„Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms“, – po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) bendroje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Anot Lietuvos vadovo, šiuo metu veikiančios sankcijos „kol kas tokio rezultato, kokio tikėjomės, dar nedavė“.

G. Nausėdos teigimu, ES taip pat turi padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei.

Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms.

ES  jau taiko sankcijas daugiau kaip 50 Baltarusijos režimo pareigūnų, tarp jų yra ir Vakarų nepripažįstamas prezidentas A. Lukašenka. Jie kaltinami dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.

Tikisi didelio JAV dėmesio Rytų Europai

Susitikęs su Lenkijos prezidentu A. Duda, šalies vadovas G. Nausėda neslepia, jog tikisi, kad Joe Bidenui tapus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, šios strateginės partnerės ir NATO dėmesys Rytų Europai toliau bus didelis ir netgi stiprės.

„Nepaisant to, kaip baigėsi rinkimai JAV, abu su pasitenkinimu konstatavome, kad egzistuoja tam tikras mūsų bendradarbiavimo su transatlantiniu partneriu strateginis vektorius, kuris reiškia, kad gynybos garantijos, Baltijos regiono valstybių saugumas lieka svarbiu JAV administracijos prioritetu ir šioje vietoje tikimės tolesnio vaisingo bendradarbiavimo, kaip ir bendradarbiavimo ekonomikos, energetikos srityse įvairiais formatais“, – antradienį po susitikimo su A. Duda spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, jau dabar galima įžvelgti gerų tendencijų.

„Esame labai suinteresuoti, kad JAV ir NATO dėmesys regionui išliktų nepakitęs, netgi stiprėtų ir matome tam tikrus teigiamus ženklus šioje srityje“, – pridūrė prezidentas.

Remia eurointegracijos siekiančią Moldovą

G. Nausėda ir Lenkijos prezidentas A. Duda teigia, kad palaiko valstybes, siekiančias eurointegracijos. Abu prezidentai tokiais žodžiais pasveikino naujai išrinktą, proeuropietiškų pažiūrų Moldovos prezidentę Maia Sandu.

„Turime labai panašų požiūrį į Rytų partnerystės valstybes. Abu daug kalbėjome apie tai, kaip svarbu, kad Rytų valstybės matytų perspektyvą, ypatingai tos, kurios yra motyvuotos, kaip įmanoma greičiau integruotis į ES. Tos valstybės demonstruoja, kad jų motyvacija yra tvirta ir nenutrūkusi. To patvirtinimas yra ir neseniai įvykę prezidento rinkimai Moldovoje, sveikiname Maia Sandu“, – antradienį po susitikimo su A. Duda spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, bus siekiama, kad Rytų partnerystės klausimai toliau liktų ES darbotvarkėje.

„Puiki proga tai padaryti bus kitais metais įvyksianti Europos Vadovų Tarybos konferencija, skirta ir dedikuota būtent Rytų partnerystės tolesnei perspektyvai“, – pabrėžė G. Nausėda.

Jam antrino ir Lenkijos prezidentas A. Duda.

„ES durys turi būti atviros tiems, kurie nori priklausyti ES“, – akcentavo A. Duda.

ELTA primena, kad Maskvos remiamas dabartinis Moldovos prezidentas Igoris Dodonas pirmadienį iš dalies pripažino savo pralaimėjimą antrajame prezidento rinkimų ture, kurio nugalėtoja skelbiama europietiškų pažiūrų buvusi premjerė M. Sandu.

Moldovos centrinė rinkimų komisija pranešė, kad, suskaičiavus visus balsalapius, M. Sandu laimėjo prezidento rinkimus, užsitikrinusi 57,75 proc. balsų. Dabartinis šalies vadovas I. Dodonas gavo 42,25 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas siekė 52,78 proc.

Kviečia spręsti nesutarimus

 Lenkijai ir Vengrijai pirmadienį blokavus Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų biudžetą ir atsigavimo fondą, su Lenkijos prezidentu antradienį susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, kad nesutarimus būtina išspręsti.

„Aš labai kviesčiau ir kaip Lietuvos vadovas dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai ir mums nereikėtų eiti tuo kraštutiniu veto keliu. Priešingu atveju nukentėsime visi“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Aš labai kviesčiau ir kaip Lietuvos vadovas dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai ir mums nereikėtų eiti tuo kraštutiniu veto keliu.

