Pirmadienį režisierius paskelbė aukcioną, kuriame parduoda laimėtą Sidabrinę gervę, o pinigus planuoja paaukoti šaudymo klubui, kuris nupirks „balistinius šalmus ir šarvines liemenes Ukrainos kovotojams“.

„Skubiai parduodu „Sidabrinę gervę“.

Vakar mano (šiaip mūsų, visos komandos, bet dabar sakysiu, kad mano:) paskutinis filmas „Naktinė Žvejyba“ laimėjo Sidabrinę gervę, kaip žiūroviškiausias filmas. Tai reiškia, kad pernai jį pamatė daugiausiai žiūrovų kine ir VOD platformose. Iki pat vakar vakaro netikėjau, kad pavyks kažką laimėti, todėl renginy nebuvau, ramiai sau pas tėvus šašlykus valgiau:)

Juokinga ir ironiškai tai, kad „Naktinė Žvejyba“ yra mažiausiai žiūrovų surinkęs mano filmas iš visų šešių. Pandeminė kino statistika, buvo kiek kitokia, nei įprastai... Bet kuriuo atveju, sukurti filmą, kurį nori žiūrėti žiūrovai, jau savaime yra geriausias apdovanojimas koks tik gali būti. Tokius turiu jau kelis.

Kaip žinot, kinas Lietuvoje yra pasidalinęs į dvi stovyklas – žiūrovų kinas ir autorinis kinas. Manau, kad abi šios rūšys gali ir turi koegzistuoti. O dabar, po pandemijos, visi turim ypač pasistengti, kad sugrąžintume žiūrovus į kino sales, kad apskritai išsaugotume šitą pramogą/meną. Dabar yra geriausias laikas drąsiam, originaliam ir svarbiausia – nuoširdžiam kinui.

Rugpjūčio 5 dieną, kinuose pasirodo naujas mano (ir Linos, ir visos komandos:) kūrinys – animacinis filmukas visai šeimai „Babaužiukai“. Tai yra pirmas mano projektas, kurio didžiąją dalį finansavo LKC. Manau, kad pavyko sukurti gerą, kokybišką, turtingą pramogą visai šeimai ir už valstybės pinigus. Su Lina daug laiko ir širdies sudėjom į „Babaužiukus“, norėjom sukurti tokį dalyką, kurį vėliau galėtume parodyti ir savo sūnui.

Tai jei kada norėjote turėti rankų darbo, pasidabruotą „Sidabrinę gervę“, dabar turit šansą. Mes su „Naktinės Žvejybos“ kūrybine komanda parduodam savo. Pinigus už ją paaukosim pirkti balistinius šalmus ir šarvines liemenes Ukrainos kovotojams.

Jas nupirks į vietą nugabens Perkūno Ginklinė. Jei gervės nenorit, bet gali paaukoti, tą galit padaryti čia: Praktinio šaudymo klubas Perkūnas, sąskaitos numeris: LT74 7044 0600 0816 0346, mokėjimo paskirtis: Parama Ukrainai

Padarykim gervės aukcioną, kuris baigsis trečiadienį, birželio 8 d., 11 val. ryto. Pradinė gervės kaina – 22 eur. Kas daugiau?“ – savo „Facebook“ paskyroje skelbė T. Vidmantas.

Režisierius pripažino, kad nesitikėjo gauti apdovanojimo.

„Aš iki pat sekmadienio vakaro nesitikėjau, kad pavyks ją laimėti. Paprastai tokie filmai kaip mano nėra apdovanojami „Sidabrinėmis gervėmis“. Tai, kad ją gavome, buvo didelis siurprizas visai komandai“, – sakė T. Vidmantas.

„Laimėti karą dabar yra svarbiausia užduotis“, – pridūrė jis, paklaustas, kodėl priėmė tokį sprendimą.

Pasak jo, šalmus ir liemenes nupirks ir į vietą nugabens ginklais prekiaujanti bendrovė „Perkūno ginklinė“.

T. Vidmantas kviečia aukoti ir tuos, kurie „Sidabrinės gervės“ įsigyti nesiekia.

Per kiek daugiau nei valandą suma aukcione nuo režisieriaus pasiūlytų 22 eurų pakilo iki 1,4 tūkst. eurų.

