-
Vilniaus rajone – sumaištis dėl balsavimo biuletenių išvežimo 8
„Viskas išsisprendė taikiai. Biuleteniai šiuo metu yra saugojimo vietoje“, – BNS sakė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
Anksčiau ketvirtadienį ji sakė, jog ryte paaiškėjo, kad „savivaldybės rinkimų komisijai Vilniaus rajono savivaldybė nesudaro galimybės prieiti prie biuletenių, juos atvežti į VRK, kur dokumentai šiandien turėtų būti pristatyti“.
Rajono merė Marija Rekst BNS teigė, jog savivaldos rinkimų biuletenių išvežti neleido siekiant jų perskaičiavimo. Merės teigimu, tokių veiksmų imtasi norint išvengti nesusipratimų bei „turint skaudžią patirtį“.
LNK reportažas:
„Mes turim skaudžią patirtį ir tikrai norėjome, kad būtų perskaičiuoti biuleteniai. Ir klausiu aš, kodėl jie taip bijo? Nes buvo atvejų, kai buvo paslėpta Rudaminoj 100 biuletenių“, – sakė ji.
Incidentas įvyko po to, kai Vilniaus rajone rinkimų antrajame ture sekmadienį pergalę šventė socialdemokratas Robertas Duchnevičius, jis gavo 50,2 proc. balsų, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Waldemaras Urbanas – 49,07 proc. balsų. Socialdemokratų kandidatas rinkimus laimėjo 526 balsų persvara.
LLRA-KŠS atstovai Vilniaus rajoną valdė nuo 1995 metų, kai buvo įkurta ši savivaldybė.
VRK penktadienį vyksiančio posėdžio metu spręs dėl savivaldos rezultatų Vilniaus rajone perskaičiavimo.
„Buvo vakar posėdis apygardos ir nebuvo priimtas sprendimas ar reikia perskaičiuoti, ar ne (...) ir pirmininkė tiesiog priėmė sprendimą išvežti šiandien biuletenius“, – BNS sakė LLRA-KŠS atstovė M. Rekst.
Savo ruožtu apygardos rinkimų komisijos priminkė socialdemokratė Janina Girucka BNS teigė, jog sprendimas biuletenius perduoti VRK po konsultacijų buvo priimtas visos apygardos komisijos.
„Visa komisija skambino į VRK, kadangi mūsų nebuvo daugumos, mes nepriėmėme sprendimų, tarėmės su VRK ir buvo nuspręsta, kad šiandien vežam dokumentus, kadangi sprendimas nebuvo priimtas. Ir tikrai ne mano vienos sprendimas“, – teigė ji.
I. Ramanavičienė taip pat sakė, kad prie rajono savivaldybės pastato budėjo viešosios tvarkos pareigūnai. Tą patvirtino ir M. Rekst, ji pažymėjo, jog prie pastato pareigūnai budėjo, tačiau VRK dirbo netrikdė.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovė spaudai anksčiau ketvirtadienį atsisakė komentuoti aplinkybes, teigdama, jog tai yra politinis klausimas. Tai patvirtino ir M. Rekst pažymėdama, kad „administracija – ne prie ko“.
Anot VRK, prie rajono savivaldybės pastato budėjo viešosios tvarkos pareigūnai. Merė pažymėjo, jog pareigūnai situaciją stebėjo jos prašymu, tačiau, pasak merės, jie VRK dirbo netrikdė.
„Aš paprašiau būti, bet tikrai, kad užtikrinti tvarką“, – teigė ji
VRK atstovės teigimu, tokia situacija, kokia ketvirtadienį susiklostė Vilniaus rajone – beprecedentė.
Policija taip pat sulaukė pranešimo apie incidentą – 9.32 val. gautas pranešimas, jog prie Vilniaus rajono savivaldybės vyksta „konfliktas tarp piliečių dėl balsavimo“, išsiųstos policijos pajėgos.
Pasak I. Ramanavičienės, policija palydėjo biuletenius vežantį transportą į saugojimo vietą.
Policijos teigimu, bus surinkta visa medžiaga ir, įvertinus atsakingų asmenų veiksmus, bus sprendžiama dėl galimos atsakomybės taikymo.
