-
S. Skvernelis: jei reikės, viruso tyrimus atliks ir privačios laboratorijos
„Aš, kiek žinau, su jomis yra kalbamasi. Yra numatytos alternatyvios ar papildomos vietos, kada tik pilnai esančios licencijuotos laboratorijos pasieks savo piką ir bus didesnis poreikis, tada būtinai, be abejo, turėsim įjunginėti“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, jei reikės, ilgos laboratorijų licencijavimo procedūros bus sutrumpintos.
„Licencijavimas – būtinas, bet procedūras, ką dabar matome ir kitose srityse, kur buvo mūsų biurokratinė sistema, reikalaujanti atlikti per mėnesį, per tris mėnesius, kada reikia paspaudus, sutrenkus per stalą – o trinkteli ne kažkoks aukštas valdininkas, o pati situacija – galima padaryti per parą–dvi, per valandą“, – kalbėjo premjeras.
Kaip teigė S. Skvernelis, svarbiausia, kad „tos laboratorijos būtų patikimos ir atitiktų reikalavimus“.
„Nėra net kalbos kažkokios apie taupymą, nesumokėjimą, neturėjimą lėšų sumokėti“, – sakė premjeras.
Ketvirtadienį Vilniaus Remigijus Šimašius teigė, kad šiuo metu tyrimai vilniečiams vėluoja apie tris dienas. Jis ragino leisti išnaudoti daugiau laboratorijų tyrimams iš Vilniaus, įskaitant ir privačias.
Mėginių, pasak savivaldybės vadovo, galėtų būti imama gerokai daugiau, tačiau net ir paimtieji dabar laukia tyrimų laboratorijoje tris dienas.
Nėra net kalbos kažkokios apie taupymą, nesumokėjimą, neturėjimą lėšų sumokėti.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas sako, jog visi tyrimai dėl koronaviruso atliekami laiku, o ilgiau palaukti gali tekti dėl to, kad ruošiamas atsakymas.
Jo teigimu, esami pajėgumai leidžia ištirti 1,5 tūkst. mėginių per parą, taip pat „kantriai laukiama“ atvykstančios papildomos įrangos.
Šiuo metu tyrimai dėl koronaviruso atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, Santaros bei Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje bei Respublikinėje Šiaulių ligoninėse.
Ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad tyrimai bus atliekami dar dviejose laboratorijose.
Ministerijos teigimu, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija tyrimus turėtų pradėti dar penktadienį, o Nacionalinio vėžio instituto laboratorija – dar ruošiama.
Karantino sąlygų švelninimui nėra jokio pagrindo
S. Skvernelis teigia kol kas nematantis pagrindo švelninti šalyje įvesto karantino sąlygų. Jo teigimu, ateinančią savaitę Vyriausybėje bus dėliojami scenarijai, kaip reikėtų kilusią krizę toliau valdyti.
„Šiuo metu mes baigiame apsispręsti ir kitą savaitę turėsime logiškai pagrįstą matematinį prognozavimo modelį – galėsime dėlioti scenarijus ir tada galėsime spręsti, kaip kilusią krizę toliau valdyti. Šiandien sąlygų švelninimui tikrai nėra jokio pagrindo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė premjeras.
Tai, ar galima tikėtis švelnesnio karantino, ministro pirmininko teigimu, vienareikšmiškai priklausys nuo visuomenės.
„Viskas priklausys nuo mūsų susitelkimo. Jei elgsimės taip, kaip yra prašoma ir reikalaujama sveikatos priežiūros specialistų ir institucijų (...) ir mes nebeplatinsime šalies viduje šio viruso, tai galėsime kalbėti ir apie režimo švelninimą“, – teigė S. Skvernelis.
Vyriausybė trečiadienį nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Politikavimui ateis ruduo
Premjeras S. Skvernelis teigia, kad šiuo metu dauguma pareiškimų apie sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą yra politiniai.