„Šis dokumentas, kuris buvo patvirtintas, yra naudingas ir Lenkijai, ir Lietuvai. Gauname kur kas daugiau lėšų nei praėjusioje finansinėje perspektyvoje, įgyjame realius svertus kovoti su koronaviruso pasekmėmis, kadangi atsiranda labai ambicingas Gaivinimo fondo projektas ir visi mūsų žmonės laukia rezultatų, konkrečių veiksmų, kurių negalime imtis, kol neįsigalioja visi minėtieji dokumentai“, – pridūrė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Vengrija ir Lenkija pirmadienį blokavo ES 2021–2027 metų biudžetą ir Atsigavimo fondą, kadangi jų lėšų skirstymas siejamas su teisinės valstybės principų laikymusi.

ES valstybių vyriausybių atstovai pirmadienį susitikimo Briuselyje metu turėjo pritarti 1,8 trln. eurų vertės paketui, tačiau to negalėjo padaryti dėl Varšuvos ir Budapešto veto.

„Mes amžinai atminsime totalitarinių režimų aukas ir klaidinga istorijos versija nepraeis, ir tai yra aiški žinia“, – spaudos konferencijoje po susitikimo sakė Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pažymėjo, kad šiomis dienomis Baltijos šalys mini tremčių, okupacijos metines, ir todėl „Rusijos pastangos istoriją pritempti prie šiandieninių politinių žaidimų yra visiškai nepriimtinos“.

„Rusijos bandymai istoriją pritempti prie jos šiandieninio politinių žaidimų mes vertiname kaip absoliučiai nepriimtinus, Ribentropo-Molotovo paktas (Baltijos šalims) reiškia sovietų okupaciją ir agresiją prieš Lenkiją“, – sakė E. Rinkevičius.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) teigė, kad prisimenant trėmimų metines turime „padėkoti aukoms už tai, kad šiandien esame laisvi“.

Ministrai pirmadienį dalyvaus gėlių padėjimo ceremonijoje sovietinės okupacijos aukoms atminti, o vėliau keturiese iš Vilniaus dalyvaus nuotoliniame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų posėdyje.

„Mes koordinuojame savo veiksmus ir propagandos, ir kovos su netikromis naujienomis lauke, tai daro mūsų ekspertai kiekvieną dieną. Simboliai politikoje svarbu, ypač, jei jie pripildyti turinio, šiandien mes turėsime ES Užsienio reikalų tarybą ES, keturiese dalyvausime iš Vilniaus video konferencijos būdu“, – per spaudos konferenciją sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Esame sutarę, kad mūsų pozicija bus bendra, kuomet kalbėsimės apie euroatlantinius santykius, tai irgi stipri žinia“, – pažymėjo ministras.

Esame sutarę, kad mūsų pozicija bus bendra, kuomet kalbėsimės apie euroatlantinius santykius, tai irgi stipri žinia.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Baltijos šalys ir Lenkija buvo okupuotos.

Rusijos parlamente registruota iniciatyva atšaukti prieš tris dešimtmečius priimtą Ribentropo-Molotovo pakto pasmerkimą. Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius tai yra pavadinęs bandymu klastoti istoriją.

Baltijos šalys šiomis dienomis mini sovietų pradėtus vykdyti trėmimus. Masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.

Stiprins regioninį bendradarbiavimą

Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio ministrai vieningai tvirtina, kad antros koronaviruso bangos atveju būtina stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir koordinuotai spręsti kilusius iššūkius.

„Savo pavyzdžiu rodome, kad galima ir reikia daugiau koordinuoti. Jei jau į krizę nacionaliniais sprendimais atėjome atskirai, (…) tai bent jau išeit turėtume koordinuotai, tą norime parodyti savo pavyzdžiu ir tuo atveju, jei antroji banga ateis, geriau pasiruošime“, – pirmadienį po ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.

Savo ruožtu Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius pritarė, kad kaimyninių šalių iššūkiai turi būti sprendžiami koordinuotai, bei pažymėjo, kad nacionalinės sveikatos sistemos turi būti labiau pažengusios.

Turime būti visada pasiruošę blogiems scenarijams.

„Mes supratome, kad turime labiau koordinuotai spręsti sienų uždarymo klausimus, tarptautinio transporto iššūkius. Tai, kas vyko kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje, kai žmonės buvo užstrigę pasieniuose, yra tai, ko tikrai turėtume vengti. (...) Suprantame, kad kiekvienos valstybės nacionalinė sveikatos politika turi būti labiau centralizuota – kad, kai kalbama apie pandemiją, diskusija būtų labiau pažengusi“, – teigė E. Rinkevičius, pažymėjęs, kad sprendimai dėl valstybių sienų atvėrimo turi būti paremti ne politiniais, o sveikatos – epidemiologiniais motyvais.