Seimo pirmininkė: situacija Vilniaus rajone rodo negebėjimą susitaikyti su pralaimėjimu
VRK ketvirtadienį susidūrus su kliūtimis išvežant balsavimo savivaldos rinkimuose biuletenius iš Vilniaus rajono savivaldybės, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad situacija rodo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos negebėjimą susitaikyti su pralaimėjimu.
Tai rodo, sakyčiau, negebėjimą susitaikyt su pralaimėjimu.
„Čia tikrai ne Seimo pirmininko reakcijos reikia, nei Seimo narių, matyt. Čia yra atitinkamos institucijos, kurios reaguos, jei bus poreikis, jei situacija bus išties rimta. Tai rodo, sakyčiau, negebėjimą susitaikyt su pralaimėjimu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
A. Anušauskas: reikia Generalinės prokuratūros įsikišimo
Krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas mano, kad į ketvirtadienį kilusį incidentą, kai siekiant iš Vilniaus rajono išvežti rinkimų dokumentus, prireikė policijos pagalbos, turėtų sureaguoti ir Generalinės prokuratūra.
„Mero rinkimus pralaimėjusios Tomaševskio partijos vis dar valdoma Vilniaus rajono savivaldybės administracija ėmėsi atvirai pažeidinėti rinkimų įstatymą ir neleido rinkimų biuletenių pervežti į VRK. Toks žingsnis reikalauja generalinės prokuratūros įsikišimo ir labai aiškaus signalo – už konstitucinių įstatymų laužymą gali susilaukti atsakomybės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ savo vertinimu apie situaciją pasidalijo A. Anušauskas.
R. Tamašunienė paaiškino, kodėl neleista išvežti rinkimų dokumentų iš Vilniaus rajono
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narė Rita Tamašunienė sako, kad Vilniaus rajone kilusi įtampa dėl rinkimų dokumentų išgabenimo yra susijusi su nesutarimais rinkimų apygardoje. Pasak jos, nesutarta, ar reikia perskaičiuoti Vilniaus rajono mero rinkimų, kuriuos pralaimėjo LLRA-KŠS kandidatas W. Urban, balsus.
„Apygardoje buvo nesutarimas tarp komisijos narių dėl apygardos pirmininkės veiksmų. Buvo balsuojama dėl skundo, kad būtų perskaičiuoti balsai. Septyniais balsais buvo nuspręsta skundą nagrinėti. Bet pirmininkė, pamačiusi, kad trūksta daugumos balsų, nusprendė antro balsavimo neskelbti. Dėl to šiandien iš ryto dalis apygardos komisijos narių manė, kad tų biuletenių nereikia atiduoti VRK, nes sprendimas gali būti toks, kad reikės tuos balsus perskaičiuoti“, – žurnalistams Seime situaciją aiškino R. Tamašunienė, nepraleisdama progos pakartoti LLRA-KŠS jau anksčiau reikštų priekaištų dėl pagrindinio balsavimo metu prie Vilnius rajono balsavimo apylinkių budėjusių šaulių.
-
Laisvės alėjoje – didelio atgarsio sulaukusios LGBT eitynės (vaizdo įrašas) 201
Šimtų žmonių kolona, pasipuošusi vaivorykštės vėliavomis ir šūkiais, tokiais kaip „Born this way“ (angl. toks gimiau) ir „Mums nerūpi jūsų vaikai“, pajudėjo Laisvės alėja skambant energingai mušamųjų muzikai.
Renginio organizatoriai dalyvius aprūpino rožinėmis veido kaukėmis, ant kurių parašyta „Tyla = mirtis“.
Renginį saugo gausios policijos pajėgos: šimtai pareigūnų tikrina į miesto centrą ateinančius žmones ir prižiūri tvarką. Centrinės miesto gatvė atitverta tvoromis.
Policija taip pat praneša fiksavusi keletą incidentų, yra sulaikytų asmenų.
Eitynių dalyviams besirenkant, Nepriklausomybės aikštėje skambėjo tiek palaikančių juos miestiečių pasisakymai, tiek pasipiktinusių gyventojų balsai.
„Tai yra gamtos dovana ir mes nieko nepakeisime. (...) Jie – žmonės, didesni žmonės, nei tie, kurie prieš“, – kalbėjo vyresnio amžiaus vyras, atėjęs palaikyti dalyvių.
Tuo tarpu ant Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, žinomos kaip Soboras, laiptų susibūrė grupelė žmonių, kalbėjusių maldas.
