-
I. Šimonytė mano, kad karantino apribojimai greičiausiai išliks ir vasarą 39
„Žinoma, vakcinuojant vis didesnę dalį visuomenės poreikis kažkokiems specialiems reikalavimams menks, tačiau kad jis išnyks jau vasaros pradžioje, aš tikrai nesiimčiau prognozuoti“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė premjerė.
Pasak jos, greičiausiai apribojimai išliks didesniems žmonių susibūrimams.
„Kol kas mums kalbėti apie kažkokį situacijos gerėjimą tikrai nėra pagrindo, nes atvejų skaičius per parą vis tiek išlieka didelis“, – pastebėjo ji.
Šiuo metu Lietuvoje naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 575 ir yra maždaug sausio lygio, per dieną nustatoma po tūkstantį ir daugiau naujų atvejų.
Lapkričio pradžioje pernai įvestas karantinas šiuo metu galioja iki gegužės pabaigos.
Klausimas dėl antikūnų testo sprendžiamas
Vyriausybei nusprendus, kad galimybių pasu naudotis galės persirgę, paskiepyti ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą turintys žmonės, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendžiamas klausimas ir dėl antikūnų testo įtraukimo.
Kol kas mums kalbėti apie kažkokį situacijos gerėjimą tikrai nėra pagrindo, nes atvejų skaičius per parą vis tiek išlieka didelis.
„Tai yra klausimas, kuris bus sprendžiamas. Tiesiog yra techninių kliūčių įtraukti taip pat ir šitą parametrą. Tos techninės kliūtys daugiausia susijusios su tuo, kad neįmanoma suprogramuoti tokio turinio užklausos į Registrų centro turimus duomenis, bet, mano žiniomis, ta problema sprendžiama, ir kai tik bus galima tą techniškai padaryti, manau, kad bus papildyta ir tomis situacijomis, kai žmogus galbūt persirgo pats to nežinojęs, pasidarė antikūnų testą ir testas įvertino, kad antikūnų yra pakankamai“, – spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, šiuo metu problema yra daugiausia techninė.
„Neįmanoma suprogramuoti tos užklausos, nes paklausia, ar žmogus persirgęs per tam tikrą laiką, kai susirgimas fiksuotas mediko arba jis paskiepytas, kas yra fiksuota e.sveikatoje arba jis testuotas, kas taip pat yra fiksuota e.sveikatoje. Dėl antikūnų testų dar reikia papildomai padirbėti Registrų centrui ir tas darbas, mano žiniomis, vyksta“, – nurodė ministrė pirmininkė.
Imunitetą įgijusiems ar COVID-19 testą atlikusiems asmenims bus netaikomi apgyvendinimo paslaugų teikimui nustatyti suvaržymai, leidžiama vykdyti ir naudotis viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų (išskyrus naktinius klubus ar kitas pasilinksminimo vietas), lošimo namų ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų paslaugomis uždarose patalpose.
Taip pat bus leidžiama organizuoti renginius tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse, dalyvaujant didesniam dalyvių ar žiūrovių skaičiui, jeigu šie asmenys yra turintys imunitetą ar atlikę COVID-19 testą.
Galimybių pasas pradės galioti gegužės 24 dieną.
-
Karantino atlaisvinimus Vyriausybė atidėjo savaitei 20
Pasak premjerės, nutarimas dėl karantino galioja iki kitos savaitės vasario 28 dienos, tad Ministrų kabinetas turės iš principo spręsti, kurias veiklas leisti, kurių – dar ne.
Vyriausybės vadovė taip pat patvirtino, kad kitą savaitę gali būti svarstomas sprendimas dėl judėjimo tarp visų žiedinių savivaldybių atlaisvinimo.
