušienauti. Dviems to per nurodytą laiką nepadariusiems savininkams skirtos baudos, dėl likusių sklypų savininkų vykdomos administracinės procedūros.

Savivaldės duomenimis, daugiausiai tokių sklypų yra Pilaitėje, Pašilaičiuose, Verkiuose, Naujininkuose ir Paneriuose.

Kadangi šie augalai greitai išplinta į kaimynines miesto teritorijas, savivaldybė gali ir pati imti organizuoti Sosnovskio barščių naikinimą vilniečių sklypuose, o už atliktus darbus sklypų savininkams būtų atsiųstos sąskaitos, kurias šie privalėtų susimokėti.

Savivaldybė primena, kad tvarkant Sosnovskio barščiais užžėlusią teritoriją būtina imtis visų atsargumo priemonių, nes jų sultyse yra medžiagų, kurios gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją.

Šienaujant šiuos pavojingus augalus, būtina užsidėti apsauginius akinius, apsirengti drabužius ilgomis rankovėmis, naudoti pirštines ir guminius batus.

Miesto taryba ketvirtadienį patvirtino žemės mokesčio tarifus kitiems metams. Pastarieji išliks tokie pat kaip praėjusiais metais. Tačiau šis mokestis vidutiniškai klaipėdiečiams didės 4 proc.

Registrų centras šiemet atliko naują masinį vertinimą ir parengė žemės verčių zonų žemėlapius bei sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius.

Pastarasis atliekamas ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tad kitiems metams žemės mokestis bus skaičiuojamas pagal naujas vertes.

Po naujo vertinimo žemės vertė uostamiestyje vidutiniškai didėja 4 proc., vertinant visas paskirtis. Labiausiai keitėsi žemės ūkio paskirties sklypų ir pramonės bei sandėliavimo objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijų vertė. Pirmųjų sumažėjo 2,04 proc., antrųjų išaugo 8 proc.

Kadangi masiniame vertinime didelių pokyčių nebuvo, pasiūlyta palikti tuos pačius žemės mokesčio tarifus. Vilnius ir Kaunas elgiasi taip pat.

Tradiciškai maksimalų – 4 proc. žemės mokesčio tarifas nustatytas nenaudojamiems ir apleistiems žemės sklypams. Pastarųjų sąrašas sudaromas kasmet. Anksčiau jį tvirtino miesto taryba. Nuo šiol tai pavesta daryti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui.

Patvirtinta ir atnaujinta Nenaudojamos kitos paskirties žemės nustatymo tvarka. Kardinalių pokyčių joje nėra. Nurodoma, kaip sudaromi apleistų, nenaudojamų žemės sklypų sąrašai.

Numatytas ir naujas kriterijus, kada žemės sklypas gali pateikti į minėtą sąrašą. Tai bus tuo atveju, kai jame yra apleisti ir neprižiūrimi statiniai, kurių atnaujinimui per trejus metus nuo įsigijimo nebuvo išduoti statybos leidimai arba pastarieji buvo išduoti, bet darbai nepradėti.

Taikant maksimalų tarifą, žemės mokestis gali išaugti ir 10 kartų.

Miesto taryba rugsėjį patvirtino neprižiūrimų sklypų sąrašą. Penki buvo privatūs, devyni nuomojami. Kitais metais jiems bus taikomas maksimalus žemės mokestis.

Pabrėžiama, kad įplaukos iš žemės mokesčio yra reikšmingos miesto biudžeto surinkimui. Šiemet iš jo numatyta gauti 360 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad kitąmet ši suma turėtų išaugti iki 375 tūkst. eurų.

Miesto taryba nenaudojamų, apleistų sklypų sąrašus tvirtino liepos pabaigoje. Apsileidėliams taikomas maksimalus žemės ar jos nuomos mokesčio tarifas, kuris siekia 4 proc.

Tvarkingiems sklypams pastarasis yra kur kas mažesnis.

Į minėtą sąrašą buvo įtraukta ir didžioji dalis sklypo, esančio Šilutės plentas 48A. Ruošiant tarybos sprendimo projektą, bandyta susisiekti su nurodytu savininku. Norėta jį informuoti apie situaciją ir paprašyti sutvarkyti teritoriją iki birželio 1 d., tačiau jokios reakcijos nesulaukta.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė informavo, kad lapkritį iš kitos įmonės gautas prašymas netaikyti šiam sklypui maksimalaus mokesčio tarifo.