„Niekas jų... aš taksistu buvau, veždavau juos ir panašiai. Lai susirenka, bet žmonės labiausiai piktinasi dėl eitynių, o ne dėl to, kad jie yra“, – kalbėjo buvęs politikas Vytautas Šustauskas, taip pat atėjęs į renginį.
Į renginį iš Vilniaus atvykęs Venjaminas, pasipuošęs aukštakulniais ir rožiniu sijonu, pasakojo, kad į Lietuvą prieš kelerius metus persikraustė iš Maskvos.
„Čia, Lietuvoje, laisviau, esu laisvas“, – žurnalistams sakė jis.
Jis teigė, jog žmonės jį pamatę reaguoja „beveik normaliai“.
Eitynės vyksta nuo Nepriklausomybės aikštės prie Soboro Laisvės alėja iki jos pabaigos, tuomet jų dalyviai apsisuks ir judės tuo pačiu maršrutu atgal. Eitynės pasibaigs vėl susirenkant Nepriklausomybės aikštėje.
Dar penktadienio vakarą Laisvės al. pradėti statyti atitvarai, skirti eisenos dalyvių ir atvykusiųjų pasižiūrėti atskyrimui.
Policija pranešė, kad Kauno miesto centrinėje dalyje šeštadienį bus apribojamas eismas, galimos asmenų ir jų turimų daiktų patikros, siekiant įsitikinti, ar su savimi nėra gabenami draudžiami daiktai į renginio vietą.
Daug dėmesio ši eisena sulaukė dėl Kauno miesto savivaldybės pozicijos atsisakyti derinti maršrutą. Eisenos rengėjai dėl galimybės žygiuoti miesto centru kreipėsi į teismą. Teigiamas šio sprendimas savivaldybės buvo apskųstas. Apeliacija atmesta eitynių išvakarėse.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas žurnalistams sakė, jog teismo neįtikino savivaldybės pateikti argumentai dėl Laisvės alėjoje vykstančių statybos darbai, dėl per mažo praėjimo ploto.
Po savivaldybei nepalankaus teismo sprendimo, nurodančio, kad ši per pusdienį privalo suderinti eisenos maršrutą, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras akcentavo niekur nedingusią grėsmę.
„Svarbu pabrėžti, kad tokia nutartimi didžiąją dalį atsakomybės už galimus renginio padarinius šiuo atveju prisiima pats teismas“, – teigė P. Keras.
V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.
Teisme pasisakę policijos atstovai abejojo dėl galimybių užtikrinti gausios eisenos dalyvių ir kitų žmonių saugumą, ne tik dėl pasirodžiusių pranešimų apie galimas provokacijas ar kitokius nekorektiškus nepritariančiųjų veiksmus LGBT atstovų atžvilgiu.
Ilgai vengęs pasisakyti LGBT eitynių tema Kauno meras Visvaldas Matijošaitis iš pradžių tvirtino, kad jam – visi lygūs, tačiau nesusilaikė pajuokavęs. Paklaustas apie Kauną užplūdusią paslaptingą smarvę, meras tarstelėjo, kad nemalonus kvapas atsirado dėl planuojamo parado. Tačiau kalbėdamas visai rimtai jis tikino, kad viskas priklausys nuo teismo sprendimo.
„Viskas bus taip, kaip nuspręs teismas. Mūsų nuomonė yra tokia, jų prašymas – kitoks. Jeigu teismas nuspręs leisti, tegu vaikšto“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Kauno meras.
Eisenai sutelktos sustiprintos policijos pareigūnų pajėgos. Saugumą užtikrinti padės ir organizatorių suburti savanoriai. Pareigūnai ruošiasi įvairiems renginio scenarijams, neatmetama ir riaušių tikimybė.
Eisenos organizatoriai savo kvietimo į paradą atšaukti neplanavo, buvo pasiryžę žygiuoti ir be leidimo.
Paradas organizuojamas kaip seksualinių mažumų atstovų protesto akcija su šūkiu „Mes esame visur“. Šių eitynių tikslas, anot rengėjų, padrąsinti laisvai gyventi savo gyvenimus.
Ketvirtadienį su „Kaunas Pride“ rengėjais susitiko Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Eisenos organizatoriai jai pristatė reikalavimus dėl LGBTQ+ bendruomenės teisių užtikrinimo. Tarp jų – dėl teisės tuoktis ir įsivaikinti.
