Antradienį į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 84 metų moteris.

Pasak policijos, ji nurodė, kad prieš savaitę, rugpjūčio 22 dieną, apie 8.36 val., Debreceno gatvėje, pareiškėjai mokant komunalinius mokesčius, nepažįstamas vaikinas nuo prekystalio pagriebė jai priklausančius 200 eurų ir pasišalino.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

„Rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis. Tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo“, – metiniame pranešime ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną iš svarbiausių savo programos elementų. Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti“, – kalbėjo jis.

G. Nausėdos teigimu, planuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, tačiau mindžikavimas vietoje pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui.

„Tuo pačiu valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu. Mūsų įsipareigojimai didėja, tačiau nėra padengiami papildomai gautomis ar uždirbtomis valstybės biudžeto pajamomis“, – teigė prezidentas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daug vilčių dėta ir į žadėtą valstybės tarnybos stiprinimą bei efektyvinimą, tačiau viešasis sektorius toliau „kraujuoja“, jį palieka geriausi ir perspektyviausi darbuotojai.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.

Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.

„Artimiausiu metu analizuosime notarus, antstolius, žemdirbius. Advokatai – pakankamai didelė grupė, uždirbanti itin dideles pajamas, todėl pradėjome nuo jų“, – Eltai sakė M. Majauskas.

VMI duomenimis, kuriuos surinko M. Majauskas, 2019 metais daugiausiai uždirbęs advokatas deklaravo 4,2 mln. eurų individualios veiklos pajamų ir sumokėjo 5,1 proc. pajamų mokesčių. Dešimties daugiausiai uždirbančių advokatų individualios veiklos pajamos buvo vidutiniškai 2 mln. eurų per metus, nuo kurių sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai nesiekė 6 proc.

Anot jo, Lietuvoje individualią veiklą vykdo maždaug 1900 advokatų, kurie 2019 metais deklaravo 122 mln. eurų pajamų. Vidutiniškai vienas advokatas per metus deklaravo 68 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų ir sumokėjo 7 proc. pajamų mokesčio.

Mykolas Majauskas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Šimtas daugiausiai Lietuvoje uždirbančių advokatų vidutiniškai uždirbo 700 tūkst. eurų per metus ir sumokėjo 7,7 proc. mokesčių.

„Tai galėtų būti vadovėlinis neteisingos mokesčių sistemos pavyzdys. Dėl konkrečių sprendimų tarsimės su Vyriausybe ir stengsimės šią neteisybę ištaisyti kuo greičiau. Nors advokatų skaičius ir nėra didelis, dėl taikomo privilegijuoto mokesčių tarifo valstybė per metus netenka reikšmingų pajamų. Pakoregavus tarifus ar leidžiamas veiklos formas, galima tikėtis iki 5 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – kiek anksčiau Eltai teigė M. Majauskas.

„Norime nuraminti verslą – darbdavius, kurie sukuria darbo vietų, kad iki pat sausio 1 d. galioja subsidijų už prastovas mokėjimo tvarka. Prastovos tęsiamos ta pačia schema: 90 proc. mokama subsidija atlyginimams iki MMA, arba 70 proc. iki 1,5 MMA. Ta pati tvarka galioja ir mažųjų bendrijų nariams. Žmonėms, kurie neteko darbo ir kreipėsi į užimtumo tarnybą, mokamos nedarbo išmokos, o darbo paieškos išmokos mokamos iki gruodžio 31 d. imtinai“, – pranešime cituojama Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Verslas turės galimybę atidėti mokesčių mokėjimą iki kovo mėnesio. Tie, kuriems šis priemonė aktuali, turėtų kreiptis tiesiogiai į VMI.

Kalbant apie papildomą pagalbą verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 antros bangos metu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi siūlyti Vyriausybei dirbti panašia schema kaip kilus pirmajai bangai.

„Reikia suprasti, kad dalinis karantinas įvedamas ne visose savivaldybėse, o ir jo trukmė skiriasi. Taigi manydami, kad tai yra trumpalaikis veiklos ribojimas ir tik kai kuriuose sektoriuose, skaičiuojame, kurių sričių verslas nukentėtų labiausiai, ir kam tos pagalbos tikrai reikia.

