Padeda išvengti ligų
Onkologinių ligų išvengti arba ankstyvoje stadijoje jas diagnozuoti padeda prevencijos programos.
Sveikatos priežiūros specialistų inicijuota edukacinė kampanija „Būk savo sveikatos dirigentas“ kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata dalyvaujant nemokamose prevencinėse sveikatos patikros programose, nes onkologinių ligų statistika kelia nerimą, o šiomis programomis naudojamasi mažai.
Pernai piktybiniais navikais sergančių moterų skaičius šalyje pasiekė 76 tūkst. – 25 tūkst. asmenų daugiau nei vyrų atveju, todėl moterims galimybė nemokamai tirtis sveikatą pagal ligų prevencijos programas tampa būtinybe.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro vedėjos Ievos Vincerževskienės, krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi vakarietiško gyvenimo būdo aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Lietuvoje sergamumo krūties vėžiu rodikliai yra vieni žemiausių Europoje, tačiau kas metai nustatoma daugiau nei 1 600 naujų šios onkologinės ligos atvejų. Stebimas nuolatinis sergamumo krūties vėžiu rodiklių didėjimas.
„Nors Lietuvoje jau nuo 2005 m. vykdoma atrankinės mamografinės patikros programa, kurios tikslas yra sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio, jį nustatant ankstyvose stadijose, tačiau šiose stadijose (pirmoje ir antroje) yra nustatoma tik apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų. Kuo ankstyvesnės stadijos vėžys nustatomas, tuo geresni gydymo rezultatai ir geresni išgyvenamumo rodikliai. Lietuvoje, jei krūties vėžys buvo nustatytas pirmoje stadijoje, penkerių metų išgyvenamumas yra 98 proc., t.y. 98 proc. moterų, kurioms diagnozuotas pirmos stadijos krūties vėžys, išgyvena mažiausiai penkerius metus ir gyvenimo kokybė, taip anksti diagnozavus vėžį, po gydymo dažniausiai lieka nepakitusi. Nustačius ketvirtos stadijos krūties vėžį, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis tėra 31 proc.“, – palygina I.Vincerževskienė.
„Nustačius krūties vėžį anksti, liga dažniausiai pagydoma. Tai turbūt svarbiausia žinia moterims, kuria norėčiau pasidalyti, – sako NVI gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė. – Kol krūties vėžys mažas, jis nesukelia jokių simptomų, o geriausiai pastebimas radiologiniais diagnostikos metodais – mamografija, ultragarsu, magnetiniu rezonansu. Todėl labai svarbu nuosekliai tikrintis profilaktiškai. Rekomenduojama kartą per metus atlikti krūtų ištyrimą ultragarsu visoms moterims, o vėliau, nuo 50 metų amžiaus, pasinaudoti prevencinės mamografijos galimybe.“
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai krūties vėžio prevencinėje programoje dalyvavo daugiau nei 119 tūkst. moterų. Iš jų beveik 800 pacienčių mamografijos tyrimas padėjo nustatyti arba leido įtarti piktybinio pobūdžio pakitimų.
Anksti nustato patologiją
Nerimą kelia ir gimdos kaklelio vėžio statistiniai duomenys. Šia liga kasmet Lietuvoje suserga apie 400 moterų, apie 210 miršta. „Tai mirtys, kurių galėtume išvengti, jei pastebėtume audinių pakitimų gimdos kaklelyje dar iki tol, kol jie tampa piktybiniai. Kitų šalių patirtis rodo, kad, tinkamai vykdant atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą, galima žymiai sumažinti tiek sergamumą šios lokalizacijos vėžiu, tiek mirštamumą nuo jo, t.y. turime galimybę pakitimus nustatyti dar tada, kai jie nekelia pavojaus moters gyvybei ir yra lengvai išgydomi. Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kalelio vėžys yra antra dažniausia onkologinė liga 15–54 metų moterų grupėje. Tad, užkirsdami kelią ligai, išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti, moterų sveikatą ir gyvybę“, – sako I.Vincerževskienė.
Onkologė tikisi, kad ateityje situacija pasikeis, tam vilčių teikia ir vakcinacijos žmogaus papilomos viruso vakcina programa, kuri Lietuvoje pradėta vykdyti 2016 m. „Pagrindinis veiksnys gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Lietuvoje didelės rizikos tipų ŽPV (t.y. tie, kurie siejami su gimdos kaklelio vėžio atsiradimu) paplitimas didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl tikimės, kad mergaičių vakcinacija taip pat prisidės prie teigiamos rodiklių dinamikos ateityje“, – sako gydytoja onkologė.