„Neapykantos kalba ir kurstymas nėra „nuomonė“ – tai turi realių ir skausmingų padarinių mūsų gyvenimams ir saugumui. Todėl turime stengtis ne „sutilpti“ visi ir gerbti „visas“ „nuomones“, o aktyviai kovoti ir pasmerkti homofobijos, bifobijos ir transfobijos apraiškas“, – kviesdami į eiseną dar gegužę rašė aktyvistai.
„Mes esame visur, todėl nenorime slėptis. Mes esame visur, todėl norime laisvai gyventi savo gyvenimus be patyčių parduotuvėje, darbe, šeimos šventėse, be smurto gatvėje ir mokykloje. Mes esame visur, todėl neleisime prisidengiant tradicinėmis vertybėmis spręsti už mus. Mes esame visur, todėl reikalaujame teisinių ir socialinių garantijų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą, lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją. Mes esame visur, todėl nebepakęsime neapykantos dangstymo „žodžio laisve“. Mes esame visur, todėl „Kaunas Pride“, – argumentuoja organizatoriai.
Nuo 12.50 val. kviečiame eiseną stebėti tiesiogiai mūsų portale ir „Kauno dienos“ feisbuko paskyroje!
-
A. Dulkys apie aptiktą naują koronaviruso atmainą: tai yra vieno įvežimo į Lietuvą atvejai 1
„Dabar turime žinių, kad ši atmaina jau yra pastebėta Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Šakiuose, Anykščiuose, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, Širvintose ir Šilutėje. Kur tiksliai įvežta buvo, kokių renginių, susitikimų metu platinta, mes šito nežinome, žinome tik faktą, kad tai yra vieno įvežimo į Lietuvą atvejai ir kad jie yra epidemiologiškai susiję“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.
Ministras sakė negalintis pasakyti, kada tiksliai jis asmeniškai buvo informuotas apie naująją atmainą, tačiau teigė, kad buvo tarp pirmųjų sužinojusių, bet tai tikrai buvo anksčiau nei ši savaitė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras BNS antradienį informavo, jog duomenys apie įtariamą pavojingą mutaciją gauti balandžio 9 dieną. Tuomet pranešta apie keliolikos anykštėnų užsikrėtimą.
„Anykščių rajono savivaldybė padidino testavimo apimtis, vien per paskutines septynias dienas buvo testuota beveik 11 proc. visos Anykščių populiacijos. Taip pat buvo sustiprintas policijos pareigūnų budrumas, sustiprinta saviizoliacijoje esančių asmenų kontrolė, vyko mobilios komandos į protrūkių vietas“, – sakė ministras.
Dabar turime žinių, kad ši atmaina jau yra pastebėta Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Šakiuose, Anykščiuose, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, Širvintose ir Šilutėje. Kur tiksliai įvežta buvo, kokių renginių, susitikimų metu platinta, mes šito nežinome, žinome tik faktą, kad tai yra vieno įvežimo į Lietuvą atvejai ir kad jie yra epidemiologiškai susiję.
A. Dulkys teigė, jog informacija tarp institucijų ir organizacijų keliauja lėtai, todėl žinia apie naująją atmainą galėjo laiku nepasiekti visų suinteresuotų pusių, tačiau jo vertinimu, Anykščiai į žinią apie naują atmainą reagavo operatyviai ir gyventojus informavo.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad viruso mutacijos – neišvengiamos, tačiau ragino, nepaisant to, skiepytis.
„Aš tikrai nesiimu vertinti, kiek ši mutacija yra blogesnė už kitas mutacijas, nes mes jau turime susitaikyti su tuo, kad virusas yra toks dalykas, kuris, siekdamas būti, būtent tai ir daro – mutuoja tam, kad su juo kovoti būtų sudėtingiau“,– po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Visgi, nepaisant to, kad Anykščiuose plintančios atmainos virusu užsikrėtė 8 pilnai vakcinuoti gyventojai, premjerė vis vien paskatino žmones skiepytis, mat vakcina apsaugo nuo sunkios ligos formos.
„Ar mutacija ar ne mutacija, vis tiek tikimybė sunkiai sirgti ar mirti labai smarkiai sumažėja žmonėms, kurie yra paskiepyti“,– kalbėjo I. Šimonytė, dar kartą akcentuodama, kad dėl naujų atmainų viruso atsiradimo stebėtis nereikėtų.
