Kad tai veikia, jau įsitikino ir jo patiekalų ragavę seras Eltonas Johnas, legendinį agentą Džeimsą Bondą įkūnijęs aktorius Rogeris Moore’as ir kitos garsenybės.

Daug dėmesio sveikai mitybai skiriantis šefas tikina, kad ypatinga įžymybe galima nesunkiai pasijusti ir savo virtuvėje, tereikia pasinaudoti keliomis šefų gudrybėmis. Šįkart – apie didžiąją lėkštės dalį turinčių užimti daržovių ruošimą.

Tinkamai atitirpinus – daugiau estetikos

Pasaulio sveikatos organizacija daržoves ir vaisius rekomenduoja vartoti kasdien ir ne mažiau kaip penkias porcijas. Virtuvės šefu prestižiniuose restoranuose dirbęs ir daugybę įvairių apdovanojimų laimėjęs R. Bolgovas nesistebi, kodėl ne visiems pavyksta įgyvendinti šias rekomendacijas – daugelis mūsų vis dar nemoka taisyklingai ir – svarbu – gražiai paruošti daržovių.

Pirmenybę pašnekovas visada teikia šviežioms daržovėms, tačiau šių sezonui dar neprasidėjus ir tada, kai laiko nėra per daug, jis renkasi ir šaldytas bei konservuotas. Reikalavimai jas gaminant namie, jo teigimu, lygiai tokie patys, kaip ir ruošiant restorane – estetika tiesiog užkoduoja patiekalą sėkmei.

„Pagrindinė paslaptis – nepervirti daržovių. Tuomet jos nepraras nei savo spalvos, nei skonio bei traškumo“, – pataria profesionalus kulinaras ir priduria, kad tai galioja ir šviežiai produkcijai.

Kad nesugadintume šaldytų daržovių, R. Bolgovas pataria jas iš vakaro įdėti į šaldytuvą ir leisti atšilti per naktį arba trumpam panardinti su sieteliu į verdantį vandenį. Labai svarbu atšildyti tik tiek, kiek planuojate sunaudoti, ir niekada nešaldyti daržovių pakartotinai.

„Verdant sriubas atšildyti nebūtina, daržovės iš kameros gali keliauti tiesiai į puodą. Atšildyti nereikia ir džiūvėsėliuose apvoliotų produktų, juos iškart galima gaminti“, – aiškina šefas.

Klaida per kelias minutes

Žinomam virtuvės šefui antrina ir „Bonduelle“ rinkodaros vadybininkė Baltijos šalims Vaida Lukaševičė. Jos teigimu, skubantiems, bet nedarantiems kompromisų su kokybe, gali padėti konservuotos daržovės. Jose, priešingai nei kai kurie mano, yra daugiau vitaminų nei netinkamai paruoštose šviežiose daržovėse.

„Vitaminai yra gyvybiškai svarbūs, bet šviesa ir deguonis gali sunaikinti juos palaipsniui ilgame kelyje nuo laukų iki pietų stalo. Per 24 valandas po derliaus nuėmimo vitaminų nuostoliai siekia net 20–40 proc., namų virtuvėje pjaustydami, virdami ar kepdami prarandame dar iki 40 proc. Šiandien kiekvienas galime rinktis kokybiškas konservuotas daržoves, kurios yra ne verdamos, o apdorojamos garais“, – subtilybes aiškina V. Lukaševičė.

Šefo teigimu, kelių esminių taisyklių nesilaikymas gali sugadinti net pačias brangiausias ir sveikiausias daržoves.

„Didelė klaida, kai, norėdami greičiau atšildyti daržoves, kai kurie jas tiesiog pamerkia vandenyje. Taip pat svarbu daržoves gaminti didesnėje keptuvėje, kad jos nesusitrintų. Kadangi šaldytos daržovės jau būna apvirtos, joms paruošti taip pat prireikia vos kelių minučių“, – sako R. Bolgovas.

Šaldytas daržoves jis sako gaminantis tada, kai spaudžia laikas. Tai gali būti ir verslo pietūs, maistas greito maitinimo linijoms ar mokymo įstaigoms. „Ir šaltuoju sezonu, kai vietinės produkcijos asortimentas gana skurdaus, turime atsigręžti į šiltųjų kraštų kaimynus arba į šaldytus produktus. Naudoju juos įprastai, nes jei reikia tam tikro produkto, drąsiai naudoju jį ir šaldytą“, – tikina garsus šefas.