„Man įdomūs visi pareiškimai, kurie turi racionalumo grūdą. Bet šiandien tikrai nereaguosiu į politinius pareiškimus. Ministras eina savo pareigas, be to, yra ir operacijų vadovas ir dirbs toliau. Jis sėkmingai tvarkosi. Dabar labai lengva atsukus atgal pasižiūrėti ir įvertinti, kaip gi čia reikėtų daryti, jeigu aš dabar viską žinočiau, kaip situacija klostosi. Taip, tai yra visiems mums naujas kelias ir klaidos yra daromos ir ateityje jos bus neišvengiamos. Jeigu antrą kartą mus reikės eiti šiuo keliu, neduok Dieve, tai jau bus visiškai kitokia situacija“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras kviečia kolegas nustoti politikuoti, nes šiandienos Vyriausybės pagrindinis tikslas – apsaugoti šalies žmones.
Jei situacija būtų kaip šiandien, aš neįsivaizduoju kaip reikėtų tai padaryti.
„Šiandien man nebesinori, kad čia būtų politikavimo ir politikos, mes dirbame savo darbą, nepolitikuojame. Tą daro ir Ekstremalių situacijų operacijų vadovas, ir visos ministerijos. Šiandien pagrindinis tikslas yra apsaugoti Lietuvos žmones, jų gyvybę bei sveikatą, o ne politikuoti. Politikavimui ateis ruduo, tuomet ir bus galima pareikšti savo poziciją atėjus prie balsadėžių ir sakyti, kas gerai dirbo, kas blogai ir kas tik tais liežuviu malė“, – teigė jis.
Seimo rinkimai bus kitokie
S. Skvernelis, nors ir teigia neįsivaizduojantis, kaip dabartinėmis sąlygomis žmonės galėtų eiti balsuoti, grėsmės rudenį turėsiantiems vykti Seimo rinkimams, tvirtina nematantis.
„Kol kas apie tai kalbėti yra anksti – rinkimai vyks gerokai vėliau. Aš manau, kad mes tikrai turėsime problemą išspręstą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė premjeras, pabrėždamas, kad dabartinėmis sąlygomis rinkimai atrodo sunkiai įsivaizduojami.
„Jei situacija būtų kaip šiandien, aš neįsivaizduoju kaip reikėtų tai padaryti“, – sakė jis.
Kartu, jo nuomone, koronaviruso krizė gali turėti net teigiamų pasekmių rinkimų kampanijų organizavimui. Premjero teigimu, žmonės turės galimybę vertinti labiau politikų darbus, o ne tuščius jų pažadus.
„Rinkimai bus nestandartiniai (...), aš manau, kad tai bus viena iš galimybių žmonėms vertinti darbus, o ne galimus pažadus ar fix idėjas“, – apibendrino S. Skvernelis.
Seimo rinkimai vyks spalio mėnesį.
-
Viceministras: svarstoma riboti įvažiavimą ir išvažiavimą iš Ukmergės 3
„Greičiausiai bus ribojamas ir įvažiavimas, ir išvažiavimas, vietinis judėjimas. Tos priemonės bus gerokai griežtesnės nei yra kitur“, – ketvirtadienį LRT sakė jis.
Anot jo, situacija Ukmergėje bus vertinama ketvirtadienį, ir sprendimai priimti nedelsiant.
Koronaviruso židiniu Ukmergė tapo kovo 19 dieną, kai Ukmergės ligoninėje dirbančiai medikei patvirtintas susirgimas naujuoju koronavirusu.
Mieste nuo COVID-19 mirė trys žmonės. Ukmergės rajono administracijos direktorius Darius Varnas BNS trečiadienį sakė, kad rajone iš viso registruota 11 naujojo koronaviruso susirgimų.