Tuo metu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tvirtino, kad svarbiausia yra suvokti, jog „veiksmų greitis yra esminis. Jeigu prarandame laiko, mes pralaimime“. Taip E. Reinsalu kalbėjo apie koronaviruso pandemijos pamokas.

„Turime būti visada pasiruošę blogiems scenarijams. (...) Turime būti psichologiškai nusiteikę, kad neturime laiko, nes pralaimėsime“, – sakė U. Reinsalu.

Galiausiai Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius atkreipė dėmesį į regioninės politikos stiprinimą.

„Dabar yra laikas solidarumui ir kooperacijai, nes jokia šalis viena negali kovoti prieš pandemiją, mes visi esame susiję ir turime veikti kartu. Manau, kad regioninis bendradarbiavimas taps svarbesniu“, – pažymėjo Lenkijos diplomatijos vadovas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo ruožtu pareiškė, kad tokios Seimo nario elgesio interpretacijos tarnauja prorusiškai propagandai.

„Dėl mano balsavimo labai atsiprašau, bet ten nebuvo niekaip susiję nei su jokiais veiksmais, nei prieš ką jie nukreipti. Aš keliu ranką. Dabar galėsiu nekelti rankos, galėsiu, kaip jūs – atsistoti, kišenėse rankos – ir balsuoti taip“, – per Seimo posėdį ketvirtadienį sakė A. Šimas, opozicijos politikams pareikalavus paaiškinti savo elgesį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.

„Posėdyje nėra mygtukų, balsavimai vyksta rankų pakėlimu. Rankos pakėlimas buvo tikrai niekuo susijęs... Labai apgailestauju, jeigu ne taip kas nors suprato mano balsavimą“, – teigė jis.

Keistą pasisveikinimą siejo su koronavirusu

LVŽS lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį žurnalistams taip pat garantavo, kad A. Šimo rankos pakėlimas niekaip nesusijęs su nacių saliutavimu.

Balsavimą į priekį ištiesus ranką jis siejo su koronavirusu.

Posėdyje nėra mygtukų, balsavimai vyksta rankų pakėlimu. Rankos pakėlimas buvo tikrai niekuo susijęs... Labai apgailestauju, jeigu ne taip kas nors suprato mano balsavimą.

„Manau, kad su šita krize, su koronavirusu atėjo tokie keisti pasisveikinimai, vieni sveikinasi kojomis, kiti – kumščiais, kiti – dar kažkuo. Manau, galbūt tas gestas galėjo būti kam nors panašus, bet už kolegų ir už mus galiu pasakyti, kad tokios sąsajos neįmanomos“, – tvirtino R. Karbauskis.

„A. Šimas tikrai nenorėjo, kad būtų traktuojamas koks nors jo veiksmas, kaip bandymas rodyti kokias nors sąsajas su fašistine Vokietija. Tiesiog žmonės ieško naujų būdų, kaip sveikintis. Matyt, tai reikėtų laikyti kaip tokį nevykusį bandymą pasisveikinti“, – sakė partijos pirmininkas.

Anot jo, toks A. Šimo veiksmo interpretavimas tarnauja prorusiškai propagandai.

„Tas bandymas tapatinti kažkokį judesį su tais dalykais yra labiau bandymas padėti rusiškai, prorusiškai propagandai, kuri veikia prieš Lietuvą, negu tai iš tikrųjų buvo bandymas“,  – sakė R. Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad A. Šimo judesys jam išvis nepriminė jokio nacistinio ženklo.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad parlamentarai turėtų kontroliuoti savo veiksmus.

„A. Šimas jau pasakė savo atsiprašymą. (...) Reikia gal atsiprašyti tos bendruomenės, kad neturi taip vykti. Reikia kontroliuoti savo veiksmus“, – teigė parlamento vadovas.

Lietuvos žydų bendruomenė trečiadienį pranešė, kad kreipėsi į Seimo pirmininką ir NSGK, prašydama ištirti vaizdo įrašą, kuriame matomas balsavimo metu galimai saliutuojantis Seimo narys.

Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS teigė, kad ketinama dėl įvykio kreiptis ir į prokurorus.

„Dabar mes paprašėme ištirti įvykį Seimo pirmininko ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Kreipėmės oficialiai, kreipsimės ir į prokuratūrą, prašydami ištirti, jeigu tai yra tiesa, tai turėtų būti viena reakcija, jeigu tai yra falsifikatas, kas ir kokiu tikslu tą falsifikatą paleido į viešumą“, – sakė F. Kukliansky.