Jo teigimu, paruošti šviežias daržoves reikia daugiau laiko ir net įgūdžių, štai tada ir praverčia šaldytos ir konservuotos daržovės. Tiesa, jas taip pat derėtų rinktis atsakingai ir pirkti tik tokias, kurios yra išlaikiusios savo formą ir spalvą, tuomet akį džiugins puiki išvaizda, o gomurį – malonus skonis.

„Dažnam iš mūsų šis laikotarpis – pats darbymetis. Jau nestebina, kad ruošimasis didžiosioms šventėms vis labiau asocijuojasi su vargais, o ne malonumu. Vis dėlto tie laikai, kai visą dieną turime praleisti virtuvėje, praėjo. Dabar turime daug galimybių lengvai ir greitai paruošti gurmaniškų, šventiškų patiekalų, tereikia jomis pasinaudoti“, – sako Ruslanas Bolgovas. Jis pažymi, kad vienas populiariausių ir daug vargo nereikalaujančių pasirinkimų – paukštiena, o ypač vištiena. Norintiems pagaminti ištaigingą, laiko ir pastangų nereikalaujantį patiekalą R. Bolgovas siūlo išmėginti keptas vištos blauzdeles be sąnario, patiektas su keptomis kriaušėmis.

„Šis patiekalas papuoš šventinį stalą – itin lengvai paruošiama vištiena neatims tokio brangaus laiko, kurį kiekvienas mieliau skirtų savo šeimai, o kriaušės ir pyragams skirtas prieskonių mišinys suteiks egzotišką skonį“, – sako žinomas šefas.

R. Bolgovo viščiuko blauzdelės be sąnario, užkeptos kriaušėmis

Keturioms porcijoms reikės:

Šviežių vištų blauzdelių be sąnario – 1 kg;

Druskos – 1 arbatinio šaukštelio;

Smulkinto česnako – 15 g;

Žiupsnelio obuolių pyrago prieskonių mišinio;

Kriaušių – 4 vnt.;

Graikiško jogurto – 2 valgomųjų šaukštų;

Aliejaus – 40 g;

Mėtų – papuošimui.

Paruošimas:

Šviežias vištos blauzdeles be sąnario pamarinuojame su druska, susmulkintu česnaku, prieskoniais ir graikišku jogurtu. Pamarinuotas blauzdeles įdedame į šaldytuvą ir paliekame nakčiai.

Likus valandai iki kepimo, išimame blauzdeles iš šaldytuvo. Kepimo skardą patepame aliejumi ir sudedame mėsą. Įkaitiname orkaitę iki 170° C ir kepame 40 minučių.

Paruošiame kriaušes: perpjauname per pusę ir dedame ant grilio grotelių. Keptas vištos blauzdeles patiekiame kartu su kriaušėmis, papuošiame mėtos lapeliais.

„Blynai toks patiekalas, kur labai daug lemia ne tik tešla, iš kurios jie kepami, bet ir su kuo jie valgomi. Įprastai Lietuvoje blynai kepami iš kvietinių miltų ir vandens, dažnai pridedant į tešlą ir kiaušinių. Kartais dar šlakelis pieno ar kefyro. Populiariausi lietuviški blynų padažai turbūt bus grietinė ir uogienė, nesaldūs blynai dar būna pagardinami spirgučiais ar grybais“, - vardijo G. Abraškevičius.

Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusio Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad Užgavėnėms klientai išties ieško daugiausia tradicinių priedų blynams. Vaisių ir daržovių skyriuje perkamos bulvės bulviniams blynams, bananai, obuoliai, kriaušės – lietinių įdarams, o įvairios uogos – paprastų blynelių padažams ir papuošimui.

„Kadangi su klientais daugiau ar mažiau pasišnekam, tai taip, tikrai galiu pasakyti, kad prieš Užgavėnes žmonės ruošiasi. Vieni kepa bulvinius blynus, tai reikia bulvių, kad geriausiai tam patiekalui tiktų. Kiti į lietinius vynioja obuolių ar kriaušių skilteles, ypač pastarieji, pripažinkim, tikrai skanūs. Bananai tai jau klasika, be abejo. O dabar neseniai, po pertraukos, jau vėl turim šviežių braškių, tai žmonės bando, laukdami lietuviškų, po truputį šen bei ten panaudoti“, - pasakojo turguje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantis Aurelijus.