Trečiadienį rajono meras Rolandas Janickas pranešė, kad Ukmergės ligoninės medikai ir pacientai pradedami tikrinti dėl koronaviruso. Ligoninė praktiškai nedirba, ten veikia tik vienas – slaugos skyrius. Čia gydomi 95 žmonės
„Pagaliau gavom mėginius, pradedame testuoti visus likusius pacientus, likusius dirbti gydytojus ir tuos gydytojus, kurie jau yra saviizoliacijoje (...) Labai svarbu, kad mes galėtume matyti visą mastą“, – teigė meras.
Pasak jo, iš viso Ukmergės ligoninėje dirba apie 300 žmonių. Dėl galimo kontakto izoliuota per 240 darbuotojų.
Pažeidėjams toliau galios priverstinis karantinas
A. Šešelgis teigia, kad, trečiadienio naktį pasikeitus grįžtančiųjų iš užsienio izoliavimo tvarkai, švelnesnės izoliavimosi taisyklės galios visiems, kurie pasirašys sutinkantys su keliamais reikalavimais karantinui. Todėl, jo teigimu, tęsti izoliaciją savo pasirinktoje vietoje galės ir tie, kurie jau anksčiau buvo per prievartą uždaryti viešbučiuose.
Tam jie privalomai turės pasirašyti, kad sutinka izoliuotis ir laikytis reikalavimų. Priešingų atveju, jiems grės bauda.
„Jau esantys izoliacijoje ją savo pasirinktose vietose tęsti galės, jei patalpos yra tam tinkamos ir žmonės yra pakankamai atskirti nuo kitų. Tam jie privalomai turės pasirašyti, kad sutinka izoliuotis ir laikytis reikalavimų. Priešingų atveju, jiems grės bauda“, – LRT radijui teigė A. Šešelgis.
Taip pat, pridūrė jis, namuose ar kitoje savo pasirinktoje vietoje iš užsienio grįžę lietuviai tęsti izoliaciją galės tik tuomet, jei nebus pažeidę izoliacijos bei viešosios tvarkos reikalavimų.
„Savo pasirinktoje vietoje saviizoliaciją galės tęsti tie, kurie iki tol nebuvo pažeidę izoliacijos reikalavimų ir viešosios tvarkos. Todėl daliai žmonių, kaip matėme iš įvykių, tikrai bus taikomos priverstinės izoliacijos priemonės“, – tvirtino viceministras.
Trečiadienį pakeista neilgai galiojusi ir daug priekaištų iš savivaldybių sulaukusi priverstinio karantino grįžtantiems iš užsienio tvarka. Nuo šiol į Lietuvą grįžtantys žmonės, turintys tam sąlygas ir sutinkantys su keliamais reikalavimais, galės izoliuotis savo pasirinktose patalpose.
-
A. Širinskienė prašo VTEK pateikti rekomendacijas dėl politikų pietų 5
Pasak A. Širinskienės, komisija trečiadienį pripažinusi, jog susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymus komandiruotėse pietaudamas už ministerijai pavaldžių įmonių lėšas, turėtų pateikti ir rekomendacijas, kada politikai gali pietauti ir vaišintis, o kada jie privalo susimokėti.
„Seimo nariai, kiti politikai bei valstybės tarnautojai gauna daug kvietimų. Dalį jų tenka priimti vien dėl to, kad yra dešimtmečiais susiklosčiusi tradicija, kad ten dalyvauja komiteto pirmininkas arba Seimo narys“, – teigia A. Širinskienė.
Neapdairiai suvalgytas kotletas gali tapti kelis mėnesius trunkančia problema.
Anot jos, į savo renginius politikus kviečia teismai, Lietuvos advokatūra, Vyriausybė, ministerijos, rajonų ar miestų merai, universitetai, nevyriausybinės organizacijos, rengiančios konferencijas. Dažnai po tokių renginių vaišinamasi kava, arbata, užkandžiais, kartais – pietumis.
