Žinių radijui „valstiečių“ lyderis trečiadienį tvirtino, kad tyrime dėl parlamentarės Irinos Rozovos turėtų būti išnagrinėtas ir V. Pranckiečio atsakomybės klausimas, kai šis, prieš pusantrų metų gavęs parlamentarei nepalankią Valstybės saugumo departamento pažymą, apie tai neinformavo Seimo vadovybės ir visuomenės.

„Per mėnesį tai galima padaryti. Tad jei bus taip, jei opozicija pasakys, kad mes pasirengę tą klausimą svarstyti labai rimtai ir neblokuosime visais būdais sprendimų dėl Seimo pirmininko pasikeitimo, jei bus išvados to tyrimo neigiamos, tokiu atveju mes galime palaukti to tyrimo“, – teigė R. Karbauskis.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta Valstybės saugumo departamento pažyma apie parlamentarę. Dokumente rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Seimo pirmininkas stebėjosi, kodėl parlamentinis tyrimas inicijuojamas tik dabar, nes jis pats nurodė perduoti informaciją Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar prieš pusantrų metų.

Opozicija teigia, kad valdantieji planuojamą parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos bandys nukreipti į Seimo pirmininką.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas ragina trauktis V. Pranckietį iš pareigų, nes valdantieji sutarė šį postą perleisti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai. Parlamento vadovas pats atsistatydinti atsisako kaltindamas R. Karbauskį keršto siekiu.

„Valstiečiai“ yra surinkę parašus, reikalingus pradėti nepasitikėjimo procedūrą Seimo pirmininku, tačiau projekto neregistravo.

Norint Seimo pirmininką pašalinti iš pareigų dėl nepasitikėjimo reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

R. Karbauskis teigia, kad opozicijai nesutinkant palaikyti tyrimo, balsavimas gali būti surengtas dar rugsėjį.

LLRA-KŠS spaudimo dėl I. Rozovos nedaro

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minima Seimo narė I. Rozova niekaip nesusijusi su Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniška šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), sako „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Pasak jo, tai, kad ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais nuslėpusią LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausančią ir Rusų aljansui atstovaujančią I. Rozovą bandoma susieti su valdančiojoje koalicijoje esančia LLRA-KŠS yra tik opozicijos inspiruotas politinis veiksmas.

Bandymas Lenkų rinkimų akciją pritemti prie šio klausimo, Rozovos šiuo atveju, yra grynai politinis veiksmas ir jis ateina iš opozicijos.

Politikas tikina, LLRA-KŠS dėl I. Rozovos spaudimo „valstiečiams“, grasinant pasitraukti iš koalicijos, nedaro, nes, pasak jo, visi supranta, kad kiekvienas žmogus prisiima asmeninę atsakomybę.

„Bandymas Lenkų rinkimų akciją pritemti prie šio klausimo, Rozovos šiuo atveju, yra grynai politinis veiksmas ir jis ateina iš opozicijos. Šioje situacijoje klausimai, kurie kyla – būtent dėl opozicijos elgesio“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis, pridurdamas, kad galutinis sprendimas dėl apkaltos I. Rozovai bus padarytas atlikus tyrimą.

„Jei tyrimas duos rezultatą tokį, kad mes turime sudaryti specialią komisiją ir turime nagrinėti apkaltos klausimą, – taip ir bus padaryta. Užtikrintai galiu pasakyti, kad nei Lenkų rinkimų akcija, nei kas nors kitas neatsistos skersai kelio ir nesakys, kad mes išeinam, jeigu jūs tą darote. Visi suprantame, kad atsakomybė kiekvieno žmogaus yra asmeninė, o Lenkų rinkimų akcija su tais dalykais nieko bendro neturi“, – kalbėjo politikas.

„Manau, ar tai būtų Valstiečių žaliųjų sąjungos narė, ar Lenkų rinkimų akcijos – kiekviena partija supranta, kad turi labai atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus“, – apibendrino „valstiečiųׅ“ lyderis.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.

„Aišku, šitų rinkimų nelaimėjome, bet gavome daug daugiau mandatų. (...) Laikyti save pralaimėjusiais nematome prasmės“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose sakė R. Karbauskis.

Jo duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per sekmadienį vykusius savivaldos rinkimus gavo apie 230 mandatų savivaldybių tarybose – trečdaliu daugiau nei turi šiuo metu. Prieš savivaldos rinkimus R. Karbauskis prognozavo, kad partija laimės apie 300 mandatų.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šiemet partija iš viso surinko 11,4 proc. balsų, 2015-aisiais gavo 7 proc. balsų.

Aišku, šitų rinkimų nelaimėjome, bet gavome daug daugiau mandatų.

„Tikrai ženklus padidėjimas ir galvoju, kad kituose savivaldybių rinkimuose mes jau labai rimtai kibsime į atlapus tiems, kurie kol kas turi daugiau mandatų, bet mes labai stipriai priartėjome prie jų“, – sakė R. Karbauskis.

LVŽS pirmininko teigimu, „valstiečių“ balsus surinko įvairūs visuomeniniai komitetai. Juos R. Karbauskis vadino artimiausiais partneriais savivaldybėse.

„Akivaizdu, kad rinkimus laimėjo komitetai, ir mūsų daug balsų, kurie nacionaliniu mastu tikriausiai būtų atitekę Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, laimėjo komitetai, ypač miestuose“, – tvirtino R. Karbauskis.

VRK duomenimis, visuomeniniai komitetai bendrai surinko daugiausia rinkėjų balsų – beveik 27 procentus.

„Valstiečių“ vadovas atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą LVŽS turės atstovų didmiesčių tarybose – Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės, Palangos.

Partijos pirmininkas tvirtino skatinsiąs „valstiečius“ įvairiose savivaldybėse sudaryti kuo platesnes koalicijas.

LVŽS pirmasis vicepirmininkas europarlamentaras Bronis Ropė pabrėžė, kad per šiuos savivaldos rinkimus partija parodė geriausią rezultatą nepriklausomybės laikotarpiu.

Skaičiuodamas suklydo

„Valstiečių“ lyderis teigia suklydęs, kai deklaravo ambiciją „valstiečiams“ sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose laimėti daugiausiai mandatų į tarybas ir merus.

