„Puikiai žinote, kad Lietuvoje teisinė bazė ginkluotosioms pajėgoms, kariuomenei kiniškų detalių ir technologijų naudoti neleidžia. Mes labai greitai padarėme išimtį – paramai Ukrainai ir eksperimentavimui, mokslinių tyrimų tikslams“, – penktadienį Kyviškių aerodrome susirinkusiems žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

„Šiandien beveik kiekvienų gamintojų klausiame, kiek jiems liko laiko tam, kad visiškai išsivaduotų nuo kiniškų detalių, technologijų. Kai kurie kalba apie birželio pabaigą, kai kurie kalba apie vasarą. Judame į priekį – kai tai bus padaryta, (tada – ELTA) atsiveria kitos galimybės visiškai kitaip persiplanuoti ir pastatyti visą mūsų pramonę ir ant Lietuvos kariuomenės poreikių“, – akcentavo ministras.

„Tai yra momentas, kurį reikia išgyventi. Man atrodo, kai kuriais atvejais yra tik trijų–keturių mėnesių reikalas“, – pridūrė jis.

Tuo metu klausiamas apie bendrą bepiločių orlaivių sistemos pramonės situaciją, L. Kasčiūnas priminė, jog plėtrai skirta papildomi 10 mln. eurų.

„Bus pirma programa – 3 mln. eurų. – susieta su parama Ukrainai, FPV dronai. Tada eina 7 mln. paketas, kur eis įvairių rūšių dronai – ir FPV, ir žvalgybiniai, ir įvairūs kiti“, – kalbėjo ministras.

„Tai yra sąsaja su parama Ukrainai. Bus perkami dronai ir jie bus teikiami kaip parama Ukrainai“, – tikino jis ir akcentavo, kad Ukrainoje naudojami ir testuojami dronai suteiks platesnio žinojimo apie tai, kaip reikėtų toliau vystyti šias technologijas.

I. Šimonytė: progresas dronų srityje aiškiai matomas

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad Lietuvos progresas dronų srityje yra aiškiai matomas.

Tai yra momentas, kurį reikia išgyventi. Man atrodo, kai kuriais atvejais yra tik trijų–keturių mėnesių reikalas.

„Labai aiškiai matomas progresas ir labai aiškiai matomi vis nauji dalykai, nauji funkcionalumai ir naujos idėjos, kurios yra įgyvendinamos. Aišku, labai nemažai paspirties tokiai sparčiai plėtrai suteikia tos aplinkybės, kad daug priemonių yra išbandoma realiu laiku, realiomis sąlygomis, kurios vyksta fronto linijoje Ukrainoje“, – žurnalistams spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

„Bet labai gerai, kad mes turime savo gamintojus, savo inžinierius, savo inovatorių, kurie gali pasiūlyti dalykų, kuriuos mes galime, savo ruožtu, pasiūlyti už savo laisvę besikaunančiai Ukrainai“, – pridūrė ji.

Pasak jos, augantis dėmesys bepiločių orlaivių plėtrai aiškiai matosi ir žiūrint į krašto apsaugos biudžeto perskirstymą.

„Tai aiškiai matosi iš krašto apsaugos biudžeto perskirstymų, kuriuos ministras Kasčiūnas yra atlikęs ir kuriuos tikrai aš palaikau“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė, akcentuodama, kad kuo daugiau žmonių sieks tapti dronų operatoriais, tuo Lietuva taps saugesnė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Ji taip pat akcentavo, kad labai svarbu droninius pajėgumus plėsti, remiant vietos gamintojų produkciją.

„Institucijų, kurioms to reikia, taip pat ir antidroninės įrangos yra daugiau nei kariuomenė. Ir, be jokios abejonės, tuos poreikius labiausiai norėtume tenkinti, kiek įmanoma, savo gamintojų produkcija. Nes tokiu būdu ne tik kad remiame savo pramonę, bet ir paliekame pinigus namuose ir tiesiog net ir ekonomiškai tai turi labai, labai daug vertės ir labai, labai daug naudos“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai tiek, kiek galime padaryti patys, išvystyti patys, tai visada prioritetas turėtų būti mūsų pačių inovacijų plėtrai ir mūsų pačių gamybos plėtrą“, – akcentavo premjerė.

Penktadienį Kyviškių aerodrome organizuojama kasmetinė dronų diena, kurios metu pristatomos Lietuvos gamintojų sukurtos bepiločių orlaivių sistemos.

