Šalyje iki šio ketvirtadienio, naujausiais Statistikos departamento duomenimis, paskiepyti 1 728 574 piliečiai (61,8 proc.), iš jų trečiadienį – 7964. Aktyviausi skiepytis vakar buvo 25–34-erių metų gyventojai – šios amžiaus grupės žmonių paskiepyta 1514, pasyviausi – 75-79-erių (194 žmonės). Vaikų (12-15 metų) trečiadienį Lietuvoje paskiepyta 256.

Tarp didžiųjų (turinčių 100 tūkst. ir daugiau gyventojų) savivaldybių vakcinacijos aktyvumu pirmauja panevėžiečiai (65,7 proc.), nuo jų nedaug atsilieka ankstesni lyderiai – kauniečiai (64,9 proc.). Iki šiol nuo COVID-19 ligos pasiskiepijo 62,7 proc. Vilniaus miesto, 62,5 proc. Kauno rajono, 60,6 proc. Šiaulių, 53,5 proc. Klaipėdos bei 50,7 proc. Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų.

Pastaroji savivaldybė, kaip rodo šį ketvirtadienį skelbiami gyventojų vakcinavimo duomenys, yra tarp mažiausiai mokslu ir skiepų nauda tikinčių trijų Lietuvos savivaldybių. Šia prasme „lyderiauja“ Šalčininkų rajonas, iki šiol neištempiantis iki 40 proc., – šiame rajone kol kas paskiepyta 39,8 proc. gyventojų. Į nesektiną trejetuką patekęs ir Skuodo rajonas (paskiepyta 51,9 proc.).

Tačiau 70-ies procentų ribą jau senokai yra peržengusi gyventojų skaičiumi nedidelė Neringos miesto savivaldybė (95 proc.). Aukštu skiepijimosi rodikliu ir sąmoningu apsisprendimu saugoti save bei kitus nuo mirtinai pavojingos infekcijos pasižymi ir Akmenės r. (paskiepyta 87,8 proc. gyventojų) bei Alytaus r. (86,7 proc.) žmonės. Taip pat – Anykščių ir Ignalinos r. (po 74,8 proc.), Druskininkų ir Birštono (po 72,4 proc.), Molėtų r. (71,9 proc.), Jurbarko (71,7 proc.), Varėnos r. (71,6 proc.) bei Rokiškio r. (70,6 proc.) gyventojai.

Neringoje, savaime aišku, statistikos duomenimis, dabar yra didžiausia (98,5 proc.) galimai imunizuotų gyventojų dalis. Lietuvoje ji dar nesiekia 70 procentų, ir kaip šį ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas, – kol kas šalyje turime 67 proc. galimai imunizuotų piliečių.