„Toks gestas, kuris aiškiai replikuoja nacių laikų, Hitlerio šlovinimą ir garbinimą, žydui ir ne tik žydui asocijuojasi su brutaliausiu būdu menkinama, žudoma ir žeminama žydų bendruomene“, – teigė ji.

Karikatūras prašys įvertinti VSD

A. Šimui palaikymą išreiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas, kurio teigimu, kolegos rankos gestas reiškė įprastą balsavimą. D. Gaižausko manymu, internete po A. Šimo atlikto veiksmo pasklidę šaržuojantys vaizdo įrašai ir nuotraukos gali būti sumontuotos Rusijai palankių veikėjų rankomis. Dėl to NSGK vadovas kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD).

D. Gaižauskas neslėpė pasipiktinimo, kad po A. Šimo mosto internete šaržuojančiais vaizdo įrašais ar nuotraukomis dalinosi netgi Seimo nariai. D. Gaižauskas parodė ir nuotrauką, kurioje matomi politikai, analogiškai pakėlę rankas.

„Kolega A. Šimas jau yra viešai atsiprašęs, apgailestauja, kad toks jo balsavimas kažkam suteikė asociacijų su saliutavimu“, – priminė D. Gaižauskas.

D. Gaižauskas informavo, kad dėl tokių publikacijų internete jis dar ketvirtadienį kreipsis į VSD.

„Blogybė yra ta, kad šią situaciją bandoma eskaluoti. Mačiau kelis pagamintus vaizdo įrašus, lyginamus su Hitleriu, nacistine Vokietija, nacistine simbolika. (...) Šimą naudoja kaip kažkokį fašizmą garbinantį Seimo narį. Čia jau yra negerai. Tai yra mūsų valstybės žeminimas. (...) Man tai panašu į galimai Rusijos prisidėjimą. Manau, kad kreipsiuosi į Valstybės saugumo departamentą įvertinti viešojoje erdvėje tokią skleidžiamą informaciją“, – pabrėžė D. Gaižauskas.

Sumontuotas vaizdo įrašas su ištrauka iš gegužės 20 dieną vykusio NSGK posėdžio patalpintas „Youtube“ platformoje.

Už balsavo 75 Seimo nariai, prieš –19 , susilaikė 27 parlamentarai. Dar vienas biuletenis buvo sugadintas. 

M. Macijauskas Valstybės kontrolėje dirba nuo 2002 metų, diegė tarptautinius audito standartus bei kokybės valdymo sistemą. Nuo 2016 metų rugsėjo jis yra Europos investicijų banko (EIB) Audito komiteto narys, o 2018 metų birželį jis tapo valstybės kontrolieriaus pavaduotoju.

Jis yra baigęs verslo administravimo ir viešojo administravimo studijas.

M. Macijauską į šias pareigas pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimas praėjusią savaitę atleido Arūną Dulkį iš valstybės kontrolieriaus pareigų pasibaigus kadencijai, nors tam priešinosi opozicija, priekaištavusi, kad prezidentas neteikė A. Dulkio antrai kadencijai.

Valstybės kontrolierių prezidento teikimu Seimas skiria penkerių metų kadencijai.

G. Nausėda džiaugiasi Seimo sprendimu

Seimui antradienį patvirtinus M. Macijauską naujuoju valstybės kontrolieriumi, prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino tokį parlamentarų sprendimą.

G. Nausėdos teigimu, naujasis Valstybės kontrolės vadovas yra atsparus politinei įtakai.

„Sveikinu Lietuvos Respublikos Seimą, patvirtinusį Mindaugą Macijauską naujuoju Valstybės kontrolės vadovu. Prieš teikdamas šią kandidatūrą nuodugniai susipažinau su jo patirtimi šioje institucijoje ir tikiu jo gebėjimu atsispirti politinei įtakai. Esu įsitikinęs, kad Valstybės kontrolės komanda su naujuoju vadovu sieks aukščiausių profesionalumo standartų ir pritaikys geriausias tarptautines praktikas“, – skelbiama G. Nausėdos feisbuke.

Šalies vadovas taip pat padėkojo anksčiau šias pareigas ėjusiam A. Dulkiui.