Pieno produktų skyriuje prieš Užgavėnes nuperkama daugiau varškės ir grietinės. Mėsos skyrius ta proga sulaukia specialiai atvykstančių klientų.

„Turiu tokį vieną pirkėją, kuris ne tik Užgavėnių proga, bet ir šiaip kartas nuo karto prašo parinkt kokį gražesnį gabalėlį lašinukų ar šoninės spirgučiams prie blynų. Jis išsipasakojo, kad valgo bent kartą per mėnesį paprastus blynus iš miltų, bet su spirgučiais ir grietine. Kaip jis sakė, tėvukas tokius valgė ir šimto metų sulaukė, tai ir jis į tą rekordą taiko“, - šypsodamasis istoriją prisiminė natūraliais kaimiškais rūkytos mėsos gaminiais prekiaujantis Irmantas.

Kulinaras G. Abraškevičius norintiems išbandyti ką nors naujo, įkvėpimo siūlo ieškoti kitų tautų virtuvėse.

„Tai laiko patikrinti receptai, kurie tikrai neturėtų nuvilti. Ačiū internetui, dabar per keletą sekundžių galima pasinerti į tolimiausių kraštų virtuvių paslaptis. Siūlyčiau išmėginti Azijoje populiarius blynus, kepamus iš žemės riešutų miltų, Meksikoje populiarius kukurūzų miltų blynelius. Amerikietiški blynai su pasukomis bus ypač purūs, ir, žinoma, nepamirškim juos pagardinti klevų sirupu. Dar įdomūs yra olandiški blynai, kuriems ypatingo traškumo suteikia riešutų sviestas“, - vardijo pašnekovas.

Žinomas virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas pritaria, kad tokiai dienai, kaip Užgavėnės blynai turi būti išskirtiniai savo skoniu ir pateikimu ir siūlo pasigaminti gurmanišką blynų tortą.

R. Bolgovo Užgavėnių blynų torto tešlai reikės 250 g miltų, pusės litro pieno, 200 g grietinės, 50 g aliejaus, žiupsnelio druskos, šiek tiek cukraus, 5 g kepimo miltelių ir dviejų kiaušinių.

Viską sumaišę kepkite lietinius, o kad pagamintumėte tortą, jums reikės paruošti kremą. Kremui reikės: indelio „Nutellos“, 2 indelių maskarponės sūrio ir vieno apelsino.

„Sumaišykite „Nutellą“ ir maskarponės sūrį su pjaustytu apelsinu. Tuomet ant kiekvieno lietinio tepkite pasigaminto kremo ir dėkite blynus vieną ant kito, kol „užaugs“ norimo aukščio blynų tortas. Papuoškite jį uogomis ir karamelizuotais riešutais. Skanaus!“, - su receptu supažindino R. Bolgovas.

Nacionaliniam lietuvių patiekalui didžkukuliams, dar labai gerai žinomiems cepelinų vardu, skirta diena pradėta minėti 2013 m. Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad keletą pastarųjų metų pirmąją vasario savaitę išties sulaukia daugiau pirkėjų, ieškančių didžkukuliams reikalingų produktų.

„Taip, tikrai tiek ankstesniais metais, tiek šiemet, šiomis dienomis jaučiam tam tikrą didesnį susidomėjimą. Žmonės teiraujasi, prašo rekomenduoti, kurios bulvės labiausiai tinkamos didžkukulių gamybai, kad neišsileistų verdant, gerai laikytų“, - sako daržovėmis šiame Kauno turguje prekiaujantis Aurelijus.

Jam antrina ir mėsos skyriaus pardavėjai, pastebintys, kad išauga maltos mėsos poreikis. Dalis pirkėjų, norintys pasigaminti cepelinų „senoviškai“, įdarui ieško plaučių, kepenų, širdelių. Pieno produktų skyrius sulaukia daugiau varškės pirkėjų, neretai prasitariančių, kad darys didžkukulius ir paprašančių patarimo, kaip geriau juos pagaminti.