„Nemanau, kad mus už ką nors baudė, mes tiesiog norėjome laimėti, bet nelaimėjome. Suklysti galima, šiuo atveju aš skaičiuodamas suklydau, tačiau džiaugiuosi, kad rinkimuose turime labai daug mums artimų kolegų, kurie laimėjo. Tai yra komitetai, ir mes su jais dirbsime“, - sakė R. Karbauskis pirmadienį vykstančioje konferencijoje rinkimų rezultatams apžvelgti.

Pasak jo, tai, kad nebuvo pasiekti užsibrėžti rezultatai, susiję ir su tuo, kad ne visi „valstiečių“ kandidatai buvo stiprūs.

„Aš manau, kad kai kuriose savivaldybėse mūsų kandidatai nebuvo tokie stiprūs ir nepagerino savo rezultato. Tačiau žiūrint bendrą mandatų skaičių ir jų didėjimą - tai ženklus (partijos laimėtų mandatų. - ELTA) padidėjimas ir aš galvoju, kad jau kituose savivaldybių rinkimuose mes labai rimtai kibsime į atlapus“, - sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis prieš rinkimus teigė, kad „valstiečiai“ laimės daugiausiai savivaldos tarybos narių ir merų postų. Tačiau už „valstiečius“ daugiau tarybos narių mandatų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai (26,76 proc.), konservatoriai (16,03 proc.) ir socialdemokratai (13,26 proc.). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą surinko 11,14 proc. mandatų.

Per pirmąjį merų rinkimų turą išrinkti du LVŽS atstovai – Vytas Jareckas Biržų rajone ir Antanas Bezaras Šiaulių rajone. Į antrąjį turą pateko 11 šios partijos kandidatų.

„Pirmiausia, ką turėčiau padaryti, tai pabandyti sukurti socialinį bendrą klimatą tiek švietimo bendruomenėje, tiek apskritai visuomenėje ramesnį ir nedelsiant pradėti dialogą su suinteresuotomis šalimis, kaip įgyvendinti pokyčius, kurie reikalingi“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė A. Monkevičius.

Jis paskirtas neseniai nuslūgus įtampai pedagogų bendruomenėje ir pasibaigus daugiau nei mėnesį trukusiems mokytojų streikams dėl etatinio apmokėjimo ir didesnių algų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu vykdo aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, taip pat žada reformuoti pavaldžias ministerijai įstaigas, svarstoma atnaujinti ir bendrojo lavinimo ugdymo turinį.

Labai drastiškai keitėsi žemėlapis, keitėsi demografija, daug iššūkių, pati visuomenė keitėsi. Mano galva, galbūt laiku nebuvo pasižiūrėta, kad susiklostė tokia situacija.

Naujasis ministras teigė, kad Vyriausybės programoje numatyti uždaviniai švietimo srityje yra geri, bet juos reikėtų įgyvendinti „galbūt kitais metodais, kitais būdais“.

Tą patį jis kalbėjo ir apie aukštojo mokslo tinklo pertvarką, kurią anksčiau kritikavo dirbdamas Mykolo Romerio universiteto rektoriumi.

A. Monkevičius tvirtino, kad jos negalima įgyvendinti tik formaliai jungiant universitetus, reikia siekti ir geresnės aukštojo mokslo kokybės.

„Aš pasisakydamas už tikslus ir poreikį keisti sistemą, tobulinti ją, labai tai palaikau, bet manau, kad tai būtų galima daryti šiek tiek kitokiu stiliumi“, – kalbėjo ministras.

Specialistai fiksuoja, kad Lietuvoje yra daugiau nei 6 tūkst. pedagogų perteklius – per daug jų yra kaimiškose vietovėse, tačiau miestuose mokytojų trūksta.

A. Monkevičius pareiškė, kad mokytojai „dėl to nėra kalti“.

„Labai drastiškai keitėsi žemėlapis, keitėsi demografija, daug iššūkių, pati visuomenė keitėsi. Mano galva, galbūt laiku nebuvo pasižiūrėta, kad susiklostė tokia situacija“, – sakė naujasis ministras.

Jis užsiminė apie galimybes perkvalifikuoti pedagogus, tačiau pabrėžė, kad tai reikia daryti „išsaugant kiekvieno žmogaus vertę“.

A. Monkevičius jau yra buvęs švietimo ir mokslo ministru trijose vyriausybėse: 11-oje premjero Rolando Pakso vadovautoje 2000-2001 metais, 12-oje Algirdo Brazausko vadovautoje 2001-2004 metais ir 14-oje Gedimino Kirkilo vadovautoje 2006-2008 metais.

A. Brazausko vyriausybėje A. Monkevičius dirbo kartu su jį antradienį paskyrusia prezidente Dalia Grybauskaite – tuo metu šalies vadovė buvo finansų ministrė.

„Mes su finansų ministre Grybauskaite dažnai ir padiskutuodavome, ir pasiginčydavome, kaip skirstyti lėšas, įgyvendinti švietimo programas, bet mes buvome geri kolegos“, – prisiminė A. Monkevičius.

„(Šiandien – BNS) prezidentė labai taikliai (...) kai ką įžvelgė, apibūdino situaciją ir davė patarimus, kuriais aš pats tikiu“, – pridūrė jis.

A. Monkevičius Seime turėtų prisiekti antradienį.

Paskyrė prezidentė

Prezidentė antradienį paskyrė A. Monkevičių švietimo, mokslo ir sporto ministru, pranešė šalies vadovės patarėja.

Jis iki šiol ėjo Mykolo Romerio universiteto rektoriaus pareigas, o švietimo ministru yra dirbęs praeitame dešimtmetyje.

„Prezidentė jau pasirašė dekretą dėl A. Monkevičiaus skyrimo švietimo, mokslo ir sporto ministru“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė.

A. Monkevičius ministro pareigose pakeis prieš mėnesį atleistą Jurgitą Petrauskienę.

Jis paskirtas neseniai nuslūgus įtampai pedagogų bendruomenėje ir pasibaigus daugiau nei mėnesį trukusiems mokytojų streikams dėl etatinio apmokėjimo ir didesnių algų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu vykdo aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, taip pat žada reformuoti pavaldžias ministerijai įstaigas.

