„Aš esu santūrus žmogus, bet, man atrodo, kad visos linijos jau yra peržengtos. Nežinau, ko tokiais veiksmais yra siekiama“, – Eltai teigė ERK pirmininkė.

Pasak jos, užsienio reikalų viceministras, atsižvelgiant į Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje praktiką, turėjo vykti kartu su prezidento delegacija.

„Juk labai aiškiai yra parašyta, kas rengia ir derina pozicijas. Tai yra Vyriausybė“, – teigė konservatoriams priklausanti politikė.

ERK pirmininkės teigimu, neįprasti ir nekonstituciški Prezidentūros sprendimai suformavo neapibrėžtą situaciją, kai jos vadovaujamame komitete nebus galimybės, laikantis reglamentų, išklausyti ataskaitos dėl EVT vykusio posėdžio. 

„Tokiais atvejais Komitete pirmiausiai žodis suteikiamas Vyriausybei. Taip įpareigoja statutas. Dabar Prezidentūros pasirinkimas stumia mus į antistatutinį ir antikonstitucinį veiksmą. Ko mes išklausysime? Kaip aš galiu paklausti Simono Šatūno apie tai, kas buvo kalbėta, jei jo paties nebuvo?“, – pasipiktinimo neslėpdama retoriškai klausė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Aš esu santūrus žmogus, bet, man atrodo, kad visos linijos jau yra peržengtos. Nežinau, ko tokiais veiksmais yra siekiama.

„Gaila, jei šiuo atveju vadovaujamasi asmeniškumais. Gaila, jei prezidentas ir jo komanda negerbia valstybės sąrangos. Juk Seimas, Vyriausybė dalyvauja ES politikos formavime ir tai numatyta pagal konstitucinę teisę bei prievolę“, – pridūrė ji.

ERK pirmininkės teigimu, susiklosčiusi situacija yra neįprasta ir veikiausiai analogų neturinti.

„Pagal pozicijų derinimo principą, mes vadovaujamės konstituciniu aktu bei Seimo statuto straipsniais. Tokiu atveju Vyriausybė mums pateikia pozicijas, kurias mes, jei reikia, papildome ir patvirtinamame arba nepatvirtiname. Tada jos yra įgarsinamos Lietuvos atstovų Europos vadovų taryboje. Iki šiol visada po vykusios EVT ataskaitą pristatydavo atsakingas viceministras, kuris atsakingas už ES klausimus. Ar tai buvo Pranckevičius, Karoblis, Neliupšienė. Dabar pareigas einantis Simonas Šatūnas nėra įtrauktas į delegaciją. Tad reikia užduoti klausimą, kokią ataskaitą gali duoti žmogus, kai jis pats nedalyvavo susitikimuose“, – stebėjosi parlamentarė.

Pasak jos, tokia situacija kaip reikiant papiktino ERK priklausančius politikus.

„Niekas nepasakė, kad tai yra normalu. Buvo net balsų netvirtinti pozicijų“, – teigė ji.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, nemažiau keista ir tai, kad trečiadienį vykusiame ERK narių susirinkime nebuvo įprastų Prezidentūros atstovų. Vietoje jų dalyvavo Prezidentūros darbuotoja, kuri negalėjo aiškiai atsakyti į parlamentarų keliamus klausimus.

„Mes jos paprašėme perduoti Prezidentūrai, kad tai nėra priimtina“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Prezidentūra: S. Šatūnas rengiantis EVT susitikimui jau padarė, ką galėjo

Reaguodama į ERK narių reiškiamą pasipiktinimą Prezidentūra teigia, kad S. Šatūnas jau atliko savo darbą tiek, kiek galėjo, prisidėdamas prie pasirengimo EVT.

„Europos reikalų ministrai savo darbą atlieka ES Bendrųjų reikalų taryboje. Šios Tarybos darbo rezultatai atsispindi parengiant Europos Vadovų Tarybos susitikimus, taigi, viceministras Simonas Šatūnas rengiantis šiandienos neeiliniam Europos Vadovų Tarybos susitikimui jau padarė kiek ir ką galėjo“, – teigia Prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.

Prezidentūra taip pat akcentuoja, kad EVT „yra šalių vadovų susitikimo formatas, derybų salėje jie sėdi vieni, be ministrų ar kitų delegacijos narių“.

Svarsto grįžti prie Lietuvos atstovavimo EVT reglamentavimo klausimo

Apibendrindama situaciją R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apgailestavo, kad Lietuvai svarbus dalyvavimo EVT klausimas tapo persmelktas asmeninių antipatijų.