„Būna žmonių, kurie ne taip dažnai tuos didžkukulius ir daro, tai ir tos patirties nedaug. O tokią dieną prisimena ir nori pabandyti. Tai mes, žinoma, pasidalinam ir savo patirtim, ir ką iš kitų žmonių išgirstam“, - pasakojo pieno produktų skyriaus pardavėjos.

Nors dauguma lietuvių didžkukulius sieja su senomis tradicijomis ir noriai juos ragauja tokius, kokius ruošdavo tėvai ir seneliai, žinomas virtuvės šefas R. Bolgovas siūlo nebijoti paeksperimentuoti. Rezultatas, anot jo, tikrai gali nustebinti iš gerosios pusės.

„Nors domiuosi bei seku gastronominės virtuvės naujoves, tačiau cepelinai man yra beveik „šventas“ patiekalas, kurio neišdrįsčiau pernelyg keisti. Sakydamas „keisti“, turiu omenyje jų gamybos metodą. Tai būtinai turi būti tarkuotos bulves su įdaru viduje.

Bet štai priėjome ten, kur savo fantazijai leidžiu drąsiai pasireikšti. Įdarą renkuosi nebūtinai tradicinį, o remdamasis tos dienos nuotaika. Mano mėgstamiausi: malta ar kapota kiauliena, žvėriena, paukštiena. Pikantiškesnio skonio beieškantiems siūlau pamėginti varškės ir lašišos ar keptų grybų įdarą. Praskleisiu paslapties šydą: norint sultingesnio įdaro, reikia į jį įtarkuoti sviesto. Puikiai tinka ir svogūnas, jei bijote papildomų riebaliukų“, - patarimais dalijosi pašnekovas.

Pasak jo, jokiu būdu nereikia nenuvertinti padažo svarbos. Juos siūlo tradicinius: iš spirgučių, parūkytos šoninės, pagal skonį svogūnų. Taip pat nemirštanti klasika – sviesto ir grietinės padažas ir, žinoma, grybų, kuriais taip gausiai mus apdovanojo šiais metais Lietuvos miškai.

Virtuvės šefas pasakojo kartą nustebinęs net pats save, paversdamas cepelinus beveik desertu.

„Teko juos gaminti su saldžios varškės bei vanilės įdaru, o padažas buvo iš trintų braškių ir kondensuoto pieno. Skamba tikrai įdomiai, bet nesmerkite neparagavę! Aš buvau maloniai nustebintas atradęs cepelinų saldžiąją pusę“, - sėkmingai pasibaigusį eksperimentą prisiminė R. Bolgovas.

Ruslanas Bolgovas

Čia vyksta Skonių šventė ir mugė bei mados renginiai. Centriniame Kauno turguje šalia maisto prekystalių įrengtoje „Maisto klubo“ studijoje įsikūrė virtuvės šefai ir barmenai.

„Pasifloros, mangai, mėta, ledas. Čia siūlome keletą savo klasikinių nealkoholinių rytui skirtų kokteilių“, – kokteiliu vaišinamam vyriškiui paaiškino barmenas Rapolas Vareika iš „Bar Masters“ komandos.

Į kokteilį su citrinų sultimis barmenas įdėjo šaukštelį rudojo cukraus. „Gaminate su ruduoju cukrumi?“ – nusistebėjo kokteilio laukusi moteris.

Smalsuolius prie „Maisto klubo“ studijos viliojo ir barmenų šou: jie žongliravo kokteilinėmis, sirupo buteliais, taurėmis. „Vadinamasis flairingas – svečių linksminimas prie baro, pasiėmus bet kokią priemonę. To dirbdamas prie baro neišmoksi – tam yra atskiros treniruotės. Ką puikiai įvaldai, gali pademonstruoti bare arba, kaip šiuo atveju, „Urmo“ bazėje“, – aiškino barmenai.

