„Stebime vykstančias derybas, kurios, mažų mažiausiai, yra keistos. Vyksta Turkijoje diskusija tarp Turkijos ir Rusijos, kokiomis sąlygomis Ukraina turėtų atlaisvinti savo uostus. Tai yra nepriimtina, tai yra pagrindinio principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ pažeidimas“, – žurnalistams seime ketvirtadienį sakė ministras.

„Diskusijos apie Ukrainos uostus negali vykti be jų žinios“, – pridūrė jis.

Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant tiek ukrainiečių, tiek rusų minų.

Savo ruožtu derybose Turkijoje nedalyvavęs Kyjivas sako, kad yra pasirengęs sukurti saugius koridorius eksporto iš jos uostų atnaujinimui, tačiau siekia saugumo garantijų, kad Rusija neatakuos jos uostų.

Vis dėlto derybose kol kas nepasiekta pažangos.

G. Landsbergio teigimu, Ukrainos uostai turi būti apginti: arba siunčiant karinius laivus, kurie lydėtų išplukdomus grūdus, arba suteikiant daugiau ginklų pačiai Ukrainai.

„Aiškėja kontūrai, ko tiksliai reikėtų, kokios ginkluotės. Padėsime Ukrainai, kiek galėsime, kad ta ginkluotė pasiektų uostus, leistus atidaryti juos pagal jos sąlygas“, – teigė ministras.

Tai yra nepriimtina, tai yra pagrindinio principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ pažeidimas.

Pasak jo, dalį reikalingos ginkluotės Ukraina jau gavo, tačiau „gali būti, kad reikalingos ir pažangesnės raketinės sistemos“, kurios galėtų atgrasyti Rusiją.

„Ginkluotę turi NATO valstybės, NATO partneriai. (...) Bandome tą informaciją padėti ukrainiečiams surinkti, kad jie galėtų tiesiogiai kreiptis į partnerius“, – sakė diplomatijos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę teigė, jog šiuo metu šalyje yra apie 20–25 mln. tonų užblokuotų kviečių, o rudenį nuėmus naują derlių jų gali būti 70–75 mln. tonų.

Rusija ir Ukraina gamina 30 proc. visos pasaulinės kviečių produkcijos.

Apie naujas sankcijas Kremliui kol kas kalba tik atskiros valstybės

G. Landsbergis sako, kad apie septintąjį sankcijų Rusijai paketą „kalba atskiros valstybės“, tačiau abejoja, kad nauji apribojimai Kremliaus režimui jau formuojami Europos Komisijoje (EK).

„Komisija daro tikrai labai didelį darbą ir paskutinis mėnuo jiems, derinant šeštąjį paketą, buvo nepaprastai sudėtingas. Ieškoti kompromisų tarp labai nesutariančių polių buvo labai sunku. Nesu įsitikinęs, kad jie „neria“ į septintą paketą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Žiūrėti ir išpūsti iš šių žodžių labai didelį burbulą aš nemanau, kad tam yra daug reikalo.

Lietuvos diplomatijos vadovas mano, kad šiuo metu EK analizuoja skirtingas Europos Sąjungos (ES) šalių pozicijas ir šeštojo sankcijų paketo poveikį jų pačių ekonomikoms.

„Dabar yra „zondavimosi“ etapas: kur kokios valstybės yra, kur kokios raudonos ribos vienoms ar kitoms valstybėms“, – svarstė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad šeštasis ES sankcijų Rusijai paketas įsigaliojo birželio 3 d. Jame taikomos sankcijos apima individualias sankcijas Kremliaus režimo aplinkos asmenims, „Sberbank“ ir kitiems Rusijos bankams, naftos tiekimui jūrų keliu, taip pat ir Rusijos propagandiniams kanalams „RTR Planeta“, „Rossiya 24“, „TV Centre International“.

Ragina nepūsti burbulo dėl Rusijos Dūmoje įregistruoto projekto

G. Landsbergis ragina nedaryti „didelio burbulo“ dėl Rusijos Dūmoje įregistruoto įstatymo projekto, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. Pasak jo, reikia suprasti, su kokiu režimu Lietuva turi reikalą, tad pernelyg stebėtis tokiais absurdiškais pareiškimais nederėtų.