Prezidentės patarėja pabrėžė, kad pertvarkoms švietimo sistemoje reikalingas visos bendruomenės palaikymas.

„Prezidentė tikisi, kad naujam švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavyks rasti sutarimą dėl būtinų pertvarkų ir naujovių diegimo, o švietimo bendruomenė pati noriai pradės tas naujoves diegti“, – kalbėjo R. Kačkutė.

Valdantieji griauna kurtus mitus

Tai, kad valdantieji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovu pasiūlė jau tris kartus šias pareigas anksčiau ėjusį Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorių A. Monkevičių, paneigia „valstiečių“ kurtą mitą, kad pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje nebuvo nieko daroma, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

„Iš vienos pusės tai rodo gerą (A. Monkevičiaus. - ELTA) sistemos išmanymą, iš kitos pusės, savotiškai paneigia valdančiųjų tam tikrą mitą, kuris buvo kuriamas, kad per dvidešimt kelerius metus Lietuvoje nieko efektyvaus nebuvo daroma, niekur nevyko būtinos reformos. Jeigu yra žmogus pasitelkiamas jau iš ankstesnių vyriausybių, tai reiškia, kad yra ir pripažinimas, jog per tuos buvusių valdžių laikotarpius tikrai buvo daroma kažkas gerai“, - antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė.

Turi siekti sutarimo su švietimo bendruomene

M. Lingė sako, kad iš naujojo ministro būtų tikimasi švietimo reformos tęstinumo, tačiau esą būtina atsižvelgti į švietimo bendruomenės nuomonę.

„Be abejonės, turime sektorių, kuris buvo įaudrintas, kuris buvo pakankamai išbalansuotas, yra jautrus, daug problemų, daug rūpesčių keliantis. Savo laiku nesulaukęs efektyvių reformų, arba kaip tik nuolatinėse reformose begyvenantis sektorius. Tai turi būti įvertintos reformų vykdymo pasekmės, pamokos. Ir esminis pokytis pačiame procese turi būti, kad tos reformos nebūtų nuleidžiamos iš viršaus, priimamos, o kad būtų daugiau tariamasi, kad jos būtų daugiau išdiskutuotos. Reikia sutarimo su tomis bendruomenėmis, kuriose jos įgyvendinamos“, - antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Lingė.

Pasak prezidentės vyriausiojo patarėjo vidaus politikai, reformuoti švietimo sektoriuje tikrai yra ką. Esą reformos laukia aukštojo mokslo sektorius: „Reikia nepamiršti pagrindinio kriterijaus - orientacijos į kokybę, tai pagrindinis dalykas, o ne pagrindinis orientavimasis į pastatų pardavimo klausimus, kaip matėme ir stebėjome. Tikrai ne tas turi būti aukštajame moksle svarbiausia.„

Pasak M. Linkės, taip pat neturi būti pamirštas mokytojų darbo sąlygų gerinimas, mokytojų rengimo problemos, jų motyvacijos skatinimas. „Iš tikrųjų turbūt yra pats svarbiausias visų reformų vykdymo kriterijus - nuoseklumas, kad būtų daroma ne radikaliais būdais, bet kuo daugiau susikalbėjimo tarp įvairių švietimo segmentų“, - akcentavo jis.

„Iniciatyva išeina iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, ji gali būti. Bet įprasta praktika kalbant apie Europos Sąjungos teisės perkėlimą, tai visada būdavo per Vyriausybės institucijas. Tad ir šiuo atvejų gal (taip – BNS) būtų geriau“, – LRT radijui antradienį sakė S. Skvernelis.

Jis tikino, kad Audovizualinės žiniasklaidos direktyvos normos į Lietuvos teisės aktus turėtų būti perkeliamos šių normų neplečiant ir nesudarant galimybių interpretacijoms.

S. Skvernelis sako, kad penktadienį per Seimo plenarinį posėdį tikisi išgirsti argumentus, kodėl teikiamos būtent tokios pataisos. Jas inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija, o registravo Seimo Kultūros komiteto nariai.

Žiniasklaidos misija yra kritikuoti, rodyti trūkumus, o kritikuojamiesiems – tikslas tuos trūkumus ištaisyti arba į kritiką atsakyti. Tai verčia pasitempti. Kritika, be abejo, privalo būti neišvengiama  – taip buvo visada, neabejotinai taip ir bus.

„Žiniasklaidos misija yra kritikuoti, rodyti trūkumus, o kritikuojamiesiems – tikslas tuos trūkumus ištaisyti arba į kritiką atsakyti. Tai verčia pasitempti. Kritika, be abejo, privalo būti neišvengiama  – taip buvo visada, neabejotinai taip ir bus“, – teigė premjeras.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos inicijuotomis pataisomis visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Projektas susilaukė žiniasklaidos ekspertų kritikos, kad dėl formuluočių neapibrėžtumo valstybės institucijos būtų apsaugotos nuo bet kokios kritikos ir tai prieštarautų demokratinėms laisvėms.

Kultūros komiteto siūlomi draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

Opoziciniai konservatoriai savo ruožtu parengė kitą pataisų variantą, pagal kurį būtų draudžiama kitų valstybių Lietuvą menkinanti dezinformacija.

Prezidentūra: pataisos gali nuvesti į neregėtas pievas

Sunku neįžiūrėti tendencijų, kuriomis politikai siekia riboti žiniasklaidą, tvirtina Prezidentūra. Komentuodamas kritikos sulaukusias Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) inicijuotas ir Seimo Kultūros komiteto įgyvendinti siūlomas pataisas dėl draudžiamos skelbti informacijos, prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė teigia, kad kuriamas precedentas gali nuvesti į „neregėtas pievas“.