Kaip skelbta anksčiau, siekiant išplėsti bepiločių orlaivių pajėgumus Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pristatė keturių žingsnių programą. Pasak ministro, bus steigiama „dronų regitra“, skatinama bepiločių orlaivių pramonė bei vystomi Šaulių sąjungos pajėgumai.

Valstybės gynimo taryba (VGT) dar kovo pabaigoje nusprendė, kad iki 2027 metų Lietuvoje turi būti pasiektas operacinis dronų pajėgumas.

„Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų“, – antradienį priimtą Seimo sprendimą žurnalistams komentavo parlamento vadovė.

„Manyčiau, kad įstatymu reglamentuoti tai, kiek kartų per metus galima grįžti (į Baltarusiją – ELTA) neverta, tą reikėtų daryti kitais būdais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Visgi svarstymo stadijoje nepritarta siūlymui į įstatymo projektą įrašyti nuostatą, apribojančią rusų ir baltarusių kelionių į gimtinę skaičių.

Įstatymo projektu siūloma patikslinti nacionalinių sankcijų taikymą juridiniams asmenims – numatyti ribojimus Rusijos verslininkams, nepaisant to, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Taip pat siekiama riboti juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą įvertinus, ar Rusijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

Kaip ir ankstesniu Seimo sprendimu, įstatymo pataisose išlieka numatyti ribojimai dėl vizų išdavimo rusams ir baltarusiams. Numatomos išimtys tiems asmenims, kurie yra Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių šeimos nariai, tarptautinius vežimus vykdančių ekipažų įgulų nariai. Taip pat ribojimai negaliotų asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.

Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų.

Seimui priėmus įstatymo pataisas, ribojamųjų priemonių taikymas būtų pratęstas nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.

V. Čmilytė-Nielsen įvertino opozicijos kreipimąsi į KT dėl VSD pranešėjo komisijos teisėtumo: pasitikrinti visada galima

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pozityviai vertina opozicijos sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), su prašymu įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos teisėtumą.

„Jei Seimo nariai kreipėsi, vadinasi dalis Seimo narių mano, kad reikėjo. Pasitikrinti tikrai visada galima, Konstitucinis Teismas verdiktą pasakys“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo opozicija kreipėsi į KT, prašant įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios parlamentinės komisijos teisėtumą.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

 „Vyko nematoma kova, kurios viešoje erdvėje galbūt ir nesimatė, bet vis dėlto tam tikri darbiniai santykiai buvo, kur buvo kažkokie nesutarimai ir tiesiog buvo pasiūlyta buvusiam ministrui pasitraukti“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė A. Pocius.

Politikas taip pat paaiškino, kodėl, jo nuomone, išsiskyrė A. Anušausko ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio grėsmių vertinimai.

„Užsienio reikalų ministro vertinimai yra vienokie, nes jo atsakomybės ribos yra vienokios, daugiau politinės, diplomatinės ir formatai yra kiti negu krašto apsaugos ministrų, kurie vis dėlto klauso karinio patarimo“, – svarstė A. Pocius.

„Bet aš nemanau, kad tai pakenkė mūsų valstybės imidžui – tikrai to nėra. Tiesiog tai yra normali vidinė, politinė veikla, kuri kartais nesusiderina ir politikoje tai yra normalu“, – pridūrė jis, svarstydamas, kad skirtingą grėsmių vertinimą galėjo nulemti ir asmeninės A. Anušausko ir G. Landsbergio savybės.

„Arvydas Anušauskas išlaikytas, ramus, lėtas žmogus. Tai jo vertinimai, galbūt, yra susiję su jo asmeniniu charakteriu ir jo temperamentu. Gabrielius yra kitokio temperamento žmogus – greitesnis, aktyvesnis, galbūt į kai kuriuos dalykus žiūri šiek tiek kitaip“, – sakė politikas.

Visgi NSGK pirmininkas mano, kad traukdamasis iš ministro pareigų A. Anušauskas tiesiog praleido progą patylėti.

Kartais kai išsprūsta tie žodžiai, kurių atgal susigrąžinti negali, tiesiog įvyksta faktas.