„Žiūrėti ir išpūsti iš šių žodžių labai didelį burbulą aš nemanau, kad tam yra daug reikalo. Tokių pareiškimų ateityje gali būti ne vienas. Jie stebinti savaime neturi. Toks yra režimas, jie taip elgiasi, šneka, gąsdina, kariauja karą. Mes turime suprasti, su kuo mes turime reikalą“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

„Nepaisant to, kad aš nesiūlau žiūrėti labai rimtai į šiuos pareiškimus, aš sakau, kad mes į Rusiją ir į jos režimą turime žiūrėti labai rimtai“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Rusijos Dūmoje įregistruotu įstatymo projektu siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. Šį projektą įregistravo valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas.

„Šiuo metu tai yra okupantų, žudikiškos kariuomenės simbolis, kuris glorifikuoja Putino režimą. Jo neturi būti. Ir nesvarbu, ką jis kažkur, kažkam reiškia praeity“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovo patarėjas.

Jis tai sakė paklaustas, ar Seimas turėtų uždrausti Georgijaus juosteles dar prieš gegužės 9-ąją, kai rusai mini pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną.

Anot prezidento patarėjo, šiuo simboliu minimi ne tik praeities įvykiai.

Šiuo metu tai yra okupantų, žudikiškos kariuomenės simbolis, kuris glorifikuoja Putino režimą. Jo neturi būti.

„Puikiai atsimenu 2014 metų gegužės 9-osios šventimą Antakalnio kapinėse ir kas ten buvo švenčiama. Ten buvo švenčiamas karas prieš Ukrainą, o ne Antrojo pasaulinio karo pabaigimas ar kiti dalykai“, – teigė K. Budrys.

„Lygiai taip pat kaip ir dabar, žiūrėdami į priekį, už mėnesio būsiančius įvykius, mes suprantame, kad tai bus apie tai, kas vyksta Ukrainoje, o ne apie tai, kas įvyko prieš 70 metų. Politinis vertinimas turi būti, čia ne vieta švęsti karą Ukrainoje ir ten vykstančius nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Seime šiuo metu pateikta pasiūlymų drausti tiek juodai oranžines Georgijaus juosteles, tiek Rusijos karo Ukrainoje simbolį „Z“.

Parlamentui pritarus, už šių simbolių vaizdavimą grėstų 300–500 eurų baudos.

Rusijos propaganda taikosi į Lietuvoje esančius Ukrainos pabėgėlius

Prezidento patarėjas K. Budrys sako, kad Lietuvoje priglausti nuo karo gimtinėje bėgantys ukrainiečiai ir lietuvių parama jiems yra vienas iš „sofistikuotos“ Rusijos propagandos taikinių. Anot jo, Lietuvoje fiksuojama daug rusiškas melagienas skleidžiančių retransliuotojų.

„Yra labai daug retransliatorių tos Rusijos propagandinės žinios ir vienas iš taikinių yra visuomenių parama ukrainiečiams“, – antradienį Žinių radijui teigė vyriausiasis Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Yra labai daug retransliatorių tos Rusijos propagandinės žinios ir vienas iš taikinių yra visuomenių parama ukrainiečiams.

Anot jo, propagandos skleidėjai mėgina apeliuoti į lietuvių jaučiamą empatiją karo pabėgėliams, siekiant ją sumenkinti.

„Niekas nesužadina Lietuvos visuomenės paramos Ukrainai ir ukrainiečiams, kaip matyti vaizdai, o ypač – asmeninės patirtys su žmonėmis bendraujant, kalbantis su tais, kurie yra pas mus, kuriuos priėmėme čia, Lietuvoje“, – kalbėjo K. Budrys.

„Atakuoti šitą aspektą – mūsų jausmus ukrainiečiams – yra vienas iš taikinių ir tai daroma tokiomis žinutėmis“, – tęsė jis.

Pasak K. Budrio, visos šios žinutės yra labai panašios, retransliuojamos panašiu būdu, o vadinamieji „botnetai“, retransliuojantys propagandines žinutes socialinėse platformose, – identifikuoti. Be to, G. Nausėdos patarėjo teigimu, su identišku reiškiniu susiduria ir kitos ukrainiečius priimančios šalys.

„Ir čia Lietuva nėra unikali ar išskirtinė valstybė – tas pats daroma Lenkijoje, Vengrijoje – tose šalyse, kur yra ukrainiečių pabėgėlių, didelis jų susitelkimas“, – sakė K. Budrys.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą nuo karo pradžios Ukrainoje iš viso pabėgo jau 40,3 tūkst. šios šalies gyventojų. Apie 17 tūkst. jų – nepilnamečiai.

