Šią informaciją UNIAN patvirtino Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrejus Jusovas.

UP žvalgybos šaltiniai teigė, kad Mi-8 pilotas nusprendė nepasilikti Ukrainoje ir persikėlė į Ispaniją.

M. Kuzminovas buvo rastas nušautas, o netoliese rastas ir apdegęs automobilis, kuris galimai priklausė jo užpuolikams.

Operacija „Zylė“

2023 metų rugpjūtį Rusijos karinis sraigtasparnis Mi-8 nusileido vienoje iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių bazių. Tada Vyriausiasis žvalgybos direktoratas teigė, kad tai buvo daugiau nei šešis mėnesius trukusios specialios operacijos rezultatas.

Ukrainos žvalgyba į Ukrainą atviliojo pilotą Mi-8 AMTSh. Lėktuvas skrido tarp dviejų oro bazių ir gabeno dalis naikintuvams Su-27 ir Su-30SM. Kartu su pilotu buvo ir du įgulos nariai, kurie nežinojo, kur iš tikrųjų skrenda sraigtasparnis.

Vėliau tapo žinoma, kad operacija buvo pavadinta „Zyle“. Rusų sraigtasparnį į Charkivo sritį atskraidino pilotas M. Kuzminovas. Jis pažymėjo, kad jo apsisprendimą pereiti į Ukrainos pusę paskatino suvokimas apie tai, kas vyksta. Sprendimas pilotas priėmė 2022 metų gruodžio pabaigoje.

2023 metų spalį Rusijos propagandistai nufilmavo vaizdo įrašą apie M. Kuzminovą. Teigiama, kad pilotą buvo liepta pašalinti.

A. Danilovas pakomentavo Rusijos piloto nužudymą

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas „Ukrainskaja pravda“ kalbėjo, kad M. Kuzminovui buvo pasiūlyta likti Ukrainoje. Komentuodamas galimą rusų piloto nužudymą Ispanijoje, jis ragino palaukti oficialių Ispanijos teisėsaugos pareigūnų išvadų.

A. Danilovo teigimu, tokiose operacijose dalyvaujantys žmonės turi būti budrūs.

„Mūsų šalies pasiūlymas buvo, kad jis liktų Ukrainoje. Čia jis tikrai būtų apsaugotas“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visi trys įgulos nariai žuvo per katastrofą, pranešė „Current Time“, remdamasis Rusijos valstybinės nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninio biuro žiniomis.

Sraigtasparnio nuolaužos rastos už 11 km nuo kranto, beveik 50 metrų gylyje. Nepaprastųjų situacijų ministerija teigė, kad orlaivį pilotavo patyrusi įgula – Vladimiras Jevsejevas, Sergejus Nosovas ir Vladimiras Bilida.

Tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl galimo eismo saugumo ir oro transporto veiklos taisyklių pažeidimo. Įgulos klaida, nepalankios oro sąlygos ir įrangos gedimas yra vienos iš pagrindinių avarijos priežasties versijų.

Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, gegužės pabaigoje Rusijos, Čeliabinsko srityje sudužo kitas kitas sraigtasparnis Mi-8, žuvo visi juo skridę žmonės.

„Pirminiais duomenimis, visi keturi lėktuve buvę asmenys žuvo. Sraigtasparnis buvo karinis“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė atstovas.

Rusijos gynybos ministerijos sraigtasparnis nukrito pagrindiniame Čiukčių autonominės apygardos oro uoste šalia Anadyrio. Šis oro uostas yra ir karinės, ir civilinės paskirties.

„Sraigtasparniu skrido trys įgulos nariai ir technikas. Visi keturi žuvo“, – socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė gubernatorius Romanas Kopinas.

Anksčiau, cituojant šaltinį, buvo pranešta, kad atliekant bandymus po techninės priežiūros sraigtasparnis Mi-8 užsidegė po „kieto nusileidimo“.

Preliminariu vertinimu, nelaimės priežastis buvo gedimas, aptiktas sraigtasparniui esant 30 metrų aukštyje.

Gynybos ministerija pranešė į nelaimės vietą išsiuntusi karinių tyrėjų grupę.

Šeštadienį vienas sraigtasparnis išskrido padėti šiaurinėje Švedijos dalyje miškų gaisrus gesinantiems švedams.

Tuo metu kitas sraigtasparnis nuo trečiadienio tęsia miško ir durpyno gesinimo darbus vakarinėje Latvijos dalyje.

Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniai Mi-8 yra aprūpinti „Bambi Bucket“ tipo vandens paėmimo įranga. Jos pagalba vienu kartu galima pasemti daugiau nei 2,5 tūkst. litrų vandens.