„Tendencijų būtų sunku neįžiūrėti, susidaro nebe pirmas atvejis, kai siekiama vienaip ar kitaip, vienomis ar kitomis priemonėmis riboti žiniasklaidos teises (...). Žiūrint į visumą, norisi tiesiog prisiminti tai, nuo ko viskas prasidėjo. Pats pirmasis prezidentės vetuotas įstatymas šios Seimo daugumos taip pat buvo susijęs su žiniasklaida. Buvo vetuotos Civilinio kodekso pataisos 2016 metų pabaigoje, kuriomis siekta palengvinti persekiojimą už politikų įžeidimą“, - „Žinių radijui“ kalbėjo prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Komentuojant penkių Seimo Kultūros komiteto narių įregistruotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, skatinančią nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą Lietuvos valstybe bei jos institucijomis, M. Lingė teigė, kad vėl grįžtama prie to paties.

„Mes girdime panašius atvejus. Apsisuko ratas, praėjo porą metų ir grįžtame prie to paties klausimo, tik pasiimame kitus įrankius“, - teigė jis. Prezidentės patarėjo nuomone, prisidengiant Europos teisės normomis tiesiog siekiama per plačiai apibrėžti veiksmus, dėl kurių vėliau būtų taikomos sankcijos.

„Žinote, kai nevaržoma fantazija ir interpretacijos, įsijungusi laisvė gali tikrai nuvesti į neregėtas pievas“, - pabrėžė M. Lingė. Jo nuomone, siūlomos pataisos kiekvieną pareikštą nepasitenkinimą, nepasitikėjimą ar kritiką valdžiai leis traktuoti kaip įstatymo pažeidimą.

Į tai atsižvelgdamas M. Lingė ragino Seimo narius daugiau konsultuotis su žiniasklaida ir ekspertais bei nepriimti įstatymų, kurie varžytų visuomenės saviraiškos laisvę.

Seimo teisininkai: pataisos ribotų kritikos galimybę

Seimo Kultūros komiteto registruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl draudžiamos skelbti informacijos ribotų objektyvios kritikos galimybę, teigia Seimo teisininkai.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pažymima, kad įstatyme įrašius komiteto siūlomą formuluotę „iš esmės bet kokia kritika, išsakyta Lietuvos valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, galėtų būti vertinama kaip informacija skatinanti nepasitikėjimą“.

„Tokiu būdu galimai nepagrįstai būtų ribojama objektyvios kritikos galimybė“, – sako Seimo teisininkai.

„Prezidentė skubos tvarka teikia Seimui įstatymų pataisas, kurios supaprastins švietimo reformos įgyvendinimą ir sumažins galimybes manipuliuoti etatiniu darbo apmokėjimu“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.

Šalies vadovė ketvirtadienį susitiko su profsąjungų atstovais, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriu Tomu Daukantu, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša, švietimo ekspertais.

Šis susitikimas vyko tęsiantis mokytojų streikams dėl rugsėjį įvestos etatinės sistemos ir didesnių algų.

R. Kačkutė BNS teigė, kad pataisos palengvins etatinį apmokėjimą ir padarys sistemą suprantamesnę.

„Siūlome iš taip vadinamų trijų dabar esamų kišenių palikti tiktai dvi. Viena būtų susijusi su tiesioginiu ugdymo procesu – pamokų vedimu, pasirengimu pamokoms, vertinimu darbų, vadovavimu klasei, o kitą kišenę sudarytų darbas bendruomenei ir profesinis tobulėjimas“, – sakė patarėja.

Padėtis mokyklose turi būti stabilizuota, ugdymo procesas atnaujintas, pagarba mokytojams atkurta, o eksperimentavimas vaikų ateitimi – baigtas.

„Dabar kyla labai daug įtampų, kas yra tas (...) darbas su bendruomene ir profesinis tobulėjimas. Siūlome, kad visus šiuos nuostatus patvirtintų Švietimo ir mokslo ministerija, bet ne pati, o bendradarbiaudama su švietimo bendruomene, atgaivinant Švietimo tarybą“, – pridūrė ji.

Prezidentės patarėjos teigimu, taip pat bus siūloma Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti rekomendacijas, kaip sudaryti pedagogų darbo grafiką, o tai užvertų galimybę diskriminuoti atskirus mokytojus.

„Pasak prezidentės, šimtmečio reforma negali virsti šimtmečio chaosu. Padėtis mokyklose turi būti stabilizuota, ugdymo procesas atnaujintas, pagarba mokytojams atkurta, o eksperimentavimas vaikų ateitimi – baigtas“, – kalbėjo R. Kačkutė.

Švietimo ir mokslo ministerija žadėjo iki metų pabaigos registruoti pataisas dėl etatinio apmokėjimo sistemos taisymo.

Ministerijos kancleris Tomas Daukantas teigė, kad šalies vadovės pataisos „paskubina visus įvykius“ ir suteikia naujų garantijų mokytojams.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Teigiamai įvertino prezidentės tarpininkavimą

Po susitikimo su prezidente pedagogų streiką organizuojančios profsąjungos lyderis A. Navickas gyrė Prezidentūros darbą išvedant konfliktuojančias puses iš susidariusios aklavietės.

Tačiau po ketvirtadienį vykusio švietimo profsąjungų atstovų ir ekspertų susitikimo su šalies vadove A. Navickas teigė kol kas nematantis geranoriškumo ir pastangų iš Vyriausybės pusės.

„Mes esame ministerijoje, o nevyksta jokios derybos, tai mums atrodo labai keista. Streikas vyksta, o noro išspręsti priežastis, dėl ko vyksta streikas, iš Vyriausybės pastangų nematome“, - kalbėjo A. Navickas. Jis kritiškai įvertino ir premjero Sauliaus Skvernelio trečiadienį deklaruotą pasiūlymą sudaryti komisiją, kurioje būtų sprendžiamas visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimo klausimas. Pasak jo, premjero raginimas derėtis visoms profesinėms sąjungoms iš karto yra noras supriešinti viešojo sektoriaus darbuotojus.

Mes esame ministerijoje, o nevyksta jokios derybos, tai mums atrodo labai keista. Streikas vyksta, o noro išspręsti priežastis, dėl ko vyksta streikas, iš Vyriausybės pastangų nematome.