„Manau, kad šis klausimas skirtas pasaulinei bendruomenei, sakykime, sąjungai, kuri palaikė sankcijas, turi bendrą požiūrį dėl Rusijos. Turime pradėti diskusijas dėl raudonų linijų, ar jos yra, ir kas būtų ta raudona liniją Vakarams, mums visiems“, – žurnalistams sakė ministras, pirmadienį atvykęs į ES šalių diplomatijos vadovų susitikimą Briuselyje, klausiamas apie hipergarsinių raketų panaudojimą Ukrainoje.

„Matome bombarduojamus civilių miestus, matome tūkstančius nužudytų civilių. Akivaizdu, tai dar nėra raudona linija, bet kažkur ji turi būti. Manoji jau buvo peržengta. Bet aš esu globalaus aljanso dalis, kuriame mes bandome pasiekti konsensuso, taigi, kalbėjimo vienu balsu, kad tai yra mūsų karas. Nes jei mes jį pralaimėsime, tai atsisuks prieš mus“, – pridūrė G. Landsbergis.

Matome bombarduojamus civilių miestus, matome tūkstančius nužudytų civilių. Akivaizdu, tai dar nėra raudona linija, bet kažkur ji turi būti. Manoji jau buvo peržengta.

Jis taip pat pripažino, kad Vakarai nebegali vengti diskusijų dėl galimo tiesioginio įsikišimo į karą Ukrainoje.

„Mes nebegalime vengti šių diskusijų, jei Rusija ir toliau eskaluos situaciją imdamasi masinio naikinimo ginklų, net ir ribota apimtimi – kalbu apie biologinę, cheminę ataką. Ar tai ir toliau vertinama, kaip įprasta situacija, tai, ką mes tik žiūrime per žinias?“, – svarstė ministras.

Rusija šeštadienį ir sekmadienį paskelbė Ukrainoje panaudojusi savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, atakos buvo nukreiptos prieš požeminį sandėlį su raketomis ir aviacijos amunicija vakarinėje Ukrainos dalyje, netoli sienos su NATO nare Rumunija, bei prieš degalų bazę pietinėje Ukrainos dalyje.

Karinis tribunolas Rusijos vadovams gali būti neišvengiamas

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis sako, kad panašaus į nacių nusikaltimus tyrusio karinio tribunolo kūrimas Rusijos vadovams gali būti neišvengiamas, nes yra daug panašumų tarp „nacizmo ir putinizmo“.

„Tai gali būti neišvengiama, nes iš esmės kyla daug debatų, ką reikėtų kaltinti dėl šios situacijos. Aš asmeniškai manau, kad yra daugybė panašumų tarp putinizmo ir nacizmo“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį sakė ministras, paklaustas, kaip vertina siūlymus steigti tribunolą, panašų į Niurnbergo procesą prieš nacius po Antrojo pasaulinio karo.

„Tai yra sistema, turinti ideologiją, lyderius, turinti sekėjus, ji netgi turi simbolį. Taigi, manau, mes privalome turėti sisteminį požiūrį į patį putinizmą, jis turi būti įvertintas. Ir, galbūt, tribunolas galėtų būti tokia vieta“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Tai yra sistema, turinti ideologiją, lyderius, turinti sekėjus, ji netgi turi simbolį. Taigi, manau, mes privalome turėti sisteminį požiūrį į patį putinizmą, jis turi būti įvertintas.

Anot jo, tai yra „Vakarų pasitikėjimo klausimas“.

„Todėl aš tikrai prašyčiau kolegų dalyvauti diskusijose pritaikant naujus mechanizmus“, – kalbėjo ministras.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, jei viena valstybė negali to imtis, privaloma kelti šį klausimą Jungtinėse Tautose ir „vėl išrasti mechanizmus, kurie buvo po Antrojo pasaulinio karo“.

„Ši realybė – mes negalime joje gyventi ir apsimesti, kad nieko nenutiko. Manau, mes pereiname į lygmenį, kur mes privalome tai padaryti“, – tvirtino G. Landsbergis.

Kaip skelbė britų transliuotojas BBC, apie 140 akademikų, teisininkų bei politikų, tarp jų – buvę Jungtinės Karalystės Vyriausybių vadovai Johnas Majoras (Džonas Meidžoras) ir Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) paragino sukurti teisinį mechanizmą tiriant Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.

Siūloma, kad tribunolas būtų sukurtas 1945-ųjų Niurnbergo proceso prieš nacių nusikaltimus pavyzdžiu.

Tačiau kritikai įžvelgia kliūčių, kadangi Tarptautinis Baudžiamais Teismas Hagoje negali imtis persekiojimo be Jungtinių Tautų Saugumo tarybos sankcionavimo.