Manome, kad šiuo atveju tinkamiausias variantas būtų panaudoti priemones, taikytas kilus pirmajai bangai, nes jos pasiteisino – tai lengvatinės paskolos ir subsidijos, bet galutinį sprendimą turėtų priimti Vyriausybė. Tarsimės su verslu ir socialiniais partneriais bei operatyviai reaguodami į susidariusią situaciją teiksime Vyriausybei pasiūlymus dėl paramos verslui“, – teigia J. Rojaka.

Vyriausybė pritarė karantino režimo paskelbimui Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse.

Karantino režimas prasidės pirmadienį ir numatyta, kad tęsis dvi savaites – iki lapkričio 6 d.

Sumokėję mokesčius iki liepos 1 dienos – išvengs baudų ir delspinigių.

„Gyventojų susidomėjimą praeity pamirštus mokesčius sumokėti be delspinigių aiškiai rodo tai, jog šiais metais VMI telefonu šia tema jau sulaukė beveik 600 skambučių, o savarankiškai VMI svetainėje ir www.kiek.lt informacijos ieškojo 9 tūkst. mokesčių mokėtojų,“ – sakė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Pasak jos, naujai pateiktos praktinės situacijos, galimai padės lengviau identifikuoti mokesčių mokėtojams pažįstamas situacijas ir pasinaudoti vienintele galimybe atsiskleisti.

Apie tai, jog gyventojai ir įmonės naudojasi šia galimybe, galima spręsti iš didėjančio mokesčių mokėtojų pateiktų prašymų skaičiaus. Šiuo metu jau yra sudaryti 94 periodinių mokėjimų grafikai beveik 400 tūkst. eurų sumai. 25 iš jų - sudaryti praėjusią savaitę.

Šiais metais visus gyventojus ir įmones VMI pirmą ir vienintelį kartą atleidžia nuo praeityje nesumokėtų mokesčių delspinigių, kai mokesčių mokėtojas pateiks ar patikslins savo deklaracijas už praėjusius laikotarpius (2014-2018 m.), ir deklaruos pamirštus mokesčius. Atleidimas nuo delspinigių galioja praeityje pamirštiems sumokėti VMI administruojamiems mokesčiams (išskyrus žemės mokestį).

Tokia proga yra suteikiama pirmą bei vienintelį kartą ir ateityje analogiška galimybe pasinaudoti mokesčių mokėtojai nebegalės. Atleidimas nuo delspinigių ir baudų už praeityje nesumokėtus mokesčius taikomas visiems – ir gyventojams, ir įmonėms, jei jie nėra bankrutuojantys, bankrutavę ar restruktūrizuojami.

Norėdami pasinaudoti šia galimybe mokesčių mokėtojai 2019 m. sausio – birželio mėnesiais turėtų pateikti arba patikslinti savo deklaracijas už pasirinktus 2014-2018 m. arba, jei pageidauja, už visus penkerius metus ir deklaruoti anksčiau pamirštas pajamas. Tokiu atveju VMI už kadaise nesumokėtus mokesčius delspinigių neskaičiuos ir baudų neskirs.

Siūlome nedelsti, per 20 dienų kreiptis į VMI ir pasinaudoti galimybe mokesčių sumą išdėstyti bei sumokėti dalimis be jokių palūkanų.

Deklaravus praeityje pamirštas pajamas, mokesčius nuo jų reikia sumokėti per 20 dienų, tačiau mokesčių mokėtojai gali sudaryti ir periodinių mokėjimų grafiką – laikotarpiui iki 2 metų.

„Jei sumokėti visą mokesčių sumą išsyk yra sudėtinga, kyla finansinių sunkumų, siūlome nedelsti, per 20 dienų kreiptis į VMI ir pasinaudoti galimybe mokesčių sumą išdėstyti bei sumokėti dalimis be jokių palūkanų“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

VMI pažymi, kad atleidimas nuo delspinigių galioja praeityje pamirštiems sumokėti VMI administruojamiems mokesčiams (išskyrus žemės mokestį).

D. Labučio (ELTA) nuotr.

„Išnagrinėjome kitų šalių patirtį (...) ir iš visų taikytų modelių sukūrėme savo modelį, kuris yra išskirtinis (...). Neabejoju šios priemonės sėkme, nes tai yra vienkartinė galimybė. Pusmečio pakankamai užtenka sutelkti drąsą ir sumokėti pamirštus mokesčius. (...) Tikrai nebus pratęsimų, yra pusmetis, kviečiu prisiminti pamirštus mokesčius ir juos deklaruoti“, – sakė VMI vadovė Edita Janušienė.