„Mes tikrai pritariame ir kitų sričių norams spręsti problemas, ir jie tą tikrai gali daryti, bet aš nemanau, kad tai reikėtų daryti Švietimo ministerijoje. Kiekviena šaka ar sritis turėtų namų darbus daryti savose ministerijose“, - kalbėjo A. Navickas.

Tuo tarpu D. Grybauskaitės vaidmenį dalyvaujant Vyriausybės ir streikuojančių mokytojų konflikte A. Navickas įvertino teigiamai. Anot jo, D. Grybauskaitės dalyvavimas užsitęsusiame ginče yra rimta pagalba išeinant iš aklavietės.

„Suprantant tai, kad darbdavys yra Vyriausybė, ir Prezidentūra labai aiškiai pasakė, kad neturi galių ir neturi atstovauti darbdaviui, tai mes džiaugiamės ir matome Prezidentūrą kaip moderatorių, tarpininką išeiti iš šios aklavietės. Tuo labai džiaugiamės“, - pabrėžė streikuojančių pedagogų lyderis.

A. Navickas teigė, kad su prezidente neaptarė, kas galėtų pakeisti atleidžiamą ministrę Jurgitą Petrauskienę. Pasak jo, tai padaryti yra valdančiųjų prerogatyva. A. Navickas pabrėžė, kad kol kas D. Grybauskaitė užsiminė tik apie J. Petrauskienę laikinai pavaduosiantį ministrą.

„Prezidentė informavo, kad laikinai švietimo ministrą pavaduos Rokas Masiulis“, - teigė jis.

Galiausiai A. Navickas perdavė Vyriausybei skirtą Prezidentūros raginimą nelaukti, kol bus surastas naujas švietimo ministras. Jis ragino ministeriją ir Vyriausybę pradėti realias derybas.

„Prezidentūra ragina Švietimo ir mokslo ministeriją nelaukti ministrų. Juk yra komanda, kuri gali dirbti, ir mes galime toliau judėti ir su poįstatyminiais aktais, tuo labiau, kad mes vis dar esame ministerijoje ir galime kalbėtis“, - apibendrino A. Navickas.

ELTA primena, kad neterminuotas švietimo darbuotojų streikas prasidėjo pirmadienį, lapkričio 12 dieną, 5 mokyklų pedagogų streiku.

Ypatingos skubos tvarka teikia pataisas

Prezidentė Seimui ypatingos skubos tvarka pateikė įstatymų pataisas, turinčias palengvinti etatinio apmokėjimo įgyvendinimą, pranešė Prezidentūra.

Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos siūlo paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, pagal kurią nustatomos dvi mokytojų veiklos kategorijos – viena, susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su vadovavimu klasei, veikla mokyklos bendruomenėje ir paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.

Pasak Prezidentūros pranešimo, šios pataisos sudarys sąlygas lengviau taikyti etatinį apmokėjimą, „neleis manipuliuoti mokytojų darbo užmokesčiu ir mažins atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų“. Pagal jas, Švietimo ir mokslo ministerija turės patvirtinti darbo grafiko sudarymo taisykles.

Pataisos registruotos po šalies vadovės susitikimo su švietimo profesinių sąjungų atstovais ir švietimo ekspertais.

Tačiau iš didžiųjų Vakarų valstybių lyderių panašių kalbų iki šiol negirdėti. Nėra ir užuominų apie konkrečius įrankius, kuriais būtų tramdoma geopolitinę sumaištį regione ir pasaulyje nešanti Kremliaus politika.

Vakarai vengia veltis

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako nesitikįs, kad artimiausiu metu išgirsime apie tokias priemones. Jo teigimu, nors tokių priemonių padėti Ukrainai ir atgrasyti Rusiją yra daugybė, vargu ar artimiausiu metu sulauksime naujų sankcijų dėl tarptautinę teisę paminančių Maskvos veiksmų.

Analitiko manymu, toks pasyvumas rodo, kad Vakarai, nepaisant Rusijos vykdomos agresijos Gruzijoje, Ukrainoje ir cheminių atakų NATO priklausančioje Didžiojoje Britanijoje, tiesiog vengia veltis į aštresnę konfrontaciją su demokratines vertybes ir tarptautinę teisę paminančiu režimu.

„Vakarai nebėra pasiryžę konfrontacijai. Nepaisant to, kad jie yra nuolat Rusijos puolami įvairiausiomis formomis, Vakarai tam tiesiog nėra pasiryžę. Tuo tarpu Rusija demonstruoja, kad yra pasiryžusi ir tokiu būdu šantažuoja Vakarus“, - pabrėžė M. Laurinavičius.

Vakarai nebėra pasiryžę konfrontacijai. Nepaisant to, kad jie yra nuolat Rusijos puolami įvairiausiomis formomis, Vakarai tam tiesiog nėra pasiryžę.

Anot jo, ne tik Rusijos turima karinė galia bei branduolinių ginklų arsenalas, tačiau ir Vakarų politinio ryžto stoka Kremliui atriša rankas destruktyviai elgsenai.

„Daugelis klausimų yra ne apie juos, o apie mus. Mūsų bankininkai padeda jiems plauti pinigus, mūsų nekilnojamojo turto atstovai padeda jiems pirktis namus mūsų sostinėse, mūsų teisininkai padeda jiems įregistruoti bendroves ir pirkti pilietybes. Visa tai yra didelė egzistuojančios problemos dalis“, - Eltai kalbėjo M. Laurinavičius.

Eksperto teigimu, pradžiai pakaktų, kad Vakarai, reaguojant į Rusijos agresiją, bent užsimintų apie galimas sankcijas ar kitokio pobūdžio veiksmus.

„Atsakas galėtų būti vien pasakymas, kad dėl šios agresijos Vakarai svarsto naujas sankcijas ar kitokio pobūdžio reakcijos priemones. Tačiau to nėra ir nė iš vienos valstybės to negirdėjome. Vien pasakymas, kad yra svarstoma konkreti galimybė, skirtingai nuo dabartinių pabarimų, gali turėti bent jau kažkokios reikšmės“, - kalbėjo M. Laurinavičius. Visgi jis neatmetė galimybės, kad ilgainiui JAV subręs naujoms sankcijoms, tačiau, pasak analitiko, tam tikriausiai bus visas kompleksas priežasčių.