Chirurgiškai gydyti vėžį vėluojant keturis mėnesius, mirštamumas išauga 6–8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 proc.
„Iš 2021 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavusių 127 tūkst. moterų 135 atvejais nustatyta patologija, kuri ateityje gali progresuoti į gimdos kaklelio vėžį. Vien šios dvi programos pernai padėjo išgelbėti daugiau nei 900 moterų“, – skaičiuoja R.Briedienė.
Nuo šių metų gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa papildyta naujomis paslaugomis – žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais nustatyto amžiaus moterims. Dėl to programai skirta 3,3 mln. eurų daugiau. Taip pat 0,5 mln. eurų šiemet padidėjo ir krūties vėžio prevencinės programos finansavimas. Kasmet VLK skiria vis daugiau lėšų prevencinėms programoms vykdyti. Šiemet tam suplanuota 30,8 mln. eurų – 6 mln. eurų daugiau nei pernai.
Rūta Briedienė.
„Veiksmingiausių rezultatų gydant onkologines ligas pasiekiama diagnozavus ligą ankstyvoje stadijoje ir pradėjus gydyti kuo anksčiau. Chirurgiškai gydyti vėžį vėluojant keturis mėnesius, mirštamumas išauga 6–8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 proc. Todėl visus gyventojus, kurie įtraukti į rizikos grupes ir gali nemokamai dalyvauti įvairiose vėžio diagnostikos programose, raginame tai padaryti“, – pabrėžia NVI gydytoja radiologė.
Pacientų rankose
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), kaip ir NVI, prisijungė prie informacinės kampanijos iniciatyvos „Būk savo sveikatos dirigentas“. POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, pacientai savo rankose turi kur kas daugiau galių, nei gali įsivaizduoti. Net 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo, tik 20 proc. lemia genai, aplinka – taip pat 20 proc., o vos 10 proc. – medicinos ir sveikatos apsaugos kokybė.
Eilinis vizitas pas gydytoją gali tapti geriausia dovana, išgelbstinčia gyvybę. Vienas svarbiausių įpročių turėtų būti reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą.
„Reguliariai tikrinantis sveikatą sumažėja riziką susirgti, pailgėja gyvenimo trukmė, anksti diagnozuojamos gyvybei grėsmę keliančios ligos ir pagerėja gyvenimo kokybė. Tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien paliečia 50 šeimų gyvenimus. Vis dėlto šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 127 tūkst. žmonių“, – aiškina ji.
N.Čiakienė sako, kad ligos gydymo rezultatai reikšmingai priklauso ir nuo paciento – kuo jis labiau įsitrauks ir domėsis, bendradarbiaus su gydytoju ir kitais specialistais, tuo rezultatai bus geresni.
POLA direktorė pastebi: organizacija girdi bendruomenės narių istorijas, kad vėžys nustatomas vėlyvose stadijose ir sveikti tampa daug sunkiau. „Klastingos ligos, tokios kaip vėžys, pradžioje neišsiduoda jokiais ypatingais simptomais, o jau pajutus skausmą ar nerimą keliančius pokyčius, neretai būna aptinkamos vėlyvose stadijose. Būtent dėl to eilinis vizitas pas gydytoją gali tapti geriausia dovana, išgelbstinčia gyvybę. Vienas svarbiausių įpročių turėtų būti reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą“, – tvirtina POLA direktorė.
Ji ragina sveikatos priežiūros įstaigose lankytis ne tik susirgus ar pajutus tam tikrus negalavimus, bet periodiškai, geriausiai – kartą per metus, o ateiti – pasiruošus gydytojui užduoti visus rūpimus klausimus.
„Nenumokite ranka į užsitęsusius, iš pirmo žvilgsnio nekaltus simptomus, tokius kaip silpnumas, svorio kritimas, karščiavimas, judėjimo sutrikimas, pilvo skausmas, patinimas, gumbelis, balso užkimimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, pilnumo jausmas skrandyje, pakitęs tuštinimasis, nes tai gali būti onkologinės ligos simptomai“, – akcentuoja N.Čiakienė.
Edukacinę kampaniją „Būk savo sveikatos dirigentas“ kartu su POLA ir NVI inicijavusi Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, dalyvauti prevencinėse sveikatos patikros programose.