„Tiesą sakant, nesitikėjau, kad net 1 tūkst. eurų perlips. Mano norai jau yra viršyti“, – BNS sakė T. Vidmantas.

Aukcioną planuojama tęsti iki trečiadienio.

Anot jo, šiuo metu iniciatyva yra Seimo pusėje, bet ministerija „aktyviai dalyvauja kompromiso paieškose“.

„Tai iš esmės yra daugiau techniniai niuansai, formalumai pabaigti susitarti dėl tam tikrų procedūrų, mechanizmų, ir jau tikrai greitu laiku tas įstatymas išvys dienos šviesą ir bus tikrai subalansuotas pasitelkiant ekspertus, kitus dalykus. Ledai turėtų pajudėti“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo ministras.

Jo teigimu, savivaldybės ir dabar, be valstybės institucijų įsikišimų, „tiesiogiai ir greitai“ gali pakeisti sovietmečio veikėjams dedikuotus gatvių pavadinimus, nukelti kai kuriuos objektus, tačiau siekiama sukurti mechanizmą, kad savivaldybės peržiūrėtų šį paveldą, pasitelkdamos ir ekspertus.

„Kartais su kai kuriomis savivaldybėmis yra sunku susikalbėti, tai kokį reikia turėti mechanizmą, kad jas įpareigoti atkreipti dėmesį, ar jos neturi tokių objektų, kurios propaguoja, tarkime, komunizmą. Čia atsiranda poreikis turėti desovietizacijos įstatymą, tai yra ir koalicijos sutarties objektas“, – teigė S. Kairys.

Pasak jo, kapinės, karių monumentai reikalaus daugiau „analizės ir pasiruošimo“, nes jie yra „ir potencialūs provokacijų objektai“, be to, kapines, nesvarbu kieno jos būtų, saugo ir tarptautinės konvencijos, prie kurių Lietuva yra prisijungusi.

„Todėl reikia labai subtiliai spręsti kapinių ir ten esančių monumentų santykį vertinant iš paveldo pusės“, – sakė ministras.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog sovietiniai paminklai, kurie „užsibuvo per ilgai“, galėtų būti pridengti Ukrainos vėliavomis, kol bus rasti galutiniai sprendimai dėl jų iškeldinimo.

„Suprantu, kad nėra lengva užduotis „išvaduotojus“ iškeldinti. Sprendimai užtruks, biurokratinis derinimas nėra lengvas ir t.t. Bet galima ir nelaukti. Kol savivaldybės ar kultūros įstaigos ras sprendimus – uždenkime skulptūras Ukrainos vėliavomis ir pasodinkime šalia jų saulėgrąžų. Nors ir laikinas, bet kraštovaizdžiui labai svarbus sprendimas“, – feisbuke rašė ministras.

„Išvaduokime Lietuvą nuo išvaduotojų. Ukrainos kova tebūnie įkvėpimas“, – pridūrė jis.

Anot kultūros ministro, iš viso Lietuvoje yra 158 objektai, kurie yra šalia sovietinių karių kapų, jie buvo įtraukti į paveldo sąrašus „apsisaugant nuo tam tikrų provokacijų“.

Apie 20 objektų, pasak ministro, jau išbraukta iš kultūros paveldo registrų.

„Kad ir ką bedaryčiau, kiekvieną rytą atsikėlusi aš suprantu, kad už sienos yra Baltarusija, o už jos sienos – Ukraina, kurioje vyksta karas“, – žurnalistams antradienį teigė menininkė.

Ji pabrėžė, kad Rusijos veiksmus pasmerkė nedelsdama ir buvo viena pirmųjų.

„Esu pirmoji menininkė, kuri per pirmąsias dvi karo Ukrainoje valandas pasmerkė karinius veiksmus ir V. Putiną“, – kalbėjo M. Abramovič.

Serbų atlikėja teigė puikiai suprantanti karo žiaurumą, nes jos tėvai Antrojo pasaulinio karo metu Jugoslavijoje aktyviai priešinosi nacistinei Vokietijai.

Be kita ko, Kyjivo šiaurinėje dalyje, vienoje didžiausių žydų žudynių vietų per Antrąjį pasaulinį karą – Babin Jaro dauboje – M. Abramovič pernai pristatė raudų sienos su kristalais instaliaciją.