„Manau, kad su šia mutacija bus dirbama taip, kaip ir su kitomis, bet dėl to, kad jos atsiranda, matyt, nereikėtų labai stebėtis“,– teigė ji.
Antradienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo, kad Anykščiuose nustatyti 35 koronaviruso atvejai, priskiriami iki šiol Lietuvoje nenustatytai atmainai.
Mokslininkų teigimu, ši atmaina yra panaši į iš Brazilijos ir Pietų Afrikos Respublikos kilusias atmainas bei pasižymi didesniu atsparumu vakcinoms.
Lietuvoje iki šiol aptiktos dvi pavojų keliančiomis laikomos atmainos: 1646 britiškosios bei dešimt iš Pietų Afrikos kilusios atmainos atvejų.
-
A. Dulkys: tikslas kovą paskiepyti vyresnius žmones nepasiektas dėl „AstraZeneca“ vakcinos krizės
Premjerė Ingrida Šimonytė vasario pabaigoje buvo išsakiusi lūkestį, kad kovo mėnesį bent pirmu skiepu bus paskiepyta didžioji dalis žmonių, vyresnių nei 70 metų, o tai leistų švelninti karantiną.
Penktadienio rytą surengtame Ministrų kabineto posėdyje premjerė pripažino, kad „laiko nusipirkti“ nepavyko, todėl karantino sąlygas dabar tenka griežtinti.
„Laiko nusipirkti mums ne visai pavyko to, kurio ketinome nusipirkti, kad spėtume suvakcinuoti rizikos amžiaus grupę, ir tam turbūt pritrūko kelių gerų savaičių“, – kalbėjo ji.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad Vyriausybė turėjo tikslą kovo mėnesį paskiepyti bent 70 proc. vyriausiųjų žmonių. Ministro teigimu, juos nuo skiepijimosi galėjo atbaidyti „AstraZeneca“ vakcinos reputacinė krizė.
„Turėjome lūkestį per kovo mėnesį vakcinuoti kritinę masę ar bent 70 procentų (...). Mums jo pasiekti nepavyko, labai panašu, kad jau ir nebepavyks. Labai tikėtina, kad viena iš priežasčių buvo, kad šiuo metu labiau dominavo mūsų vakcinavimo centruose „AstraZeneca“ vakcina, negalėjimas pasirinkti ir trūkumas kitų vakcinų, ir „AstraZeneca“ reputacinės krizės elementas, tačiau tikimės, kad visgi vyresnio amžiaus žmonės ateityje vakcinuosis aktyviau“, – per spaudos konferenciją kalbėjo ministras.
Lietuva ir dar keliolika Europos valstybių praėjusią savaitę kelioms dienoms buvo sustabdžiusi skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina dėl galimų retų šalutinių poveikių, tačiau gavus Europos vaistų agentūros patikinimą dėl saugumo skiepijimas atnaujintas. Po šio įvykio ministras pakeitė tvarką ir leido gyventojams pasirinkti vakcinas, kuriomis skiepysis.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau šią savaitę paragino šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui. Prezidentūra atkreipė dėmesį, kad pagal vyriausiųjų žmonių skiepijimą Lietuva atsilieka nuo daugumos kitų Europos Sąjungos šalių.
Ministras: per savaitę pavyko 30 proc. sumažinti „AstraZeneca“ vakcinos likutį
A. Dulkys sako, kad per savaitę pavyko 30 proc. sumažinti susidariusias „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso atsargas.
„Šią savaitę 30 proc. sumažinome susikaupusias „AstraZeneca“ atsargas. Ši savaitė, panašu, bus išskirtinė, jau dabar esame paskiepiję virš 50 tūkst. asmenų, kai kurie vakcinavimo centrai dirbs ir šeštadienį bei sekmadienį. Jei išsilaikys panašūs tempai, gali būti, kad būsime paskiepiję ir 70 tūkst.“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.
Anot jo, vakcinacija lėčiausiai juda Šalčininkuose, Visagine ir Klaipėdoje, su šiomis savivaldybėmis bendraujama ir ieškoma būdų procesą pagreitinti.
„Aiškinamės dabar tą situaciją, bendraujame tiesiogiai su šių savivaldybių tiek administracija, jų vakcinavimo centrų koordinatoriais, taip pat darysime tam tikras komunikacijos kitomis kalbomis priemones“, – sakė A. Dulkys.