Šalia barmenų įsikūrė trys Nacionalinės šefų rinktinės nariai – virtuvės šefai Aldona Gečienė, Ruslanas Bolgovas ir Justinas Kapkovičius. „Visas čia šiandien pagamintas maistas bus ypatingas, nes įdėjome daug meilės. Žinodami, kad reikės pavaišinti didelį kiekį žmonių, kai ką iš anksto pasiruošėm, – užsiminė virtuvės šefai. – Ruošime raudono ešerio ir sterko suktinukus su moliūgo sėklomis, paukštienos kepenėlių parfė, švelniai parūkyta fazano krūtinėle. Desertui – „a la Lemon Tarte“ su migdolais, citrinomis, žaliosiomis citrinomis ir bezė kremu, sūrio pyragas su moliūgais, burokėliais ir imbierais.“

Ar čia, prekybos miestelyje, yra visos sąlygos gaminti? „Šiandien gal ir nėra pačių patogiausių sąlygų gaminti, tačiau aplinka labai patogi. Virtuvės griaučiai čia taip pat yra: turime kaitlentę, orkaitę. Galėsime ir naujausias technologijas panaudoti: sifonus, maisto ruošimą žemoje temperatūroje“, – kalbėjo virtuvės šefai.

Kiek toliau, Raudonajame pasaže, įsikūrė „Mados rampa“. Čia – Agnės Jagelavičiūtės suburtos profesionalių stilistų komandos vedamos stiliaus ekskursijos, įvairių madingų smulkmenų „Šopturgis“ bei grožio priemonių mugė, pristatanti dizainerių ir menininkų kurtus drabužius, aksesuarus, papuošalus, interjero detales. „Siūlome naujus ir labai nedaug dėvėtus rūbus, avalynę, rankinukus“, – vardijo viena „Šopturgio“ prekeivių.

„Smagu, kad dabar jau ir „Urme“ galima nusipirkti vintažinių rūbų“, – tyrinėdama vienos iš „Šopturgio“ pardavėjos siūlomą asortimentą užsiminė kaunietė Laima.

Grožio priemonių zonoje siūlomas nemokamas makiažas, mažųjų lankytojų laukia animatoriai ir pramogos jiems skirtoje zonoje, tarp jų – didžiulių muilo burbulų pūtimas.

Mados ir skonio renginiai šeštadienį „Urme“ vyks iki 17 val. Šventei einant į pabaigą prie Centrinio Kauno turgaus visi bus vaišinamasi „Barbekiu asociacijos“ šefų iškeptu 70 kg paršiuku.

Profesionalus virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas sako, kad artimuosius nustebinti išskirtiniais šv.Velykų skanėstais galima ir nebūnant kulinaru, o verslininkė ir švenčių dekoratorė Inga Budrienė mano, kad pavasario švenčių stalą labiausiai puošia gėlės ir išskirtinės dekoracijos.

Retai, bet kokybiškai

"Aš visada gaminu, net kai baigiasi darbo valandos ir uždarau restorano duris", – sako kulinariniais šedevrais savo svečius ir artimuosius nuolat stebinantis R.Bolgovas. Kulinaras tikina, kad gaminti nėra sunkus darbas.

Jis pripažino, kad po darbo namuose gamina paprastesnius nei restorane patiekalus, bet visada turi ką nors pasiruošęs, jei staiga užgriūtų netikėti svečiai.

"Namie visada turiu ką nors pamarinavęs: arba žuvies, arba mėsos, arba pasiruošęs naminių makaronų. Labai nemėgstu nei pirktinių makaronų, nei kitų pirktinių produktų. Šiais laikais yra  galimybės viską pasigaminti pačiam namuose, tik nusipirkite reikalingų maisto produktų ir gaminkite velykinį majonezą ar ką tik norite patys", – rekomenduoja R.Bolgovas.

Pasak virtuvės šefo, jo šaldytuve rastume tik naminės uogienės ar jo paties konservuotų salotų. "Iš pirktinių produktų dar rastumėte nebent kiaušinių, kokosų pieno ir garstyčių, nors garstyčias galima pasigaminti pačiam, ir tai tikrai yra paprasta", – teigia kulinaras ir priduria, kad, gaminant majonezą ar kitus panašius produktus patiems, reikia nepamiršti, jog jų galiojimo terminas kur kas trumpesnis nei pirktinių.

"Aš toks žmogus: jei nėra galimybių, geriau retai, bet labai kokybiškai. Jei neturiu galimybės valgyti kokybiškos jautienos,  geriau ją valgysiu kartą per mėnesį, bet ne bet kokią", –  neslepia R.Bolgovas.

Virtuvėje fantazuoja

Jis pastebi, kad šiais laikais itin didelė produktų įvairovė: "Paradoksalu, bet daugiau nei prieš kelis dešimtmečius žmonės stovėjo eilėse, kad gautų dešros ar mėsos gabalėlį, o dabar tiek pat laiko praleidžia parduotuvėje, kol išsirenka iš milžiniško asortimento."

