Apie tai komentare „Ukrinform“ kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų tarybos (DGAP) Rytų Europos, Rusijos ir Centrinės Azijos tvarkos ir valdymo tyrimų centro mokslo darbuotojas Karlas Heinzas Kampas.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusija pareiškė labai rimtus ir aiškius branduolinius grasinimus – stipresnius nei bet kada, net per Šaltąjį karą. Tačiau tuo pat metu yra stiprus supratimas apie rizikas, nes branduolinio atgrasymo logika visada buvo „kas pirmas iššauna, tas pralaimi“.

„Vadinasi, [Rusijos vadovas Vladimiras] Putinas tai labai gerai supranta“, – sakė ekspertas.

Jis pridūrė, kad šiandienos branduolinio eskalavimo rizikos negalima lyginti su Kubos raketų krize. Vis dėlto jis pripažįsta, kad branduolinio eskalavimo galimybės negalima visiškai atmesti.

K. H. Kampas, kuris anksčiau vadovavo Federalinei saugumo politikos akademijai, priminė, kad 2022 m. rudenį Rusijos karinė vadovybė iš tiesų rimtai svarstė galimybę panaudoti branduolinius ginklus prieš Ukrainą, nes tuo metu Rusijos kariuomenei mūšio lauke sekėsi blogai.

„Kitaip tariant, kuo labiau Putinas […] jaučiasi įspaustas į kampą ir nemato išeities, tuo didesnė yra branduolinio eskalavimo galimybė. Kartu aš vis dar manau, kad tai mažai tikėtina. Ką jis iš to laimėtų? Ukraina nuo pat pradžių sakė, kad net ir branduolinio smūgio atveju ji nenustos kovoti už savo laisvę“, – sakė K. H. Kampas.

Jis mano, kad visiškas Kyjivo sunaikinimas yra „absoliučiai neįsivaizduojamas“, o branduolinis smūgis kur nors Ukrainos laukuose nepriverstų šalies kapituliuoti.

„Ir net jei tai įvyktų, visi nusisuktų nuo Rusijos: Vokietija tiektų viską, amerikiečiai tiektų viską, o Kinija ir Indija būtų labai nepatenkintos. Manau, kad tai taip pat yra Putino skaičiavimų dalis“, – sakė ekspertas.

K. H. Kampas taip pat priminė, kad 2022 m. rudenį, kai pasirodė informacija, kad Rusija svarsto branduolinio ginklo panaudojimą, JAV pasiuntė Maskvai aiškią žinią. Žinia buvo tokia, kad JAV nereaguos branduoliniu smūgiu, bet užtikrino, kad atsakas tikrai bus.

„Atsakas turi būti, nes jei jo nebus, atgrasymas neveiks. Atsakas bus, bet jis nebus eskalacinis – jis pakenks Rusijai, bet liks žemiau branduolinio slenksčio. Pavyzdžiui, Juodosios jūros laivyno nuskandinimas arba Kerčės tilto sunaikinimas ar kažkas panašaus“, – sakė saugumo ekspertas.

Kaip jau buvo pranešama anksčiau, V. Putinas ne kartą grasino Vakarams branduoliniu ginklu nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Praėjusį mėnesį jis sakė, kad Maskva galėtų panaudoti branduolinius ginklus, jei į Rusijos teritoriją smogtų įprastinės raketos, ir kad Rusija bet kokį branduolinį ginklą turinčios valstybės remiamą puolimą laikytų bendru puolimu.