Jis teigė, kad jeigu skiepijimas čia ir toliau stos, vakcinos iš jų gali būti perskirstomos kitoms savivaldybėms, kur skiepijimas juda greičiau, o epidemiologinė padėtis yra prasčiausia.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą pirmąja vakcinos nuo koronaviruso doze paskiepyta apie 9 tūkst. žmonių, antrąja – 6,3 tūkst.
Iš viso Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyta beveik 311 tūkst. žmonių, abiem – per 143 tūkst. Iš visų į Lietuvą pristatytų daugiau kaip pusės milijono vakcinos dozių sunaudotos 454,3 tūkstančio.
Vakcinavimo eiliškumo savivaldybės turi laikytis
Sveikatos apsaugos ministras tvirtina, kad savivaldybių merų iniciatyva, patiems nusprendžiant, kurias žmonių grupes skiepyti, nesudarant galimybės pasirinkti skiepų prioritetinėse grupėse esantiems asmenims – neturėtų būti toleruojama.
„Tokie sprendimai, kai apeinamos grupės ir nesudaromos galimybės žmonėms pasirinkti – taip neturėtų būti“,– penktadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino sveikatos apsaugos ministras.
Pasak A. Dulkio, naujoji tvarka leidžia lanksčiau pereiti prie žemesnėje prioriteto grupėje esančių asmenų vakcinavimo, tačiau prieš tai būtina pasiūlyti vakcinas tiems, kurie yra rizikingesnėje grupėje.
„Naujos tvarkos esmė buvo tokia, kad mes sudarome galimybes lanksčiau judėti tarp prioritetinių grupių, bet sąlyga yra, kad, visų pirma, turi būti pasiūlytas vakcinavimas būtent toms, pagal eiliškumą prioritetinėms grupėms, sudarant galimybę pasirinkti vakciną“,– teigė ministras.
Reaguodamas į Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės kritiką, kad ministerija neva nebeleidžia savivaldybėms skiepyti kasininkų, vairuotojų ir kitų darbuotojų, A. Dulkys tvirtino, kad prioritetinių grupių eiliškumas išlieka svarbus, siekiant pasiūlyti vakcinas pirmiausiai tiems, kuriems skiepai yra reikalingiausi.
„Mes pasitikime savivalda, mes suprantame, kad jie yra arčiau žmonių, jie tikrai geriau žino, kaip jiems geriau daryti, bet ne šioje vietoje. Prioritetinių grupių vis tiek turi būti laikomasi“,– sakė sveikatos apsaugos ministras.
Visgi jis pažymi, kad dabartinė skiepijimo tvarka yra kur kas lankstesnė, tačiau, ministro tvirtinimu, šios tvarkos savivaldybės privalo laikytis.
„Dabar mes žiūrime kur kas lanksčiau, kadangi turime „AstraZeneca“ vakcinos likučių, ir norime paskatinti ja vakcinuotis (...), tai čia yra toks balansas tiek pasitikėjimo savivalda, tiek tikimės iš jų lygiai tokios pat pagarbos tvarkoms, taisyklėms, pagarbos žmonėms, kuriems tai priklauso“,– teigė A. Dulkys.
-
Norą skiepytis nuo COVID-19 išreiškė 70 proc. Kauno klinikų darbuotojų (vaizdo įrašas) 17
Lietuva gaus apie 10 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso
Anot gydymo įstaigos atstovo, pirmuoju siuntimu Lietuva gaus apie 10 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso dozių ir skiepyti Kauno klinikos galėtų pradėti nors ir kitą dieną, tačiau vakcinų tikimasi sulaukti ir darbą pradėti gruodžio 27 dieną.
Š. Mačinskas teigė, kad Kauno klinikos turi reikiamas sąlygas šioms vakcinoms saugoti – turi šaldiklius, kuriuose galima palaikyti žemesnę nei -80 laipsnių temperatūrą –, turi sąlygas tas vakcinas skiepijimui paruošti, turi licencijas, tinkamas patalpas ir specialistus.
„Mūsų įstaiga yra pasiruošusi skiepyti ir savo darbuotojus, ir organizuoti kitų regione dirbančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skiepijimą“, – sakė Kauno klinikų, koordinuosiančių skiepijimą Kauno regione, Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas.