R.Bolgovas pataria, kad visada reikia ieškoti to, kas jums patinka, bandyti virtuvėje, kol atrasite, pavyzdžiui, mėgstamiausių prieskoninių žolelių rinkinį. "Aš pats dar nesu atradęs mėgstamiausių prieskoninių žolelių. Dažniausiai fantazuoju virtuvėje ir draugai klausia, ar galėčiau pasakyti, kaip marinavau tą ar aną. O man belieka atsakyti, kad jei neužsirašėte, kai marinavau, deja, negaliu to pakartoti", – sako patyręs kulinaras.

Paprastas šv.Velykų šedevras

R.Bolgovas siūlo puikią išeitį, jei norite eksperimentuoti, neturite daug laiko virtuvei ir svajojate šv.Velykų proga maloniai nustebinti svečius. "Galima pagaminti paprastą, bet tikrai neprastą ir šv.Velykoms ypač tinkantį stačiatikių gaminamą  pyragą – kurniką. Jis gaminamas iš dviejų rūšių tešlos – lietinių blynų ir kibinų. "Kauno grūdai" siūlo labai paprastą variantą – pasinaudoti įmonės siūlomais miltiniais mišiniais. Jums beliks tik pasirūpinti įdaru", – puikią išeitį siūlo kulinaras.

Šiam pyragui pirmiausia reikia iškepti lietinių blynų, kurie, naudojantis "Kauno grūdų" lietinių blynų mišiniu, paruošiami tik į miltų masę įpylus vandens ir aliejaus. "Nors aš patariu vietoj vandens pilti pieno", – skanesnių lietinių paslaptį išduoda kulinaras.

Iškepus lietinius, reikia paruošti kibinų tešlą: "Tereikia margarino arba sviesto, trupučio vandens – ir tešla paruošta. Po to telieka tešlą įvynioti į maistinę plėvelę ir bent valandą palaikyti šaldytuve."

Pasak kulinaro, pyrago įdaras taip pat tikrai nesudėtingai pagaminamas. "Reikalingi trijų rūšių įdarai: vištienos – reikia iškepti arba išvirti vištienos filė ar šlaunelių mėsą ir ją patepti keliais šaukštais grietinės. Kitas įdaras – iš virtų grikių, virtų kiaušinių ir keptų svogūnų. Trečias – pakepinti baravykai ar bet kokie kiti grybai kartu su kepintais svogūnais. Visus sluoksnius rekomenduoju barstyti mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis, o tam puikiai tinka krapai arba petražolės", – vardija virtuvės šefas.

Kai lietiniai iškepti, kibinų tešla reikiamą laiką pabuvo šaldytuve, o trys įdarai paruošti, gaminame toliau. "Pirmiausia kočiojame kibinų tešlą. Ant iškočioto pagrindo pirmiau dedame vištienos įdarą, tada – lietinį. Ant lietinio dedame grikių įdarą ir vėl kitą lietinį. Ant šio lietinio dedame grybų įdarą ir vėl lietinį. Paskutinis sluoksnis gali būti vištienos", – apie sluoksniavimo procesą pasakoja R.Bolgovas.

Tada belieka uždengti pagrindą ir įdarą kibinų tešla, gražiai pirštais sujungiant pagrindą su viršutiniu sluoksniu. "Labai svarbus momentas – iškepus lietinius blynus, per vidurį reikia padaryti skylutes, taip pat ir paties pyrago viršutiniame sluoksnyje. Tai svarbu, nes, iškepus pyragą, reikia į vidų per skylutę įpilti šiek tiek paruošto sultinio. Pats kepimo procesas trunka apie 30 min., o tinkamiausia temperatūra – 180 laipsnių", – originalaus patiekalo paslaptis išduoda kulinaras.

Išskirtinis desertas

R.Bolgovas taip pat patarė išbandyti "Kauno grūdų" mišinius keksams – kakavinį ir tradicinį baltąjį. "Į juos tereikia įpilti vandens, bet aš keksų masę patobulinau sultimis, nenaudodamas vandens. Tamsiam keksui naudojau vyšnių sultis, o šviesiam – apelsinų", – dėsto virtuvės šefas.