Prieš beveik mėnesį šią vietą per bombardavimus apgadino rusų pajėgos.

M. Abramovič teigimu, praėjo laikai, kuomet menininkas galėjo per daug niekuo nesirūpinti, vartoti alkoholį, sėdėti studijoje, kurti meną ir laukti pripažinimo.

„Tokia menininko rolė jau toli praeityje. Menininko funkcija dabar – būti atsakingam: atsakingam už savo darbą, už savo žinutę. (...) Taip pat menininko balsas turi būti aiškiai girdimas, ypač tokiose situacijose kaip ši“, – kalbėjo serbė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau, menininkės teigimu, dėl įvykių gausos ir besikeičiančio jų suvokimo kurti vien politiškai angažuotą meną yra „nepaprastai pavojinga“.

„Jei kursi vien politiškai angažuotus kūrinius, jie bus lyg laikraštis: vieną dieną vienos naujienos aktualios, kitą dieną kitos. Ir tuomet darbai nebeturės jokios reikšmės“, – sakė M. Abramovič.

Esu pirmoji menininkė, kuri per pirmąsias dvi karo Ukrainoje valandas pasmerkė karinius veiksmus ir V. Putiną.

Pasak jos, menas turi būti daugiasluoksnis, jame turi slypėti ir politinės, ir dvasinės, ir socialinės temos, bandymas nuspėti ateitį.

„Ir visuomenė tuomet iš jo pasiims tai, kas tuo konkrečiu metu yra aktualu“, – nurodė performanso menininkė.

Paklausta, kas gali išgelbėti pasaulį, ji juokavo, jog „tikrai ne Putinas“.

„Mes, mes. Turime keistis. (...) Turime paklausti savęs, ką galime padaryti, ir veikti“, – kalbėjo serbė, ragindama aukoti Ukrainai maisto, vandens, ginklų, priimti karo pabėgėlius.

Be kita ko, susitikimo metu su žiniasklaida ji pagyrė Lietuvos meno istoriją, pavadindama ją puikia.

Trečiadienį Kaune atidaroma serbės paroda „Būties atmintis“, joje numatyta išsamiai pristatyti svarbiausius M. Abramovič kūrybos etapus nuo 1960-ųjų.

Ši paroda yra Kaunas – Europos kultūros sostinė programos dalis. Ji veiks iki liepos.

M. Abramovič ketvirtadienį „Žalgirio“ arenoje taip pat skaitys paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“.

„Policija imsis priemonių, kad šis perimetras būtų pažymimas techninėmis priemonėmis – mes tai planuojame, mes tam ruošiamės. Tai bus akivaizdu, iki kur galima prieiti, o kur jau yra riba, kur, deja, ji yra saugoma įstatymo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė komisaras.

„Tą pačią situaciją matome ir prie kitų objektų – valstybės institucijų, kur yra griežtas įpareigojimas laikytis 75 metrų“, – pridūrė jis.

Policijos vadovas teigė, jog prieš protesto renginius policija planuoja aptverti parlamentą tvora.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ateityje ekstremaliosios situacijos laikotarpiu vykstantys masiniai žmonių susibūrimai (protestai) bus vertinami kaip aukštos rizikos renginiai, todėl išduodant leidimus mitingams policijai bus atstovaujama aukštesniu lygmeniu.

R. Požėla pabrėžia, jog, policijos vertinimu, kelių tūkstančių žmonių renginiai prie parlamento neturėtų vykti, nes tam nėra pakankamai vietos.

„Mūsų įsitikinimu, dideli renginiai, kuriuose ruošiasi dalyvauti daugiatūkstantinės minios, vis tik prie Seimo yra negalimi dėl to, kad tiesiog fiziškai ten nėra vietos“, – teigė jis.

Renginių metu iš anksto numatytos papildomos Viešojo saugumo tarnybos ir kitų teisėsaugos institucijų pajėgos.

Pristatė išmoktas pamokas

Policijos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovai ketvirtadienį vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pristatė rugpjūčio 10 dieną prie Seimo vykusio mitingo, vėliau peraugusio į riaušes, analizę. Pareigūnai taip pat pateikė išvadas ir taktinius sprendimus, kaip ateityje rizikinguose masiniuose renginiuose bus užtikrinama viešoji tvarka ir saugumas.