Taryboje veto teisę turi pati Rusija.

Būtina „aiški žinia“, jog padedantys Rusijai atsidurs sankcijų taikiklyje

G. Landsbergis ragina pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

„Turime pasiųsti aiškią žinią kiekvienai valstybei, trečiajai šaliai, kuri padėtų Rusijai apeiti sankcijas, kad tos pačios sankcijos gali būti pritaikytos taip pat ir jai pačiai. Turime į tai žiūrėti rimtai, nes nuo to priklauso ir mūsų patikimumas“, – Briuselyje žurnalistams pirmadienį kalbėjo G. Landsbergis, klausiamas, kaip būtų galima užtikrinti, kad sankcijos Rusijai nebūtų apeinamos, pavyzdžiui, per Turkiją ar Serbiją.

Turime pasiųsti aiškią žinią kiekvienai valstybei, trečiajai šaliai, kuri padėtų Rusijai apeiti sankcijas, kad tos pačios sankcijos gali būti pritaikytos taip pat ir jai pačiai.

Jis akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainoje „Europa negali sukurti įspūdžio, jog yra pavargusi“.

„Negalime pavargti taikant sankcijas, negalime pavargti siūlydami pagalbą Ukrainai, turime rimtai įvertinti Ukrainos prašymą pradėti kandidatės į ES procesą“, – kalbėjo ministras.

„Kyla įspūdis, kad mes norėtumėme prisėsti ir atsipūsti, nes pirmosios trys-keturios savaitės buvo neįtikėtinai sunkios ne Ukrainai, bet mums, europiečiams. Manau, tai yra bloga žinia tiems, kurie kovoja Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Daugeliui Vakarų valstybių po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą uždarius Rusijos orlaiviams oro erdvę, prie šių sankcijų neprisijungė geresnius ryšius su Rusija palaikančios valstybės, tarp jų – ir Serbija bei NATO priklausanti Turkija.

Anot G. Landsbergio, „yra neišvengiama“ diskusija apie tolesnes sankcijas prieš Rusijos energetikos sektorių, pirmiausia, naftos importo boikoto.

Pasak jo, rusiška nafta sudaro didžiausią Rusijos biudžeto pajamų dalį, bet Europoje yra „lengvai pakeičiama dėl infrastruktūros ir daugybės kitų tiekėjų“.

Ministras išreiškė viltį, kad tokioms sankcijoms besipriešinanti Vokietija išgirs ne tik kitų ES valstybių, bet ir savo piliečių raginimus.

„Manau, kad Vokietijos visuomenė daro daug siekdama įtikinti Vokietijos vyriausybę ir, kol kas, jiems tai labai sekėsi. Tikiuosi, kad jie tai tęs“, – sakė G. Landsbergis.

Jis akcentavo, kad Europa pereina į „naują sankcijų lygį“, nes nei ES, nei bet kuri kita šalis anksčiau netaikė sankcijų tokiu mastu.

G. Landsbergis teigė, kad būtų galima netgi sukurti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi sankcijų įgyvendinimu, priežiūra, kaip jos veikia.

„Manau, kad mums reikia rimtesnio priežiūros mechanizmo, nei iki šiol“, – nurodė Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis taip pat teigė, kad bet kokia galima Pekino karinė parama Maskvai rodytų, jog Kinija „įsitraukia į konfliktą“.

Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad taip pat palaikytų diskusijas dėl sankcijų Kinijai dėl jos veiksmų.

„Aš nebūčiau tarp nepritariančių tokiems debatams“, – teigė jis.

Nemano, kad Kinija galėtų būti mediatorė

Užsienio reikalų ministras nemano, kad Kinija galėtų būti mediatorė Rusijos kare su Ukraina.

„Kinija niekaip neparodė, kad renkasi teisingą istorijos pusę. Ir aš asmeniškai netikiu, kad yra kažkokia pilkoji zona, jokia valstybė negali tiesiog sėdėti ir stebėti viską iš šono. Mes turime pasirinkti pusę ir aš pasitikėčiau tais, kurie palaiko Ukrainą“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Landsbergis.

Būtina sukurti regiono gynybos planą

G. Landsbergis sako, kad saugumui Baltijos valstybėse užtikrinti dabar regione sutelktų NATO atgrasymo pajėgų nepakanka ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje turėtų būti dislokuota daugiau reikalingų karinių pajėgų.

