Vienas įtakingas Didžiosios Britanijos ministras sekmadienį atmetė galimybę pasiųsti ginklų Kijevo vyriausybei, kai Jungtinės Valstijos ir Europos šalys svarsto galimybes didinti spaudimą Rusijai dėl Rytų Ukrainą krečiančio konflikto.

Williamas Hague'as (Viljamas Heigas), kuris iki praeitų metų užėmė užsienio reikalų sekretoriaus postą ir tebėra ministras, laikomas itin artimu premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) padėjėju, sakė, kad kitų šalių vyriausybės turėtų „labai, labai atsargiai“ svarstyti galimybę aprūpinti ginklais Ukrainos vyriausybės pajėgas.

Dabartinis užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) anksčiau šį mėnesį sakė, kad Britanija šiuo metu neplanuoja teikti „letaliosios pagalbos“, bet pridūrė, kad „pasiliekame teisę toliau peržiūrėti šią poziciją“.

Britanija šiuo metu siunčia Ukrainai neletalinę pagalbą – pavyzdžiui, lengvuosius šarvuotuosius transporterius.

„Mes, Jungtinė Karalystė, neplanuojame siųsti ginklų Ukrainai. Kalbant apie mūsų požiūrį į bet kurį iš pastaraisiais metais vykusių konfliktų, (tas požiūris) nebuvo ginklų siuntimas į konfliktus“, – W.Hague'as sakė BBC televizijai.

Jis pabrėžė, kad konfliktui Ukrainoje reikia rasti „diplomatinį sprendinį“ ir perspėjo, kad „turėtumėte labai, labai atsargiai pagalvoti“ prieš siųsdami papildomos ginkluotės į tą konfliktą.

Letalinės pagalbos Ukrainai priešininkai argumentuoja, kad toks žingsnis gali sukelti netiesioginį karą tarp Rusijos ir Vakarų šalių.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) anksčiau šį mėnesį sakė dar nepriėmęs sprendimo, ar bus siunčiami ginklai Ukrainos vyriausybei, kurios pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį viešėdamas Londone perspėjo, kad yra svarstomos naujos „rimtos sankcijos“ Rusijai dėl jos vaidmens Rytų Ukrainos konflikte, kai buvo ne kartą pažeistos vasario 12 dieną Minske priimto taikos susitarimo sąlygos.

Maskva atkakliai neigia teigianti karinę pagalbą separatistams, tačiau Vakarų šalys tvirtina turinčios tvirtų įrodymų, kad moderni ginkluotė ir kovotojai plūsta iš Rusijos į konflikto zoną.

Verslininkas, paaukojęs šimtus tūkstančių svarų Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) vadovaujamai Konservatorių partijai, trečiadienį pereiškė, kad nuo šiol rems Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją (UKIP), pasisakančią prieš Britanijos narystę Europos Sąjungoje (ES).

Verslo magnatas Arronas Banksas (Aronas Benkso) šiuo sprendimu, paskelbtu likus kelioms valandoms prieš D.Cameronui pradedant paskutinę programinę kalbą savo partijos suvažiavime prieš 2015 metų nacionalinius rinkimus, akivaizdžiai siekia pastatyti į nepatogią padėtį Britanijos lyderį ir įtikinti kitus konservatorius pasekti jo pavyzdžiu.

„Palaikiau konservatorius ne vienerius metus, bet galiausiai suvokiau, kad tik UKIP palaiko mano pažiūras“, – sakoma A.Bankso pranešime, paskelbtame tos euroskeptiškos partijos.

„Būti ES nare – tai tarsi turėti 1-osios klasės bilietą „Titanike“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje tragiško likimo transatlantinį lainerį. – Ekonomikos požiūriu likti ES yra nerentabilu.“

A.Banksas pakeitė stovyklą po to, kai tokį patį žingsnį atliko du kiti konservatorių įstatymų leidėjai, UKIP atkakliai siekiant sukurti įspūdį, jog D.Camerono partija byra dėl, anot euroskeptikų, premjero pernelyg centristinės politikos.

Įtakingas konservatorių įstatymų leidėjas Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) sakė nacionaliniam transliuotojui BBC, kad A.Banksas nebuvo aukšto rango veikėjas Konservatorių partijoje.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) antradienį paskelbė, kad jo šalis planuoja iš naujo atidaryti savo ambasadą Irane, uždarytą prieš pustrečių metų, sakydamas, kad artimiausiu metu į Teheraną bus pasiųsta pirminė nedidelė misija.