„Galbūt tiesiog praleido progą patylėti. Kartais kai išsprūsta tie žodžiai, kurių atgal susigrąžinti negali, tiesiog įvyksta faktas. Todėl yra gerai neskubėti su kažkokiu atsakymu, pasakymu, galbūt geriau nutylėti ir viskas tada būna gerai“, – sakė A. Pocius, turėdamas omenyje buvusio ministro pasisakymus apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

„Supraskime žmogaus psichologinę būseną, kai tavęs paprašo pasitraukti iš pareigų, tai žmogus tuo metu turbūt jaučiasi tikrai nelabai gerai. Ir tokioje situacijoje turbūt suveikė emocijos ir noras kažkaip save galbūt pateisinti, apginti ir tokia reakcija, galbūt, ir įvyko“, – svarstė NSGK pirmininkas.

Atmeta scenarijų, kad Lietuvai gali tekti kurį laiką gintis vienai

NSGK pirmininkas taip pat nesutinka su įspėjimais, kad Lietuvai blogiausiu scenarijumi gali tekti gintis vienai. A. Pocius akcentuoja, kad jau dabar Lietuvoje yra dislokuotas Jungtinių Amerikos Valstijų šarvuotasis batalionas, NATO priešakinių pajėgų vienetas ir kiti sąjungininkų kariai, kurie padėtų gintis nuo agresoriaus.

„Tai aš tikrai atmetu tą variantą, kad Lietuva viena. Ne viena. Mes šiuo metu turime tūkstančius jau šalia arba mūsų teritorijoje esančių NATO sąjungininkų karių su karine technika, su amunicija ir t.t.“, – sakė A. Pocius.

„Reikalui esant, kai tik indikatoriai parodytų, kad kažkokios karinės pajėgos yra telkiamos prie Lietuvos sienos Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ar prie Latvijos sienos – be abejo, būtų reakcija. Ir, aš manau, kad įvyktų greitas tam tikrų NATO vienetų permetimas tiek į Lietuvą, tiek ir į mūsų Rytinio NATO flango regioną“, – teigė NSGK pirmininkas.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Visgi, tuometinis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tokius įspėjimus pavadino „laužtais iš piršto“.

Tačiau sulaukęs dalies politikų kritikos dėl perspėjimų Lietuvai, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.

„Tikimės, jeigu viskas gerai, jeigu pavyks visi procesai, kad kitų metų pabaigoje (gamykla – ELTA) jau gali pradėti veikti. Gal nėra dar visiškų garantijų, bet planas toks“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Ministras teigia, kad dalis šios gamyklos produkcijos atiteks ir Lietuvai.

„Tam tikra dalis produkcijos, kuri bus gaminama, bus ir mums, bet ne visa. Gamyklos pajėgumai bus tokie, kad gamykla galės užsiimti ir eksportu, tai irgi labai gerai“, – patikino L. Kasčiūnas.

„Vien mokesčių čia atėjimas į gamyklą jau rodo, kad labai svarbus toks saugumo jausmas, mes esame kitoje saugumo lygoje, jau kuriasi netgi gamintojai“, – pridūrė jis.

Antradienį Seime planuojama pateikti Investicijų, Žemės ir Statybų įstatymų pataisas kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams, tokiems kaip vokiečių bendrovė „Rheinmetall“ pradėti projektų statybas dar negavus leidimo. Įvedus tokius pokyčius, bendrovės turėtų leidimus gauti iki statybų pabaigos.

Šių įstatymų projektus, parengtus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vyriausybė Seimo prašė nagrinėti skubos tvarka.

Numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Tokiu atveju nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą ar apie statybos darbų pradžią.

Kaip teigia ministerija, poreikį keisti įstatymus nulėmė pokytis geopolitinėje situacijoje, sukūręs poreikį valstybėje skubiai vystyti gynybos poreikius užtikrinančią pramonę.

„Mes su prezidentu šiandieną aptarėme porą kandidatų ir konkretų kandidatą aš pateiksiu rytoj“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą informacija pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakare patvirtino, kad premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Netrukus po šios žinios, šeštadienio rytą A. Anušauskas susitiko su prezidentu G. Nausėda ir pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Šeštadienio rytą daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

Vienu iš realiausių kandidatų pakeisti A. Anušauską tiek premjerė, tiek prezidentas įvardija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką L. Kasčiūną. Šis tikino esąs pasirengęs tapti ministru, jeigu tik sulauks tokio pasiūlymo.