„Baltijos šalims desperatiškai reikia papildomo dėmesio dėl regiono saugumo ir gynybos. Kliaudavomės atgrasymu, tačiau, manau, kad ši fazė jau turėtų baigtis. Turime pradėti realius gynybos veiksmus“, – žurnalistams Briuselyje, prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdį komentavo G. Landsbergis.

Be to, pasak ministro, Baltijos valstybėms turi būti parengti konkretūs gynybos planai.

„Turėtų būti daugiau įrangos ir paskelbti konkretūs Baltijos valstybių gynybos planai, kurie atspindėtų pasikeitusią saugumo padėtį regione“, – sakė ministras.

ELTA primena, kad apie būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus anksčiau šį mėnesį kalbėjo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda, užsiminęs, jog NATO sąjungininkų šiuo metu dislokuoti oro gynybos pajėgumai yra laikini ir Aljansas turėtų pasiųsti ilgalaikei gynybai ore užtikrinti būtinų karinių pajėgų.

Anot jo, Lietuvoje būtina stiprinti oro gynybos pajėgumus, o dabar vykdomų oro policijos misijų nepakanka.

„Mums reikia pereiti į kitą etapą ir iš oro policijos konkrečiai į oro gynybos sistemą, nes tai yra vienas svarbiausių kolektyvinės gynybos ir kolektyvinio atgrasymo veiksnių. Tikrai ketiname šį darbą tęsti“, – kovo pradžioje kalbėjo G. Nausėda.

Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, atsižvelgdamas į Rusijos karo veiksmus Ukrainoje, pasiūlė ilgalaikį aljanso sustiprinimą Rytų Europoje, taip greičiausiai pažeisdamas saugumo susitarimus su Rusija, trečiadienį naujienų agentūrai dpa sakė keli diplomatai.

„Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų užfiksuota nuošliauža. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima jau nuo praeitos savaitės, todėl kalną tvarkantis Lietuvos nacionalinis muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis galimoms nuošliaužoms“, – pirmadienį pranešė kalną prižiūrintis muziejus.

Tai yra pirmoji nuošliauža nuo 2017-ųjų metų, BNS patvirtino muziejaus atstovai.

Pasak jų, avarijos likvidavimo darbai jau pradėti, o įvykusi nuošliauža „nekelia grėsmės viso kalno stabilumui“.

LNK reportažas:

Muziejus taip pat informavo, kad nuošliaužos vietą apžiūrėję specialistai rengia stabilizavimo planą, projektuojamos papildomos priemonės šlaitui stabilizavimui ir deformacijos plėtimosi stabdymui. Darbai pradėti nedelsiant pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį.

LNK reportažas:

Kalną prižiūrinti įstaiga sako, kad situacija nuolat stebima ir jei atsirastų nauji plyšiai, jie nedelsiant būtų stabdomi prevencinėmis priemonėmis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Tuo tarpu stabdyti slenkantį paviršinį gruntą nebūtų prasmės – tokios nuošliaužos daro žalą vizualinei kalno išvaizdai, bet esmingai neatsiliepia viso kalno stabilumui. Ilgalaikių darbų metu jis vis tiek būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių“, – teigiama pranešime.

Pasak muziejaus, kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tačiau didžiausią nerimą kelia kasdien matuojamas kalne susikaupusio vandens lygis, kuris pradeda išsikrauti per šlaitus ir taip mirkyti nestabilų supiltinį gruntą.

Tikimasi, kad suveiks taikomos laikinos stabilizavimo priemonės ir pokyčiai kalne neįvyks, tačiau naujų įtrūkiu ir nuošliaužų galimybė neatmetama.

„Kaip ir šiuo atveju, tai neįvyktų netikėtai – apie galimus pokyčius iš anksto įspėtų kalne įdiegta monitoringo sistema ir būtų galima tam pasiruošti“, – tvirtina Nacionalinis muziejus.

Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.

Muziejus teigia, kad imtis esminių Gedimino kalno tvarkymo darbų jam neleidžia teismuose įstrigęs ginčas su įmone „Hidoreterra“, turėjusia atlikti kalno tyrimus, suprojektuoti jo sutvirtinimo sprendinius ir gauti darbams reikalingus leidimus. Su šia įmone muziejus pernai nutraukė sutartį.

„Hidroterros“ atstovai laikosi nuomonės, kad paveldosaugos objekte reikia tik tvarkybos leidimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir kitos institucijos tvirtina, jog daliai darbų – Aukštutinės pilies pamatams sutvirtinti – būtinas ir statybos leidimas.