Bendrovė nurodė, kad pastarąjį įsigijo šių metų gegužę. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal tvarką į apsileidėlių sąrašą netraukiami sklypai, nuo kurių įsigijimo, nuomos ar naudojimo teisės atsiradimo praėjo mažiau nei metai.

„Kadangi iš buvusio savininko nesulaukėme jokios reakcijos, nežinojome apie pasikeitimus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šis sklypas neturėjo būti įtrauktas į minėtą sąrašą. Naujiems savininkams yra suteikiama galimybė susitvarkyti. Jei jie to nepadarys, sklypas bus įtrauktas į kitų metų apleistų sklypų sąrašą“, – aiškino R.Gružienė.

Į miesto tarybos patvirtintus apsileidėlių sąrašus patenka septyni sklypai.

R.Gružienė teigė nežinanti, ar savininkas yra sumokėjęs žemės mokestį. Tai jis turėjo atlikti iki lapkričio 15 d.

„Jei nesumokėjo, tada turės atseikėti mažiau. Jei tai jau padarė, gal Valstybinė mokesčių inspekcija permokėtą sumą išskaičiuos iš kitų metų mokesčio“, – sakė vedėja.

Ketvirtadienį miesto taryba pritarė dviem sąrašams. Į pirmąjį įtraukti keturi nenaudojami privatūs, į antrąjį – trys išnuomoti sklypai.

Jiems bus nustatyti maksimalūs žemės ar jos nuomos mokesčių tarifai – 4 proc. sklypo vertės.

„Tikslas tikrai nėra papildyti miesto biudžetą. Norime, kad būtų daugiau tvarkos mieste“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Pasak jos, iš pradžių kalba ėjo apie 20 nenaudojamų žemės sklypų. Tačiau kai kurie jų susitvarkė, dar kitų nuomininkų teisinis statusas yra bankrutavęs.

Pagal tvarką į sąrašus negali būti įtrauktos teritorijos, kurių savininkai ar nuomininkai yra bankrutavę, vyksta bankroto ar restruktūrizacijos procedūros.

R.Gružienė tvirtino, kad kreipėsi dar dviejų sklypų savininkai, kurie kategoriškai nesutinka, kad jų sklypai būtų įtraukti į minėtus sąrašus. Teritorijos buvo patikrintos. Pastebėta, kad sklypai sutvarkyti dalinai. Šuliniai buvo atviri, apgriuvusios tvoros, duobės. Dėl to jie neišbraukti iš sąrašo.

Politikai domėjosi, kokių priemonių imtis, kad nebeliktų apleistų sklypų ar statinių. Atkreiptas dėmesys, kad kai kuriuose darbai nevyksta dešimtmečiais.

„Gal reikia kreiptis į Vyriausybę, kad būtų pakeisti teisės aktai, jog būtų galima nacionalizuoti tokius objektus. Situacija tokia, kad prisigrobė sklypų ir neapžioja. Gal reikėtų kažko solidesnio imtis. Gera priemonė yra kirtimas per pinigines“, – įvertino tarybos narė Lilija Petraitienė.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme savivaldybė laimėjo bylą prieš Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje. Savivaldybė įrodė, kad kriterijai, kuriais remdamasi nustato, ar konkretus žemės sklypas yra naudojamas ar nenaudojamas, yra teisėti, teigiama savivaldybės pranešime.

Anot savivaldybės, taikydama didesnius tarifus netvarkantiems savo turimo turto, savivaldybė surinks papildomų pajamų į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą - kitais metais jos gali siekti keletą milijonų eurų. Per pastaruosius trejus metus papildomos pajamos iš nenaudojamų žemės sklypų apmokestinimo išaugo nuo 6 tūkst. iki 500 tūkst. eurų.

Nuo kitų metų žemės mokesčio tarifas už apleistus žemės sklypus padidės nuo 3 proc. iki 4 proc. ir bus net 33 kartus didesnis už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą standartinį 0,12 proc. žemės mokesčio tarifą.

Praėjusiais metais Vilniuje buvo aptikti 75 nenaudojami sklypai. Po įspėjimų, 20 savininkų savo sklypus susitvarkė ir išvengė padidinto 3 proc. žemės mokesčio tarifo.

Bankrutavusių neįtraukė

Miesto tarybai bus teikiami tvirtinti du apleistų žemės sklypų sąrašai. Į pirmąjį įtraukti keturi nenaudojami privatūs, į antrąjį – trys išnuomoti.

Šį klausimą jau svarstė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė pasakojo, kad iš pradžių buvo kalbama apie 20 nenaudojamų žemės sklypų.