„Taigi dabar nusprendžiau, kad aplinkybės tinkamos iš naujo atidaryti mūsų ambasadą Teherane, – sakoma W.Hague'o rašytiniame pranešime parlamentui. – Esame kai kurių praktinių klausimų, kuriuos turime išspręsti pirmiausiai.“

W.Hague'as nurodė šeštadienį aptaręs šį žingsnį su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu (Mohamadu Džavadu Zarifu).

Britanija uždarė savo atstovybę Teherane 2011 metų pabaigoje, kai tą misiją nusiaubė riaušininkai.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) paragino nutraukti žaginimus ir lytinį smurtą konfliktų zonose – penktadienį prisidėdamas prie aktorės Angelinos Jolie (Andželinos Džoli) ir britų užsienio reikalų sekretoriaus Williamo Hague'o (Viljamo Heigo) Londone vykstančioje konferencijoje šiuo klausimu.

J.Kerry sakė, kad pasaulis neturi nusigręžti nuo išžaginimų temos ir kad atėjo laikas „ištremti seksualinį smurtą į tamsiuosius amžius istorijos knygose“.

„Mes netoleruosime išžaginimų kaip karo ir bauginimo taktikos“, – sakė jis ir pridūrė, kad šis klausimas jam yra asmeniškai svarbus, kaip karo veteranui ir dviejų dukrų tėvui.

J.Kerry savo kalbą baigė jaudinamai padeklamuodamas Mayos Angelou (Majos Andželu) eilėraštį „Vis tiek pakylu“ (Still I Rise).

„Atėjome čia pasiųsti žinios: mes pakylame, mes pakylame. Padarykime darbą“, – padeklamavo jis ir sulaukė plojimų atsistojus.

J.Kerry kalbėjo kaip svečias šioje keturių dienų konferencijoje, kuri vadinama didžiausiu susitikimu lytinio smurto karo zonose tema. Šimtai pareigūnų, diplomatų, aktyvistų ir lytinio smurto aukų aptarė, kaip efektyviau patraukti atsakomybėn kaltininkus ir geriau apsaugoti aukas.

J.Kerry mintys atkartojo Jungtinių Tautų (JT) specialiosios pasiuntinės A.Jolie, kuri šiai konferencijai pirmininkauja drauge su W.Hague'u, idėjas. Aktorė, kuri drauge su britų užsienio reikalų sekretoriumi dvejus metus vykdė kampaniją šia tema, ragino visus dalyvius tęsti lobistines pastangas dėl konkrečių veiksmų.

„Mūsų darbas tik prasideda. Išbandymas, su kuriuo dabar susiduriame, yra toks – ar galime pakeisti padėtį (karo zonose), – sakė ji. – Mes galime nutraukti ir nutrauksime nebaudžiamumą“.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) ir buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris (Džimis Karteris) taip pat pareiškė savo paramą vaizdo žinutėmis.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) penktadienį perspėjo škotus, kad tapę nepriklausomi jie atsidurtų už Europos Sąjungos ribų ir prarastų įtakingumą pasaulinėje arenoje.

Be kita ko, anot W.Hague'o, Škotija būtų priversta įsivesti eurą ir pasirašyti ES Šengeno atvirų sienų sutartį.

Kalbėdamas Glazge, W.Hague'as aiškino Britanijos vyriausybės parengtą analizę apie Europos Sąjungą ir tarptautinius reikalus, jei Škotija rugsėjo 18 dieną referendumu nuspręstų būti nepriklausoma valstybe.

„Pasitraukdama iš Jungtinės Karalystės Škotija sumenkintų mus visus“, – kalbėjo jis susirinkusiems Škotijos dizaino ir architektūros centre, vadinamame „Lighthouse“ (Švyturys)

„Škotijos buvimas Jungtinėje Karalystėje turi neginčijamų privalumų užsienio politikoje, taip pat ir kitose mūsų valstybės gyvenimo srityse“, – sakė W.Hague'as.

„Atsidūrusi už Jungtinės Karalystės ribų, Škotija pati pasijustų esanti silpniau sujungta su vis labiau susisiejamu pasauliu, turėtų mažiau galių siekti savo interesų vis labiau konkuruojančioje pasaulio ekonomikoje ir galėtų mažiau įtakoti sprendimus kintančioje tarptautinėje santvarkoje“, – nurodė UR ministras.

Atliktoje analizėje nurodoma, kad naujoji valstybė, nepriklausoma Škotija, turėtų prašyti narystės tarptautinės organizacijose. Kai kuriais atvejais tai būtų paprasta, „bet ne“ su Europos Sąjunga.

