„19 proc. Lietuvoje apklaustų mokinių nurodė, kad mažiausiai vieną ar du kartus bandė kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų“, – per spaudos konferenciją pirmadienį pristatydamas tyrimo rezultatus sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas.

Anot jo, tarptautinis tyrimas rodo, kad Europoje naujų psichoaktyvių medžiagų atsiradimas stabilizuojasi, bet jaunimo vartojimas ir prieinamumas kelia nerimą, nes „vis daugiau jaunimo patvirtina, kad prieinamumas jiems pakankamai lengvas“.

R. Čiužo duomenimis, Lietuvoje jaunuoliai gana anksti pradeda vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, dar mokykliniame amžiuje. Anot jo, populiariausias narkotikas yra kanapės, o kiti vartojami yra LSD, haliucinogenai, ekstazis, kokainas.

19 proc. Lietuvoje apklaustų mokinių nurodė, kad mažiausiai vieną ar du kartus bandė kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų.

„4 proc. Lietuvos mokinių patenka į aukštos rizikos kanapų vartojimo kategoriją ir net 24 proc. jų sako, kad jas gauti lengviausia“, – pažymėjo R. Čiužas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad mokinių, kurie mažiausiai kartą bandė narkotikų, per dešimt metų nežymiai sumažėjo.

„Nežymiai mažėja mokinių, kurie mažiausiai kartą vartojo narkotikų, nuo 2011 iki 2019 metų tas procentinis mažėjimas yra per du procentinius punktus“, – sakė NTAKD vadovas.

Tyrimo duomenimis, moksleiviai kiek rečiau vartoja naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurių poveikis panašus į tradicinių narkotikų, pavyzdžiui, kanapių ar ekstazio. Šios medžiagos dar vadinamos „spaisais“ „legaliais narkotikais“, „sintetine marihuana“, „chimke“ ir gali būti įvairios formos, pavyzdžiui, žolių mišinio, miltelių, kristalų, suktinės, „markučių“, druskų, nosies purškalų ar tablečių.

Jų mažiausiai vieną kartą bandė vartoti 7 proc. visų moksleivių. Dažniausiai jie nurodė vartoję rūkomų žolių mišinius ir skysčių formos medžiagų, mažiau – miltelių, kristalų ar tablečių formos medžiagų.

Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai („spaisai“, „K2“, „sintetinė marihuana“, „chimkė“) bei sintetiniai katinonai („miau miau“, „dronai“, „mefedronai“, „mefai“). Sintetinius kanabinoidus nors kartą vartojo 4,5 proc., o katinonus – 0,9 proc. apklaustų jaunuolių.

Anot ekspertų, nors iš pirmo žvilgsnio skaičiai atrodo maži, jie iš tikrųjų kelia nerimą, nes Lietuva pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą viršija ESPAD šalių vidurkį, jis yra 3,1 procento.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai taip pat nerimą keliančia tendencija vadina tai, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje atsiranda suklastotų medikamentų, tokių kaip „Xanax“ tablečių.

Anot specialistų, šių tablečių sudėtyje rasta pavojinga nauja psichoaktyvioji medžiaga, o vartojant tokius vaistus kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar net gyvybei.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas Robertas Badaras tvirtina, kad norint gelbėtis iš priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pirmiausia svarbu pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos.

Anot jo, pagrindinė priežastis, jaunuolius skatinanti pabandyti narkotikų, yra smalsumas.

„Svarbiausi požymiai, išduodantys, kad jaunuolis vartoja narkotikus – dėmesio sutrikimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija, agresyvumas, pasikeitęs draugų ratas, padidėjęs pinigų poreikis. Jiems esant tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako R. Badaras. 

Spaudos konferencijoje pirmadienį pristatytas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas ESPAD. Jis atliktas 2019 metų balandžio pradžioje, tyrime dalyvavo beveik 25 tūkst. 15–16 metų moksleiviai.

NTAKD informavo, kad reabilitacijos projektams, kurie padeda žmonėms atsisakyti priklausomybių, 2019 metais skirta 1,7 mln. eurų, 2020 metais – 1,5 mln. eurų.

Ignoruoja psichotropinių medžiagų vartojimo problemą

NTAKD vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje atkeiptas dėmesys, kad kai kurių švietimo įstaigų problemos ignoravimas ir specialistų trūkumas prisideda prie vis dar didelio psichotropinių medžiagų vartojimo tarp moksleivių.

Kalbėdamas apie visuomenėje kylančias problemas sprendžiant moksleivių psichotropinių medžiagų vartojimą, Socialinių projektų iniciatorius, „Aš Esu“ bendruomenės vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas teigia, kad psichotropinių medžiagų priklausomybės problema dažniausiai kyla iš pačios problemos nepripažinimo. Kunigas neslepia nuostabos, jog neretai susiduriama ir su problemos ignoravimu instituciniame lygmenyje.

„Ne tik paauglių tėvai nori neigti, bet dažnai tą neigimą girdime ir iš pačių žmonių, iš aplinkos, o kartais net ir instituciniu masteliu, kai susiduri su įstaigom, kurios sako, kad jų mokykloje ar gimnazijoje ši problema neegzistuoja. Tuomet kyla klausimas ar ta institucija ar gimnazija vis dar tam pačiam krašte vykdo savo veiklą, kuriame mes gyvename“, – spaudos konferencijoje kalbėjo kunigas K. Draveckas.