Kitų regione esančių įstaigų darbuotojai bus skiepijami jų darbovietėse, tačiau Kauno klinikos koordinuos šį procesą. Kauno klinikos atveš vakciną bei prižiūrės procedūrų vykdymą, surinks panaudotas priemones. Patį skiepijimo darbą atliks konkrečios įstaigos darbuotojai.
„Kauno klinikos yra pasiruošusios ir suplanavusios paskiepyti žmones kuo greičiau, – sakė gydymo įstaigos atstovas. – Yra preliminarus skaičius, kad su pirmąja partija truputį mažiau nei 10 tūkst. dozių atkeliauja į Lietuvą. Sveikatos apsaugos ministerija ir atsakingos institucijos paskirstys skiepus. Gavus atitinkamą skaičių vakcinų Kauno klinikos, proporcingai dirbančių darbuotojų teikiamoms paslaugoms, planuoja pirmiausia skiepyti viso regiono įstaigos darbuotojus“, – sakė gydymo įstaigos atstovas.
Skiepytis nori 70 proc. darbuotojų
„Praėjusią savaitę Kauno klinikos apklausė visus savo darbuotojus ir iš dirbančiųjų, daugiau kaip 7 tūkstančių darbuotojų, šiek tiek daugiau nei 70 proc. iškart pareiškė norą skiepytis. Tai tikrai pakankamas darbuotojų skaičius ir darbuotojai šį norą išreiškė jau užsiregistruodami skiepijimo procedūrai, – sakė Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas. – Pagal nustatytas tvarkas ir rekomendacijas yra nustatyti prioritetai, kurie darbuotojai turėtų būti skiepijami pirmiausia. Kauno klinikose pirmiausia bus skiepijami darbuotojai, dirbantys kovidiniame skyriuje (jame yra 30 lovų), intensyviosios terapijos sveikatos priežiūros specialistai – bus skiepijami ne tik gydytojai, bet ir slaugytojos, valytojos, slaugytojų padėjėjai, pagalbiniai darbuotojai. Visi žmonės, kurie dirba tame skyriuje nepriklausomai nuo jų pareigų. Toliau pagal prioritetus bus skiepijami Skubiosios pagalbos – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų – skyriuose dirbantys darbuotojai. Toliau – gydytojai, kurių teikiamų paslaugų metu susidaro daug aerozolių. Po to visi kiti sveikatos priežiūros specialistai.“
Pirmajame etape bus skiepijami tie darbuotojai, kurie imuniteto COVID-19 ligai neturi, o vėliau bus skiepijami ir tie darbuotojai, kurie šia liga jau prasirgo.
Š. Mačinskas teigė, kad skiepijimo procesas ligoninei nebus didelis iššūkis, nors skiepijimo mastai ir nulems darbo intensyvumą. Didžiausias iššūkis, pasak Klinikų atstovo, tenka logistikos įmonėms, turinčioms užtikrinti itin žemą vakcinos gabenimo temperatūrą.
Medicinos įstaigų darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19 koordinuos penkios šios ligos gydymą šalyje organizuojančios ligoninės.
Šarūnas Mačinskas. Stop kadras.
Spaudos konferencijos įrašas:
Kauniečius skiepys Centriniame pašte
Portalas antradienį jau skelbė, kad Kaune visuotinė COVID-19 vakcinacija bus vykdoma Centrinio pašto rūmuose.
„Planuodami visuotinį skiepijimą, ieškojome tokios vietos, kuri būtų ne tik patogi, bet ir gerai žinoma visiems gyventojams. Šiandien tuščias stovintis buvęs Kauno centrinio pašto pastatas pasirodė būtent toks. Didelė erdvė pastato viduje padės užtikrinti saugias ir pakankamai greitas procedūras, kad per visuotinę vakcinaciją pavyktų aptarnauti kuo daugiau žmonių“, – pranešime cituojamas Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.
Anot pranešimo, pirmoji vakcinų dozė bus skirta koordinuojančiai regiono ligoninei – LSMU Kauno klinikų personalui.
Prezidentūra antradienį pranešė, jog pirmosiomis „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozėmis kas savaitę bus galima paskiepyti po kelis tūkstančius medikų ir rizikos grupės asmenų.
Europos Komisija pirmadienį suteikė oficialų leidimą platinti Europos Sąjungoje bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso, planuojama visoje Bendrijoje skiepijimą pradėti vienu metu.