Kaip Eltą patikino R. Virvilienė, šešėlio mažinimo priemonėmis siekiama surinkti papildomus 200 mln. eurų.

„Šešėlio mažinimo priemonei buvo atlikta struktūrinė reforma, kurios pakete yra kelios priemonės. Viena vienintelė priemonė (mokesčių sumokėjimas, išvengiant baudų. – ELTA) negali duoti tiek rezultato, kiek visas priemonių kompleksas. Tikimasi, kad šis kompleksas atneš 200 mln. eurų papildomų mokesčių“, – Eltai teigė R. Virvilienė.

VMI neidentifikuos asmenų, pasinaudojusių galimybe atsiskleisti ir būti atleistiems nuo delspinigių, kadangi deklaracijos bus teikiamos ir tikslinamos bendrąja tvarka.

„Siekdami užtikrinti mokesčių mokėtojų konfidencialumą ir anonimiškumą, deklaracijas priimsime bendra tvarka, prie jų jokių pajamas pagrindžiančių dokumentų pateikti nereikės“, – sako R. Virvilienė, pažymėdama, kad tam, jog mokesčių mokėtojas būtų atleistas nuo delspinigių, nereikės teikti ir jokių papildomų prašymų, tai įvyks automatiškai.

Pirmą 2019-ųjų pusmetį mokesčių administratorius nepradės naujų mokestinių patikrinimų ir sudarys galimybę mokesčių mokėtojams atsiskleisti patiems.

„Net ir tuo atveju, kai VMI mokestinius patikrinimus pradėjo dar 2018 m. ir šiuo metu jie nėra baigti, mokesčių mokėtojai vis tiek turi teisę būti atleisti nuo delspinigių, jei pateiks ar patikslins deklaracijas iki patikrinimo akto surašymo“, – sako R. Virvilienė.

Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas yra pateikęs atitinkamo mokesčio deklaraciją dar iki sausio 1 d., tačiau mokesčio nesumokėjo ir todėl nuo susidariusios mokėtinų mokesčių sumos jam apskaičiuoti delspinigiai, tai tokie mokesčių mokėtojai nuo nesumokėtų delspinigių taip pat bus atleisti automatiškai po sausio 1 d. – liks tik sumokėti mokestį.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Nyderlandų pilietis Lietuvoje vystė darbuotojų nuomos verslą. Užsienietis įdarbindavo žmones savo įmonėje ir siūlydavo jiems darbą tose įmonėse, su kuriomis bendradarbiavo. Įtariama, kad kaltinamasis buhalterinėje apskaitoje įrašydavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pavyzdžiui, buvo imituojama, kad darbuotojai vyksta į komandiruotes, o už jas jiems mokami dienpinigiai. Nors komandiruočių nebuvo, darbuotojams už jas buvo išmokėta daugiau nei tūkstantis eurų.

Ikiteisminį tyrimą atlikusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnų duomenimis, taip buvo elgiamasi siekiant mokėti mažiau mokesčių, mat apskaičiuotas atlyginimas apmokamas didesniais mokesčiais.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis veikė per bendrovės apskaitą tvarkiusį kitos įmonės įgaliotą asmenį, nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Kaip įtariama, Nyderlandų pilietis, bendrovės apskaitą tvarkiusiam asmeniui taip pat nepateikė duomenų apie 7 bendrovės darbuotojams išmokėtus atlyginimus. Dėl šių priežasčių į įmonės darbo užmokesčio žiniaraščius neįtrauktos ir apskaitos dokumentais nepagrįstos ūkinės operacijos, siekiančios 5 tūkstančius 124 eurus.

Dėl tokių įmonės direktoriaus veiksmų nuo 2015 m. liepos iki 2016 m. pabaigos iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą užsieniečiui verslininkui gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Valstybei mokėtinų mokesčių suma siekia 2888 eurus, tad vyrui iškelta ir administracinio nusižengimo byla. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jam gresia bauda nuo 500 iki 6 tūkstančių eurų.

LRT RADIJO klausytoja susirūpino, kad kai kurie žmonės nemoka mokesčių valstybei. Moteris teiraujasi, kaip būtų galima apie juos pranešti ir kur reikėtų kreiptis.

„Mūsų daugiabutyje yra nuomojami trys dviejų kambarių butai, tačiau be sutarčių. Viename iš butų atliekamas kapitalinis remontas, nors ten dirba nelegalus darbuotojas. Taip pat žinau, kad be sutarties yra samdoma auklė, tad ji nemoka mokesčių“, – pavyzdžius vardija LRT RADIJO klausytoja.

