„Kol dar nepatvirtintas 2020-ųjų biudžetas, galėtų būti vienas iš sprendimo būdų susėsti Vyriausybei, abiems didžiausioms profesinėms sąjungoms, ir, žinoma, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ir kalbėtis, ką mes galime pasiekti 2020 metų biudžetu, kokias sritis galime finansuoti, kokioms sritims kelti atlyginimus“, – Žinių radijui antradienį sakė Prezidentūros Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė.

S. Šulcė teigė, kad streikuoti profsąjungos turi teisę, tačiau tai yra „ekstremali, kraštutinė priemonė“, rodanti, kad prieš tai vykę procesai klostėsi nesėkmingai. Prezidento patarėja taip pat pabrėžė, kad šakos kolektyvinės sutarties Vyriausybė privalo laikytis ir „įrodyti darbais, kad laikomės valstybėje įsipareigojimų, ypač mokytojams“.

„Tai turėtų būti pirmasis žingsnis – dar kartą susėsti ir bandyti derėtis“, – pabrėžė ji.

Tai turėtų būti pirmasis žingsnis – dar kartą susėsti ir bandyti derėtis.

Viena didžiausių šalyje organizacijų, vienijančių švietimo darbuotojus, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga, praėjusią savaitę pranešė, jog rengiasi streikui mokyklose lapkričio antrojoje pusėje. Pasak švietimiečių, Vyriausybė nesilaiko šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, nes biudžeto projekte papildomai numatyta tik 55,5 mln. eurų.

Profesinė sąjunga skelbia vienijanti 10 tūkst. narių, iš jų didžioji dalis yra mokyklų pedagogai.

Prieš metus maždaug mėnesį dėl etatinio pedagogų apmokėjimo streikavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga teigia taip pat svarstanti, ar palaikyti kolegas.

Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, kitąmet pasiūlyta jį didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.

Konkursas – geras pasitikrinimas

S. Šulcė nepritaria svarstymams įvesti tvarką, kad gerai dirbantiems mokyklų vadovams nereikėtų iš naujo dalyvauti konkurse užimti vadovo postą kitą kadenciją. Konkursas, pasak S. Šulcės, yra puikus savo gebėjimų pasitikrinimas.

„Aš manau, kad mes turime sutikti, kad konkursas ir pasitikrinimas yra puikus dalykas, ir mokyklos vadovas, tas, kuris pabaigęs kadenciją, dar kartą nueina į konkursą, ir jeigu jisai jį laimi, jis ir toliau gali vadovauti dar penkiems, dar penkiems ir daugybę metų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Nuo 2018 m. švietimo įstaigų vadovų kadencijos prezidentės siūlymu apribotos penkeriems metams. Norintys tapti mokyklų vadovais asmenys Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje turi laimėti konkursą.

Viešojoje erdvėje ne kartą buvo pranešama, kad dėl šios tvarkos Lietuvoje labai trūksta mokyklų vadovų, o skelbiamuose konkursuose suklumpa net ir daugelį metų mokykloms vadovaujantys asmenys.

Esant tokiai situacijai, pasigirdo siūlymų gerai dirbančius mokyklų vadovus atleisti nuo prievolės dalyvauti konkurse, jei šį postą nori užimti dar vieną kadenciją.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA) skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje trūksta 42 švietimo įstaigų vadovų, o visoje Lietuvoje – maždaug 300.

Sprendimas neatitinka deklaruojamo prioriteto

Paaiškėjus, kad Vyriausybės sudarytame ateinančių metų šalies biudžeto projekte asignavimai kultūrai mažėja, prezidento vyriausioji patarėja S. Šulcė sako, kad toks sprendimas tikrai neatitinka deklaruojamo prioriteto.  

„Turbūt jau visiems šiek tiek lengvai pabodo girdėti kalbas, kad kultūra yra prioritetinė sritis vien tiktai žodžiuose, nes norima ir veiksmų. Vienas tų pirminių veiksmų būtų 2020–ųjų metų biudžetas. Matydami prieš porą savaičių 2020–ųjų metų biudžetą ir matydami, kad kultūrinėms įstaigoms mažės finansavimas apie 15 procentų turtui ir kitoms reikmėms įsigyti, mes, Prezidentūra, aiškiai pasakėme savo nuomonę, kad to neturėtų vykti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Turbūt jau visiems šiek tiek lengvai pabodo girdėti kalbas, kad kultūra yra prioritetinė sritis vien tiktai žodžiuose, nes norima ir veiksmų.