Įmonės subrangovai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas pernai spalį įspėjo apie galimas grėsmes dėl nuošliaužų formavimosi ne tik pietrytiniame šlaite, bet ir kitose kalno dalyse.

Panašūs incidentai galimi ir ateityje

Pirmadienį nušliaužus daliai Gedimino pilies kalno, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktoriaus pavaduotojas Vaidas Petrokas sako, kad nuošliauža susidarė dėl nepalankių orų, vis tik, kol neišspręstas teisinis muziejaus ir kalno tvarkybos darbų projektą parengti turėjusios įmonės „Hidroterra“ ginčas, nebus ilgalaikio sprendimo ir panašių incidentų gali nutikti ir ateityje.

„Muziejus turi gana informatyvią monitoringo sistemą, kuri stebi ir poslinkius, ir posvyrius, bet vienas labai svarbus kriterijus yra vandens kiekis kalne. Praėjusią savaitę buvo užfiksuotas padidėjęs vandens kiekis. Viskas priklausys nuo orų, kaip toliau klostysis situacija, bet tikimės, kad orai šiek tiek gelbės mus“, – pirmadienį žurnalistams sakė LNM atstovas.

„Šiemet tikrai orai buvo labai nepalankūs, tai pirmiausia dėl to, kad nesusidarė pakankamas įšalas ir sniegas tirpsta pamažu ir jis labai geriasi į viršutinį žemės sluoksnį. (...) „Aišku, dar žiema nesibaigė, pavasaris neatėjo. Visko gali būti ir toliau“, – paaiškino V. Petrokas.

Šiemet tikrai orai buvo labai nepalankūs, tai pirmiausia dėl to, kad nesusidarė pakankamas įšalas ir sniegas tirpsta pamažu ir jis labai geriasi į viršutinį žemės sluoksnį.

Jis patikino, kad nuošliaužos padaryta žala nėra didelė, ji mažesnė nei tų, kurios įvyko 2016 ir 2017 metais, vis tik muziejus „imasi suplanuotų priemonių šitai mažai avarijai likviduoti“. Pasak V. Petroko, specialistai jau įvertino kalno būklę ir parengus būtinųjų darbų aprašą, veiksmų imsis specialiai į tokias situacijas reaguoti LNM pasamdytas rangovas.

V. Petroko teigimu, vis dėlto panašių „mažų incidentų ir nuošliaužų“ gali būti ir ateityje tol, kol nebus imamasi ilgalaikių priemonių. Šių priemonių, pasak muziejaus atstovo, imtis negalima, kol neišspręstas teisinis LNM ir „Hidroterra“ ginčas dėl pastarosios bendrovės esą netinkamai parengto kalno tvarkymo darbų projekto.

„Ilgalaikių sprendimų klausimas yra teisme. Po teismo sprendimo būtų aišku, ar reikia papildomo leidimo, ar ne. Tai leistų mums pajudėti su ilgalaikėmis priemonėmis, kurios kompleksiškai spręstų kalno slinkimo problemas“, – sakė LNM atstovas.

Anot jo, prieš sutvarkant kalną būtina turėti aiškų projektinį planą, kuriame būtų nurodyti visi kalnui sutvarkyti būtini tvarkybos ir statybos darbai.

„Tai yra projektavimas, kur yra suprojektuoti gabionai, kurie turėtų prilaikyti kalno slinkimą, turėtų būti stiprinami aukštutinės pilies rūmų pagrindai, gynybinės sienos pagrindai. Labai svarbu drenažo sistema. Tai yra pagrindinės priemonės, kurios buvo projektuojamos visame kompleksiškame Gedimino kalno tvarkybos ir statybos projekte“, – kalbėjo V. Petrokas.

Kalno situaciją su LNM direktore Rūta Kačkute pirmadienį aptarė ir kultūros ministras Simonas Kairys. Jo teigimu, į šią „nemalonią žinią, kuriai buvo pasiruošta“ reikia žvelgti su nerimu, bet be panikos, kadangi muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis tokiam galimai scenarijui.

Anot LNM, Gedimino kalno nuošliaužų tvarkymas sustojo, kadangi darbų projektą parengti turėjusi „Hidroterra“ tą esą padarė netinkamai – visus projektuojamus darbus priskyrė tvarkybai, nors Statybų inspekcija nurodė, kad daliai jų privalomas leidimas atlikti statybos darbus.

Nacionalinis muziejus atsisakė projektuotojams sumokėti visą atlygį už parengtą projektą ir skaičiavo delspinigius, todėl „Hidroterra“ padavė muziejų į teismą.