Nepaisant to, kad Ukrainos lyderiai kalba apie Rusijoje brandinamus planus organizuoti dar vieną intervenciją, M. Laurinavičiaus manymu, tai yra mažai tikėtina. Analitiko manymu, Kremliaus agresija Kerčėje neturėtų išvirsti į atvirą Rusijos ir Ukrainos konfliktą. L. Laurinavičius aiškino, kad Rusija greičiausiai ir toliau sieks tiesiog destabilizuoti padėtį šalies viduje.

„Pagrindinės pajėgos bus mestos būtent į nematomą destabilizacijos karą ir provokacijų organizavimą. Kitaip tariant, jiems dabar svarbiausia ne tai, kas vyksta Donbase, o pirmiausia, kaip klostysis prezidento ir Rados rinkimai. Reikia suprasti, kad Rusija, priešingai nei kitos valstybės, nedaro skirtumo tarp taikos ir karo. Jiems viskas yra karas. Tad, aš manau, kad Rusija ir toliau naudos hibridines priemones“, - kalbėjo ekspertas.

Kita priežastis, kodėl, M. Laurinavičiaus manymu, Maskva nesiryš veltis į platesnio masto konfliktą, yra kariniu lygmeniu sustiprėjusi Ukraina.

„Nors Rusijos karinė galia ir yra didesnė, tačiau dabartinės Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau tikrai nebėra tos būklės, kokios buvo 2014 metais. Todėl šiuo metu Rusijai būtų labai sudėtinga įsivelti į didelio masto konfliktą. Rusijos režimas prie viso savo nežmoniškumo ir agresyvumo yra pakankamai racionalus“, - apibendrino analitikas.

ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos sprendimui nuo trečiadienio šalies pasienio teritorijose įvesti karo padėtį. Planuojama, kad ji turėtų galioti 30 dienų. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.

Paragino NATO sustiprinti buvimą Juodojoje jūroje

Rusijai apšaudžius ir užėmus tris Ukrainos karinius laivus Kerčės sąsiauryje netoli Krymo, du Lietuvos Seimo komitetai pasmerkė Maskvos veiksmus ir paragino NATO sustiprinti buvimą Juodojoje jūroje.

Pareiškimą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą antradienį paskelbė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Juozas Bernatonis bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas.

Pareiškimo tekstą URK narys Emanuelis Zingeris Seime įteikė Ukrainos ambasadoriui Volodymyrui Jacenkivskiui.

Dokumente Rusija raginama nedelsiant nutraukti provokacinius veiksmus prieš Ukrainą, grąžinti areštuotus laivus, išlaisvinti sulaikytus jūreivius ir kompensuoti nuostolius, taip pat užtikrinti laisvą Ukrainos laivų pateikimą į šalies uostus Azovo jūroje, kaip numato tarptautinė teisė.

„Komitetai kviečia NATO sustiprinti savo buvimą Juodojoje jūroje, kreipiasi į Europos Sąjungos valstybes nares, ES institucijas ir ragina išplėsti politines ir ekonomines sankcijas Rusijos Federacijai, taikomas dėl jos agresijos prieš suverenią Ukrainos valstybę“, – nurodoma pareiškime.

Kremlius net nenumato įgyvendinti Minsko susitarimų, po truputį Minsko susitarimai jau kelia abejonių, ar jie dar gyvi po to, kai Kremlius įvykdė ir rinkimus, ir šią ataką.

Ukrainos ambasadorius padėkojo už Lietuvos paramą ir teigė, kad Seime visuomet jaučiasi kaip draugų namuose.

Paklaustas, kokios paramos dabar labiausiai Kijevui reikėtų, ambasadorius akcentavo Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo parengtą vadinamąjį Maršalo planą Ukrainai.

„Tai labai svarbi iniciatyva ir labai svarbi tema, tai pagalba, kuri labai vertinga, nes tai ne tik kupinas idėjų dokumentas, bet jame yra ir daug atsakymų, kurių mes ieškome, norėdami atlikti namų darbus, kas nėra lengva, ypač dabartinėmis aplinkybėmis“, – per spaudos konferenciją sakė V. Jacenkivskis.

„Mes žiūrime į tą planą, kaip gerai padarytus Lietuvos namų darbus, ir lietuviai, padėdami mums įgyvendinti tai, kas parašyta dokumente, ne tik pasako, ką mes turime padaryti, bet ir kokių klaidų išvengti, atliekant reformas. Tai labai svarbu, tai tikroji strateginė partnerystė“, – tvirtino diplomatas.

Europos Sąjungos finansinės paramos Ukrainai idėją, neformaliai pavadintą Maršalo planu, A. Kubilius iškėlė pernai.

Antradienį per spaudos konferenciją Seime E. Zingeris taip pat pabrėžė, kad dabar paaiškėjo tikrieji Rusijos kėslai, statant tiltą per Kerčės sąsiaurį. Jo teigimu, Rusija siekia užgrobti Azovo jūrą.

„Bandymas uždaryti sąsiaurį arba leisti ir neleisti (plaukti laivams – BNS) yra tikroji taktika, dėl ko šitas tiltas ir buvo pastatytas. Matome naują, nepridengtą jokiai žaliais žmogeliukais okupacijos ir agresijos prieš Ukrainos etapą“, – sakė E. Zingeris.

Anot jo, Kremliaus veiksmai jau verčia abejoti ir Minsko susitarimu.

„Kremlius net nenumato įgyvendinti Minsko susitarimų, po truputį Minsko susitarimai jau kelia abejonių, ar jie dar gyvi po to, kai Kremlius įvykdė ir rinkimus, ir šią ataką“, – teigė parlamentaras.

Rusija sekmadienio vakarą apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos laivus, motyvuodama, kad šie pažeidė šalies teritorinius vandenis, ir galiausiai juos užėmė.

Kijevas atkerta, kad Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, laikoma bendro naudojimo pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti.

Anot Ukrainos, per incidentą sužeisti šeši jos kariai.