Kaip spaudos konferencijoje pranešė vidaus reikalų ministrė, daroma išvada, kad rugpjūčio 10 dieną pareigūnų veiksmai buvo adekvatūs tuo metu turėtai informacijai ir susiklosčiusiai situacijai, kritinių klaidų išvengta.

Tikslas yra nenaudojant jokių papildomų prievartos priemonių užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

„Vertinant pačią situaciją, turėčiau pasakyti, kad pareigūnų veiksmai buvo adekvatūs tai pačiai esamai situacijai ir turimai informacijai. Kritinių klaidų buvo išvengta. Mes matome, kad taip pat buvo išvengta civilių aukų“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie Seimo dirbo 270 policijos ir 184 VST pareigūnai.

Policijos generalinis komisaras teigė, kad malšinant riaušes buvo pasirinktas skandinaviškas modelis, vadovaujamasi efektyviausia tarptautine praktika – visomis įmanomomis priemonėmis stengtasi neeskaluoti situacijos, viešajai tvarkai užtikrinti naudotos dialogo grupės ir kitos taikios priemonės vengiant jėgos. Šis modelis bus taikomas ir ateityje.

„Tikslas yra nenaudojant jokių papildomų prievartos priemonių užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, konstatuota, jog institucijoms pritrūko bendradarbiavimo, tačiau bus siekiama, kad ateityje tai nepasikartotų.

„Mes labai atidžiai stebime situaciją – tiek geopolitinius procesus, tiek žvalgybinę informaciją gauname ir tikrai pagal tai reaguojame, priimame sprendimus. Veikia Jungtinis situacijų valdymo centras, kuris 24 valandas per parą dirba ir, vertindamas ir analizuodamas situaciją, teikia tam tikras rekomendacijas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Parengtyje bus daugiau pareigūnų

R. Požėla teigė, kad teisėsaugos institucijos kai kuriuos dalykus įvertino „pakankamai savikritiškai“. Jis teigė, kad buvo sprendžiama, kaip ateityje išvengti situacijos, kai taikiniu riaušėse tampa žiniasklaidos priemonių atstovai, Seimo nariai ar „visi kiti, kurie turi kitokią nuomonę“.

„Reikia pripažinti, kad ta situacija, kuri susiklostė tuo metu, tuo laikotarpiu, kai baigėsi vienas renginys ir tas laikotarpis iki aktyvios policijos intervencijos fazės, tai mūsų netenkino, turbūt kaip ir visų kitų netenkino“, – kalbėjo generalinis komisaras.

Be to, pasak jo, buvo sprendžiama, kaip užkardyti pareigūnų sužalojimus.

„Tas skaičius pareigūnų, kurie buvo sužaloti – teigiamai tų dalykų mes negalėjome įvertinti“, – pabrėžė jis.

R. Požėlos teigimu, institucijos išmoko šią pamoką, jog svarbu visada turėti pasiruošusių pareigūnų, galinčių veikti net ir kritinėmis situacijomis.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad pareigūnai renginio metu matė ženklus, kad gali kilti neramumai, vertino rizikas ir pareigūnų skaičius buvo nuosekliai didinamas.

„Tačiau kai atėjo tam tikras momentas ir kai supratome, kad vis tik bus reikalinga vykdyti specialią policijos operaciją, mums reikėjo dar daugiau pareigūnų ir būtent pareigūnų, kurie yra parengti vykdyti tam tikras intervencijas“, – kalbėjo komisaras.

„Išmokta pamoka – kad mes pasitelksime ir kitų teritorinių policijos įstaigų pareigūnus, kad policija galėtų kartu su savo partneriais veikti nenutrūkstamai, kai to reikalauja situacija“, – teigė jis.

Vertina grėsmes

Pasak R. Požėlos, nuo praeitos savaitės didesni pajėgumai stebi socialinę erdvę ir informuoja institucijų bei politinius vadovus, siekiant numatyti galimas grėsmes.

Pareigūnai taip pat žada ateityje prieš rizikų keliančius renginius pristatyti konkretų pasirengimo planą politiniams vadovams.