„Ar tai galima vadinti lyderystės trūkumu, ar kažkokiais kitokiais dalykais – turbūt kad čia jau kiekvieno vertintojo akyse tas vertinimas lieka individualus“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

„Bet aš visiškai pritariu, kad yra dalykų, kuriuos galima daryti greičiau ir geriau“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė tikina pozityviai vertinanti, kad viešoje erdvėje yra dalinamasi pasiūlymas, kaip sustiprinti krašto apsaugos sistemą.

„Tuos pasiūlymus galima įvertinus įkontekstinti į tuos planus, kuriuos turi Vyriausybė ir kitos institucijos ir atsižvelgti į profesionalų patarimus, pasiūlymus ar pastebėjimus. Tikrai nematau tame nieko nei baisaus, nei netinkamo“, – sakė premjerė.

Praėjusią savaitę atviru laišku šalies vadovus kreipėsi Lietuvos kariuomenės kūrėjai. Jie išreiškė susirūpinimą dėl krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimų ir pasisakymų, kurie neva dažnai prieštarauja gynybos bei saugumo poreikiams.

Į valstybės vadovus dėl būtinų pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje taip pat antradienį kreipėsi ir Lietuvos atsargos kariai. Karių teigimu, žvelgiant į geopolitinę situaciją, Lietuvoje pokyčiai gynybos srityje vyksta per lėtai.

Papildomų veiksmų nebesiims

„Papildomų veiksmų nebesiimame. Tiesiog į visus posėdžius, kuriuos mes dar rengsime, siųsime prisijungimo nuorodą ir suteiksime galimybę Seimo nariui prisijungti, išdėstyti savo poziciją“, – pirmadienį surengto posėdžio metu sakė komisijos pirmininkas Arūnas Valinskas.

Pasak A. Valinsko, R. Žemaitaičio vengimą pateikti savo paaiškinimus, galima traktuoti kaip sąmoningą bandymą diskredituoti komisijos veiklą, pasinaudojant ir tam tikromis Seimo statuto spragomis.

„Nėra numatyta jokių aplinkybių, ką daryti komisijai, jei Seimo narys atsisako tiesiog ateiti ir būti išklausytas, jei jis nepateikia savo nuomonės. Ir taip yra formuojama R. Žemaitaičio netgi preliminari gynyba, kad komisijos išvada a priori yra neteisėta, nes joje nėra išklausomas Seimo narys“, – akcentavo komisijos pirmininkas.

Nėra numatyta jokių aplinkybių, ką daryti komisijai, jei Seimo narys atsisako tiesiog ateiti ir būti išklausytas, jei jis nepateikia savo nuomonės.

Teisė, bet ne pareiga

Su pirmininko pasiūlymu nebekviesti R. Žemaitaičio į posėdžius sutiko ir kiti komisijos nariai. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė atkreipė dėmesį, kad asmuo, kurio atžvilgiu suburiama apkaltos komisija, turi teisę pateikti savo paaiškinimus, tačiau tai nėra jo pareiga.

Komisijos posėdyje buvo aptarti ir naujausi parlamentaro R. Žemaitaičio pasisakymai po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Vis tik, panašu, kad naujausi parlamentaro pareiškimai rengiamoje išvadoje neatsispindės, nes jie buvo padaryti jau po apkaltos komisijos įsteigimo.

„KT yra išaiškinta, kad po to, kai komisija pradeda savo darbą, įtraukti papildomą medžiagą, kuria remiantis būtų daroma išvada, mes negalime“, – sakė D. Šakalienė.

Todėl parlamentarė pasiūlė pasikonsultuoti su ekspertais, ar formuojant išvadą būtų galima pasiremti naujausiais R. Žemaitaičio pasisakymais kaip papildomais argumentais, kad asmuo savo pažiūrų nepakeitė.

Nutarė išklausyti daugiau ekspertų

Išklausyti daugiau ekspertų pirmadienį per laikinosios tyrimo komisijos posėdį pasiūlė opozicinės Demokratų frakcijos atstovas Tomas Tomilinas.

„Nuojauta sako, kad norėtųsi dar bent kelių ekspertų išvadų, kad tai būtų kuo didesnis autoritetas, kuo didesnis legitimumas mūsų komisijos išvadai ir kad kuo mažiau interpretacijų galėtų tokie žmonės, kaip R. Žemaitaitis, pateikti, kad ši komisija kokia nors šališka ir kaip nors nusiteikusi iš anksto“, – sakė jis.