„Protokolas, o ir elementarus mandagumas, reikalauja pasilikti priėmimui ir parodyti dėmesį šeimininkams. Tačiau, panašu, kad VTEK nusprendė tokias tradicijas keisti – ir neapdairiai suvalgytas kotletas gali tapti kelis mėnesius trunkančia problema”, – tikina A. Širinskienė.
Politikės teigimu, VTEK ilgametėje praktikoje pripažįstama, kad pažeidimui užtenka ir konflikto regimybės, todėl „dabar niekas nėra garantuotas, kad dalykiniai pietūs ar užkandžiai priėmimo metu nesukels kam nors kokios regimybės“. Ji ragina VTEK rekomendacijomis sukurti „vieningą standartą“, kuris atsakytų į visus kylančius klausimus.
K. Mažeika: VTEK sprendimas padidins biurokratiją
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad VTEK sprendimas dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus pietų yra precedentas, kursiantis papildomą biurokratiją.
Kai yra sodinamas miškas arba kai susitinkame su miškininkais, po to – arbata, kibinas ar kažkoks sausainis – kaip tada tokiu atveju?
Pasak jo, VTEK išaiškinimas, kad, priėmęs maitinimo paslaugų apmokėjimą iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), J. Narkevičius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, tiesiog sukurs daugiau papildomo darbo, siekiant aukštiems pareigūnams nepakliūti į analogiškas situacijas.
„Dabar bus daugiau darbo dėl darbo – kotletą ar kažkokį kitą veiksmą apiforminti, apipavidalinti. Turbūt tai tik padidins biurokratiją. O reziumė – bus sugalvota valgyti ne kotletus, o bandeles su arbata“, – „Žinių radijui“ samprotavo K. Mažeika, pabrėždamas, kad dabar teks baimintis net simbolinių vaišių ministerijai pavaldžiose struktūrose.
„Kai yra sodinamas miškas arba kai susitinkame su miškininkais, po to – arbata, kibinas ar kažkoks sausainis – kaip tada tokiu atveju?“ – klausė K. Mažeika.
„Situacija tikrai sukurianti precedentą“, – pridūrė jis.
VTEK trečiadienį nusprendė, kad susisiekimo ministrui J. Narkevičiui kilo interesų konfliktas, kai už jo pietus pernai per komandiruotę Minske sumokėjo ministerijai pavaldi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o išlaidas Abu Dabyje padengė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
VTEK rekomendaciją pateiks
VTEK ketvirtadienį pranešė, kad artimiausiu metu pateiks rekomendaciją dėl dalykinių politikų pietų.
Šią ir kitas rekomendacijas komisija žada pateikti šiemet įsigaliojus naujam įstatymui dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje.
Diskusija dėl pietumis vaišinamų politikų elgesio vėl kilo komisijai paskelbus, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymą, kai pietavo ministerijai pavaldžių įstaigų ir įmonių sąskaita.
„Kadangi dovanų priėmimo reglamentavimas tam senajame ir naujajame įstatyme skyrėsi, komisija dar iki įsigaliojant naujam įstatymui numatė būtinybę parengti gaires, kaip turėtų elgtis viešajame sektoriuje dirbantys asmenys“, – BNS sakė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.
„Būtent dabar komisija intensyviai dirba tas gaires rengdama ir artimiausiu metu jos bus paviešintos“, – pridūrė ji.
VTEK nusprendė, kad susisiekimo ministrui J. Narkevičiui kilo interesų konfliktas, kai už jo pietus pernai per komandiruotę Minske sumokėjo ministerijai pavaldi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o išlaidas Abu Dabyje padengė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Anot komisijos, susisiekimo ministras su šiomis įstaigomis ir įmonėmis yra susijęs valdymo ir kontrolės bei tarnybinio pavaldumo ryšiais, todėl J. Narkevičiui kils būtinybė priimti su jomis susijusius sprendimus.