„Gaila jei šiuo atveju vadovaujamasi asmeniškumais. Suaugę žmonės turėtų vadovauti sutartomis taisyklėmis“, – sakė konservatorė, neatmesdama galimybės, kad jau artimiausiu metu valdantieji galėtų pateikti prieš kelis metus žadėtą atstovavimo EVT reglamentavimo įstatymą.

„Viskam yra ribos“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

Ginčai tarp G. Landsbergio ir prezidento tęsiasi jau nuo praėjusių metų

Pastaruoju metu tęsiasi Prezidentūros ir Vyriausybės tarpusavio kivirčai, prasidėję nesutarimais dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. URM sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms. Tačiau Daukanto aikštė ragino atlikti nepriklausomą tyrimą. Be to, pasak prezidento G. Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.

Vėliau įtampos persikėlė ir į debatus dėl naujojo diplomatinės atstovybės vadovo Varšuvoje paskyrimo. Institucijos nesutaria, kas kaltas, kas strategiškai svarbioje kaimyninėje valstybėje Lietuva vis dar neturi savo atstovo.

Situacija tarp Prezidentūros ir URM dar labiau paaštrėjo po to, kai šalyje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau ministras G. Landsbergis nebuvo pakviestas į šalių delegacijų susitikimą. Pats G. Nausėda teigė, jog jis nebuvo kviestas ne dėl asmeninių priežasčių.

„Mes tikrai esame geriau pasiruošę sugrįžti į mokyklas ir grįžtame rugsėjo 1-ąją į klases, laikantis visų saugumo reikalavimų. Mūsų operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras yra patvirtinęs visus sprendimus, susijusius su saugumo reikalavimais. Tai ir atstumų laikymasis, srautai, testavimas, higienos normų laikymasis. Visi šie reikalavimai yra labai svarbūs tam, kad mes galėtume mokytis klasėse“, – žurnalistams trečiadienį teigė J. Šiugždinienė.

Ministrės teigimu, griežtesni saugumo reikalavimai, tai yra prievolė turėti galimybių pasą, yra nustatyti aukštosioms mokykloms ir profesiniam tęstiniam ugdymui. J. Šiugždinienė atkreipia dėmesį, kad neturintys galimybių paso aukštųjų mokyklų arba profesinio tęstinio ugdymo mokiniai galės mokytis tik nuotoliniu būdu.

J. Šiugždinienė taip pat atkreipia dėmesį, kad mokinių testavimas mokyklose bus savanoriškas.

„Testavimas yra savanoriškas, tačiau yra labai svarbu, kad kiekvienoje mokykloje būtų sudarytos galimybės savanoriškai testuotis. Mes esame sutarę, kad kiekviena mokykla tokias galimybes sudarys. Tai gali būti arba savikontrolės būdu, arba kaupiniais“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė akcentuoja, kad visuotinis mokinių testavimas nebus vykdomas su tikslu, kad visi mokiniai mokytųsi kontaktiniu būdu.

„Mums yra labai svarbu, jog visi vaikai būtų mokykloje. Testavimas yra viena iš priemonių – labai labai svarbi, tačiau yra ir kitos. Tai yra visi saugumo reikalavimai, kuriuos mes įvedame: srautų laikymasis, vėdinimas, dezinfekavimas paviršių ir t.t. Taigi, tų priemonių yra visas kompleksas“, – atkreipė dėmesį J. Šiugždinienė.

„Tikrai yra be galo svarbu, kad vaikai visi būtų klasėse. Vaikai yra vaikai ir yra reikalingas tėvų leidimas, tėvų sutikimas testuotis. Tai tikrai būtų labai gaila, jei kai kurie tėvai neduotų sutikimo testuotis, bet dėl to neturėtų nukentėti vaikas ir jo ugdymo procesas. Tai pirmiausiai yra vaikas ir saugi aplinka“, – pridūrė ji.

J. Šiugždinienė taip pat teigia, kad konkretaus rodiklio, po kurio būtų įvestas nuotolinis mokymas, nėra nustatyta.

„Tai turėtų būti kompleksas rodiklių. Toks sprendimas bus priimtas atskiru Vyriausybės sprendimu“, – sakė ministrė.

Prezidento patarėja: savanoriškas testavimas mokyklose turėtų kurti pasitikėjimo kultūrą

Prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė sako, kad savanoriškas testavimasis dėl COVID-19 mokyklose turėtų kurti pasitikėjimo kultūrą.

Po G. Nausėdos susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre trečiadienį jo patarėja teigė, kad, šalies vadovo nuomone, „nepertraukiamas ir kokybiškas ugdymo procesas turi būti mūsų prioritetas“.