„Kadangi kitos savaitės pabaigoje baigiasi, iki kada galioja karantino nutarimas, ir kitą trečiadienį turėsime spręsti, kokius apribojimus turėsime pratęsti, o kurių atsisakyti, tuo metu tų veiklų, apie kurių atlaisvinimą galėtume kalbėti, matyt, kad bus daugiau, pasiūlymas buvo šiandien nutarimo keitimo nedaryti“, – sakė premjerė.
Mažėjant koronaviruso plitimui, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pirmadienį pasiūlė palaipsniui atlaisvinti judėjimą žiedinėse savivaldybėse.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad iš pradžių siūloma leisti judėjimą tarp Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei jų žiedinių savivaldybių.
„Kitą savaitę galėsime svarstyti dėl visų žiedinių savivaldybių ir nedalinsime porcijų, kad kiekvieną savaitę kažką kaitaliojame, o priimsime nuoseklų sprendimą, nediskriminuodami didesnių miestų ir jų žiedinių savivaldybių, ypatingai jeigu išsilygins epidemiologinė situacija per savaitę“, – apie sprendimus dėl žiedinių savivaldybių sakė I. Šimonytė.
Premjerė patvirtino, kad sprendimą plaukti dėl žiedinių savivaldybių lėmė ir skirtingos testavimo apimtys savivaldybėse.
„Tikiuosi, kad per šitą savaitę testavimo ir epidemiologinė situacija tarp centre esančių ir žiedinių savivaldybių išsilygins, nes čia matome tam tikrus netolygumus, kai skiriasi spalviškai rajonas ir miestas, kai kur taip yra dėl skirtingo atvejų skaičiaus, bet kai kur – dėl skirtingų testavimo mastų“, – per spaudos konferenciją sakė I. Šimonytė.
„Būtų labai gerai, jei per šią savaitę savivalda naudotųsi savo teisėmis testuoti daugiau savo gyventojų, kad matytume adekvatesnį vaizdą, artimesnį realybei, mažiau tirštą vaizdą, kokį dabar matome, jeigu testuojami tik židiniai arba simptomus turintys asmenys. Kuo plačiau savivaldybės pasinaudos, tuo greičiau galima kalbėti ir apie tam tikrus apribojimų pakeitimus“, – kalbėjo premjerė.
Dėl koronaviruso plitimo judėjimas tarp savivaldybių be būtinos priežasties Lietuvoje draudžiamas nuo praėjusių metų gruodžio vidurio.
Atsargiai siūlys priemones, kurios gali didinti žmonių mobilumą
I. Šimonytė sako, kad Vyriausybė atsargiai siūlys tas karantino atlaisvinimo priemones, kurios gali didinti žmonių mobilumą.
Paklausta, ar Vyriausybė planuoja judėjimo tarp savivaldybių ribojimo išimtis ar atlaisvinimus kaimo turizmo sodyboms, kad šios, pavyzdžiui, galėtų priimti žmones iš kitų savivaldybių saviizoliacijai, I. Šimonytė sakė, kad situacija vis dar yra tokia, kai nebūtino mobilumo reikėtų vengti.
„Vienas iš didžiausių indėlių, kuris lėmė atvejų sumažėjimą, buvo būtent tai, kad žmonių mobilumas labai žymiai sumažėjo, todėl Vyriausybė labai atsargiai siūlys tas priemones, kurios gali žmonių mobilumą didinti. Tai nereiškia, kad apribojimai dėl judėjimo tarp savivaldybių išliks tokie, kokie yra, dar keletą mėnesių, bet tai nereiškia, kad Vyriausybė imsis rizikos skatinti žmonių intensyvesnį judėjimą“, – sakė I. ŠImonytė.
Tai nereiškia, kad apribojimai dėl judėjimo tarp savivaldybių išliks tokie, kokie yra, dar keletą mėnesių, bet tai nereiškia, kad Vyriausybė imsis rizikos skatinti žmonių intensyvesnį judėjimą.
Premjerės teigimu, Vėlinių patirtis ir kiti momentai rudenį parodė, kad po tokio didelio pagyvėjimo pasekmės paprastai būna sparčiai augantis naujų atvejų skaičius.
„Tik tada, kai matysime, kad yra pakankamai saugu jau neriboti žmonių pasirinkimo judėti poilsiui, laisvalaikiui ir pramogų tikslais į kitas savivaldybes, kai labiau susivienodins skirtingų savivaldybių epidemiologinė padėtis, tuomet galėsime apie tai kalbėti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Kiek anksčiau trečiadienį Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigė, kad mano, jog jau būtų galima pradėti diskutuoti apie apribojimų, darančių įtaką kaimo turizmo sodybų veiklai, peržiūrėjimą.
„Galėtų būti peržiūrimi ir du ribojimai: apie juos jau, mano galva, galima pradėti diskutuoti. Tai ribojimas tarp savivaldybių, nuvažiavimas į kaimo turizmo sodybą su aiškiomis sąlygomis, kas ten gali važiuoti, kad tas pats namų ūkis važiuotų, registracija ir visa kita, nesuteiktų, mano galva, papildomo pagreičio pandemijai, ir tai leistų šiek tiek žmonėms laisviau kvėpuoti, o kaimo turizmo sodybų verslui atsigauti“, – sakė V. Mitalas.
-
Aplinkosaugininkai tikrins ir Grigiškėse esančią „Grigeo“ gamyklą
„Aplinkosaugininkams duotas pavedimas atlikti neplaninius patikrinimus artimiausiu metu“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
Prokurorai antradienį paskelbė atliekantys tyrimą dėl taršos nevalytomis nuotekomis Klaipėdoje.
Įtariama, kad už tai gali būti atsakinga ten veikianti bendrovė „Grigeo Klaipėda“, apeidama miesto nuotekų sistemą, leidusi nevalytas nuotekas į Kuršių marias.
Anot K. Mažeikos, taip pat bus peržvelgti Aplinkos apsaugos departamento turimi dokumentai apie „Grigeo Klaipėda“ ankstesnius patikrinimus.
„Paprašėm, kad būtų pateikti Aplinkos apsaugos departamento paskutinių 10 metų tikrinimo protokolai. Bus padaryta analizė ir įvertinta, nustatyta galima įtaka galbūt, ar interesų konfliktai, ar asmenys, kas tikrino, kokius pažeidimus nustatė, kokie buvo nurodymai surašyti. Visa tai bus įvertinta“, – teigė K. Mažeika.
Be kita ko, ministras tvirtino, kad prokurorų prašoma pritaikyti Klaipėdoje veikiančiai įmonei laikinąsias apsaugos priemones.
„Prašome prokurorų, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nes žala gamtai gali siekti dešimtis milijonų eurų. Kalbam apie sąskaitų užšaldymą“, – sakė aplinkos ministras.
Jis trečiadienį BNS taip pat teigė, kad žala aplinkai gali siekti 60 mln. eurų, o „Grigeo“ grupės vadovas Gintautas Pangonis, sakydamas, kad nevalytos nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos, „ciniškai meluoja“.
Prokurorų teigimu, įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių maras galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu, o žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
Antradienį taip pat sustabdyta ir prekyba „Grigeo“ akcijomis biržoje.
Prie „Grigeo“ rengs piketą
Teisėsaugai paskelbus, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o beveik nevalytos išteka į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias, aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos ketvirtadienį Vilniuje prie pagrindinės „Grigeo” būstinės rengia piketą.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys Eltai sakė, kad pagrindinis piketo tikslas – kviesti vartotojus boikotuoti „Grigeo“ produkciją.
„Grigeo“ valdo prekės ženklą „Grite“. Juo žymimas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, nosinaitės, popierinės servetėlės.
Aplinkos apsaugos departamentas trečiadienį pradėjo neplaninį „Grigeo Klaipėda” patikrinimą.