Apie 5 tūkst. žmonių rugpjūčio 10 dieną buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

Rugsėjo 10 dieną planuojama rengti akciją sostinės centre „Stop diktatūrai Lietuvoje, Sugrąžinkime Lietuvą tautai, TAIP – Seimo paleidimui“.

Savivaldybė buvo suderinusi šį renginį, tačiau po riaušių prie Seimo nuspręsta jį vertinti iš naujo.

Kreipėsi į sostinės valdžią

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako raštu paprašęs Vilniaus miesto savivaldybės imtis priemonių dėl greta Seimo esančios žvyruotos automobilių stovėjimo aikštelės. Rugpjūčio 10 d. prie parlamento vykusių riaušių metu būtent iš šios aikštelės surinkti ir mėtyti akmenys žalojo pareigūnus.

R. Požėla ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė neigiamai vertinantis, kad minimoje stovėjimo aikštelėje vis dar gausu akmenų.

„Neigiamai vertinu, tačiau vakar pasirašiau raštą Vilniaus miesto savivaldybei su kopija Seimo kanceliarijai apie tai, kad būtų imtasi priemonių ir pagaliau būtų pradėti darbai, eliminuojant iš esmės šią grėsmę, kuri yra susijusi su neasfaltuota aikštele“, – sakė generalinis komisaras.

Šį klausimą prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį rengiasi aptarti Europos Vadovų Taryboje.

„Prezidentas, pasitaręs su ekspertais, mato didelį poreikį visos Europos Sąjungos lygiu turėti labai aiškų tikslą, iki kada mes galime pasiekti kolektyvinį imunitetą. Tai reiškia, yra prasminga, prezidento nuomone, nusimatyti realų, bet labai ambicingą tikslą konkretų, iki kada mes galėtume apsirūpinti vakcinomis, kurios leistų paskiepyti maždaug du trečdalius visuomenės“, – antradienį po susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.

Pasak jo, karantino suvaržymai yra tik laikinos priemonės, o tikroji išėjimo iš pandemijos strategija, prezidento vertinimu, yra visuotinis imunitetas, pasiektas pakankamu kiekiu vakcinos.

„Prezidentas yra pasiryžęs telkdamas ir aplinkines valstybes apie tai kalbėti Europos Vadovų Tarybos metu ir pasiekti tam tikrą sutarimą, iki kada šis tikslas galėtų būti pasiektas“, – sakė S. Krėpšta.

Prezidentas, pasitaręs su ekspertais, mato didelį poreikį visos Europos Sąjungos lygiu turėti labai aiškų tikslą, iki kada mes galime pasiekti kolektyvinį imunitetą.

Visuotinis imunitetas – iki liepos

Jo teigimu, prezidentas tikisi tarp Europos vadovų pasiekti sutarimą dėl konkrečios datos, kuri galėtų būti šių metų vasarą.

„Prezidentas tikisi, visų pirma, tvirto politinio sutarimo, iškeliant konkretų tikslą, iki kada mes galėtume pasiekti visoje Europos Sąjungos šalyse visuomeninį imunitetą. Tam, kad pasiektume šį tikslą, prezidento nuomone, šis tikslas galėtų būti siekiamas ir užsibrėžtas turėti pakankamai vakcinų iki vasaros vidurio. Tam reikia maždaug 70 proc. visuomenės vakcinuoti“, – kalbėjo S. Krėpšta.

„Išverčiant į skaičius, Lietuvai reikėtų apie 2 mln. žmonių vakcinuoti arba kitaip tariant, turėti apie 4 mln. vakcinų“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak jo, taip pat kalbėta apie tai, kiek Lietuvoje reikėtų kas dieną paskiepyti asmenų ir kaip tam reikėtų pritaikyti dabartines sistemas, kad pasiekus šį sutarimą ir užtikrinus pakankamą vakcinų tiekimą pavyktų gyventojus sklandžiai paskiepyti.