Kaip pranešė „Oro navigacija“, apie 13 val. Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Kaišiadorių rajono Kudonių kaime stebėtojas matė už kelių kilometrų nukrentant parasparnį.

Gavus pranešimą, į įvykio vietą nusiųstos policijos pajėgos, kurios ieškojo galėjusio nukristi parasparnio. Iš Kauno karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo posto buvo pakeltas karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“, jis žvalgė nurodytą teritoriją iš oro.

Paieškos ir gelbėjimo darbai vyko kelias valandas, išžvalgyta apie 15 kvadratinių kilometrų teritorija.

Apie 15.15 val. paieškos ir gelbėjimo operacija nutraukta, parasparnis nerastas.

Manoma, kad bendruoju pagalbos numeriu pateikta informacija nepasitvirtino.

Antradienį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido naujasis Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis „Eurocopter“ AS365N3+ „Dauphin“, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Šis pagal sutartį bendrai su Aplinkos ministerija už Europos Sąjungos lėšas pirktas paieškos ir gelbėjimo darbams skirtas sraigtasparnis yra pirmasis iš trijų naujų Lietuvos kariuomenės įsigyjamų orlaivių.

Planuojama, kad antrąjį ir trečiąjį sraigtasparnį bendrovė „Eurocopter“ perduos Lietuvos kariuomenei iki šių metų pabaigos.

„Atsisakome resursus baigiančių Rusijoje gamintų sraigtasparnių ir tęsiame kariuomenės aprūpinimą vakarietiška technika. Mums svarbu, kad pilotai skraidytų moderniais, naujais ir funkcionalesniais orlaiviais,“ – pranešime teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pagal bendradarbiavimo su Aplinkos ministerija sutartį, pirmuosius penkerius šio sraigtasparnio eksploatacijos metus Lietuvos kariuomenė yra įsipareigojusi kasmet skirti ne mažiau kaip 75 skrydžio valandas aplinkos stebėjimui ir kontrolei.

Sraigtasparniu bus atliekamos aplinkos monitoringo ir kontrolės iš oro užduotys, vykdomi paieškos ir gelbėjimo darbai: jūroje dingusių žmonių paieška, gaisrų gesinimas, ligonių ar transplantuojamų organų perskraidinimas, teikiama pagalba valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais.

Sutartį dėl trijų sraigtasparnių įsigijimo Lietuvos kariuomenė su bendrove „Eurocopter“ pasirašė 2013 metų spalį. Bendra sraigtasparnių projekto vertė – apie 52 mln. eurų. Į šią kainą yra įskaičiuotas trijų sraigtasparnių įsigijimas, visa reikalinga įranga, pilotų ir šiuos sraigtasparnius aptarnaujančio personalo mokymas, taip pat trejų metų garantinis aptarnavimas.

Naujasis sraigtasparnis galės vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas, nutolusias apie 200 kilometrų nuo budėjimo posto. Jis galės skristi ir nepalankiu oru – esant vėjui, žemai ar aukštai temperatūrai, krituliams.

Sraigtasparnis aprūpintas kelių tipų radijo stotimis komunikacijai su antžeminėmis, jūrų ir oro priemonėmis, taip pat koordinavimo centrais. Sraigtasparnis turi radarą, veikiantį paieškos ir orų stebėjimo režimais, infraraudonųjų spindulių radarą (termovizorių), paieškos žibintą ir kitas gelbėjimo funkcijoms atlikti būtinas priemones. Sraigtasparnio įranga leidžia užprogramuoti skrydžio maršrutą, mažiau apkraunant įgulą ir suteikiant galimybę labiau koncentruotis į rajono apiešką. Orlaivis taip pat geba autopiloto režimu kyboti vienoje vietoje, mažiau reaguoti į vėjo gūsius.

Naujieji sraigtasparniai „Dauphin“ pakeis šiuo metu paieškos ir gelbėjimo funkcijai naudojamus Rusijos gamybos Mi-8 tipo sraigtasparnius, kurių skraidymo resursai baigiasi artimiausiais metais.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro personalas, Karinių jūrų pajėgų vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis” (N42) bei Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 trečiadienį dalyvauja tarptautinėse paieškos ir gelbėjimo pratybose Baltijos jūroje.

Iš anksto suplanuotas pratybų scenarijus numato suderintą tarptautinių gelbėjimo pajėgų veikimą atviroje jūroje nelaimės ištiktų orlaivių ir laivų keleivių gelbėjimo atvejais. Pagal pratybų scenarijų bus ieškoma atviroje jūroje dingusių žmonių, vykdomi pagalbos avariją patyrusiam laivui veiksmai.