„Lietuva ragina Rusijos Federaciją nedelsiant nutraukti agresyvius veiksmus prieš Ukrainą, paleisti sulaikytus Ukrainos laivus ir jų įgulas bei atkurti netrikdomą navigaciją Azovo jūroje“, – rašoma ministerijos pareiškime.

Anot jos, Rusijos veiksmai sulaikant ukrainiečių laivus buvo neteisėti.

Ministerija rusų veiksmus pavadino provokaciniais ir teigė, kad jie „pažeidžia Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą, esminius tarptautinės teisės principus ir negali būti kvalifikuojami kitaip negu atviros karinės agresijos aktas prieš Ukrainą“.

„Kviečiame tarptautinę bendruomenę griežtai pasmerkti nepateisinamus Rusijos veiksmus ir imtis visų priemonių, kad jie būtų nedelsiant nutraukti“, – pareiškė URM.

Rusija sekmadienio vakarą apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos laivus, motyvuodama, kad šie pažeidė šalies teritorinius vandenis, ir galiausiai juos užėmė.

Kijevas atkerta, jog Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, laikoma bendro naudojimo pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti.

L. Linkevičius pažadėjo paramą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį kalbėjosi telefonu su Ukrainos kolega Pavlo Klimkinu ir pažadėjo Kijevui Lietuvos paramą po to, kai Rusija užėmė tris ukrainiečių karo laivus Kerčės sąsiauryje.

„Pasikalbėjau telefonu su Ukrainos kolega Pavlo Klimkinu. Po Rusijos atakos prieš Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje dar kartą patvirtinau jam tvirtą Lietuvos solidarumą“, – tviteryje parašė L. Linkevičius.

„Tarptautinė bendruomenė turi pateikti tvirtą atsakymą į tokį nepriimtiną ir provokuojantį elgesį“, – pridūrė jis.

Rusija sekmadienio vakarą apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos laivus, motyvuodama, kad šie pažeidė šalies teritorinius vandenis, ir galiausiai juos užėmė.

Kijevas atkerta, kad Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, laikoma bendro naudojimo pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti.

Anot Ukrainos, per incidentą sužeisti šeši jos kariai.

Seime – siūlymas įvesti sankcijas

Reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu, Seimui teikiama rezoliucija, kurioje parlamentas raginamas kreiptis į tarptautines institucijas, kad šios imtųsi visų priemonių, jog Maskva nutrauktų Azovo jūros militarizaciją, laikytųsi branduolinio ginklo neplatinimo sutarties bei imtų vykdyti Minsko susitarimus. Konservatoriai taip pat siūlo, reaguojant į 2018 m. lapkričio 25 d. incidentą Kerčės sąsiauryje, įvesti papildomas sankcijas asmenims, atsakingiems už šį agresijos aktą.

Rezoliuciją teikia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Andrius Kubilius.

Siūlomu dokumentu Seimas kviečiamas kreiptis į Europos Sąjungos ir NATO šalis nares, taip pat į ESBO, Europos Tarybą ir Jungtines Tautas.

TS-LKD lyderis G. Landsbergis teigia matantis ir branduolinio ginklo dislokavimo Kryme pavojų.

„Nerimą kelia ir signalai, kad Rusijos neteisėtai aneksuotame Kryme gali būti siekiama atnaujinti branduolinio ginklo saugojimo infrastruktūrą, o tai reiškia, kad gali būti ruošiamasi branduolinio ginklo dislokavimui neteisėtai aneksuotoje Ukrainos teritorijoje“, - pažymėjo G. Landsbergis.

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, Lietuva tvirtai ir nuosekliai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą tarptautinės bendruomenės pripažįstamų sienų ribose, taip pat Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos kryptį, griežtai smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos.

„Rusijos Federacijos vykdoma Azovo jūros militarizacija turi būti nedelsiant nutraukta, o vakar dienos įvykiai vertintini kaip tolimesnė Rusijos agresija prieš Ukrainą, kelianti grėsmę platesniam regionui“, - pažymi Seimo narė.

Rezoliucija teikiama reaguojant į lapkričio 25 d. incidentą, kai Ukrainos karinio laivyno laivai, plaukiantys iš Odesos į Mariupolį, buvo taranuoti ir nepraleisti pro Kerčės sąsiaurį, nors buvo iš anksto informavę Rusijos Federaciją apie savo maršrutą, o jiems apsisukus ir grįžtant atgal į Odesos jūrų uostą, buvo Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno bei pasienio apsaugos tarnybos laivų apšaudyti ir sulaikyti neutraliuose vandenyse. Dėl šios atakos buvo sužeisti šeši Ukrainos įgulos nariai.

Rusijos Federacija jau kurį laiką savivaliauja, neteisėtai vykdydama sustiprintą civilių krovininių laivų, siekiančių per Kerčės sąsiaurį patekti į Ukrainos uostus Azovo jūroje, patikrą, o pasinaudojusi pastaruoju incidentu, visiškai užblokavo tokių laivų judėjimą. Tuo tarpu Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgumai Azovo jūroje stiprinami.

„Sieksiu, kad Lietuvos teritorijoje būtų įsteigta JAV karinė bazė – nuolat dislokuotas JAV karinių pajėgų kontingentas“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtose konservatoriaus V. Ušacko rinkimų programinėse gairėse.

Spaudos konferencijoje jis teigė, kad sprendimas galėtų būti priimtas Lietuvai prisidedant prie Lenkijos iniciatyvos kviestis JAV karius nuolatiniam buvimui.

„Mes turėtume paremti (Lenkijos prezidento Andrzejaus) Dudos iniciatyvą siūlant JAV karius dislokuoti Lenkijoje, bet taip pat siekti karių dislokacijos ir Lietuvos teritorijoje. Aš siekčiau kaip galimo didesnio, aiškesnio ir ryškesnio JAV karių buvimo Lietuvos teritorijoje“, – žurnalistams sakė V. Ušackas.

Jis sakė pasigedęs iš dabartinių Lietuvos vadovų paramos Lenkijos iniciatyvai.

Aš siekčiau kaip galimo didesnio, aiškesnio ir ryškesnio JAV karių buvimo Lietuvos teritorijoje.