E. Ivanauskaitė pabrėžė, kad sprendimas dėl J. Narkevičiaus priimtas remiantis iki 2019-ųjų pabaigos galiojusia įstatymo redakcija, nes pats tyrimas dėl ministro buvo pradėtas pernai.
Senojoje redakcijoje teigiama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali priimti dovanų, jeigu tai keli sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Toks apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems 30 eurų neviršijančių dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtoms dovanoms, tokioms kaip valstybės, įstaigos ar kitokia simbolika, kalendoriai ar knygos.
Nuo 2020 metų įsigaliojusioje redakcijoje rašoma, kad asmuo ar jo artimasis negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su jo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Joje taip pat galioja panaši išimtis, kaip ir senajame įstatyme, tik dovanos vertė turi neviršyti 150 eurų.
-
S. Skvernelis prezidento neklauso: J. Narkevičiaus neatleis? 53
„Vertiname tai, kas susiję su darbu, pirmiausia, na o labai dažnai tampame nepatikrintų informacinių atakų aukomis, tas pats ministras buvo brakonieriumi padarytas, po to paaiškėjo, kad tai netiesa, jokios reakcijos nebuvo“, – Žinių radijuje kalbėjo S. Skvernelis.
„Jeigu jūs kalbate, kad yra kompromituojančios informacijos, ta informacija turi būti pateikta ant stalo. Šiandien jokios kompromituojančios informacijos nėra. Kalbamės daugiau apie politinę situaciją, kaip iš jos išvairuoti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, ministrą atleisti tik dėl kilusio ažiotažo nebūtų teisinga.
Ministrą atleisti tik dėl kilusio ažiotažo nebūtų teisinga.
„Galima tokiu požiūriu žiūrėti, tada mes iš karto kalbėtume, kas sekantis: jeigu be jokio konkretaus moralinio, teisinio kaltinimo būtų kitas ministras ir juo labiau, kad kryptingai matome apskritai dabar veikimą prieš mūsų koalicijos partnerius Lenkų-Krikščioniškų šeimų sąjungą“, – sakė premjeras.
„Palaukime antradienio. Išsakysiu ir prezidento argumentus, kuriuos girdžiu, ir išklausysime partijos. Bet kokiu atveju sprendimas bus mano ir prezidento“, – tikino S. Skvernelis.
Premjeras pabrėžia, kad susiklosčiusi situacija, kai prezidento ir valdančiųjų nuomonės dėl ministro galimybės toliau eiti pareigas išsiskiria, nėra neįprasta šalies politikoje.
„Tokių situacijų Lietuvoje buvo. Nepamirškime, kad buvo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, išsakiusi ponui Kubiliui priekaištų dėl aplinkos ministro, pasakiusi, kad koalicija turėtų spręsti klausimą. Po to buvo garsusis „auksinių šaukštų“ skandalas. Prezidentė tiesiai pasakė ir buvo pagrįstas pasakymas, kad ministras turi trauktis. Bet jis dirbo ir tuometis premjeras ragino, kad prezidentė nepolitikuotų“, – „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovas, pabrėždamas, kad, jo nuomone, kilęs ažiotažas dėl J. Narkevičiaus gali būti tiesiog dirbtinai išpūstas.
„Labai dažnai mes tampame nepatikrintų informacinių atakų aukomis“, – pabrėžė jis.
LLRA-KŠS tenkanti kritika stumia ją į Rytus
Premjeras neslėpė, kad pastaruoju metu tenkančią kritiką valdančiajai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai- Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) vertina skeptiškai.
„Matome veikimą prieš mūsų koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Būtent nuo to momento, kai jie tapo koalicijos partneriais – iki to laiko jie kažkodėl buvo neįdomūs“, – samprotavo ministras pirmininkas.
Politiko teigimu, kritika, tenkanti tautinei mažumai atstovaujančiai jėgai, gali būti tiesiog susijusi su siekiu ją stumtelti giliau į Rytų erdvę.
