Gegužės 9 dieną E. Macronas sukėlė ažiotažą Ukrainoje savo pareiškimu, kad karo draskomai šaliai gali prireikti „dešimtmečių“, kad įstotų į ES. Vietoje to jis paragino Kyjivą siekti narystės „Europos politinėje bendruomenėje“ – savotiškame ES laukiamajame.
Tai buvo pirmoji jų diskusija nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį, pranešė Pentagonas.
Tai buvo paskelbta 85-ąją Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje dieną, kai jau žuvo tūkstančiai žmonių. Pagrindinė Maskvos sąjungininkė Baltarusija leido Rusijos kariuomenei naudoti su Ukraina besiribojančią šalį kaip užnugario bazę.
Su šiuo paketu Kyjivas gaus toliašaudės artilerijos, priešlaivinių raketų ir bepiločių skraidyklių.
NATO narė Turkija pareiškė, kad nepritars Šiaurės šalių prašymams įstoti į Vakarų karinį aljansą, nors kitos narės, įskaitant Italiją, tam pritaria.
„Jos atitinka visus NATO reikalavimus ir dar daugiau“, – sakė žurnalistams J. Bidenas, pasiūlęs „visišką ir neabejotiną Jungtinių Amerikos Valstijų paramą“.
„Jei mūsų partneriai nori rasti sprendimą, turi būti išspręstos ir problemos, susijusios su Rusijos eksportui taikomų sankcijų panaikinimu“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka, pranešė agentūra „Interfax“.
Organizacijos pavadinimą galima versti į lietuvių kalbą ir kaip „Didžioji pertrauka“, ir kaip „Didžioji permaina“.
Luhansko srities gubernatorius socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad „Severodonecke yra 12 žuvusiųjų ir daugiau nei 40 sužeistųjų“, jis kaltino Rusijos pajėgas iš sunkiųjų ginklų "nesirenkant“ šaudant į miestą bei pridūrė, kad aukų skaičius dar gali didėti.
Priimta teisiškai neįpareigojančia rezoliucija europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos, suteikusios Rusijos pajėgoms placdarmą įsiveržiant į kaimyninę šalį, vaidmenį šiame kare.
„Girdėjau, kad mėginama rasti Putinui saugią vietą ir išsaugoti jo veidą tarptautinėje arenoje. Kaip galima taip pasakyti? Kaip galima mėginti išgelbėti ar išsaugoti tai, kas visiškai prarasta?“ – klausė vyriausybės vadovas per Lenkijos tarptautinių reikalų instituto surengtą konferenciją.
Apie tai feisbuke rašė žurnalistė Irina Romaliiskaja, kuriai pavyko pabendrauti su okupanto šeima.