Jos žiniomis, Vyriausybė kartu su Kultūros ministerija persvarstė šį klausimą ir ateinančių metų biudžete nacionalinėms kultūros įstaigoms 15 proc. nemažins asignavimų turtui ir kitoms reikmėms įsigyti.

„Tai reikštų, kad mūsų įstaigos, filharmonija, tarkime, galėtų toliau pirktis muzikos instrumentus, muziejai, bibliotekos organizuoti parodas. Ir šita svarbi funkcija nebūtų sumažinama, apkarpoma, nes jeigu būtų įvykęs šitas sumažinimas, tai mes turėtume daugiau tokių atvejų kaip vasarą turėjome su Mickevičiaus biblioteka, kai dėl šitos eilutės sumažinimo pritrūko vasaros metu tualetinio popieriaus“, – pabrėžė S. Šulcė.

Jos teigimu, skiriant lėšas kultūrai, būtina atidžiai sudėlioti prioritetus, kokioms konkrečiai reikmėms jų labiausiai reikia.  

„Kol kas yra pasiektas tiktai susitarimas nemažinti 15 proc. nacionalinėms kultūros įstaigoms, dėl kitų dalykų yra deramasi ir, manau, kad dabar yra pats tas laikas kalbėtis ir derėtis, kam mes galime skirti finansavimą mūsų prioritetinei sričiai ir kur link mes norime nukreipti lėšas. Pavyzdžiui, jau žinau, kad Lietuvos kultūros tarybos finansavimas, kuris yra be galo svarbus, nes Kultūros taryba paskirsto lėšas įvairiausiems kultūriniams projektams, nuo 19 milijonų eurų išaugs iki 20 milijonų eurų. Tai mes turime žiūrėti, kokias kultūros prioritetines sritis norime užtikrinti ir kur link tas finansavimas privalo būti nukreiptas“, – sakė S. Šulcė.

Turi tirti prokurorai

Opozicijai kaltinant Vyriausybę, kad galimai neskaidriai skirstomos biudžeto lėšos sporto projektams, S. Šulcė sako, kad į kylančius sporto bendruomenei klausimus turi būti atsakyta. Pasak jos, jei yra pagrindas, finansavimo peripetijas turėtų tirti teisėsauga.

„Mes irgi esame gavę be galo daug raštų ir kreipimųsi dėl šitos situacijos ir tas pagrindinis atspirties taškas yra tai, kad jeigu piliečiams ir juo labiau sporto bendruomenei kyla klausimų, kur ir kaip yra panaudojamos Sporto rėmimo fondo lėšos, į tuos klausimus privalo būti atsakyta. Jeigu reikia, reikia pradėti tam tikrus tyrimus ir atsakyti galiausiai, kur mūsų piliečių, mūsų valstybės lėšos nueina, kokiems projektams“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Opozicijai klausimų sukėlė su Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu susijusių organizacijų sėkmė 13,2 mln. eurų dalybose sporto projektams, taip pat kodėl buvo nubrauktas finansavimas tokiam daugelį metų gyvuojančiam ir daug žmonių pritraukiančiam projektui kaip „Snaigės žygis“.

„Kitas dalykas, jei tam tikros sportinės iniciatyvos, kurios daugelį metų buvo palaikomos ir anksčiau gaudavo lėšų, šiais metais negavo lėšų, tai joms turi būti paaiškinta, kodėl įvyko tai, ir tie klausimai, kylantys sporto bendruomenei, privalo būti atsakyti“, – pridūrė S. Šulcė.

VRK nariai argumentavo, kad parašai mugėse Vilniuje ir Klaipėdoje rinkti agitacijos draudimo laikotarpiu.

Sprendimas priimtas vienbalsiai.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas draudžia bet kokią agitaciją iki rinkimų pradžios likus 30 valandų, draudimas galioja iki balsavimo pabaigos.

Taip pat dauguma VRK narių pasisakė už tai, kad už šį pažeidimą atsakingiems asmenims būtų taikoma administracinė atsakomybė.

