„Mes esame užsibrėžę tikslą ir tikrai jį pasieksime – desinchronizuoti su Rusija ir sinchronizuoti su Vakarų Europa elektros tinklus iki 2025 metų. Šitas principinis klausimas dėl priklausomybės nuo elektros tiekimo iš Rytų yra taip pat labai svarbus šio proceso komponentas. Čia turime rasti bendras pozicijas, kurių šiuo metu, deja, kol kas nėra. Apie tai nuolat kalbamės. (…) Belieka toliau derėtis ir kalbėtis“, – pirmadienį po Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras E. Rinkevičius pažymėjo, kad Astravo AE elektros energijos pirkimo klausimu su Lietuva yra nuolat diskutuojama.

„Tai nėra lengva diskusija. Latvija neturi tiesioginės elektros linijos su Baltarusija. (...) Mes suprantame savo draugų – Lietuvos – susirūpinimą dėl saugumo ir aptarėme ne kartą šį klausimą su Baltarusija. (...) Manau, kad visi suprantame, jog norime turėti saugią energiją. Norime, kad situacija prie mūsų sienų būtų kaip įmanoma saugesnė. Suprantame ir tai, kad užsienio ekspertai vertina situaciją. Mes turime diskusiją, tai sunkus klausimas su skirtingomis nuomonėmis. Tikiu, kad mums reikia judėti tolyn su tuo, kas yra pasiekta energetikos ministrų sunkiomis diskusijomis“, – teigė E. Rinkevičius, pažymėjęs, kad, jo teigimu, „kuo greičiau tapsime dalimi Vakarų elektros tinklo, tuo bus geriau“. Pasak jo, dabar reikia rasti išeitis artimiausiems 5 metams iki sinchronizacijos su Vakarais projekto baigimo. 

Ragina Lietuvą pritarti suderėtam kompromisui dėl Astravo AE

E. Rinkevičius paragino Lietuvos vyriausybę pritarti ekonomikos ir energetikos ministrų lygiu suderintai politinei deklaracijai dėl prekybos elektra pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei Baltarusijoje.

„Tai, kas buvo pasiūlyta, yra geriausias visų pusių kompromisas. Šiuo aspektu raginu Lietuvos vyriausybę tai priimti, nes diskusijos nebuvo lengvos“, – sakė E. Rinkevičius bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais.

Jis tikino, kad suderėtą kompromisą nebuvo lengva patvirtinti ir Latvijos vyriausybėje, kur, jo teigimu, yra labai skirtingų nuomonių.

Gegužės mėnesį Lietuvos energetikos ministras pristatė kartu su Latvijos ir Estijos ekonomikos ministrais suderintą politinę deklaraciją dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis, kai Lietuva nutrauks prekybą su Baltarusija, jai paleidus Astravo jėgainę.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad deklaracija padės Lietuvai blokuoti elektros importą, bet kritikai joje pasigenda Latvijos įsipareigojimų užtikrinti, kad Astravo elektra nepateks į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją.

Politinės deklaracijos projektą sukritikavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Seimo opoziciniai konservatoriai.

„Europos Sąjungos narės neturi vystytis dviem greičiais. Būtina numatyti tinkamą sanglaudos, žemės ūkio politikos ir tokių ES darbotvarkės prioritetų kaip klimato kaita ir inovacijų plėtra finansavimą“, – sakė prezidentas. 

Prezidentas pažymėjo, kad būtina dėti visas pastangas tiek ES viduje, tiek tarptautiniu mastu, siekiant pereiti prie žalios, švarios ir saugios energetikos. Būtina priimti visus reikiamus sprendimus, kad ir ES kaimynystėje esančios šalys laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos standartų.  

„Itin svarbu, kad ES rodytų lyderystę įgyvendinant Paryžiaus susitarimus bei pereinant prie žaliosios ekonomikos. Ši lyderystė turi remtis saugių technologinių sprendimų įgyvendinimu bei siekiu, kad ir trečiosios šalys laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos standartų.

Tinkamas finansavimo skyrimas strateginėms politinėms kryptims svarbus ir klimato kaitos tikslams užtikrinti. Šalies vadovo teigimu, klimato neutralumo tikslai susiję su parama žemės ūkiui ir sanglaudai, todėl finansavimo mažinimas atsilieps ir klimato kaitos tikslams bei įsipareigojimams Bendrijai. Lietuva yra patvirtinusi, kad iki 2050 m. pereis prie anglies dvideginio emisijų neutralumo šalyje.