„Kartu noriu padėkoti Arūnui Dulkiui už nuoširdų ilgametį darbą stiprinant Valstybės kontrolę. Neabejoju, kad jis turi visas galimybes savo patirtį ir žinias pritaikyti vienoje iš svarbių viešojo gyvenimo sričių“, – pridūrė G. Nausėda.

Seimas antradienį paskyrė M. Macijauską naujuoju valstybės kontrolieriumi. Už tai balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė – 27.

Buvusio valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio kadencija baigėsi šių metų balandžio 14 d.

Mitingas vyko kitų metų valstybės biudžeto priėmimo dieną. Protestuoti prie parlamento susirinko maždaug keli šimtai pareigūnų.

„Parduosiu Alytaus pelenus – pirksiu uniformą“, „Programa 1000 = 500 eurų į rankas“ – skelbė protestuotojų plakatai.

Prie Seimo susirinko policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai ir aplinkosaugininkai.

„Visas veiksmas šiandien vyksta Seime ir biudžetas priimamas. Su Seimu jau antrą mėnesį intensyviai dirbame, o su Vyriausybe mes neturime jau gerą pusmetį ryšio“, – žurnalistams sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Vladimiras Banelis.

D. Labučio  /ELTOS nuotr.

Profsąjunga ragina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Dar 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.

Tarp keliamų reikalavimų – didinti pareigūnų darbo užmokestį iki 1000 eurų jau kitąmet, finansuoti būtinas struktūrines reformas.

Anot V. Banelio, rengiamasi eiti į Seimą stebėti biudžeto priėmimo proceso.

Siekiama, kad ištesėtų pažadus, kuriuos žadėjo, žadėjo ir nesugebėjo ištesėti.

„Mūsų siūlymai yra labai konkretūs jie yra susiję su užmokesčio eilute ir su konkrečiomis institucijomis“, – kalbėjo pareigūnų atstovas.

Jis teigė, kad valdžia nesilaiko įsipareigojimų.

„Mes įspėjome Vyriausybę tiek 2017, tiek 2018 metais, kad negalima tempti iki paskutinio biudžeto ir sudaryti mažesnėmis proporcijomis kiekvienais metais“, – sakė V. Banelis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas Giedrius Krilavičius BNS sakė, kad tarp keliamų reikalavimų yra algų kėlimas, didesnis tarnybų finansavimas ir aprūpinimas.

„Siekiama, kad ištesėtų pažadus, kuriuos žadėjo, žadėjo ir nesugebėjo ištesėti“, – kalbėjo jis.

„Vienintelis tikslas yra motyvacija – algų kėlimas“, – BNS sakė Kupiškio Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Dainius Laukaitis.

NPPSS vienija policijos, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnų profesines sąjungas.

S. Skvernelis: atlyginimai labiausiai kilo mūsų kadenciją

Antradienį prieš Seimo balsavimą dėl kitų metų biudžeto projekto šalia parlamento protestuojant statutiniams pareigūnams, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad ši valdančiųjų kadencija užtikrino didžiausią atlyginimų kėlimą ugniagesiams-gelbėtojams.

Kartu Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad bus skiriamos papildomos lėšos būtiniausioms individualios apsaugos priemonėms, taip pat papildomiems etatams finansuoti.

„Aš suprantu, kad kiekvieno iš jūsų paklausus, ar ugniagesys turėtų uždirbti 5000 eurų, tikriausiai sakytumėt, kad taip, nes tai yra labai kilni profesija, bet per paskutinę – mūsų kadenciją ugniagesių atlyginimų vidurkis kilo beveik 45 proc. Pažiūrėkime atgal, ar buvo toks laikotarpis kada nors – nebuvo“, – antradienį Seime sakė S. Skvernelis.

Aš suprantu, kad kiekvieno iš jūsų paklausus, ar ugniagesys turėtų uždirbti 5000 eurų, tikriausiai sakytumėt, kad taip.

Ministro pirmininko teigimu, ugniagesius-gelbėtojus pasieks naujos darbo priemonės.

„Iš europinių lėšų yra už beveik 17 mln. eurų perkamos naujos autocisternos, kurios bus sukomplektuotos visomis individualios apsaugos priemonėmis. Dar Vyriausybė vakar papildomai pritarė 800 tūkst. eurų toms būtiniausioms individualios apsaugos priemonėms“, – tvirtino S. Skvernelis.