„Jeigu mes tokį tikslą užsibrėžtume iki vasaros vidurio, tai, be abejo, kalba eitų apie tai, kad vakcinavimo tempai, kurie šiuo metu yra maksimalūs – 6-7 tūkstančiai, jie turėtų didėti penkis, šešis kartus ir kiekvieną dieną turėtume vakcinuoti žymiai daugiau žmonių. Tai yra įmanoma, mes matome, kad kitose valstybėse tie vakcinavimo tempai yra dar didesni, tiesiog, be abejo, tam reikia logistinio ir infrastruktūrinio pasirengimo“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos doze nuo COVID-19 yra paskiepyti 50,9 tūkst. žmonių arba 1,82 proc. visų gyventojų. Antrąją dozę yra gavę 2 460 žmonių. Šiuo metu skiepijami asmenys, priklausantys prioritetinėms grupėms.

Šeimos gydytojams – po 10 pacientų per dieną

Sveikatos ekspertų tarybos susitikime dalyvavęs LSMU prorektorius Kęstutis Petrikonis sakė, kad norint iki liepos vidurio paskiepyti 2 mln. gyventojų, šį žmonių skaičių reikėtų padalinti 2,2 tūkst. šeimos gydytojų apylinkėms ir kiekvienas šeimos gydytojas turėtų užtikrinti apie tūkstančio savo pacientų skiepijimą.

„Tai būtų trys arba keturi mėnesiai. Išdalinus per mėnesį, tai yra 250-300 žmonių per 30 dienų, tai yra dešimt, galbūt šiek tiek daugiau, pacientų per dieną – tiek turėtų sukoordinuota ir suvaldyta“, – sakė K. Petrikonis.

Šeimos gydytojai užtikrintų skiepijimo koordinavimą ir pacientų nukreipimą į didesnius vakcinavimo centrus.

Pasak jo, šie skaičiai yra realūs ir siūlymas iki liepos vidurio paskiepyti 70 proc. populiacijos yra „ir optimistiškas, tačiau ir tikėtinai pasiekiamas“, jeigu vakcinų bus pakankamai.

VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužėdielienė akcentavo, jog planuojant vakcinaciją ir džiaugiantis gerėjančia epidemiologine situacija, svarbu nepamiršti naujų viruso atmainų keliamo pavojaus.

„Dar kartą buvo keltas klausimas, kad artimiausiu metu reikia mūsų šalyje turėti patvirtintą viruso genominių tyrimų programą, kuria būtų įgyvendinti tokia sisteminga viruso galimų variantų atsiradimo ir plitimo stebėsena Lietuvoje“, – sakė profesorė.

Ji ragino nedelsiant tokią programą patvirtinti ir apibrėžti, kas turi ją įgyvendinti, parengti aiškų jų planą.

„Dabar tie tyrimai yra vykdomi labai nedidelėmis apimtimis. Pavyzdžiui, jeigu mes turėjome dabar situaciją apie 10 tūkst. atvejų yra nustatoma per savaitę, tai mums įgyvendinti tą tyrimų programą, jeigu norėtume nustatyti galimus variantų atvejus, mums reikėtų per savaitę ne mažiau kaip kelis procentus tų atvejų išanalizuoti ir atlikti genominę sekoskaitą, tai tikrai būtų keli šimtai virusų genomų ištirta per savaitę. Nuo tokio skaičiaus mums reikėtų galvoti pradėti“, – sakė E. Sužiedelienė.

Pasak jos, neištiriant reikiamo skaičiaus užsikrėtimų, neišeina tvirtai teigti, kad konkrečios atmainos viruso Lietuvoje nėra, nes tam reikėtų užtikrinti pakankamas tyrimo apimtis.

Situacija juda pozityvia linkme

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sakė tiek pirmadienį iš Vyriausybės, tiek antradienį Prezidentūroje išgirdęs poziciją, jog atlaisvinimai neturėtų banguoti, kai atsisakius suvaržymų vėliau juos reikia sugrąžinti, nes virusas vėl ima plisti.

„Ir savivalda prisidėjo, matyt, ženkliai prie tos situacijos gerėjimo, turiu omenyje ne tik įvairių šventinių renginių atsisakymą, kalėdinių eglučių užgesinimą, bet ir prisidėjimą prie eismo ribojimo, socialinių visokių iniciatyvų. (...) Ir, aišku, esame pasiruošę pasiekti tą lygį, kai jau visi kartu kaip visuomenė pasveiksime“, – sakė meras.