Anot Seimo nario, „turime reikalą su labai jautria tema ir turime išvengti klaidų“.

Anksčiau, kai komisijoje dirbo tik valdančiųjų atstovai, kaip ekspertai apklausti istorikai Alfonsas Eidintas, Nerijus Šepetys, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai Greta Baltikauskaitė ir Martynas Jockus, generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Jų teigimu, R. Žemaitaičio viešai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbti teiginiai apie žydų veiksmus Palestinoje yra antisemitiniai, jie prieštarauja Konstitucijai ir negali būti laikomi saviraiškos laisve.

Apkaltos komisija pirmadienį neapsisprendė, kokius ekspertus papildomai apklaus.

Taip pat nutarta kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis pateiktų vertinimą, kaip elgtis komisijai, jei Seimo narys, kuriam inicijuojama apkalta, nesinaudoja Seimo statute numatyta teise būti išklausytam.

Apkaltos komisija išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų, Seimui turi pateikti iki lapkričio 6 dienos.

Apkaltą Mišrios Seimo narių grupės parlamentarui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai. Rugsėjį visos opozicinės frakcijos atsisakė į tyrimo komisiją deleguoti savo narius, todėl joje dirbo tik konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų atstovai.

Tačiau opozicijos atstovai nuomonę pakeitė po grupuotės „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį.

Komentuodamas šiuos įvykius R. Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė: „Įdomu, koks jausmas Izraelio žydams, kai juos dabar kaitina? Pirma, Azerbaidžanas meta lauk armėnus, dabar Izraeliui atėjo eilė? Dar gegužės mėnesį rašiau, kad tam tikrų Izraelio barbarų veiksmai Palestinoje sukels neapykantą jiems ir net visai tautai!“.

„Tuo metu ir dabar Lietuvos komikai mane antisemitu vadino, klausimas, ar dabar tie mūsų komikai mano įspėjimą ir dabar taip vertina. Lazda turi du galus, dabar Izraelio barbarai už Palestiniečių žudymus, kentėti turi“, – spalį rašė parlamentaras.

Apkaltos iniciatyva parengta anksčiau – rugsėjo viduryje.

Joje teigiama, kad R. Žemaitaičio vieši pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą.

Apkaltos tekste pateikiami tokie R. Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

Apkaltos iniciatorių vertinimu, sistemingai pasikartojančiais pasisakymais Seimo narys siekia skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Pats Seimo narys teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Anot frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, šio  projekto įtraukimu į Seimo pavasario sesijos darbų programą valdantieji siekia sukelti politinę įtampą, mobilizuoti savo rinkėjus, o ne iš tiesų spręsti šį klausimą.

„Šias pataisas bandoma prastumti vietoj Partnerystės įstatymo projekto, kurį Seimas atmetė. Naujai registruotas Civilinės sąjungos projektas labai panašus į Partnerystės įstatymo projektą  ir yra per platus, trūksta diskusijų“, – pastebi frakcijos seniūnas.

Darbo partijos frakcija neabejoja, kad atsižvelgiant į geopolitinę įtampą regione, dabar tikrai nėra pats tinkamiausias metas spręsti visuomenę kurstančius klausimus. Anot „darbiečių“, visuomenė ir taip jautri, tad su paskubomis stumiamu įstatymu galima palaukti.

„Projekto autoriai, sakydami, kad tai visiškai kitoks projektas, kad jis neatitinka LGBT bendruomenės lūkesčių, skleidžia dūmų uždangą. Akivaizdu – siekiama, kad projektas praeitų pateikimo stadiją. Vėliau, autoriai to net neslepia, svarstymo komitetuose metu, projektą bandys visomis jėgomis liberalizuoti. Manome, kad slėptas, paskubomis vėlai vakare užregistruotas projektas yra kitaip pavadintas, bet esmė ta pati. Todėl, kaip ir pirmą kartą, frakcija vieningai balsuos prieš šį projektą“, – teigia parlamentaras V. Fiodorovas.

A. Armonaitė: Civilinės sąjungos įstatymas neatitinka lūkesčių, tačiau Laisvės frakcija jį palaikys

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad ketvirtadienį Seimui teikiamas Civilinės sąjungos įstatymas neatitinka nei Laisvės frakcijos, nei LGBT bendruomenės lūkesčių. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad Partnerystės įstatymui Seime palaikymo neužtenka, todėl visa Laisvės frakcija balsuos už Civilinės sąjungos įstatymą.