„Dar svarbu, kad vakar Vyriausybė pritarė 3 mln. papildomam finansavimui laisvų pareigybių komplektavimui. Ugniagesiai skundžiasi, kad negali sukomplektuoti pilnos komandos, tai 3 mln. eurų leistų kitais metais iš tų trūkstamų beveik 500 etatų 220 etatų sukomplektuoti“, – pridūrė premjeras.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį sukvietė šalies pareigūnus į protesto akciją Vilniuje, prie Seimo. Antradienį parlamentarai galutinai balsuos dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.

Už šį sprendimą vienbalsiai balsavo visi posėdyje dalyvavę VTEK nariai. Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas nusišalino nuo sprendimo, nes jo kandidatūrą į VTEK narius yra pateikęs S. Skvernelis.

Komisija, gavusi šūsnį dokumentų iš Susisiekimo ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės, Vyriausybės kanceliarijos, vertins, ar premjerui nekilo pareiga nusišalinti, kai Vyriausybė šiemet spalio pabaigoje skyrė papildomą finansavimą Vilniaus rajono savivaldybės gatvėms tvarkyti.

Spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi nei konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.

Kaip rašė portalas 15min.lt, visa ši suma skirta vienai – Upės gatvei – asfaltuoti. Šio gatvėje gyvena Vyriausybės vadovas su šeima.

„Dokumentai buvo gauti, išanalizuoti (...), kiek susiję su viešai pasirodžiusia informacija, tiek iš institucijų gauta informacija, mūsų supratimu yra pagrindas pradėti tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar institucijose priimti sprendimai, kurių rezultate skirtas finansavimas Upės gatvei, nebuvo paveikti galbūt egzistuojančių ministro pirmininko privačių interesų“, – siūlymą pradėti tyrimą motyvavo VTEK Tyrimų skyriaus patarėjas Tomas Čaplinskas.

Anot jo, kadangi ir viešoje erdvėje yra daug prieštaringos informacijos, svarbu „išsiaiškinti objektyvią tiesą bent jau procedūrų lygmeny ir iš to padaryt vertinimą“.

Šiam Tyrimų skyriaus siūlymui komisijos nariai pritarė.

Premjeras S. Skvernelis anksčiau pirmadienį teigė, jog sveikinsiąs, jei VTEK pradės tyrimą.

Prezidentas ragino S. Skvernelį kreiptis į VTEK

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitikęs su premjeru S. Skverneliu paragino jį kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kad ši išnagrinėtų, ar nebuvo padaryti pažeidimai atliekant Upės gatvės, kurioje gyvena S. Skvernelis, asfaltavimą, apie tai po susitikimo informavo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis.

„Premjeras išdėstė savo versiją dėl Upės gatvės asfaltavimo, prezidentas išklausė, tačiau akcentavo, jog visuomenei kilo daug abejonių ir ne visi atsakymai yra pateikti bei daug klaustukų yra išlikę. Todėl prezidentas paragino premjerą kreiptis į VTEK, kad jie išsklaidytų visas šiuo metu visuomenėje kylančias abejones“, – pirmadienį Prezidentūroje sakė P. Mačiulis.

„Komisija tikrai yra pajėgi įvertinti viską komplekse – nuo sprendimo priėmimo iki to, kaip buvo svarstoma, derinama. Manau, kad jų išvados tikrai būtų žymiai aiškesnis atsakymas apie tai, kas ten vyko ir kas dėl to yra kalti“, – pridūrė G. Nausėdos patarėjas.

15min.lt atliktas tyrimas skelbia, jog iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui.

Po laikino nedarbingumo į Vyriausybę grįžęs S. Skvernelis, vertindamas pasirodžiusią informaciją apie šalia jo namų asfaltuojamą gatvę, sakė į procesus nesikišantis.

Vėliau premjeras dar kartą pabrėžė, kad yra išasfaltuota tik dalis kelio ruožo, o ne visas kelias.

„Aš pats asmeniškai palaikau šitą kandidatūrą. Frakcijoje dar nesvarstėme, manau, kad svarstysim kitą savaitę. Siūlysiu frakcijai pritarti šiai kandidatūrai“, – BNS penktadienį sakė R. Karbauskis.

Vis dėlto jis teigė, kad J. Bernatonio kandidatūra tikriausiai nebus pateikta, „nepriklausomai nuo to, kad jį remtų viena ar kita frakcija“.

„Aš tą labai gerai suprantu. Bandau pasakyti, kad Seimo pirmininkas elgiasi taip, kaip jam diktuoja taip opozicija. Šitoje situacijoje jam visiškai vienodai, ką sako pozicija – jis tik vaidina, kad jam svarbu, o realiai jis daro visiškai kitaip“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Jis taip pat pridūrė, kad „valstiečiai“ nesvarsto siūlyti savo kandidato į KT teisėjus.