VMI atstovas L. Rimkus aiškina, kad apie šiuos pažeidimus galima pranešti ir anonimiškai, ir atskleidžiant savo tapatybę, o būdų, kaip tai galima padaryti, – keletas.

„Pats paprasčiausias kelias – paskambinti trumpuoju mokesčių informacijos pasitikėjimo telefonu 1882. Taip pat kreiptis galima užpildžius anketą VMI tinklapyje arba naudojant mobiliąją programėlę „Pranešk“. Pastaroji suteikia galimybę perduoti informaciją apie pastebėtus mokesčių vengimo atvejus paprastai ir operatyviai“, – kalba L. Rimkus.

Specialistas sako, kad pastebima tendencija – daugiausia informaciją telefonu pateikia didžiųjų miestų – Kauno ir Klaipėdos gyventojai. Be to, bėgant metams auga ir pranešimų skaičius – praėjusiais metais sulaukta 20 proc. daugiau pranešimų nei 2015-aisiais.

„Pagal telefonu suteiktą informaciją didžiausias kiekis finansinių nusižengimų per devynerius metus praneštas apie įmones, veikiančias pramonės, gamybos ir prekybos, statybos bei statybinių medžiagų, pramogų ir poilsio verslo sektoriuose. Pastaraisiais metais pastebime, kad daugėja gyventojų pranešimų apie pastebėtus mokestinius pažeidimus elektroninės prekybos versle“, – komentuoja VMI atstovas L. Rimkus, ir priduria, jog VMI dėkoja sąžiningiems mokesčių mokėtojams.

Jis mano, kad visų mokesčių mokėtojų sumokami pinigai yra tinkamai panaudojami. „Deklaruoju GPM ir kitus mokesčius, iki 15 000 eurų, bet, kaip vartojantis daug akcizinių prekių, manau, kad per metus mokesčiams išleidžiu tarp 30-50 tūkst. eurų“, - pasakos G. Drukteinis.

Paklaustas, ką už tuos pinigus gauna, G. Drukteinis teigia, kad mokami mokesčiai jam leidžia jaustis ramiai: „Aš pabundu ramus, matau kaip naikintuvai NATO skraido, vanduo iš čiaupo bėga, elektra, policijos patrulis pravažiuoja. Vadinasi, sistema veikia. Man būtų pikčiau, jeigu moki mokesčius, o valstybė nefunkcionuoja“.

„Į NATO įstojom, į Europos Sąjungą įstojom, eurą įsivedėme, priklausome visokiausioms organizacijoms, olimpiadose dalyvaujame ir pasiekiame rezultatų. Man atrodo, kad milijardai, kuriuos sumokam valdininkams, atsipirko su kaupu“, - kalbės G. Drukteinis.

Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, kiekvienas lietuvis mokesčiams atiduoda tiek pat, kiek ir uždirba.

„Kad darbdavys Jums sumokėtų 1500 eurų, jis iš viso turi sumokėti 2600 eurų. Kitaip tariant, 1100 eurų pasiima mokesčiai. 611 eurų „Sodrai“, 300 eurų gyventojų pajamų draudimui ir 178 eurai eina sveikatai. Jeigu jūs tuos pinigus dar ir išleidžiate, tai jūs mokate taip pat PVM, akcizą. Jeigu pilatės kuro už 100 eurų, tai 57 eurai yra akcizo mokestis. Trumpai kalbant, vienas euras eina jums, vienas euras eina mokesčiams“, - pasakos LLRI prezidentas.

Kitai laidos dalyvei dainininkei Vitalijai Katunskytei visai neseniai buvo pakeistas kelio sąnarys. Dainininkė sakys, kad šis malonumas jai kainavo 2500 eurų bei pridurs, kad sirgti Lietuvoje – didelė prabanga. „Kai pasidariau kelio sąnario nuotrauką, tai su gydytoju pamatėme, kad ten to sąnario praktiškai nėra. Kaulas į kaulą rėmėsi, tai jūs galite suprasti, kokie begaliniai skausmai galėjo būti. Ir dar buvo kalėdinis laikotarpis, kalėdiniai koncertai, tai dainuodavau jau prisėdus prie stalelio, bet viską atlaikiau“, - pasakojo V. Katunskytė.

Laida „KK2 penktadienis“ – 19 val. 30 min. per LNK.