Jis pataria abi keksų tešlas sumaišyti kartu, pridėti džiovintų abrikosų, spanguolių ar kitų mėgstamų džiovintų vaisių, kuriuos galima mirkyti sultyse ar alkoholyje, ir pašauti tokį keksą-pyragą į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę, kepti apie 40 min.

"Šiam pyragui tobulai tinka iš slyvų sulčių, želatinos, grietinėlės ir pieniško šokolado pagamintas kremas", – tikina kulinaras ir priduria, kad tereikia ištirpinti želatiną, šokoladą, išplakti grietinėlę ir viską sumaišyti.

Gėlės ir drąsūs deriniai

Patiekalus R.Bolgovas kepė verslininkės ir vestuvių bei kitų švenčių dekoratorės I.Budrienės restorane. Moteris papuošė įspūdingą Velykų stalą, nes tiki, kad per pavasario atgimimo šventę reikia prisijaukinti ryškias spalvas ir nebijoti netradicinių puošybos elementų.

"Manau, kad gyvos gėlės švenčių stalą puošia labiausiai. Namus mes taip pat pasipuošiame velykiniais vainikėliais, sužydėjusiomis šakelėmis ar kačiukais. Žinoma, ir gėlėmis", – sako įspūdingomis švenčių dekoracijomis garsėjanti I.Budrienė ir priduria, kad dalį kiaušinių dažys prisirinkusi iš gamtos gėlelių, žolelių, kitus margins dekupažo technika, o šventes sutiks Molėtuose su pačiais artimiausiais.

R.Bolgovas sako, kad nėra tradicinių švenčių sėdint prie stalo gerbėjas. "Aš nemėgstu dažyti kiaušinių. Kadangi per šv.Velykas dažniausiai būna geras oras, visada marinuoju mėsą, žuvį ir su artimaisiais kepame maistą ant laužo lauke, gryname ore", – sako kulinaras.

"Per šventes stengiuosi simuliuoti, sau padaryti šventę. Per šv.Velykas, kaip ir per šv.Kalėdas ar Naujuosius metus, svečius kviečiu ir gaminu antrą dieną, kai visi atsipalaiduoja ir baigiasi visi įsipareigojimai. Pažiūrėkite, kaip žmonės džiaugiasi gyvenimu po pirmosios didžiųjų švenčių dienos", – tiki R.Bolgovas ir linki ramių bei prasmingų švenčių.

Kovo 8-ąją – Tarptautinę moters dieną, Kaziuko mugėje pasiektas dar vienas Lietuvos rekordas - iškepta rekordinio dydžio vištienos „Tulpė“: 3 metrų aukščio, 1,5 m skersmens bei 250 kilogramų svorio.

Ją daugiau nei iš 5 tūkstančių vištienos sparnelių petelių ant grilio iškepė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos nariai, Vilniaus turizmo ir verslo prekybos mokyklos studentai bei AB Vilniaus paukštynas.

Pasak Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos prezidento Juozo Kaminsko, šiais metais Tarptautinė moters diena - išskirtinė.

„Šiemet kovo 8-ąją šventėme šeštadienį, be to, Vilniuje šurmuliavo Kaziuko mugė, kurios viešnioms ir svečiams paruošėme ypatingą staigmeną: jie galėjo stebėti, kaip siekiama didžiausios vištienos „Tulpės“ rekordo, o jį užfiksavus – pasivaišinti.”

J. Kaminskas teigė, kad Kaziuko mugės svečiams išdalinta per 5 tūkst. keptų sparnelių „Tulpių“, pagardintų abrikosų ir imbiero, bruknių ir kriaušių bei saldžiarūgščiu padažais.

Vištienos „Tulpės“ rekordui buvo kepamos 6 val., o rekordui buvo ruošiamasi net 7 dienas: buvo ruošiamas specialus tulpės karkasas, marinuojamos vištienos sparnelių petelių „Tulpės“. Kepant rekordą dalyvavo 7 profesionalūs grilio kepėjai ir 12 padėjėjų.

Arbitrai - virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas ir baleto primarijus Nerijus Juška, - stebėję rekordo siekimą, jį vainikavo, uždėdami paskutines vištienos sparnelių petelių „Tulpes“.