Mes manome, jog Lietuva jau šiandien, jau 2022 metai, nusipelnė tokio projekto, tokio reguliavimo.

„Laisvės frakcija, visi vienuolika mūsų, palaikysime koalicijos teikiamą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, nors jis tikrai neatitinka visų nei frakcijos, nei LGBT bendruomenės, ką girdėjome, lūkesčių. Tačiau tai vis tiek yra žingsnis į priekį“, – Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

Laisvės partijos pirmininkė teigia net nenorinti komentuoti paraleliai dalies Seimo narių teikiamo Civilinio kodekso pakeitimo projekto, kuriuo siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.

„To kito projekto net nelabai ir noriu komentuoti. Tai yra teisiškai gana prastas sprendimas, pasižiūrėsime, kaip tiems projektams seksis“, – pabrėžė ji.

Politikė akcentuoja, kad Civilinės sąjungos įstatymas neatitinka visų lūkesčių. Visgi, pasak jos, tai yra kompromisas, nes akivaizdu, kad pakankamo palaikymo Partnerystės įstatymui šiame Seime neužteko.

„Mes manome, jog Lietuva jau šiandien, jau 2022 metai, nusipelnė tokio projekto, tokio reguliavimo, kurį turi visos Vakarų Europos valstybės, kur yra visiškas porų lygiateisiškumas, kur galima sudaryti partnerystę, kaip ir visiems Civilinėje metrikacijoje, kur galima pasikeisti partnerių pavardes, kuriame užtikrinamos teisės ir pareigos“,– sakė A. Armonaitė.

„Dabar šiame (Civilinės sąjungos – ELTA) projekte, kurį teikia koalicija, deja, to nėra ir taip yra dėl paprasto dalyko, jog vakarietiškam, liberaliam projektui, deja, šiame Seime balsų nėra. Tai mes pamatėme kalbėdami su kiekvienu Seimo nariu ir darydami tą darbą per šiuos vienerius metus“, – pridūrė ji.

A. Armonaitė atkreipia dėmesį, kad dėl Partnerystės įstatymo yra vieninga tik Laisvės frakcija.

Ketvirtadienį Seimui teikiamas audringas diskusijas jau spėjęs sukelti Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narės Jurgitos Sejonienės ir valdančiųjų teikiamas projektas yra įrašytas Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.

ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Tuo tarpu šeštadienį Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

„Mes turime permąstyti galimybių paso taikymą, nes ilgą laiką galimybių pasas tartum buvo netiesioginė skiepijimosi skatinimo priemonė. Aš manau, kad šiandien vis didesnę reikšmę turi įgyti testavimas. Štai kodėl aš vetavau įstatymą dėl mokamo testavimo“, – LRT ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė jis.

„Šiandien mes matome, kad šio įstatymo priėmimas vis dėlto buvo klaida, nors vieningai veto buvo atmestas valdančiosios koalicijos pastangomis“, – kalbėjo prezidentas.

Mes turime permąstyti galimybių paso taikymą, nes ilgą laiką galimybių pasas tartum buvo netiesioginė skiepijimosi skatinimo priemonė.

Šalies vadovas pabrėžė, kad galimybių paso „pobūdis ir jo nauda labai smarkiai keičiasi“ vertinant, kaip plinta omikron atmaina, kadangi skiepai jau „nėra visiška panacėja užtikrinant žmogaus saugumą arba apsisaugojimą nuo susirgimo“.

„Šiandien, kaip jūs puikiai matote, serga tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės, todėl tas dirbtinis srautų atskyrimas į piliečius, kurie gali prieiti prie tam tikrų paslaugų, ir kiti, kurie negali, yra, pirmiausia, supriešinantis visuomenę, o antra, duodantis mažai naudos pandemijos valdymo prasme“, – kalbėjo prezidentas.

Vėliau pasisakydamas žurnalistams Marijampolėje jis paragino keisti pandemijos valdymo politiką kuo greičiau.

„Įvertinus tai, kad pandemijos valdymas nėra vien tik žmonių skiepijimas, bet ir gerokai platesnis priemonių ratas, manau, turime labai greitai padaryti išvadas, nesvarstyti čia mėnesių mėnesiais ir pakeisti pandemijos valdymo politiką“, – sakė G. Nausėda.