Pasak kunigo, tai kad stengiamasi paneigti problemos egzistavimą, be reikalo atima daug laiko ir resursų ieškant tinkamų priemonių. O ši problema, kaip teigia K. Draveckas, kyla iš bijojimo pakenkti savo įvaizdžiui visuomenėje.

„Pripažinus tiesą, lengviau atrasti tinkamas priemones, man atrodo, be reikalo daug laiko, jėgų resursų išeikvojam visokiems grimams, įvaizdžiams, po kuriais toliau tyliai bijome ir laukiam kuo čia viskas baigsis. Tiek visuomenės mastu, tiek individualiu mastu, pripažinus tiesą, rasime adekvačias išeitis“, – teigė kunigas.

Mokyklose trūkstama kvalifikuotų specialistų

NTAKD direktoriaus prof. dr. R. Čiužo teigimu, mokyklos pagal įstatymą yra įpareigotos įgyvendinti prevencines priemones, tačiau programų pasirinkimas ir jų vykdymas paliekamas įstaigų atsakomybei.

Tyrimo duomenimis, anot. R. Čiužo, kai kurios programos veikia tikrai efektyviai, tačiau susiduriama ir su kompetentingų asmenų trūkumu.

„Labai svarbu, kad žmogus turėtų atitinkamą parengimą ir tinkamą informaciją, kaip tą informaciją perteikti, kad tai netaptų labiau mokymas ar konsultacija, kokius narkotikus vartoti, bet kaip kovoti su pasekmėm“, – akcentavo R. Čiužas.

NTAKD vadovo teigimu, apie naujų programų poreikį ar esamų korekcijas jau yra diskutuota su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Neatmetama galimybė, kad greitu laiku pasirodys ir esamų programų reformos.

Pasak NTAKD, net 19 proc. apklaustų mokinių bent 1–2 kartus yra bandę kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Populiariausias narkotikas išlieka – kanapės, kiti vartojami – LSD, haliucinogenai, ekstazi ir kokainas.

„Labai tikėkimės, kad pavyks situaciją stabilizuoti ir neleisti tai bangai aukštai iššokti, tuomet po Velykų galėsime jau diskutuoti galbūt ir kitus dalykus, bet kol kas reikia koncentruotis į šitas dvi savaites tiek dėl testavimo, tiek vakcinavimo, tiek apsaugojimo nuo ligoninių perdegimo ir reanimacijų užsipildymo“, – per posėdį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Šiuo pakeitimu nėra siūloma nieko kažkokiose veiklos srityse ar verslų srityse, tiesiog siunčiama žinia, kad kaip ir prieš Kalėdas, taip ir prieš Velykas ir aplink Velykas pabūkime namuose, sumažinkime savo judėjimo ir bruzdesio“, – kalbėjo ji.

Keliavimas tarp savivaldybių bus ribojamas nuo šio šeštadienio iki balandžio 6 dienos imtinai.

Artėja šventinis laikotarpis, kai galimas padidintas asmenų judėjimas tarp savivaldybių ir dėl to kyla didesnė kontakto rizika.

„Artėja šventinis laikotarpis, kai galimas padidintas asmenų judėjimas tarp savivaldybių ir dėl to kyla didesnė kontakto rizika“, – per posėdį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Kaip ir ankstesnių ribojimų metu, būtų galima judėti tarp žiedinių savivaldybių ir didmiesčių, vykti darbo reikalais, keliauti į oro ir jūrų uostus bei autobusų stotis ar iš jų ir dėl kitų svarbių priežasčių.

I. Šimonytės teigimu, Velykiniu laikotarpiu eismo judėjimas bus kontroliuojamas, kaip ir praėjusių švenčių metu.

„Judėjimo ribojimai atrodys taip, kaip atrodė per Kalėdas, ir kaip per savaitgalius atrodė. Institucijos ir kitos pajėgos klaus žmonių, judančių iš vienos savivaldybės į kitą, kokiu tikslu yra judėjimas ir, jeigu tai yra svarbi priežastis, žinoma, judėti bus leidžiama, tačiau tiems, kurie tokių svarbių priežasčių neturi, labai rekomenduočiau likti savo namų savivaldybėje“, – į visuomenę kreipėsi premjerė.

Karantinas pratęstas iki balandžio 30 dienos.

I. Šimonytės teigimu, įvestų ribojimų tikslas – išsaugoti geresnę padėtį savivaldybėse, kur ji šiuo metu tokia yra, ir lokalizuoti Pietų Afrikos Respublikos viruso atmainą bei vakcinuoti kuo daugiau rizikos grupių žmonių, ypač savivaldybėse, kur padėtis prasčiausia.

„Manau, kad jau tikrai visi žinome, kad laiko nusipirkti mums ne visai pavyko, to kurio ketinome nusipirkti, kad spėtume suvakcinuoti bent jau rizikos amžiaus grupę ir tam turbūt pritrūko gerų kelių savaičių“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Pasak jos, pirmadienį ekspertų taryba svarstys, kokių dar saugumo reikalavimų reikėtų imtis prieššventiniu laikotarpiu, ypač turint galvoje, kad žmonės gali aktyviau vykti į parduotuves.

Lietuvoje judėjimo ribojimai įvesti gruodžio viduryje, nuo kovo 16 dienos jie galiojo tik savivaldybėse su blogiausia epidemiologine situacija.