EVT posėdis buvo pradėtas strateginės darbotvarkės prioritetų pristatymu.

Šiemet nepavyks susitarti dėl ES biudžeto

ES valstybių narių pozicijos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto skiriasi per daug, kad jį būtų galima patvirtinti dar šiais metais, sako prezidentas G. Nausėda.

Tai šalies vadovas pareiškė po penktadienį Briuselyje įvykusio ES lyderių pirmojo derybų raundo dėl 2021-2027 metų biudžeto.

„Neslėpsiu, kad pozicijos ryškiai skiriasi“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Aš daugiau negu abejoju, kad taip pavyktų“, – atsakė G. Nausėda, paklaustas, ar įmanoma susitarimą pasiekti dar šiemet.

Tai gali užtempti visą procesų įgyvendinimą net iki dvejų metų. Labai sunku pasirinkti – kokybė ar greitis.

Prezidentas sakė, kad vėluojant patvirtinti biudžetą kelerius metus gali strigti europinėmis lėšomis finansuojamų programų vykdymas.

„Tai gali užtempti visą procesų įgyvendinimą net iki dvejų metų. Labai sunku pasirinkti – kokybė ar greitis. Mes ir šiandien galėtume strimgalviais priimti kažkokį dokumentą sutinkamai su grafiku, bet klausimas, kiek būtų laimingų tokiu dokumentu“, – sakė prezidentas.

Lietuva siekia, kad nepaisant dėl britų pasitraukimo mažėjančio bendro iždo, tiesioginės išmokos šalies žemdirbiams greičiau prisivytų ES vidurkį nei siūlo Europos Komisija.

Pasak G. Nausėdos, pagal Briuselio numatytą planą Lietuvos žemdirbiai gautų 78 proc. ES išmokų vidurkio tik 2027 metais.

„Man teko pajuokauti, kad jeigu ekstrapoliuoti tokį augimo tempą, tai mes visiškos konvergencijos pasiektume 2040 metais, kai visi, ponios ir ponai, būsime gana seni“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuva naujajame ES biudžete taip pat tikisi išvengti drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, ir užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Tačiau daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, moksliniams tyrimams ir gynybai.

G. Nausėda sakė susitikime pasiūlęs, kad biudžetas sudarytų 1,11 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, tačiau kai kurios Vakarų šalys „kalbėjo tik apie vieną procentą“.

ES pirmininkaujanti Suomija siūlo, kad biudžetas būtų nuo 1,03 iki 1,08 proc.

Karštas diskusijas taip pat kelia siūlymas lėšų skyrimą susieti su teisės viršenybės kriterijumi – tam itin priešinasi Lenkija, Vengrija ir Rumunija, kurias Briuselis kaltina teismų nepriklausomumo ir kitų institucijų varžymu.

Jauniausiu komisaru Europos Sąjungos (ES) istorijoje pretenduojantis tapti Lietuvos atstovas Virginijus Sinkevičius sako, kad protestai dėl klimato kaitos rodo, jog jaunimas yra pasirengęs prisiimti atsakomybę.

Per Europos Parlamento klausymus V. Sinkevičius sakė, kad jam „didelė garbė būti pirmuoju paskirtuoju eurokomisaru, gimusiu po Berlyno sienos griūties“.

„Tai rodo pasitikėjimą mano karta – karta, kurios DNR yra Europos idėja. Man Europa reiškia laisvę, drąsą ir galimybes“, – Briuselyje kalbėjo V. Sinkevičius.

„Kartu tai reiškia atsakomybės prisiėmimą. Naujausia klimato protestų banga rodo, kad Y karta ir Z karta yra pasirengusios prisiimti atsakomybę“, – sakė V. Sinkevičius, savo prisistatymą pradėjęs anglų kalba.

Pastaraisiais mėnesiais visame pasaulyje nuvilnijo jaunimo demonstracijos, raginančios politikus ir verslą imtis ryžtingesnių priemonių stabdyti klimato kaitą.

Jas įkvėpė šešiolikmetė Švedijos paauglė Greta Thunberg (Greta Tunberg).

Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas prancūzas Pascalis Canfinas (Paskalis Kanfanas) klausymų pradžioje pabrėžė, kad V. Sinkevičiaus amžius nėra problema, ir jis tikisi, jog ateityje jaunų komisarų daugės.

„Pirmiausia į akis krito jūsų amžius, jūs 28 metų. Manau, tai nėra problema, ir labai tikiuosi, ateityje tokių jaunų komisarų bus daugiau, nes tokiu būdu bus Komisijai atstovaujami įvairaus amžiaus asmenys“, – prieš prasidedant klausymams Europos Parlamente sakė jis.

Pirmiausia į akis krito jūsų amžius, jūs 28 metų. Manau, tai nėra problema, ir labai tikiuosi, ateityje tokių jaunų komisarų bus daugiau.

Pirmąjį klausimą V. Sinkevičiui uždavusi Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė švedė Jessica Polfjard teiravosi, kaip V. Sinkevičius užtikrins, kad būtų rimtai žiūrima į miškus ir jie nebūtų ignoruojami. 

„40 proc. ES sausumos yra miškai, aišku, kad juos reikia saugoti ir palaikyti jų būklę. (...) Būtina spręsti medienos ES reglamentavimo netolygų įgyvendinimą, ir su tuo susijusias problemas. Bet aišku, svarbiausias dalykas, siekiant išsaugoti miškus – biologinės įvairovės strategijos 2030-iems metams“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Jo taip pat klausta apie priemones mažinant oro taršą bei tai, ar V. Sinkevičius ketina siekti pašalinti dyzelines transporto priemones iš ES.

V. Sinkevičius teigė, jog svarbu, kad pramonė liktų konkurencinga, tačiau ES automobilių gamintojai galėtų pasivyti amerikiečių gamintojus elektromobilių gamybos srityje. Jis taip pat pabrėžė, kad šioje srityje derėtų atkreipti daugiau dėmesio į viešąjį transportą, kad jis būtų „žalesnis“.

Žuvininkystės politika

Įžanginėje kalboje V. Sinkevičius pabrėžė, kad sieks visapusiškai įgyvendinti Bendrą žuvininkystės politikos programą bei užtikrinti tvarią žvejybą. Anot jo, reikia tokios politikos, kuri būtų naudinga žvejams, priekrančių bendruomenei ir aplinkai.

Kai kurie europarlamentarai užduodami klausimus pasidžiaugė, jog  V. Sinkevičius „suvokia žuvininkystės politikos svarbą.“

Politiko teirautasi, kaip būtų galima pritraukti jaunimą į žvejybą.

„Kadangi pats priklausau jaunajai kartai, susimąstau apie tai, kokie svarbiausi aspektai turėtų pritraukti jaunimą. Svarbiausias aspektas – užtikrintumas dėl ateities“, – sakė Lietuvos kandidatas.

„Saugumas, darbo sąlygos – labai svarbu, tačiau jaunimas turi įžvelgti ateities galimybes šiame sektoriuje siekti karjeros ir save realizuoti“, – pridūrė jis.

Žuvininkystės komiteto narė Clara Eugenija Aguilera Garcia klausė, ko V. Sinkevičius imsis, kad didėtų moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje.

V. Sinkevičius sakė, kad šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama žvejybos sektoriui, kur didžiąją dalį darbų atlieka vyrai, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų grandžių, kurios palaiko ryšius ir yra atsakingos už kontaktus su Vyriausybės struktūromis, kur dažniausiai dirba moterys.

„Reikia jų darbą atitinkamai vertinti. Manau, sieksime užtikrinti vienodą atstovavimą abiems lytims, taip pat turime tą klausimą plėtoti diskutuodami su sektoriaus atstovais dar labiau“, – sakė V. Sinkevičius.

28 metų Lietuvos ekonomikos ministrą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) siūlo skirti aplinkos eurokomisaru, tačiau tam būtinas europarlamentarų pritarimas.

Ketvirtadienio popietę Briuselyje prasidėję klausymai turėtų trukti apie tris valandas, per jas europarlamentarai užduos kelias dešimtis klausimų, susijusių su jam siūloma sritimi – aplinka ir vandenynais.

Klausymus vykdo Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetas bei Žuvininkystės komitetas.

Pasibaigus klausymams, bus rengiamas vertinimo posėdis.

Europos Parlamentas dėl kandidatų į komisarus ketina balsuoti spalio 23 dieną Strasbūre.

Bus rengiamas vertinimo posėdis

Ketvirtadienio popietę Briuselyje prasidėję klausymai turėtų trukti apie tris valandas, per jas europarlamentarai užduos kelias dešimtis klausimų, susijusių su jam siūloma sritimi – aplinka ir vandenynais.

Klausymus vykdo Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetas bei Žuvininkystės komitetas.

Pasibaigus klausymams, bus rengiamas vertinimo posėdis.

Europos Parlamentas dėl kandidatų į komisarus ketina balsuoti spalio 23 dieną Strasbūre.

Jei bus patvirtintas, 28 metų V. Sinkevičius taps jauniausiu eurokomisaru bendrijos istorijoje.

Praėjusią savaitę V. Sinkevičius atsakė į komitetų narių pateiktus klausimus raštu.

Komiteto pirmininkas ir politinių frakcijų atstovai (koordinatoriai) posėdžiaus iš karto po klausymo arba kitą rytą, kad įvertintų pasiūlytojo komisaro atsakymus. Per 24 valandas nuo įvertinimo koordinatoriai išsiųs konfidencialų vertinimo raštą Komitetų pirmininkų sueigai, kuriame pateiks rekomendaciją dėl pasiūlytojo komisaro tinkamumo.

Komiteto koordinatoriai gali susitarti ir vienbalsiai rekomenduoti pritarti pasiūlytojo komisaro kandidatūrai. Jeigu nuomonės išsiskiria, būtina surinkti bent dviem trečdaliams komiteto narių atstovaujančių koordinatorių palaikymą. Jeigu tokia dauguma nesusidaro, koordinatoriai turi teisę paprašyti kandidato atsakyti į papildomus klausimus raštu, o jeigu ir šie atsakymai netenkina, jie turi teisę surengti papildomą kandidato klausymą. Taip pat gali būti pasiūlyta patikslinti komisarų atsakomybės sritis.

Spalio 15 d. Komitetų pirmininkų sueiga, o spalio 17 d. EP Pirmininkų sueiga išnagrinės klausymų vertinimo raštus ir rekomendacijas bei atliks galutinį vertinimą. Iškart po to kandidatų vertinimo raštai bus paskelbti viešai.

Spalio 23 d. Strasbūre rengiamame EP plenariniame posėdyje numatyta balsuoti dėl visos Europos Komisijos sudėties (ji turi būti patvirtinta vienu balsavimu, balsavusiųjų dauguma).

Rytų Europos studijų centre penktadienį kalbėdama apie svarbiausias, jos nuomone, užsienio politikos ir nacionalinio saugumo problemas, į prezidentus taikanti Seimo narė pabrėžė būtinybę kurti saugią valstybę viduje bei stabilią erdvę apie Lietuvą.

Pasak jos, užsienio ir saugumo politikos klausimai Lietuvoje remiasi plačiu politinių jėgų konsensusu, todėl, tvirtino ji, didesnių išsiskyrimų tarp politinių jėgų nematyti.

„Manau, kad tai yra didelė vertybė, ir man nepavyktų kalbėti apie kažkokius vertybinius pokyčius užsienio politikos srityje“, - sakė I. Šimonytė.

Ji savo užsienio politikos vizijoje akcentavo du aspektus - saugią erdvę šalies viduje bei saugią erdvę aplink Lietuvą ir taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką. Tai, sakė I. Šimonytė, yra pagrindiniai siekiniai jos užsienio politikos vizijoje.

Kalbėdama apie pirmąjį aspektą, I. Šimonytė sakė, kad būtina stiprinti krašto apsaugą, pabrėžė būtinybę stiprinti atsparumą neigiamoms įtakoms, ateinančioms per energetikos, ekonomikos ir informacinius aspektus. Ji taip pat įvardino Lietuvos ekonominio modelio krašto saugumui keliamus iššūkius. Pasak I. Šimonytės, kai didžiąją dalį lėšų uždirbame iš žemos pridėtinės vertės, atsiranda užburtas ratas.

Akivaizdu, kad taisyklėmis paremta pasaulio tvarka yra papildomas skėtis tokioms valstybėms kaip Lietuva. Per tarptautines organizacijas mes galime pastiprinti savo balsą, o tai mums yra labai naudinga.

Konservatorių į prezidentus keliama kandidatė taip pat pabrėžė, kad Lietuva didžiausią pažangą pasiekė tuomet, kai siekė narystės Europos Sąjungoje. Tačiau, pabrėžė ji, liko ir klausimų, į kuriuos dar nepavyko atsakyti.

Visgi politikė prakalbo ir apie tam tikrus ES perspektyvoms kilusius iššūkius.

„Mano nuomone, ES tapatybės paieškos nebus lengvos“, - sakė I. Šimonytė. Jos teigimu, Lietuvai ir ES reikės rasti įkvėpimo, kuris leistų išsaugoti tai, kas Europos Sąjungai yra svarbiausia. Pasak jos, tai yra vienminčių solidarumas.

Jos teigimu, viena vertus, Lietuva turėtų jau dabar įvertinti rizikas, kurias kelia radikalus euroskepticizmas, ir kartu suprasti, kad ES, kaip federacijos perspektyva, taip pat yra ganėtinai pavojinga.

Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo garantijos, tvirtino I. Šimonytė, yra pagrindinis Lietuvos saugumo ramstis.

I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie kuriamą saugią erdvę aplink Lietuvą, jau dabar galima pasakyti, jog šalis nebėra tik saugumo klientas. Pasak jos, Lietuva turi savo žodį ir gali pati prisidėti skatinant kitas šalis stiprinti savo gynybą.

Kalbėdama apie pastaruoju metu diskusijose dėl Lietuvos saugumo politikos vis dažniau minimą Kinijos veiksnį, I. Šimonytė pabrėžė esamas grėsmes.

Pasak jos, augantis Kinijos vaidmuo pasaulyje yra labai svarbus, tačiau, I. Šimonytė akcentavo, kad vargu, ar didėjanti ekonominė gerovė Kinijoje privers šią valstybę demokratizuotis.

„Kalbėdami apie verslo projektus, mes turime matyti ir labai aiškius neigiamus reiškinius, kurie kartu su bendradarbiavimu ateina“, - sakė I. Šimonytė. Ji pabrėžė mananti, kad su Pekinu Lietuva turėtų labiau bendradarbiauti per ES perspektyvą.

Kalbėdama apie antrąjį savo užsienio ir saugumo politikos vizijos aspektą, I. Šimonytė tvirtino, kad taisyklėmis paremtas pasaulis yra labiausiai naudingas mažosioms valstybėms.

„Akivaizdu, kad taisyklėmis paremta pasaulio tvarka yra papildomas skėtis tokioms valstybėms kaip Lietuva. Per tarptautines organizacijas mes galime pastiprinti savo balsą, o tai mums yra labai naudinga“, - kalbėjo politikė.

Pasak jos, Lietuva turėtų remti tarptautines koalicijas, kurios grįstos demokratija, žmogaus vertybėmis. Politikė užsiminė ir apie tai, kad Lietuva turėtų bandyti kovoti ir dėl demokratijos perspektyvų Rusijoje.

10 svarbiausių citatų

BNS pateikia svarbiausias citatas iš Rytų Europos studijų centre vykusios valandos diskusijos:

1. Politikos tęstinumas.

„Užsienio ir saugumo politika remiasi gana plačiu politinių jėgų konsensusu. Dėl esminių principinių nuostatų labai didelių skirtumų nematyti. Manau, kad tai didelė vertybė. Tuo požiūriu man nepavyktų kalbėti apie kažkokius ypatingus pokyčius Lietuvos užsienio politikos srityje“.

2. Integracija į Vakarus.

„Mūsų interesas – visapusiška ir gili integracija į Vakarus ir mūsų buvimas transatlantinės erdvės dalimi. Mūsų saugumo tiltą laiko dvi pagrindinės atramos – NATO ir ES. Žinoma, reikia matyti, kad ir vienai, ir kitai atramai būdingi tam tikri bruzdesiai ar rimti klausimai, kurių sprendime mums teks dalyvauti. Tai nebus taip paprasta ir taip aišku, kaip buvo iki pastarosios finansų krizės“.

3. Saugi erdvė Lietuvoje.

„Pirmas ramstis – tolesnis krašto gynybos stiprinimas, geras pagrindas yra partijų nacionalinis susitarimas. Antras – Lietuvos atsparumas įtakoms per energetiką, per infrastruktūrą, informacinius – kultūrinius kanalus, neskaidrias verslo schemas. Trečias – mūsų ekonominio modelio keliami iššūkiai krašto saugumui, kai didžiąją dalį pajamų uždirbame iš žemos ir vidutinės pridėtinės vertės, susiduria užburtas ratas, kai esame pasmerkti ieškoti sprendimų, kurie leistų palaikyti pigią darbo jėgą ar pigius energetikos išteklius“.

4. ES politikoje – ne tik prašytojai.

„Lietuva turėtų persijungti iš režimo, kai mes norime gauti – norime gauti dėmesio savo klausimams, norime gauti daugiau struktūrinių fondų pinigų, norime rankiotis vyšnias nuo torto. Bet jei esame vienminčių būrys, vadinasi, turime suprasti, kad ne tik mes turime klausimų, kurie skauda, bet ir kiti bendrijos nariai, ir tuos klausimus turime atviromis akimis diskutuoti. Labai svarbus diskusijų objektas bus vadinamasis socialinis ramstis. Nesakau, kad man imponuoja Emmanuelio Macrono idėja visur suvienodinti minimalią algą, tačiau akivaizdu, kad Lietuva ilgą laiką šiek tiek per stipriai naudodama iš ES gaunamą paramą nepradėjo spręsti savo vidinių pamatinių problemų dėl viešųjų paslaugų, švietimo ir sveikatos apsaugos“.

5. Taisyklėmis paremtas pasaulis.

„Mažai šaliai visada yra lengviau apsiginti savo interesus tada, kada taisyklės yra labai aiškios ir kada yra galimybės veikti per tam tikras koalicijas taip sustiprinant savo balsą. Mūsų koalicijos visada iki šiol buvo vertybinės – turiu minty NATO, ES, EBPO. Mūsų galimybės dvišaliu pagrindu bandyti išlošti iš derybų su dideliais žaidėjais gali neduoti gero rezultato, o per tarptautinius aljansus galime pastiprinti savo balsą. Tikiuosi, kad mūsų koalicijos ir toliau bus vertybinės ir remsis pagarba žmogaus teisėms, įstatymo viršenybei“.

6. Neginčytinas JAV vaidmuo.

„JAV vaidmuo ir svarba mūsų gyvenime yra didžiulis ir neginčytinas, bet ypatingai svarbus JAV lyderiaujantis vaidmuo NATO. Mūsų pastangos turi būti padėti JAV atkreipti kitų NATO partnerių dėmesį į tai, kaip svarbu mums visiems solidariai ir vienodai matyti kylančias grėsmes ir prie jų sprendimų prisidėti“.

7. Kinijos grėsmė.

„Kai kalbame apie bendravimą, verslo projektus, turime labai aiškiai matyti ir grėsmes, ir nepageidautinus reiškinius, kurie su tuo ateina – intelektinės nuosavybės pažeidimus, žvalgybinės veiklos dalyvavimą, žmogaus teisių klausimus. Santykių paritetas geriau galėtų būti sprendžiamas ES lygiu nei mūsų kažkokių asmeninių bandymų nusigriebti kažkokią grietinėlę“.

8. Lenkija ir Baltijos šalys

„Lenkija ir Baltijos šalys mums nepaprastai svarbios. Lenkijos atveju reikia pasidžiaugti santykių šiltėjimu ir intensyvėjimu, nes daugelį grėsmių matome panašiai, ypač jei kalbame apie Rusijos veiksmus perbraižant pasaulio sienas. Kalbant apie Baltijos šalis, iki šiol galime matyti, kad yra labai daug pastangų mūsų trijulę bandyti išpjaustyti, ir paprastai tose pastangose dalyvauja mums žinoma šalis. Nepakanka dėmesio mūsų nuoširdžiam broliškam pasišnekėjimui su broliais latviais ir broliais estais, kai bandoma mus priešinti dėl trečiosios šalies interesų“.

9.  Su Rusija nėra apie ką kalbėti.

„Yra dalykai, kurie ant žemės sprendžiasi techniniu lygiu, kaip sienos demarkavimai. Ar mes galime kaip valstybės, kaip tam tikri antstatai apie kažką bendrauti? Manau, kad labai sudėtingai. Tiksliau sakant, ne. Nes vertybiniu požiūriu mes niekaip negalime apsimesti, kad nematome nei pastangų keisti pasaulio tvarką, keisti pasaulio sienas, eksportuoti į Vakarų pasaulį korupciją, pinigų plovimą. Lietuva  dažnai būdavo vadinama vieno klausimo valstybė, nes visada kalbėdavo apie Rusiją. Vėliau pamatėme – deja, labai didele kaina, kad tas kalbėjimas turi labai daug pagrindo. Tuo pagrindo turėtume bandyti kalbėtis su ES partneriai, kad vieninga strategija tos šalies atžvilgiu yra vertinga“.

10. Atstovavimas ES viršūnių susitikimuose.

„Klausimai Europos Vadovų Taryboje būna įvairaus turinio. Kartais, matyt, labiau pridera tose diskusijose dalyvauti prezidentui, kartais – premjerui. Bet aš manau, kad ta struktūra, kuri dabar susidėliojusi, kuri veikia dešimt metų, veikia neblogai ir aš nesiūlyčiau to keisti“.

Vyriausybės vadovas sulaukė ne tik pašaipų dėl to, kad vizito metu nekalbėjo angliškai, bet ir palestiniečių notos.

Eltos šaltinių žiniomis, Palestina yra nusivylusi, kad šią savaitę vykusio S. Skvernelio vizito Izraelyje metu premjeras taip ir neapsilankė Palestinoje.

Šaltinių teigimu, palestiniečiai piktinasi, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.

Palestinos atstovai reiškia priekaištus, kad premjeras S. Skvernelis sulaužė nusistovėjusią vizitų Rytų Jeruzalėje praktiką, pagal kurią ir oficialių, ir privačių vizitų Rytų Jeruzalėje metu, ypač senamiestyje, Europos Sąjungos aukštus pareigūnus lydi Palestinos akredituotų atstovybių vadovai ir tų atstovybių Europos Sąjungos delegacijos apsauga.

Šaltinių teigimu, Palestina prašo patvirtinimo, kad Lietuva nekeičia savo kurso ir laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos. Palestina taip pat klausia, ar Lietuva toliau laikysis tarptautinės teisės nuostatų.

Užsienio reikalų ministerija patvirtina notą iš Palestinos gavusi, tačiau jos turinio nekomentuoja.

„Notą Užsienio reikalų ministerija gavo, jos turinio nekomentuojame“, - Eltai sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Viceministrė: S. Skvernelis pažeidė tarptautinę teisę

Palestiniečių užsienio reikalų viceministrė penktadienį pareiškė, kad premjero S. Skvernelio elgesys per vizitą Izraelyje pažeidė tarptautinę teisę ir Europos Sąjungos (ES) praktiką.

Tai pažeidžia įprastą ES praktiką, tai pažeidžia tarptautinę teisę ir tai siunčia labai neigiamą žinią palestiniečiams.

Palestiniečiai įteikė Lietuvai notą dėl to, kad Rytų Jeruzalėje S. Skvernelį lydėjo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, o pats premjeras neapsilankė Palestinos savivaldoje.

„Tai pažeidžia įprastą ES praktiką, tai pažeidžia tarptautinę teisę ir tai siunčia labai neigiamą žinią palestiniečiams“, – interviu telefonu BNS sakė viceministrė Amal Jadou (Amal Džadu).

Pasak diplomatės, pagal įprastą diplomatinę praktiką ES atstovus Rytų Jeruzalėje paprastai lydi palestiniečių atstovai.

Jos teigimu, Palestinos savivalda nori plėtoti aktyvesnius ryšius su Lietuva ir svarsto atidaryti atstovybę Vilniuje, bet šis įvykis prie to neprisideda.

Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje A. Maimono feisbuke skelbiama nuotrauka, kur jis lydi laisvalaikio apranga apsirengusį S. Skvernelį prie Raudų sienos Rytų Jeruzalėje.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės Rytų Jeruzalę laiko Izraelio okupuota teritorija. Izraelis sako, kad miestas yra nedaloma valstybės sostinė, palestiniečiai Rytų Jeruzalę mato savo būsimos valstybės sostine.

Šią savaitę per vizitą Izraelyje S. Skvernelis neapsilankė Palestinos savivaldoje, nors iki šiol šalies vadovai paprastai nuvykdavo į Ramalą.

Pasak A. Jadou, tokios praktikos laikosi ir kiti ES šalių vadovai.

„Jo (S. Skvernelio) vizitas buvo vienpusiškas, nes visi lyderiai atvyksta į abi šalis – į Palestiną ir į Izraelį. Jūsų premjeras nesikreipė į mus, kad norėtų susitikti su palestiniečių pareigūnais, jis atvyko tik į Izraelį“, – kalbėjo diplomatė.

Premjeras turi teisę pasirinkti

S. Skvernelio vizitas į Izraelį buvo skirtas vienai valstybei, viešint jame negali būti prievolės skirti dėmesio ir Palestinos savivaldai, sako premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Reaguodamas į palestiniečių notą Lietuvai dėl S. Skvernelio vizito Izraelyje metu ignoruotos Palestinos, premjero patarėjas tikina, kad „savarankiškos ir nepriklausomos valstybės, kokia yra Lietuva, premjeras turi teisę pats pasirinkti, kur vykti“.

„Taip yra dabar, taip bus ir ateityje. Šįkart Vyriausybės vadovas vyko į Izraelį. Tai buvo trumpas ir intensyvus vizitas, skirtas vienai valstybei. Nėra ir negali būti jokios prievolės ministrui pirmininkui ar bet kuriam kitam Lietuvos pareigūnui tokio vizito metu būtinai aplankyti ir Palestiną“, – teigė jis.