„Susitikime pabrėžta pagrindinė mintis, kad savanoriškas testavimasis turėtų tapti tokia pasitikėjimo, pasitikrinimo kultūra, ir mes visi turime suvokti, kad testavimasis ir vakcinavimas yra pagrindinė sąlyga tam, kad mes užtikrintumėme visuomenės imunitetą ir turėtumėme galimybes saugiai dirbti kontaktiniu būdu“, – sakė ji.

Pasak patarėjos, G. Nausėda akcentuoja, kad būtina mokytis iš jau įgytos patirties valdant COVID-19 situaciją ir naujais mokslo metais „neturi būti jokių kliūčių“ siekiant užtikrinti vaikų teisę mokyklose mokytis kontaktiniu būdu, kad jie nepatirtų socialinės atskirties, emocinių ir psichologinių trukdžių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė detaliau pristatyti ugdymosi procesą nuo rugsėjo žadėjo trečiadienį popiet, po Vyriausybės posėdžio.

Mokslo metai tiek mokyklose, tiek ir aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pirmosios prasidės kontaktiniu būdu, laikantis nustatytų reikalavimų. Dalis švietimo bendruomenės turės būti pasiskiepijusi arba turėti imunitetą COVID-19. Numatyta, kad net ir prastėjant epidemiologinei situacijai, klasėse liktų pradinukai ir abiturientai. Be kita ko, visiems nepaskiepytiems ir imuniteto neturintiems moksleiviams siūloma periodiškai testuotis, tačiau tai nebus privaloma, o tik rekomenduojama.

„Pirmas iš punktų būtų šviesos, kad šviestuvai būtų įrengti ten, kur jų nėra, kad senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems būtų išdalinti pagalbos mygtukai, kad policija pasakytų, kokią grupę žmonių mes galime mobilizuoti iš vietos gyventojų, kad surengtų mokymus pagal visus nustatytus teisės aktus, kaip reaguoti, kaip sulaikyti tuos žmones, kurie pasišalins iš saugomos teritorijos“, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė Rūdninkų gyventojas Robertas Kovgeris.

Pasak bendruomenės atstovo, šeimos taip pat norėtų, kad savigynai namams būtų išdalinti dujų balionėliai.

„Tai nėra neteisėta priemonė, bent po vieną šeimai, kad galėtų apsiginti. Vėliau tvora iš tos pusės, kur yra upė, ji kaip vanduo žmonėms reikalinga čia ir dabar. Dar vienas iš prašymų būtų pagerinti mobilųjį ryšį, nes Rūdninkuose tas ryšys yra tragiškas“, – teigė R. Kovgeris.

Už trijų kilometrų nuo Rūdninkų esančios Baltosios Vokės gyventoja, mokytoja Aušra Indrišiūnienė teigė, jog žmonės taip pat iš valdžios pasigenda konkrečių atsakymų, informacijos – kaip jiems nebuvo pranešta apie planus įkurdinti migrantus, taip ir toliau neinformuojami apie jų atgabenimą, kokios pagalbos bendruomenė gali tikėtis.

„Klausimai yra ne apie tai, kad nebūtų tų migrantų, mes suprantam, kad jie bus ir kad kažkur jie turi būti. Mes tai suprantam, bet žmonės ne visi supranta, ir įsivaizduokit, kokį didelį darbą reikia padaryti, kad iškomunikuotume, kad nuramintume žmones. Mums turėtų būti padėkota, kad nėra tos įtampos, nėra akcijų“, – kalbėjo A. Indrišiūnienė.

„Mums reikėjo konkrečių atsakymų – kiek bus žmonių atvežta, kada, kokie terminai, kokios bus saugumo priemonės užtikrintos, konkrečiai. Ką mes galim padaryti, ką jūs mums suteiksite, kokią pagalbą – mes neišgirdome nė vieno konkretaus atsakymo, o kas buvo atsakyta, kitą dieną buvo padaryta kitaip“, – tvirtino Baltosios Vokės gyventoja.

„Kodėl jūs, tokie geri žmonės, atvažiavę su mumis kalbėti ir patys pasiūlę konstruktyvų dialogą, mus apgavote vėl. Jūs sakėte mums duosite laiko pasiruošti, sužinoti, kaip mums elgtis kai kuriose situacijose, kurios tikrai bus, jūs mums pasakėte, kad pasiruošite patys, kad palaipsniui atvešite tuos nelegalius pabėgėlius, bet mes vakar mes pamatėme kitas realijas. Kad tiesiog mus pakvietė į mitingą, o jo metu visus neteisėtus pabėgėlius pradėjo kolonomis vežti“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Kovgeris.