Jis teigė, kad vykdant visuotinę vakcinaciją svarbu pasirūpinti ne tik didmiesčių gyventojais bet ir nuošaliose vietovėse, vienkiemiuose gyvenančiais žmonėmis, užtikrinant jiems galimybę pasiskiepyti, kas yra tiek savivaldos, tiek valstybės atsakomybė.

Pasak M. Sinkevičiaus, savivalda sulaukia daug klausimų apie praktinius skiepijimo aspektus: kur žmonės turės kreiptis, ar jiems reikės laukti, kol bus pakviesti, ir taip toliau.

„Mes tokių žemiškų, labai paprastų elementarių klausimų sulaukiame kasdien, neturime visų atsakymų, norime kartu viską kaip įmanoma aiškiau detalizuoti, išsiaiškinti, kad vėliau, kai jau laukime, tikėkimės, pasieks vakcinos kiekiai didesni mūsų šalį, kad nebeliktų klausimų, kad vakcina sandėliuose, šaldytuvuose, o mes dar nežinome, kaip čia dabar nuo ko pradėti“, – akcentavo jis.

S. Krėpštos teigimu, taip pat apžvelgta esama koronaviruso plitimo epidemiologinė situacija, kurioje, jo teigimu, galima įžvelgti pozityvių ženklų.

„Tos nedrąsios įžvalgos, kurios buvo pastebėtos praėjusios Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio metu prieš dvi su puse savaitės, jos pasitvirtino ir galime drąsiau teigti, kad antrosios bangos pandemijos pikas buvo pasiektas metų sandūroje ir šiuo metu situacija juda pozityvia linkme“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Pasak jo, Prezidentūra pritaria pirmadienį Vyriausybės pasitarime numatytiems prioritetams, kad mokyklos, darželiai ir socialiai pažeidžiamos šeimos yra tos sritys, kurios pagerėjus epidemiologinei situacijai turėtų būti atlaisvinamos pirmiausiai.

Lietuvoje šiuo metu skiepijama „BioNTech“ su „Pfizer“ bei „Modernos“ vakcinomis. Pranešus apie laikiną pirmosios vakcinos tiekimo sumažinimą, ji šiuo metu naudojama tik revakcinacijai.

Reikalavimų mokykloms, darželiams atlaisvinimas

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad Prezidentūra pritaria, jog reikalavimai darželiams, mokykloms ir socialiai pažeidžiamoms šeimoms turėtų būti atlaisvinami pirmiausia, kai epidemiologinė situacija tą leis padaryti.

„Pritariame žingsniams ir mintims, kad būtent mokyklos, darželiai, socialiai pažeidžiamos šeimos yra tos vietos, kurios pirmiausia turėtų būti atlaisvinamos, pagerėjus situacijai, kai epidemiologinė situacija tą leis padaryti“, – po Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio spaudos konferencijoje antradienį sakė S. Krėpšta.

Jis akcentavo, kad, matant pozityvius ženklus, svarbu negrįžti į tą situaciją, kuri buvo gruodžio pabaigoje.

„Iš esmės pritariame pasiūlytiems ekspertų scenarijams, kurie numato, kad prie tam tikrų sąlygų gali būti svarstomi tam tikri veiklos apribojimų mažinimo žingsniai. Tie scenarijai pateikti, juos pateikė Vyriausybės ekspertai, ir jie taip pat buvo paminėti šio susitikimo metu“, – sakė prezidento patarėjas.

„Be abejo, reikia įvertinti kontekstą, kad matome naujas viruso atmainas, kurios galbūt yra pavojingesnės ir plisti sparčiau“, – pridūrė S. Krėpšta.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė, kad apie staigius karantino ribojimų pakeitimus kol kas diskutuoti negalima.

„Apie kažkokius staigius keitimus ar atšaukimus negalime diskutuoti, kai situacija tokia trapi. Nesinorėtų tiesiog pakenkti gerai dinamikai ir nebūti priverstiems grįžti prie karantino, kuris buvo“, – Vyriausybės pasitarime pirmadienį sakė I. Šimonytė.

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio 31 dienos. Jo metu apribota daugelis veiklų, neveikia kavinės, restoranai (išskyrus maistą išsinešti), daugelis parduotuvių, išskyrus maisto. Taip pat veikia vaistinės, veterinarijos, optikos ir ortopedijos prekių pardavimo vietos.