Pradiniame VRK projekte siūlyta naikinti už A. Juozaitį kovo 2–3 dienomis surinktus parašus, tačiau prieš tokį siūlymą kalbėję VRK nariai pažymėjo, kad tokios sankcijos nenumato įstatymas.

A. Juozaičiui komisijoje atstovavęs eksparlamentaras Gintaras Songaila teigė, kad įstatymas nedraudžia rinkti parašų už pretendentą rinkimų agitacijos laikotarpiu.

„Kur įstatyme parašyta, kad rinkimų metu negalima rinkti parašų? Ar yra toks tekstas kur nors parašytas įstatyme? Nėra. Jei jūs sakot, kad parašų rinkimas už kandidatą yra rinkimų agitacija, tai gal jūs rasit kur nors, kad parašų rinkimas yra agitacija? Kodėl jūs manote, kad parašų rinkimas yra agitacija?“ – sakė G. Songaila.

VRK nariai argumentavo, kad parašai rinkti mugės metu, palapinėje, buvo iškabinti A. Juozaičio politinės reklamos plakatai.

VRK buvo paskelbusi, kad šeštadienio naktį prieš rinkimus įsigaliojančio agitacijos draudimo metu parašų už pretendentus į prezidentus rinkti negalima.

Rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimas agitacijos draudimo laikotarpiu asmenims užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų, komisijų nariams, stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų.

Ketina VRK paduoti į teismą

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) penktadienį nusprendus, kad kovo 2 ir 3 dienomis, kai Lietuvoje galiojo politinės agitacijos draudimas, per Kaziuko mugę Vilniuje ir Klaipėdoje renkant parašus už prezidento posto siekiantį A. Juozaitį buvo pažeistas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, A. Juozaitis išplatintame pareiškime teigia nesutinkantis su VRK sprendimu ir svarsto galimybę šį bei kitus komisijos veiksmus apskųsti teismui.

„Deja, VRK ir toliau slepia nuo visuomenės tiesą, viešai nepaaiškindama, kad pats parašų rinkimas savivaldos rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu yra teisėtas. Kita vertus, VRK nenustatė jokių taisyklių, kokia informacija renkant parašus dėl teisės dalyvauti Prezidento rinkimuose jau būtų laikoma reklamos agitacija savivaldos rinkimuose“, - viešai išplatintame pareiškime rašo A. Juozaitis.

Pasak jo, VRK neturi teisės trumpinti parašų rinkimo laiko, o drausdama parašus rinkti kai vyksta savivaldos rinkimai, ji būtent tai ir daro.

„Įstatymas nustato aiškų piliečių parašų rinkimo už teisę būti kandidatu į prezidentus, terminą. VRK neturi teisės trumpinti šio įstatymiškai nustatyto parašų rinkimų termino. VRK taip pat neturi teisės anuliuoti piliečių parašų, kurie yra surinkti per šį laikotarpį, nes jie išreiškia piliečių valią.

Rinkimų procesas nesusiveda vien į balsavimą renkant Prezidentą. Šis procesas apima ir piliečių teisę kelti kandidatus, remti jų teisę dalyvauti rinkimuose. Konstitucijos ir įstatymų garantuojama piliečių teisė rinkti apima ir teisę turėti teisėtą pasirinkimą“, - rašoma A. Juozaičio pareiškime.

Dėl trukdymo piliečiams rinkti parašus A. Juozaitis ketina VRK paduoti į teismą.

„Atkreipiu dėmesį, kad parašų rinkimas už teisę kandidatuoti yra rinkimų teisės įgyvendinimas, o ne rinkimų agitacija. Tai nėra „rinkimų agitacija” net ir pagal VRK cituojamą Savivaldybių rinkimų įstatymo 53 straipsnį, jo antrą dalį. Nagrinėjame galimybes kreiptis į teismą ne tik dėl šios dienos VRK sprendimo, bet ir dėl trukdymų piliečiams rinkti parašus“, - rašo A. Juozaitis.

A. Juozaitis Eltai sakė, kad parašai už jį bus renkami ir šį savaitgalį, kai vyks antrasis savivaldybių rinkimų turas.

VRK sprendimas per vieną mėnesį gali būti apskųstas teismui.