Negalima teigti, kad nepriklausoma Škotija turėtų tas pačias nuolaidas kaip ir Didžioji Britanija, pažymima analizėje.

Anot W.Hague'o, ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė manuelis Barozu), ir Europos Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas van Rompėjis), abu nurodė, kad Škotijai reikėtų vėl prašytis ES narystės.

„Niekas nežino, kaip ilgai truktų, kol Škotija taptų ES nare“, – pažymėjo W.Hague'as.

Nors Škotijos nepriklausomybės siekiantis jos pirmasis ministras Alexas Salmondas (Aleksas Salmondas) nori, kad šalyje liktų britų svaras sterlingų, „Škotijos žmonės negali būti tikri, ar politinė sostinė atsispirs spaudimui jungtis (prie euro)“, – sakė Britanijos UR sekretorius.

Iš keturių pagrindinių Škotijos partijų tik A.Salmondo Nacionalinė partija ragina balsavimu tarti „taip“ nepriklausomybei, tuo tarpu likusios trys – konservatoriai, leiboristai ir liberaldemokratai yra „ne“ tariančiųjų stovykloje.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pakartojo, kad Bendrija nori sudaryti istorinę partnerystės sutartį su Ukraina, tačiau pažymėjo, kad šis sprendimas dabar aiškiai priklauso nuo Kijevo.

„Mes, žinoma, norime, kad Ukraina pasirašytų asociacijos sutartį – tam vis dar yra vilties“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovas Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė), atvykęs į Briuselį derybų su kolegomis iš kitų 27 ES šalių.

„Jeigu būtų aiški žinia iš Kijevo – esame pasiruošęs pasirašyti (kad ir) rytoj“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas), kuris buvo itin svarbus veikėjas ne vienerius metus dėtose pastangose sudaryti politinės asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, turinčią priartinti tą postkomunistinę šalį prie Vakarų valstybių.

Ministrai vienas po kito ragino Ukrainą priešintis Rusijos daromam spaudimui atsigręžti į Rytus, o ne Vakarus, nors ES plėtros komisaras Stefanas Fuele (Štefanas Fiulė) sekmadienį paskelbė, kad Briuselis stabdo derybas dėl asociacijos sutarties, nesulaukęs aiškaus atsakymo dėl Kijevo pozicijos.

„ES durys lieka atviros, bet aišku, kad jie nepajėgūs per jas įžengti“, – sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas).

„Svarbu, kad jie taptų pajėgūs (tai padaryti) be spaudimo“, – pridūrė jis, sakydamas, kad glaudesni ryšiai tarp Ukrainos ir 28 šalių bloko atitiktų visos Rytų Europos, įskaitant Rusiją, interesus.

Ministrai vėliau pirmadienį planuoja dalyvauti pietuose su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

Šešios Persijos įlankos regiono arabų monarchijos trečiadienį sveikino Irano vadovybės „naują orientaciją“ ir paragino dabar imtis „konkrečių priemonių“.

Šių valstybių pareiškime, kuris buvo paskelbtas baigiantis dvi dienas trukusiam viršūnių susitikimui Kuveito mieste, sakoma, kad jos „sveikina naująją Irano vadovybės orientaciją į Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą (GCC) ir tikisi, kad po jos eis konkrečios priemonės, kurios pozityviai paveiks taiką regione“.

Irano naujasis reikalų patikėtinis šią savaitę lankysis Londone

Irano naujasis reikalų patikėtinis Britanijoje šią savaitę turėtų atvykti pirmo vizito į Londoną, trečiadienį pranešė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas), šylant santykiams tarp šalių.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė naujienų agentūrai AFP sakė, kad Hassanas Habibollah-Zadeh (Hasanas Habibola-Zadė) atvyks ketvirtadienį ir "penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje susitiks su Didžiosios Britanijos pareigūnais, įskaitant ir nereziduojantį Britanijos reikalų patikėtinį (Irane) Ajayas Sharmą (Adžają Šarmą)".

A.Sharmos vizitas buvo pirmasis britų diplomato vizitas į Iraną po to, kai prieš dvejus metus islamistinių pažiūrų studentai nusiaubė britų ambasadą ir šis įvykis giliai įšaldė abiejų šalių santykius.

Pasak ministerijos atstovės, H.Habibollah-Zadeh Britanijoje viešės ketvirtadienį ir penktadienį.

"Jis susitiks su Didžiosios Britanijos pareigūnais penktadienį, gruodžio 13 dieną Užsienio reikalų ministerijoje, tarp jų bus ir Britanijos nereziduojantis reikalų patikėtinis Ajay Sharma", - pranešė ji.