LNK reportažas:

Vis dėlto jis pabrėžė, kad skiepai padeda išvengti sunkios ligos eigos ar net mirties, „arba bent jau reikšmingai sumažina šitą tikimybę“.

G. Nausėda taip pat sukritikavo per menką senjorų skiepijimąsi.

„Aš manau, kad senjorų grupėje skiepijimosi lygis yra nepakankamas. Leiskite iliustruoti skaičiais: apie 20 proc. mūsų senjorų apskritai dar nėra paskiepyta, sustiprinančia doze yra paskiepyta 50 proc, mūsų senjorų. Tuo tarpu ES vidurkis yra 78 procentai. Reiškia, kad ši visuomenės grupė, kuri, deja yra imliausia arba labiausiai jautri kritiniam ligos pobūdžiui, yra nepakankamai apginta“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat tvirtino, kad dėl didėjančių eilių prie COVID-19 testų mobiliuosiuose punktuose „logistikai esame nepakankamai pasirengę“. Jis sveikino sprendimą suspenduoti galimybių paso 12-mečiams įvedimą iki kovo, sakydamas, kad galimybės operatyviai pasidaryti testą nebuvimas skausmingai apribotų vaikų užklasinę veiklą.

G. Nausėda: reikia kuo skubiau pakeisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę kuo skubiau keisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją. Šalies vadovas akcentuoja, kad pandemijos pobūdis keičiasi, todėl, pasak jo, COVID-19 valdymo priemonės turi nuolat būti peržiūrimos.

„Kiekvienas instrumentas, kiekviena pandemijos valdymo priemonė turi būti vertinama ir nuolat iš naujo įvertinama keičiantis pandemijos kontekstui. Pandemijos pobūdis keičiasi, tai nereikia turbūt daug įrodinėti, kad omikron atmaina įneša tam tikrų korektyvų, ir mes matome, kad šiandieną serga, užsikrečia tiek skiepyti, tiek neskiepyti žmonės“, – žurnalistams teigė Marijampolėje lankydamasis G. Nausėda.

Kiekvienas instrumentas, kiekviena pandemijos valdymo priemonė turi būti vertinama ir nuolat iš naujo įvertinama keičiantis pandemijos kontekstui.

„Todėl dirbtinis žmonių srautų atribojimas nuo būtinų paslaugų, mūsų nuomone, viena vertus, supriešina visuomenę, kita vertus, iš esmės neduoda to gero pandemijos valdymo rezultato, kurio mes visi tikimės. Štai kodėl, aš manau, turime per minimaliai trumpą laiką apsispręsti, kokioje naujoje padėtyje atsidūrėme ir žymiai pakeisti savo pandemijos valdymo strategiją“, – pažymėjo jis.

Šalies vadovas įsitikinęs, kad šiuo metu norint sėkmingai suvaldyti pandemiją yra labai svarbu didinti testavimo prieinamumą.

„Mes matome žmonių eiles prie testavimosi punktų, bet sutikime, kad tai nėra normalu, jeigu žmonės ten praleidžia didelę savo laiko dalį tam, kad sulauktų savo eilės. Iš tikrųjų kalbėjome ir apie galimybių paso netinkamumą vaikams dėl to, kad iki šiol nesinaudojome greitaisiais antigeno testais. Taip, jie yra prienami, ir jie turi būti taikomi kiek galima plačiau“, – sakė jis.

G. Nausėda akcentuoja, kad reikia svarstyti ir savitestavimo sistemos sukūrimą Lietuvoje.

„Ko gero, reikia kalbėti apie savitestavimo sistemos sukūrimą Lietuvoje, nors jau ir gerokai vėluojame. Kai kurios šalys labai sėkmingai, matyt, išmėgina savitestavimo galimybes, tai duoda puikių rezultatų, pirmiausiai tai padeda apčiuopti, pagauti virusą ankstyvoje stadijoje, neleisti jam išplisti arba susiformuoti židiniams“, – akcentavo G. Nausėda.

„Įvertinus tai, kad pandemijos valdymas nėra tik žmonių skiepijimas, bet gerokai platesnis priemonių ratas, aš manau, mes tikrai labai greitai turime padaryti išvadas ir nesvarstyti čia mėnesių mėnesiais, ir pakeisti pandemijos valdymo politiką“, – pridūrė jis.