Nuo 2017 m. gruodžio Gedimino kalno teritorijoje paskelbta valstybinio lygmens ekstremalioji situacija.

„Lietuva koordinuos savo veiksmus su Europos Sąjungos šalių veiksmais. Nemanome, kad diplomatai turi būti pirmieji, paliekantys Ukrainą. Atvirkščiai – diplomatai dirba priešakinėse fronto linijose iki paskutinės minutės, kol dar galima dirbti“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Vis dėlto ji ragino gyventojus susilaikyti nuo nebūtinų kelionių šia kryptimi.

„Kai situacija darosi tokia įtempta, reikia pagalvoti dėl kelionių, dėl nebūtinų kelionių. Žinoma, kai yra būtinybė vykti kažkur, paskaičiuojama rizika ir vykstama, tačiau nebūtinų kelionių galima ir atsiskaityti“, – sakė ji.

Karo kaina Rusijai turi būti tokia didelė, kad Rusijos vadovybė labai gerai pagalvotų, ar verta tą kainą mokėti.

Kalbėdama apie karo regione perspektyvas, patarėja teigė, jog „politikų tikslas – padaryti viską, kad karo išvengtume“.

„Karo kaina Rusijai turi būti tokia didelė, kad Rusijos vadovybė labai gerai pagalvotų, ar verta tą kainą mokėti“, – teigė A. Skaisgirytė.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.

Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.

Puolimas yra puolimas – NATO į jį turi reaguoti vienodai griežtai

Prezidento patarėja A. Skaisgirytė sako, kad NATO karinis atsakas, jei Rusija pradėtų karinius veiksmus prieš Ukrainą, būtų vienodai griežtas, nepriklausomai nuo įsiveržimo masto.

„Puolimas yra puolimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė.

Anot jos, Vakarai turi kelias priemones Kremliaus karinėms intencijoms pažaboti – visų pirma taikytų itin griežtas ekonomines sankcijas režimui ir telktų gausias karines pajėgas bei ginkluotę arčiausiai Rusijos esančiose NATO narėse.

„Ekonominės sankcijos yra baudžiamoji priemonė už veiksmus, kurie mums nepriimtini. Kitas dalykas yra karinis, gynybinis pozicionavimasis. Čia jau kalbame apie visai kitokį priemonių arsenalą – apie ginkluotę, pasirengimą atgrasymui nuo agresyvių veiksmų“, – teigė A. Skaisgirytė.

Aktyvesnis NATO pajėgų dislokavimas rytinėje Aljanso dalyje, A. Skaisgirytės įsitikinimu, Maskvą atgrasytų efektyviau.

„Tai taip pat yra didžiulė poveikio priemonė, sakyčiau, netgi didesnė nei sankcijos“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.

Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.

Jis taip pat pabrėžė būtinybę deeskaluoti įtampą prie Ukrainos sienų, kur Rusija pastaruoju metu didina karinį aktyvumą.

„Matome, kad šitose valstybėse (Baltarusijoje ir Ukrainoje – BNS) kaupiasi tam tikros rizikos, į kurias mes, kaip ES ir NATO partneriai, turime rasti, kaip atsakyti“, – antradienį Paryžiuje teigė G. Nausėda.

Pasak jo, Rusijai telkiant karines pajėgas prie Ukrainos, kyla rizika šios šalies „teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.

Lietuvos vadovo teigimu, Kijevo saugumas privalo būti užtikrintas, nes Ukraina yra „labai svarbi Europai teritorija kaip saugumo garantas“.

Siekia stiprinti bendradarbiavimą

Kalbėdamas apie migrantų krizę Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, šalies vadovas akcentavo Minsko nepagarbą žmogaus teisėms ir būtinybę jas apginti.

„Deja, mes matome, kad Baltarusijos režimas, demonstravęs nepagarbą žmogaus teisėms savo piliečių atžvilgiu, dabar demonstruoja lygiai tokią pačią nepagarbą migrantų žmogaus teisėms. (...) Todėl aš labai vertinu ir jūsų, ir ES pastangas, kad mes pamėgintume rasti būdus, kaip užkirsti kelią šitai krizei, kuri tampa humanitarine krize“, – kreipdamasis į E. Macroną sakė Lietuvos prezidentas.

„Pirmiausia, turime kalbėti apie išorinės ES sienos apsaugą. Jau nemažai padaryta ES lygiu, kad ši apsauga būtų sustiprinta. Mes tikrai jaučiame šią paramą. Mes turime dirbti migrantų repatriacijos klausimu ir stabdyti naujus skrydžius į Baltarusiją, kurie ir didina šitą pavojų, kad žmonės kentės prie ES sienos“, – pridūrė jis.