„Šiandien dienai nesvarstom jokio kito kandidato“, – teigė R. Karbauskis.

Valdančioji Socialdemokratų darbo frakcija savo nario, buvusio teisingumo ministro J. Bernatonio kandidatūrą į KT teisėjus iškėlė ketvirtadienį.

Pats J. Bernatonis nebuvo tikras tuo, kad V. Pranckietis teiks jo kandidatūrą.

Šitoje situacijoje jam visiškai vienodai, ką sako pozicija – jis tik vaidina, kad jam svarbu, o realiai jis daro visiškai kitaip.

Seimo pirmininkas, kaip ir prezidentas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kandidatus į KT teisėjus turi pateikti iki gruodžio 19 dienos.

V. Pranckietis yra paprašęs parlamento frakcijų teikti savo kandidatus.

Kovą baigiasi Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija.

D. Žalimas ir G. Mesonis į Konstitucinį Teismą paskirti 2011 metais, o V. Milius vėliau, 2013 metais, į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju tapusio Egidijaus Bieliūno atlaisvintą vietą.

G. Landsbergis: „socialdarbiečiai“ atrodytų prastai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad, „socialdarbiečių“ pasiūlytam kandidatui J. Bernatoniui tapus Konstitucinio Teismo (KT) teisėju, visuomenėje kristų pasitikėjimas šia institucija.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad, nors Seimo pirmininkas V. Pranckietis nėra kerštingas žmogus, kad neteiktų J. Bernatonio vien dėl jo priklausomybės Socialdemokratų darbo partijai (LSDDP), tačiau, jo nuomone, to jis neturėtų daryti, nes supranta KT formavimo proceso atsakomybę.

Seimo pirmininkas nėra kerštingas žmogus, jam ta „valstiečių“ keršto dvasia nėra persidavusi.

„Seimo pirmininkas nėra kerštingas žmogus, jam ta „valstiečių“ keršto dvasia nėra persidavusi, jis neieškos atsikeršijimo progų. Tikiu jo padorumu ir atsakomybe, formuojant KT“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis, pabrėžęs, kad KT, kaip institucija, turi didžiausią visuomenės pasitikėjimo reitingą.

Jo teigimu, LSDDP, kaip partija, turi labai žemą visuomenės palaikymą, o jų kandidatas J. Bernatonis, pasak TS-LKD lyderio, nužemintų ir visuomenės pasitikėjimo Konstituciniu Teismu reitingą.

„Kaip „socialdarbiečiai“, kurie, perfrazuojant profesorę Ramonaitę, ir 1 proc. gali neįveikti, toje institucijoje atrodytų? Aš manau, kad labai prastai. Pasitikėjimas smuktų, ir tai būtų didžiulė dar viena padaryta Seimo žala“, – pridūrė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį patvirtino, jog J. Bernatonio kandidatūros į KT teisėjus teikimą iš Socialdemokratų darbo partijos yra gavęs. Vis dėlto parlamento vadovas pažymėjo, kad teikti šios kandidatūros neskubės ir lauks kitų frakcijų kandidatų pasiūlymų.

„Jis atitinka visus privalomus rodiklius – visus, kurie numatyti įstatyme“, – ketvirtadienį BNS sakė šios frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius.

J. Bernatonis patvirtino davęs sutikimą teikti jo kandidatūrą.

„Aš esu teisininkas, buvęs teisingumo ministras“, – teigė jis žurnalistams.

Kita vertus, politikas nebuvo tikras, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasirinks jo kandidatūrą.

„Gal kitos frakcijos pateiks geresnį kandidatą“, – sakė J. Bernatonis.

Parlamento vadovas ketvirtadienį sakė kol kas neteiksiąs šios kandidatūros.

„Lauksiu kitų pasiūlymų, o kai sulauksiu, svarstysiu, kuris yra geriausias“, – žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.

Jis tvirtino savo kandidato neturįs.

„Tikrai konsultuosiuosi su teisininkais, su bendruomene, kad būtų pritarimas“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas, kaip ir prezidentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kandidatus į KT teisėjus turi pateikti iki gruodžio 19 dienos.

V. Pranckietis yra paprašęs parlamento frakcijų teikti savo kandidatus.

Parlamento vadovo teigimu, Seimui kandidatūros bus pristatytos kitų metų kovą, pavasario sesijos pradžioje.

Kovą baigiasi Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija.