„Kartais atrodo, kad mes savo rankomis darome politinę jėgą, kuri atstovauja mūsų istorinei, tautinei mažumai, kuri yra labai svarbi, kuri istoriškai nuo sovietmečio buvo tempiama į Rytų pusę... tai mes dabar turime unikalią situaciją (...) bendruomenė visiškai integruojasi į Lietuvos visuomenę. Tai atsiranda tokie norai ją vėl pastumti Rytų link. Tai to leisti tikrai negalime“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Prezidentas Gitanas Nausėda jau ne kartą ragino atstatydinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotą susisiekimo ministrą.
Ketvirtadienį prezidentas pareiškė, kad susisiekimo ministras „įdarbino“ mažiausiai 20 savo partiečių ir su jais susijusių žmonių ministerijai pavaldžiose įmonėse.
J. Narkevičius anksčiau sulaukė kritikos dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo, gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių, elgesio per komandiruotę užsienyje, lėšų skirstymo asfaltuoti keliams.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pernai gruodį pradėjo tyrimus ir dėl J. Narkevičiaus, ir dėl gatvės, kurioje gyvena premjero Sauliaus Skvernelio šeima, asfaltavimo finansavimo aplinkybių.
Spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomai skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi nei konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.
Kaip rašė portalas 15min.lt, visa ši suma skirta vienai – Upės gatvei – asfaltuoti. Šio gatvėje gyvena Vyriausybės vadovas su šeima.
Papildomų pinigų keliams sulaukė J. Narkevičiaus rinkimų apygarda Trakų rajone. Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybėms papildomų lėšų buvo skirta kaip gausiai gyvenamoms tautinių mažumų, tuo metu likusioms keturioms šį kriterijų atitinkančioms savivaldybėms lėšos papildomai pernai rudenį nebuvo skirtos.
Dėl J. Narkevičiaus likimo koalicijos taryba turėtų spręsti sausio 14 dieną.
-
G. Kirkilas: be Lenkų rinkimų akcijos daugumos nebus 5
Šios trys partijos laukia prie koalicijos prisidedant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos, tačiau ji atsakymą žada pateikti tik penktadienį.
„Kol jie nepatvirtins, mes neturėsime daugumos. Juk šitas derybas pradėjome dėl to, kad turėtume daugumos Vyriausybę, o ne dabartinę, kuri, aišku, labai naudinga opozicijai, kai galima išiminėti korteles, blokuoti įstatymus. (...) Tokiomis sąlygomis, ypač prieš rinkimus, jokia valdančioji koalicija dirbti negali“, – žurnalistams po susitikimo su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda sakė G. Kirkilas.
Tokiomis sąlygomis, ypač prieš rinkimus, jokia valdančioji koalicija dirbti negali.
Vis dėlto politikas teigė besitikintis, kad su Lenkų rinkimų akcija susitarti pavyks, nors ir tikino turintis atsarginį planą.
„Mes turime planą B, bet anksti apie tai kalbėti, nes tai pablogins mūsų derybų sąlygas“, – kalbėjo „socialdarbiečių“ lyderis.
Jeigu „lenkai“ penktadienį pateiktų teigiamą atsakymą, dėl koalicijos galutinai tikimasi sutarti kitą savaitę.
Vis dėlto G. Kirkilas sakė, jog „nėra garantijų, kad susitarsim“. Pasak jo, derybininkai Lenkų rinkimų akcijai siūlo tas pačias sąlygas dalyvauti daugumoje, kaip ir visiems, postus skirstant pagal frakcijų dydį.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi 69 mandatus iš 141, įskaičiuojant Seimo pirmininką. Prisijungus Lenkų rinkimų akcijai, tokia dauguma turėtų 77 balsus.
Dabartiniame koalicijos memorandume numatyta, kad ministru pirmininku lieka dirbti Saulius Skvernelis, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis būtų keičiamas, šią poziciją atiduodant G. Kirkilo vadovaujamai partijai.