Kaip ir kiti Vakarų lyderiai, E. Macronas migracijos krizę prie rytinių Bendrijos sienų pavadino Baltarusijos vykdoma hibridine ataka. Pasak jo, Bendrija vieningai reagavo į susidariusią situaciją, tačiau turi gilinti bendradarbiavimą, sprendžiant šią problemą.

Deja, mes matome, kad Baltarusijos režimas, demonstravęs nepagarbą žmogaus teisėms savo piliečių atžvilgiu, dabar demonstruoja lygiai tokią pačią nepagarbą migrantų žmogaus teisėms.

„Mes siekiame sustiprinti bendradarbiavimą. (...) Mes ir toliau siekiame, kad JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (Filippo Grandi (Filipas Grandis) – BNS) galėtų dirbti Baltarusijoje, organizuojant migrantų sugrįžimą į kilmės šalis“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

„Mes turime sustiprinti sienų apsaugą ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis“, – pridūrė jis.

Bendrijos teisės aktų pokyčiai

E. Macronas patikino, kad Europa remia „rytines šalis, užtikrinant sienos apsaugą“.

Jis taip pat teigė, kad migrantų krizė atvėrė tam tikras Bendrijos teisės aktų spragas: „Mūsų ES pabėgėlių ir migracijos valdymo sistema gali būti pagerinta.“

Spalio pabaigoje ES lyderiai pakvietė Europos Komisiją siūlyti „visus reikiamus pakeitimus ES teisinei sistemai“.

Lietuva aktyviai siekia, jog Bendrijos teisės aktai būtų peržiūrėti, o juose įtvirtintos aiškios taisyklės, kokių priemonių gali imtys šalys, susiduriančios su panašaus pobūdžio hibridinėmis atakomis.

Rusija kelia pavojų Ukrainos suverenitetui

G. Nausėda teigia, kad ir toliau Lietuva su kitomis ES valstybėmis ieškos būdų, kaip išspręsti nelegalių migrantų repatriacijos klausimą bei stabdyti skrydžius iš Baltarusijos.

„Turime kalbėti apie išorinės ES sienos apsaugą, jau nemažai padaryta ES lygiu, kad apsauga būtų sustiprinta ir mes tikrai jaučiame šią paramą. Turime daug dirbti migrantų repatriacijos klausimu ir, žinoma, stabdyti naujus skrydžius į Baltarusiją, kurie ir didina šitą pavojų. Žmonės tikrai kentės prie ES sienos, kaip kad kenčia šiuo metu, o tuo tarpu gamtos sąlygos tampa vis atšiauresnės“, – po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu kalbėjo G. Nausėda.

Turime kalbėti apie išorinės ES sienos apsaugą, jau nemažai padaryta ES lygiu, kad apsauga būtų sustiprinta ir mes tikrai jaučiame šią paramą.

Susitikimo su E. Macronu metu G. Nausėda susirūpinimą išreiškė ne tik dėl nelegalių migrantų krizės, tačiau ir dėl karinių pajėgų prie Ukrainos sienos. Anot prezidento, ES turi įdėti daugiau pastangų, kad Ukraina jaustųsi saugi.

„Kol kas karinės pajėgos prie Ukrainos sienų kelia tiesioginį pavojų Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, todėl norisi aptarti, ką galime padaryti daugiau, kad Ukraina jaustųsi saugi, nes šita valstybė yra labai svarbi Europai teritorija kaip saugumo ir stabilumo garantas“, – teigė G. Nausėda.

Lietuva laikosi vieningos Kinijos idėjos

Prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuva nepažeidė „Vienos Kinijos“ principo ir Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė yra ne diplomatinis, o ekonominis Taivano biuras Lietuvoje.

„Lietuva laikosi vieningos Kinijos idėjos ir tą ji deklaravo dar 1991 metais. Todėl Taivano atstovybės atidarymas Lietuvoje neturėtų būti traktuojamas kaip šito principo kvestionavimas“, – prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu kalbėjo G. Nausėda.

„Tai ne diplomatinė atstovybė, o mūsų, kaip suverenios valstybės, valios išraiška puoselėti santykius su Taivanu, pirmiausia ekonomikos ir kultūros srityse“, – pažymėjo Lietuvos vadovas.

ELTA primena, kad Vilniuje lapkritį oficialiai atidaryta Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.

Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.

Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos atstovybės, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Pekinas teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija.