BNS žiniomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos.
Tarnyba trečiadienį pranešė tirianti galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą.
„Atliekant ikiteisminį tyrimą atliktos kratos, iš susijusių įstaigų ir asmenų paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, keturi asmenys sulaikyti, jiems pareikšti įtarimai“, – teigiama tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Viešųjų pirkimų portalo duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir „Profarma“ kovo 19 dieną pasirašė 6 mln. 50 tūkst. eurų vertės sutartį dėl greitųjų testų pirkimo.
NVSPL atstovė Simona Kalvelytė BNS patvirtino, kad greitieji testai buvo pirkti iš įmonės „Profarma“, jų tiekimas gydymo įstaigoms šiuo metu nėra sustabdytas.
„Jie buvo pirkti tokie testai, sutartis pasirašyta su „Profarma“ (...) tie testai yra išduodami gydymo įstaigoms, pagal tvarką informuojama ministerija, tai kaip ir vyksta. Tai nėra sustabdyta šiuo metu, testai validuoti, tiek galiu jums pasakyti“, – sakė S. Kalvelytė.
Jos teigimu, daugiau nei 6 mln. eurų vertės sutartis buvo pilnai įvykdyta, testai gauti su kokybės sertifikatais.
„Testai yra validuoti, mes ir dokumentus turime. Sakau tiek, kiek žinoma, gal tyrimo metu kažką ir kitaip atseks, bet dabartinėmis žiniomis, su testais viskas gerai yra“, – teigė ji.
Anot S. Kalvelytės, FNTT nesuteikė daug informacijos apie tyrimą, žinoma, tik, kad jis yra vykdomas.
Keturi asmenys sulaikyti, jiems pareikšti įtarimai.
„Iš tikrųjų, tai tikrai nesu tikra, dėl ko tas tyrimas yra ir ar jis turi įtakos testų kokybei, bet kol kas nesustabdė išdavimo“, – sakė NVSPL atstovė.
Laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas BNS trečiadienį sakė esąs ligoninėje ir kalbėti šiuo metu negalintis.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė teigė, kad įtarimai šiame tyrime nėra pareikšti jokiems ministerijos darbuotojams, o tyrimas pradėtas dėl veiksmų, kurie atlikti jau po greitųjų testų viešojo pirkimo.
„Mūsų žiniomis, pareigūnai aiškinasi aplinkybes, kurios vyko jau pasibaigus viešajam pirkimui, kurio metu buvo įsigyti greitieji testai“, – teigė L. Bušinskaitė.
Pasak jos, antradienį pavakare į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) atvyko FNTT pareigūnai ir ten atliko procesinius veiksmus, tačiau ji teigė negalinti suteikti daugiau informacijos dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo.
„SAM bendradarbiaus su teisėsauga, atliekant ikiteisminį tyrimą, teiks reikiamą informaciją, atsakys į rūpimus klausimus (...) kaip jau minėta, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, tad negalime suteikti daugiau informacijos“, – sakė ministro patarėja.
Taip pat, jos teigimu, nėra jokių abejonių dėl įsigytų greitųjų COVID-19 testų kokybės.
„Norėdami nuraminti galime pasakyti, kad šie įsigyti greitieji testai koronavirusui nustatyti yra kokybiški, tinkami ir, kaip jau buvo skelbta, turime labai aiškias medikų ekspertų, mokslininkų išvadas, kaip ir kam jie turi būti naudojami. Tad jie jau yra naudojami ir bus naudojami, kaip planuota, laikantis pateiktų ekspertų rekomendacijų“, – teigė L. Bušinskaitė.
„Nėra keliama klausimų dėl jų kokybės – į šiuos klausimus jau atsakė specialiai pasitelkti ekspertai, kurie vertino ir ekspertines išvadas pateikė neatlygintinai“, – tvirtino ji.
Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas. Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.
„Šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas“, – praneša FNTT.
Tarnybos teigimu, neteisėtai įgytoms piniginėms lėšoms pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Registrų centro duomenimis, iki šio balandžio „Profarmos“ akcininkai buvo jos vadovė Edita Mištinienė, Aušra Saulytė ir Remis Bistras.
Balandį vykusiame akcininkų susirinkime nuspręsta padidinti įmonės kapitalą, išleisti naujų akcijų ir suteikti teisę jų už 400 tūkst. eurų įsigyti JAV registruotai kompanijai „Boston Biopharma Inc“.
Kol kas Registrų centre nėra užregistruotas baigtas akcijų perleidimo sandoris.
2018 metais „Profarmos“ pardavimo pajamos siekė 333 tūkst. eurų. Finansinės ataskaitos už 2019-uosius įmonė Registrų centrui nėra pateikusi.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.