Mokymai vyksta centrinėje Baltijos jūros dalyje, Latvijos, Lietuvos ir Švedijos paieškos ir gelbėjimo rajonų sankirtoje. Juose dalyvauja Latvijos, Lietuvos ir Estijos jūrų, oro ir jungtiniai gelbėjimo centrai, keturi orlaiviai ir penki laivai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Švedijos. Visas pratybas koordinuoja Jungtinis Švedijos gelbėjimo koordinavimo centras.

„Dynamic Mercy“ yra kasmetinės NATO paieškos ir gelbėjimo pratybos, kurias Atlanto vandenyne arba Baltijos jūroje organizuoja NATO jūrų komponento štabas Nortvude, Jungtinėje Karalystėje.

Pietų Sudano karo zonoje esančioje Vienybės valstijoje sudužus Jungtinių Tautų (JT) krovininiam sraigtasparniui, žuvo trys žmonės, vienas sužeistas, pranešė antradienį JT taikdarių misija.

Pranešime sakoma, kad pradėtas tyrimas šios katastrofos priežastims nustatyti.

Anksčiau buvo nurodyta, kad į nelaimės vietą netoli šiaurinio Bentiu miesto JT „išsiųsta paieškos ir gelbėjimo komanda“.

Šiame rajone, kuriame yra naftos išteklių, vyksta bene nuožmiausi susirėmimai daugiau nei aštuonis mėnesius nesiliaujančiame pilietiniame kare.

Sraigtasparniuose „MI-8“ paprastai būna nuo trijų iki penkių įgulos narių.

Ukrainos armijos daliniai, kurie buvo užspeisti separatistų kovotojų prie sienos su Rusija, penktadienį prasiveržė per apsuptį ir prisijungė prie kitų vyriausybės pajėgų, tačiau per tą operaciją žuvo 15 karių ir pasieniečių, nurodė ukrainiečių kariškiai.

Ukrainos žiniasklaida citavo šaltinius kariuomenėje, kurie sakė, kad Ukrainos daliniai buvo faktiškai apsupti sukilėlių prie vieno sienos su Rusija ruožo į pietus nuo Luhansko miesto ir į rytus nuo pagrindinio rytinio regiono miesto Donecko.

Vyriausybės pajėgoms atvėrus atsitraukimo koridorių, įstrigę daliniai sugebėjo išsiveržti iš apsupties, sakė šaltiniai.

„Žuvo septyni kariai ir aštuoni pasieniečiai, o dar 79 buvo sužeisti“, – kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams.

Vyriausybės pajėgos tvirtina palaipsniui veržiančios žiedą aplink gerai ginkluotus prorusiškus separatistus, su kuriais jos kaunasi nuo balandžio vidurio.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių aukštoji komisarė nurodė, kad per tą konfliktą žuvo jau per 1,1 tūkst. žmonių, tarp jų vyriausybės pajėgų karių, sukilėlių ir civilių.

Po vėliausių susirėmimų rytų Ukrainoje, kurioje gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, aukų tarp vyriausybės pajėgų narių skaičius perkopė 400.

Ukraina: medikų sraigtasparnį sukilėliai apšaudė, privertė leistis avariniu būdu

Ukrainos vyriausybinės pajėgos penktadienį pranešė, kad konflikto draskomuose šalies rytuose prorusiškiems sukilėliams apšaudžius medikų sraigtasparnį, buvo sužeisti trys jo įgulos nariai, o orlaivis buvo priverstas atlikti avarinį nusileidimą.

Incidentas įvyko ketvirtadienį vėlai vakare netoli antrojo pagal dydį separatistų kontroliuojamo Luhansko miesto oro uosto, nurodoma kariškių paskelbtame pareiškime.

„Teroristai apšaudė medikų sraigtasparnį Mi-8; įgula nusileido avariniu būdu“, - rašoma pareiškime ir priduriama, kad sraigtasparnis per ataką buvo apgadintas, o visi trys sužeisti lakūnai buvo nugabenti į ligoninę, esančią Kijevo vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.

Kiek anksčiau ketvirtadienį prorusiški separatistai numušė ukrainiečių pajėgų naikintuvą. Pasak sukilėlių, abu naikintuvo pilotai surasti ir sulaikyti.

Teritorijose aplink separatistų kontroliuojamus miestus toliau verda mūšiai, vyriausybinėms pajėgoms mėginant apsupti sukilėlių bastionus ir atkirsti juos nuo sienos su Rusija.

Per beveik keturis mėnesius, kai vyksta karinis konfliktas, kurį Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ( TRKK) laiko pilietiniu karu, jau žuvo daugiau nei 1 300 žmonių, o 285 tūkst. buvo priversti palikti savo namus.