Tačiau apžiūrėjus paaiškėjo, kad trys – Liepų g. 41A, 71, Žalgirio g.13A – yra sutvarkyti.

Dar šešių – Joniškės g. 3, Kretingos g. 100, 179A, Liepų g. 36A, Pievų Tako g. 36A, Vilniaus pl. 8 – nuomininkų teisinis statusas yra "bankrutavęs", o Tilžės g. 28A – "areštuotas".

"Pagal nustatytą tvarką į apleistųjų sąrašus negali būti įtrauktos teritorijos, kurių savininkai ar nuomininkai yra bankrutavę, vyksta bankroto ar restruktūrizacijos procedūros. Matyt, būtent dėl šios priežasties tie sklypai ir nenaudojami", – aiškino vedėja.

Pasak R.Gružienės, dar vienas sklypas – Skerdėjų g. 8 – išnuomotas aukciono būdu. Nuomos mokestis yra maksimalus ir viršija 4 proc. sklypo vertės.

Nenaudojamų ir apleistų sklypų savininkams, nuomininkams ir naudotojams buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose prašyta iki birželio 1 d. susitvarkyti ir apie tai informuoti savivaldybę.

Reagavo ne visi

Į prašymus reagavo Baltijos pr. 111 ir Didžiosios Vandens g. 28 sklypų naudotojai. Jie iš dalies sutvarkė teritorijas.

Pirmieji uždengė inžinerinių tinklų šulinius, iškirto sumedėjusius augalus, nupjovė žolę, sutvarkė tvorą.

Panašius darbus atliko ir Didžiosios Vandens g. 28 nuomininkai ir naudotojai. Jie nupjovė žolę, surinko šiukšles, išlygino žvyro krūvą, sudėjo išmėtytas plytas.

Tad po pakartotinio patikrinimo šių sklypų taip pat nuspręsta neįtraukti į paliktųjų be priežiūros sąrašus.

Teritorijų Nemuno g. 47, Skautų g. 33, Šilutės pl. 48A, Turistų g. 8A savininkai, Uosių g. 25 naudotojas ir Skerdėjų g. 2 ir 6 nuomininkas į pranešimus nereagavo.

Dalyje jų ir toliau stūkso apleisti pastatai ar jų griuvėsiai, teritorijos neaptvertos, apaugusios žole ar piktžolėmis, krūmokšniais, sumedėjusiais augalais.

Kai kuriuose sklypuose yra išvirtusių medžių, pilna šiukšlių, statybinių atliekų. Uosių g. 25 sklype užfiksuota, kad laikomi ir seni, nenaudojami, sulūžę lengvieji automobiliai

Skerdėjų g. 6 sklypas yra iškasinėtas. Duobėse kaupiasi vanduo. Teritorijoje yra ir atviras inžinerinių tinklų šulinys. Atkreiptas dėmesys, kad šis sklypas aptvertas kartu su šios gatvės 2 ir 8 sklypais.

"Situacijos yra užfiksuotos. Turime nuotraukas", – teigė vedėja.

Mokestis išaugs ženkliai

Į apleistųjų sąrašą įtrauktų sklypų savininkams, nuomininkams ar naudotojams bus taikomas maksimalus žemės ar jos nuomos mokesčių tarifai. Jis siekia 4 proc. sklypo vertės.

Pasak R.Gružienės, jei taryba pritars, tada apsileidėliams mokesčiai išaugs nuo 10 iki 40 kartų. Pavyzdžiui, jei iki šiol mokėjo 189 eurus, tai padidės iki 3,78 tūkst. eurų.

"Šis sprendimas papildytų miesto biudžetą, tačiau pagrindinis tikslas nėra tas. Siekiame priversti apleistų sklypų šeimininkus tvarkytis. Gaila, kad nemaža dalis yra bankrutavę ir jiems negalima taikyti maksimalaus tarifo", – tvirtino vedėja.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad savininkai galbūt jau bankrutavę kelis dešimtmečius.

Politikai domėjosi, ką daryti, kad tie apleisti pastatai ir sklypai nebadytų akių?

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad užsienio šalyse, esant tokioms situacijoms, turtas yra nacionalizuojamas.

R.Gružienė tvirtino, kad už apleistus sklypus, pastatus yra skiriamos nuobaudos, surašomi reikalavimai susitvarkyti. Norint nacionalizuoti netvarkomą turtą, reikėtų keisti įstatymus.

Kaimynų nepasirinksi – kaip vyro, žmonos ar pomidorų parduotuvėje. Jeigu jau kartą nusipirkai sklypą sodų bendrijoje, tai patekai į komuną, kurios netvarką arba tvarką gali kritikuoti, tačiau pakeisti gali tik keisdamas įstatymus.