D. Žalimas ir G. Mesonis į Konstitucinį Teismą paskirti 2011 metais, o V. Milius vėliau, 2013 metais, į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju tapusio Egidijaus Bieliūno atlaisvintą vietą.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis.

Kai Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisėjas. Jeigu toks teisėjas šias pareigas ėjo ne ilgiau kaip šešerius metus, tai jis po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas dar vieną kadenciją.

Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

A. Širinskienė: jis atitinka visus reikalavimus

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, vertindama Socialdemokratų darbo frakcijos pasiūlytą Juozo Bernatonio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, sako, kad J. Bernatonis atitinka visus reikalavimus ir turi patirties, tačiau kartu pažymi, kad dėl KT teisėjo teikimo turi nuspręsti Seimo pirmininkas.

„Ponas Bernatonis, kiek aš žinau, tikrai atitinka visus reikalavimus, kurie yra keliami KT teisėjui, – jis turi tikrai didelę patirtį ir, manau, atsimename jo buvimą teisingumo ministru, o visa kita spręs Seimo pirmininkas. Jeigu Seimo pirmininkas teiks, tada spręs Seimas“, – Eltai J. Bernatonio kandidatūrą įvertino A. Širinskienė.

Paklausta, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija jau yra apsisprendusi dėl kandidato, kurį siūlys į KT teisėjus, A. Širinskienė atsakė neigiamai. Jos teigimu, šiuo metu valdančiųjų dėmesys yra sukoncentruotas į kitų metų valstybės biudžeto projekto priėmimą.

„Frakcija šiuo metu nėra nieko aptarusi, dar turime iki 19 dienos pakankamai laiko. Dabar visiems labiau rūpi ne KT teisėjų postai, bet biudžetas. Artėjant biudžeto svarstymams į pabaigą arba jį priėmus, ir mes apsispręsim“, – pridūrė A. Širinskienė.

Opozicija nepritaria: jis – intrigų meistras

Socialdemokratų darbo partijai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlius partietį J. Bernatonį, Seimo opozicijos nariai stebisi tokiu siūlymu.

Socialdemokratas Algirdas Sysas teigia, kad J. Bernatonis nėra tinkamas kandidatas darbui KT.

„Labai keistai vertinu. Jis toks intrigų meistras. Jeigu norime sugriauti valstybę iki galo, tik Bernatonio ir trūksta Konstituciniame Teisme“, – Eltai sakė A. Sysas.

Galbūt ponas Pranckietis ir galėtų pasiūlyti J. Sabatauską. Deja, „valstiečiai“ jam šito nedovanotų.

Paklaustas, kieno kandidatūrą teiks Socialdemokratų frakcija, A. Sysas teigė, kad kol kas tai nėra nuspręsta. Jis abejojo, kad opozicijos siūlomas kandidatas būtų palaikomas valdančiųjų.

„Nenusprendėme, tai nenorėčiau atskleisti. Mes turime labai gerą savo frakcijos narį Julių Sabatauską, kuris (Teisės ir teisėtvarkos – ELTA) komiteto pirmininkas ne vienerius metus buvo, ir turbūt teisininkų bendruomenėje jis visai normaliai vertinamas, bet mes suprantame, kokia situacija yra Seime. Vargu ar žmogus, kuris kritikuoja šiandien daugumą, gali tikėtis balsų, balsuojant už išrinkimą į KT teisėjus. Galbūt ponas Pranckietis ir galėtų pasiūlyti J. Sabatauską. Deja, „valstiečiai“ jam šito nedovanotų“, – svarstė A. Sysas, pakartojęs, kad konkretaus kandidato LSDP frakcija dar vis dėlto neišrinko.

Tuo tarpu parlamentarė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad KT neturėtų būti politizuotas ir kandidatai į jo teisėjus, tvirtina politikė, turi būti kompetentingi bei turintys ilgą teisinio darbo patirtį.

„Nėra gerai, kai KT būtų politizuotas. Matyt, bet kokio politiko kandidatūrą reikėtų vertinti kritiškai. Lietuvoje yra puikių teisininkų, nuostabių teisininkų ir advokatų kontorose, ir dirbančių visuomeninį darbą, kurie turi daugiau nei dešimties metų patirtį ir jie galėtų puikiai dirbti KT“, – Eltai sakė A. Armonaitė.

Ji pridūrė, kad Seimui reikėtų paieškoti kitų kandidatų.

„Tikiuosi, kad Seimo pirmininkas ir mes visi paieškosime tų žmonių geriau“, – pabrėžė Seimo narė.