V. Ušacko teigimu, šiandieninės Rusijos veiksmai, griaunantys tarptautine teise grįstą Europos saugumo architektūrą, kelia grėsmę Lietuvos saugumui ir nėra prielaidų tikėtis, kad santykiai artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti.

Stiprinant gynybą, jis siūlo užsibrėžti, kad Lietuvos gynybos finansavimas jau 2024 metais pasiektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Valstybės gynimo taryba ir dauguma parlamentinių partijų yra numatę, kad šis rodiklis būtų pasiektas 2030 metais.

Anot kandidato, Lietuva privalo susigrąžinti regiono lyderystės vaidmenį, siekti iš esmės kokybiškai atnaujinti Rytų partnerystės programą, kurioje dalyvauja Ukraina, Gruzija ir Moldova.

Santykiuose su Lenkija jis žadėjo siekti grąžinti strateginės partnerystės dvasią ir turinį. Kandidato teigimu, Baltijos ir Šiaurės valstybės turėtų dar labiau siekti išvien daryti įtaką sprendimų formavimui tarptautinėse organizacijose. Anot V. Ušacko, Lietuva turi remti „nepriklausomą, savarankišką ir vakarietiškas vertybes palaikančią Baltarusijos valstybę, kartu dvišaliuose santykiuose nuolat gindami Lietuvos nacionalinį interesą“.

V. Ušacko teigimu, Lietuva „privalo būti Europos Sąjungos integracijos procesų branduolyje“ ir prisidėti prie bendrų ES gynybos pajėgumų kūrimo. Kartu jis teigė, kad ES mato kaip tautų sąjungą, kur valstybės pačios apsprendžia integracijos gylį ir apimtį.

Tapęs prezidentu, jis žada aktyviau vykdyti ekonominę diplomatiją, skatinti investicijų pritraukimą ir prekybą.

V. Ušackas su Seimo nare Ingrida Šimonyte varžosi dėl Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų nominacijos Lietuvos prezidento rinkimuose.

Konservatoriai kandidatą atviruose rinkimuose žada išsirinkti lapkričio 3-4 dienomis. V. Ušackas prašo partijos vadovybės sudaryti galimybę rinkimuose dalyvauti ir užsienio piliečiams, o iki to laiko rinkimus nukelti.

V. Ušackas ketvirtadienį sakė, partijos štabo atstovai jo komandą informavo, kad tokia galimybė yra svarstoma.

V. Ušackas: TS-LKD nėra tik Landsbergių partija

Prezidento posto siekiantis diplomatas Vygaudas Ušackas nesureikšmina, kad Vytautas Landsbergis ir kiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) lyderiai išsakė paramą taip pat aukščiausio posto siekiančiai Seimo narei Ingridai Šimonytei. Politikas teigia nesibaiminąs, kad partijos garbės pirmininkas užduos toną partiečiams, kurie pirminiuose rinkimuose spręs, kas prezidento rinkimuose turėtų atstovauti TS-LKD.

„Aš labai gerbiu profesorių Landsbergį, su juo teko daug dirbti, ir tuo didžiuojuosi. Bet partija nėra Landsbergių šeimos partija, su visa pagarba jiems. Taip, profesorius, Austėja jau išreiškė paramą Ingridai Šimonytei, man belieka tikėtis, kad Gabrielius mane remia“, - ketvirtadienį, pristatęs savo užsienio politikos ir valstybės saugumo viziją, aiškino V. Ušackas. Anot jo, Lietuvos žmonės yra laisvi pasirinkti geriausią kandidatą.

„Aš manau, kad Lietuvos žmonės yra laisvi: ir partiečiai, ir ne partijos nariai, kurie susidarys savo nuomonę vertinant kandidatų kompetenciją, vertinant jų lyderystės įgūdžius tarptautinėje politikoje ir vertinant jų viziją. Todėl aš šito nesureikšminčiau“, - apibendrino V. Ušackas.

ELTA primena, kad prezidento posto siekiančio V. Ušacko pirmiausia laukia akistata su taip pat prezidentės posto siekti apsisprendusia I. Šimonyte. Abu politikai TS-LKD rengiamuose pirminiuose rinkimuose varžysis dėl partijos palaikymo. Pastarajai palaikymą reiškia įtakingi TS-LKD nariai, tarp kurių Vytautas Landsbergis ir Andrius Kubilius.

D. Grybauskaitę mato EK vadovės poste

Diplomatas V. Ušackas ragina sutelkti Lietuvos diplomatines pastangas, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė taptų naująja Europos Komisijos (EK) pirmininke.

Ketvirtadienį pristatytoje užsienio politikos ir valstybės saugumo vizijoje aukščiausio valstybės posto siekiantis V. Ušackas savo prezidentinėje strategijoje rado vietos ir D. Grybauskaitei. Pasak jo, dabartinė Lietuvos vadovė, tapusi Europos Komijos pirmininke, galėtų prisidėti įgyvendinant jo programoje deklaruotus siekius - inicijuoti Briuselio ir Ukrainos bei Sakartvelo derybų pradžią dėl narystės ES.

„Manau, kad viena iš kandidatų į Europos Komisijos prezidentus - mums gerai žinoma prezidentė Dalia Grybauskaitė - tai galėtų puikiai atlikti. Todėl mūsų diplomatinės lobistinės pastangos turėtų būti nukreiptos, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, baigusi prezidento kadenciją, galėtų užimti svarbiausią postą Europos Komisijoje“, - kalbėjo V. Ušackas.

Politikas siūlė suteikti naują kvėpavimą Rytų partnerystei ir ragino aktyvuoti diplomatinį Lietuvos lobizmą, siekiant strateginių tikslų.

„Manau, kad labai svarbu išnaudoti laikotarpį, nuo šiandien iki kitų metų vasaros, kai bus formuojama nauja Europos Komisija, ir kad tas žmogus, kuris pakeis Europos Komisijos prezidentą Jeaną Claude'ą Junckerį, turėtų ambiciją - pritartų mūsų nacionaliniams interesams ir sutelktų ES narių sutarimą pradėti derybas (su Ukraina ir Sakartvelu dėl narystės ES. - ELTA)“, - aiškino diplomatas.