Anot „socialdarbiečių“ pirmininko, S. Skvernelis iš esmės sutinka, kad jo partijai priklausytų socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis. Iš viso Lietuvos socialdemokratų darbo partija nori trijų ministerijų.
Spaudžiamas pasakyti, kieno iniciatyva koalicijos memorandume atsirado nuostata Seimo pirmininko poziciją atiduoti „socialdarbiečiams“, G. Kirkilas teigė, kad pasirašant memorandumą tiesiog paimti ankstesni koalicinių derybų dokumentai, jog parlamento vadovo postas atitenka antrai pagal dydį daugumos partijai.
„Nuo to prasideda visos derybos. (...) Ant stalo pateikiama tokia struktūra. Ji visada tokia yra“, – kalbėjo politikas.
„Socialdarbiečiai“ praėjusią savaitę pranešė, kad su kitomis frakcijomis tarsis dėl galimybės įteisinti rentas neperrinktiems Seimo nariams.
Nors G. Nausėda teigė, kad vetuotų tokį įstatymą, G. Kirkilas tvirtino, kad dar bandys susitarti su būsimuoju šalies vadovu.
Seimo Europos reikalų komitetui vadovaujantis politikas taip pat teigė besitikintis, kad prezidentas aktyviau bendradarbiaus su parlamentu svarstant Lietuvos pozicijas Europos Sąjungos (ES) klausimais.
Susitikime su G. Nausėda taip pat dalyvavo „socialdarbiečių“ frakcijos lyderis Seime Andrius Palionis.
Išaiškino, kodėl reikia įstatymo dėl rentų
G. Nausėdai pareiškus, kad vetuotų „socialdarbiečių“ iniciatyva stumiamą įstatymą, numatantį Seimo nariams skirti valstybės rentas, partijos lyderis G. Kirkilas sako, kad jo vadovaujama jėga nuo savo įstatymo idėjos, vien dėl to, kad G. Nuasėda išreiškė skepsį, neatsitrauks.
Po antradienį vykusio susitikimo su G. Nausėda „socialdarbietis“ tvirtino, kad sieks naujajam prezidentui paaiškinti, kodėl toks projektas yra siūlomas.
"Aiškinsim, kodėl mes tą darome. Europos Parlamentas, kaip žinote, taip pat turi rentas ir labai dideles. Tik dėl to ten toks veržimasis į Europos Parlamentą. Ne tik Europos Parlamentas, bet ir daugelis Europos Sąjungos valstybių", - žurnalistams po susitikimo su išrinktuoju prezidentu sakė G. Kirkilas.
Kartu politikas užsiminė, kad konkrečiai rentų kadenciją baigusiems Seimo nariams klausimo su G. Nausėda jis neaptarė. G. Kirkilas samprotavo, kad išrinktasis prezidentas dar antradienio rytą įstatymą dėl rentų žadėjęs vetuoti, ateityje galėtų ir persigalvoti, atsižvelgiant į tai, kiek Seimo narių „socialdarbiečių“ iniciatyvą palaikys.
"Jeigu šiam klausimui bus dauguma - tai priimsime. Prezidentas, matyt, spręs iš to, kiek už jį balsavo - aš taip galvoju", - apibendrino G. Kirkilas.
„Socialdarbiečių“ inicijuotomis įstatymo pataisomis siūloma, kad vieną kadenciją Seime dirbusiam Seimo nariui būtų mokama 30 procentų atlyginimo siekianti renta, dvi Seimo kadencijas – 40 proc., o tris ir daugiau – 50 proc.
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda teigė, kad, jei toks įstatymas Seime būtų priimtas, jis be abejo jį vetuotų.
„Rentoms neišrinktiems Seimo nariams nepritariu, ir, jeigu toks įstatymo projektas ateitų į Prezidentūrą, jis būtų vetuotas“, – tikino G. Nausėda.