T. Beržinskas tikino, kad Lietuvos pozicija dėl vadinamojo „dviejų valstybių sprendimo“, kuriuo siekiama nepriklausomos Palestinos valstybės pripažinimo greta Izraelio valstybės, „išlieka nepakitusi“.

Teisingumo viceministrė atskleidė, kad, su premjeru aptarusi ministerijos aktualias problemas, galimus iššūkius bei naujas idėjas, vis dėlto sutiko su pasiūlymu, bet, pasak jos, apie būsimas jos prioritetines kryptis dar anksti kalbėti, pirmiausia sprendimą turi priimti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Premjero pasiūlymą nusprendžiau priimti, nes matau, kad galime padaryti labai daug gerų darbų aplinkos srityje. Aš tikrai esu pasiruošusi jų ir imtis“, - Eltai sakė I. Gudžiūnaitė.

Teisingumo viceministrė teigia, kad šiandien dar anksti atskleisti savo idėjas bei prioritetines kryptis aplinkos srityje, pirmiausia ji turi sulaukti prezidentės sprendimo.

„Dėl procedūrinių elementų bei etiškumo aš dar negalėčiau komentuoti. Kai bus prezidentės sprendimas, jeigu jis bus teigiamas, tuomet aš daug plačiau pakomentuosiu ir svarbiausias problemas išryškinsiu bei savo prioritetines kryptis papasakosiu, bet kol kas to daryti negaliu (...) Dar manęs niekas nepaskyrė, šiandien esu teisingumo viceministrė ir dirbu Teisingumo ministerijoje“, - sakė viceministrė.

Paklausta, ar nesibaimina būti vienintele moterimi Ministrų Kabinete, I. Gudžiūnaitė tikina, kad kaip tik jautųsi labai drąsiai ir baimintis tikrai nėra dėl ko.

„Tikrai nesibaiminu, jausčiausi labai drąsiai ir gerai, jei būčiau vienintele moterimi Vyriausybėje“, - teigė I. Gudžiūnaitė.

Ketvirtadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pateikė prezidentei Daliai Grybauskaitei teisininkės, teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministrus.

I. Gudžiūnaitė Vilniaus universitete įgijo teisės magistro laipsnį, dirbo teisininke, teisingumo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, šiuo metu dirba teisingumo viceministre.

„Tai jaunas, profesionalus, veržlus žmogus, kurio teisinis išsilavinimas, tarptautinė patirtis, žinios įgytos viceministrės pareigose leidžia tikėtis, kad I. Gudžiūnaitė sėkmingai spręs itin svarbius ir aktualius klausimus, patenkančius į Aplinkos ministerijos atsakomybės sritį“, - Vyriausybės pranešime teigia S. Skvernelis.

ELTA primena, kad aplinkos ministro nėra nuo gruodžio pradžios, kai premjeras S. Skvernelis inicijavo Kęstučio Navicko pasitraukimą. Aplinkos ministro pareigas laikinai eina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

S. Skvernelis anksčiau atskleidė, kad buvo svarstomos dviejų moterų kandidatūros. S. Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje dirbusias švietimo ir mokslo, teisingumo ir kultūros ministres pakeitus vyrams, šiuo metu jie vadovauja 13 iš 14 ministerijų.

Priklauso LSDDP

Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS ketvirtadienį patvirtino, kad premjero teikimas yra gautas, šiuo metu vykdoma kandidatės į aplinkos ministres patikra.

Pati I. Gudžiūnaitė BNS teigė norinti susilaikyti nuo komentarų iki prezidentės sprendimo. Ji BNS patvirtino, kad yra LSDDP narė.

„Tai yra premjero pasirinkimas. Laukiame prezidentės sprendimo. Esu partijos narė, bet, matyt, paskyrimas su partija nesusijęs“, – teigė kandidatė į ministres.

Iš Radviliškio kilusi I. Gudžiūnaitė yra įgijusi teisės magistro laipsnį Vilniaus universitete, po studijų iškart pradėjo karjerą Teisingumo ministerijoje.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius I. Gudžiūnaitę apibūdina kaip gabią, sprendimus sudėtingose situacijose greitai randančia teisininkę. Jo nuomone, tai, jog kandidatė neturi patirties dirbant aplinkos apsaugos srityje, gali būti ir privalumas.

„Nėra dirbusi, bet visame pasaulyje yra įprasta rotacija – iš vieno departamento į kitą, kai jie yra nesusiję. Tad tai kaip tik gal net ir privalumas“, – BNS tikino ministras.