„Jūs sakote, kad ten taikūs žmonės, bet jūs nematėte to, ką jie rodė važiuodami autobusu. Jūs pažiūrėkite internete, ką jie sako, ir jūs dabar norite, kad mes tikėtume ir gyventume su jais neapsaugoti. Aš tikiu, kad galbūt vakar tų pajėgų buvo daugiau. Bet jų nebus tiek pastoviai“, – taip pat akcentavo jis.

Prašo prezidento pagalbos

Rūdninkų bendruomenės atstovas spaudos konferencijos metu kreipėsi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu išgirsti gyventojų nuomonę, priimti juos pokalbiui.

„Aš tiesiogiai norėčiau paprašyti čia ir dabar, gerbiamas Jūsų Ekscelencija, Gitanai Nausėda, priimkite mus pokalbiui, išgirskite žmonių balsą, išgirskite žmonių nuomonę. Įsiklausykite, padėkite, nes mes jau nebežinome, ką daryti“, – sakė R. Kovgeris.

Vis tik, bendruomenės atstovės teigimu, jokių konkrečių atsakymų iš valdžios atstovų nebuvo išgirsta.

„Mes neišgirdome, garbės žodis, nė vieno konkretaus atsakymo. O tai, kas buvo atsakyta, kitą dieną buvo padaryta kitaip. Buvo pasakyta, kad iš pradžių bus pasirūpinta sukurti saugumą“, – teigė A. Indrišiūnienė-Laurinavičiūtė.

Pirmieji keli šimtai migrantai Rūdninkų poligone buvo apgyvendinti ketvirtadienį po pietų.

Anksčiau šią savaitę, pirmadienio vakarą, keliasdešimt protestuotojų priešindamiesi migrantų apgyvendinimui blokavo kelią į Rūdninkų poligoną. Jie buvo pareigūnų patraukti jėga.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 3282 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

„Turime gamintojų patvirtinimą, kad nuo šiol bent jau tris mėnesius mus pasieks reguliarios kas savaitinės siuntos po 20,475 tūkst. (...). Tačiau šie kiekiai dar gali keistis. Šiandien į 5 regioninius centrus yra paskirstoma tiek vakar, tiek praėjusią savaitę gauta siunta. Nuo šiandien skiepijimui yra skiriama daugiau kaip 30 tūkst. vakcinų“, – Sveikatos apsaugos ministerijos surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.

„Kartu su dar praėjusiais metais paskirstytomis ir paskiepytomis vakcinų dozėmis mes galėsime jau visiškai patenkinti visų sveikatos priežiūros, greitosios medicininės pagalbos, gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, kito personalo, savanorių... Žodžiu, visų kovojančių COVID-19 priešakinėse linijose pirmojo skiepo poreikį“, – sakė jis ir informavo, kokios grupės bus skiepijamos artimiausiu metu.

„Kitą savaitę gauta siunta bus skirstoma į palaikomojo gydymo ir slaugos bei globos namus. Dar vėliau mes užtikrinsime revakcinaciją – antrasis skiepas visoms minėtoms grupėms“, – spaudos konferencijoje pažymėjo ministras.

Visus medikus tikimasi paskiepyti per sausį

Sveikatos apsaugos ministras sako, kad visus medikus nuo COVID-19 Lietuvoje tikimasi paskiepyti per sausį.

„Praktiškai mūsų matymu, kad sausio mėnuo, matyt, galėtų būti tas mėnuo, kada medikų bendruomenė būtų pilnai vakcinuota – ne tik tie, kurie dirba tiesiogiai“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras.

Pasak jo, šiuo metu į penkias koordinuojančias ligonines pristatoma pirmadienį ir praėjusią savaitę Lietuvą pasiekusi vakcinų siunta – daugiau kaip 30 tūkst. dozių.

Pirmiausia skiepijami medikai, pažeidžiami pacientai

Pasak A. Dulkio, šiuo metu yra parengtas detalus sąrašas, kokia tvarka bus skiepijama visa visuomenė.

Šiuos prioritetus pristatęs Ekspertų tarybos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius sakė, jog medikus pirmus skiepyti nuspręsta, nes jie, kilus pandemijai, patiria didžiausią krūvį, jiems susirgus gydymo įstaigoms sunku užtikrinti veiklą.

Toliau prioritetuose – pažeidžiamiausios pacientų grupės: tie, kuriems taikoma dializė, onkologiniai ir kiti, kuriems COVID-19 yra pati pavojingiausia.