Atsibodo šiukšlynas

Į "Kauno dienos" redakciją paskambinusi kaunietė Danguolė klausė, kaip sudrausminti apsileidusį sodo kaimyną ir priversti jį nušienauti šabakštynu virstantį sklypą sodų bendrijoje?
Pasirodo, savo sklypą puoselėjančios moters kaimynai ne tik nesitvarko, bet ir neketina tvarkytis.

Apsileidusius sodininkus įspėjo ir sodų bendrijos pirmininkė, tačiau nieko nepešė. "Aš jau senas ir ligotas. Nebepajėgiu tvarkyti, o parduoti sklypo nenori žmona", – tokį kaimyno atsakymą persakė Danguolė.

Moteris guodėsi, kad vėjas piktžolių sėklas neša į jos sklypą, todėl tvarkant aplinką daugėja papildomų darbų. Galų gale šabakštyno vaizdas už tvoros ir tiesiog nervina.

Nuosavybė neliečiama

Apleistų sklypų esama kiekvienoje sodų bendrijoje. Kai kurie jų metų metus stovi apžėlę, piktžolėti, virtę neįžengiamomis džiunglėmis. Dažname dar būna ir pradėtas, tačiau nebaigtas statinys, kuris irgi pamažėle apauga krūmais.

Sodų bendrijų pirmininkams ir tvarkingų sodų savininkams tai – tikras galvos skausmas. Į apleistus sklypus metamos šiukšlės, seni rakandai, o nekilnojamojo turto rinkoje tokia kaimynystė menkina tvarkingo sklypo vertę.

"Mes šią problemą mėginame judinti, bet esame bejėgiai. Sodo sklypas – privati nuosavybė, o privačią nuosavybę ne taip paprasta kontroliuoti", – situaciją aiškino Kauno susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romualdas Šeštakauskas.

Simbolinės baudos

Yra teritorijų tvarkymo inspekcija, kuri jau pradėjo savo veiklą ir baudžia apsileidusius žemės savininkus. Vis dėlto dažniau jos dėmesys krypsta į šalikelėse esančius sklypus. Apsileidusių sodų bendrijų savininkų inspektorių rankos dar nepasiekia.

"Nacionalinė žemės tarnyba nors ir retai, tačiau gauną skundų iš sodų bendrijų dėl apleistų žemių. Praėjusiais metais buvo gautas bendrijos "Aitvaras", o šiemet – "Strėvos" kreipimasis", – teigė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo pavaduotoja Liucija Balnytė.

Pasak specialistės, už sklypų nepriežiūrą pernai buvo baudžiama iškart. Šiemet pirmiausia pažeidėjas įspėjamas, duodama laiko jam susitvarkyti. Jei to nepadaro – tik tada skiriama bauda. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bauda gali siekti nuo 250 iki 500 litų, tačiau jei asmuo pažeidimą padarė pirmą kartą, jis turi galimybę susimokėti pusę minimalios nuobaudos –  t. y. 125 litus.

Įstatymai arba laikas

L.Balnytė tikino, kad net ir nubausti ar perspėti žmogų būna sunku. Dažnai sklypų neprižiūri išvykę gyventi į užsienį žmonės. Senyvo amžiaus žmonės skundžiasi amžiumi, sveikata. Dažnai registruoti pranešimai nepasiekia adresato, laiškai grįžta į tarnybą.

Sodų susivienijimo pirmininkas R.Šeštakauskas siūlo išeitį: "Galima būtų pasiekti, kad apsileidusį sklypą tvarkytų sodų bendrija, o savininkas susimokėtų už priežiūrą." Bet, esant dabartiniams įstatymas, tai sudėtinga padaryti.

Parengus naują tvarką, kelias į tvarką nebūtų toks ilgas, o apleistų sklypų vaizdas nebadytų akių. "Aplinkos ministerijoje yra sudaryta darbo grupė. Tikiuosi, kad pasiūlymai, kaip keisti įstatymus, nenuguls kurio nors valdininko stalčiuose", – vylėsi R.Šeštakauskas.

Yra ir kitas variantas – kad padėtis pasikeis savaime. R.Šeštakausko pastebėjimu, arti Kauno esančiose sodų bendrijose apleistų sklypų praktiškai nėra, nes arti miesto žemė labiau vertinama. Pirmininkas neabejoja, kad laikui bėgant ir toliau nuo Kauno esančiose sodų bendrijose žemės vertė kils ir apleistų sklypų mažės.