Didžiausios vištienos „Tulpės“ rekordą užfiksuos ir į Lietuvos rekordų knygą įtrauks agentūra „Factum“.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje praūžusioje Tautų mugėje pasiektas Lietuvos rekordas –  vienu metu iškeptas didžiausias kiekis meksikietiškų buritų. Šis meksikietiškas patiekalas pagamintas iš 2000 kukurūzinių tortilijų ir 120 kg vištienos faršo papuošė 4 m skersmens ir 2,8  m aukščio plačiakraštę skrybėlę - Sombrero. Patiekalas iš buritų svėrė 364 kg. Rekordą fiksavo speciali komisija, kurią sudarė nepriklausomi ekspertai, o užregistravo rekordų registravimo agentūra „Factum“.

Siekiant šio rekordo žiūrovai viską stebėjo gyvai: kaip sukami buritai, kaip kepami ant grilio ir komponuojami ant didelio Sombrero. Sukti buritus ir juos kepti talkino ir tuo metu vykusio atviro Lietuvos Grilio čempionato dalyviai bei Vilniaus turizmo ir verslo prekybos mokyklos pirmo kurso studentai.

Šio rekordo sumanytojai – Lietuvos Barbekiu kepėjų asociacija. Jos valdybos narė Galina Bovševič pasakojo, kad gaminant šį patiekalą pasiekta užsibrėžtų tikslų.

„Meksikietiški patiekalai populiarėja Lietuvoje, todėl per Tautų mugę iškepėme rekordinį buritų kiekį, paskui fiksavome rekordą ir išdalinome mugės dalyviams ir svečiams. Šiam įvykiui ruošėmės apie dvi dienas. Rekordo siekimo dieną buritus sukome nuo ryto ir kepėme ant grilio, kaip ir planuota, ant Sombrero jų tilpo net 2000, - teigė G. Bovševič. - Prie rekordo prisidėjo ir mugės svečiai. Jie dalyvavo buritų sukimo pamokėlėse bei viktorinoje".

Rekordiniam buritų kiekiui pagaminti panaudota 2000 tortilijų (beveik 90 kg), taip pat 120 kg vištienos šlaunelių faršo, 100 kg daržovių, 30 kg padažų, 10 l aliejaus, 20 kg sūrio ir 4 kg prieskonių.

Rekordo arbitras virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas rekordo gaminimą stebėjo nuo pat pradžių.

„Paruošti įdarą ir susukti virš 2000 tortilijų, jas iškepti ant grilio ir sudėlioti ant didžiulės skrybėlės – tikrai didelis iššūkis. Todėl džiugu, kad rekordo iniciatoriai ir siekėjai nepabijojo šio didelio darbo ir atliko jį nepriekaištingai,“ - pasakojo R. Bolgovas, kuris skaičiavo ne tik šių patiekalų kiekį, bet ir vertino jų pateikimą, skonį bei gaminimo techniką.

„Buritas – nacionalinis meksikietiškas patiekalas, kuris dažniausiai gaminamas naudojant gan aštrius padažus bei prieskonius, tačiau šių buritų įdaras buvo priderintas prie lietuviško skonio: buvo ne per daug aštrus, priešingai – išgautas subtilus skonis,“ – teigė virtuvės šefas.

Šio rekordo arbitrai baleto primarijus Nerijus Juška ir aktorė, radijo ir televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė, taip pat stebėję rekordo siekimą, jį vainikavo uždėdami ant Sombrero paskutinius buritus.

Rekordinis kiekis buritų pagamintas Meksikos nepriklausomybės dienos išvakarėse, o mugėje apsilankęs meksikietis buvo sužavėtas šiuo rekordu, teigiamai vertino buritų skonį ir pagaminimo techniką.

Pasaulio rekordas: Didžiausias Buritas, įrašytas į Gineso rekordų knygą, buvo pagamintas Meksikoje, La plaz mieste 2010 m. Patiekalas svėrė 5,799.44 tonos ir buvo 2,7 km ilgio. Šiam rekordui pagaminti buvo panaudota vientisa tortilija, svėrusi 2 tonas, 500 kg pupelių, 200 kg taukų, 3 tonų svogūnų ir paprikos ir 3 tonos žuvies. Siekiant rekordo dalyvavo 54 restoranų atstovai ir apie 3000 savanorių.