Vėliau bus vakcinuoti slaugos ir globos įstaigų pacientai bei kiti pažeidžiami asmenys.

„Literatūros duomenimis, jie sudaro trečdalį, kartais iki pusės visų pacientų, kurie patenka į gydymo įstaigas“, – sakė L. Griškevičius.

Sprendžiant, ką vakcinuoti, teko atsižvelgti ir į sudėtingą vakcinų logistiką – „BioNTech“ ir „Pfizer“ preparatas turi būti laikomas itin žemoje temperatūroje, dėl ko vakcinacija gali būti vykdoma tik centralizuotai.

„BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina yra pirmoji ir kol kas vienintelė, kurią leista naudoti Europos Sąjungoje.

Nesvarsto išskirtinio politikų ir valstybės vadovų vakcinavimo

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtina, kad valdžia kol kas nesvarsto politikų ir valstybės vadovų vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijos, taip siekiant visuomenę paskatinti skiepytis. Anot ministro, bent jau artimiausiu metu tikrai bus visuomenės grupių, kurių paskiepijimas bus nepalyginamai svarbesnis nei politikų.

„Matydami dar nedidelius vakcinų kiekius, kurių labai reikia būtent medikų bendruomenei, ir matydami, kad tikrai netrūksta norinčių ir galinčių skiepytis... Tai, prisipažinsiu, kad šią akimirką tikrai mes, politikai, apie save negalvojame ir kažkokių specialių strategijų dėl vadovų (skiepijimo – ELTA) nerengiame“, – antradienį teigė A. Dulkys.

Visgi, pažymėjo ministras, prasidėjus masiniam vakcinavimui, vadovų ir žymių žmonių skiepijimas gali tapti vienu iš Vyriausybės strategijos akcentų.

„Tačiau artėjant masiniam vakcinavimui yra galvojama apie tam tikrą komunikacijos strategiją – koordinuotą Vyriausybės strategiją. Jeigu bus toks matymas, kad šalies vadovų skiepijimas ar kažkokių kitų garbingų orių žmonių skiepijimas gali padėti paskatinti skiepytis – tai, be abejo, mes tai padarysime. Bent jau aš už save galiu garantuoti“, – teigė jis.

„Tačiau šiandien, aš manau, kad slaugytojai ar slaugytojų padėjėjui, ar gydytojui šis skiepas yra tikrai reikalingesnis“, – pridūrė ministras.

Tikisi sulaukti siūlymo iš pakuotės išgauti daugiau COVID-19 dozių

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tikimasi greitu metu sulaukti Europos vaistų agentūros siūlymo iš vienos pakuotės išgauti daugiau COVID-19 vakcinos dozių. Ministro teigimu, tai būtų pozityvios naujienos ir įneštų aiškumo vykdant gyventojų vakcinaciją.

„Be abejo, mums svarbus Europos Komisijos ir gamintojų koordinuotas susitarimas. (...) Vakar Europos vaistų agentūra svarstė šį klausimą, bet dar nepriėmė sprendimo, tikrai tikimės, kad jie jį artimu metu priims ir mums visiems bus aiškumas. Nes sutartys yra sudarytos koordinuotai tarp Europos Komisijos ir gamintojų ir mes labai griežtai laikomės bendrų taisyklių“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.

„Bet tegul visi susitaria ir laukiame tų pozityvių žinių dėl galimybės naudoti“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Ekspertų tarybos narys prie Vyriausybės, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas prof. Laimonas Griškevičius tikino labai palaikąs mintį didinti dozių iš vieno flakono išgaunamų dozių skaičių.

„Aš labai palaikau šią mintį. Iš tikrųjų reikia dėti visas pastangas, kad būtų leidžiama vakcinuoti daugiau nei penkias dozes iš flakono. Galėtume padidinti vakcinuojamų asmenų skaičių tikrai ženkliai“, – savo poziciją išsakė jis.

Kaip rašė portalas LRT, kitos Europos šalys skiepus naudoja taupiau nei Lietuva. Ant pakuotės nurodytos 5 dozės, tačiau medikai pastebi, kad dažname buteliuke skiepų užtenka ir daugiau pacientų.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

Visuotinis gyventojų skiepijimas pirmąjį šių metų ketvirtį greičiausiai nebus pradėtas.

„Per pastarąsias septynias dienas nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 142 žmonės. Kalbant Seimo auditorijoje, manau, nereikia pasakyti, kad šis skaičius labai artimas Seimo narių skaičiui. Galite tiesiog pasižvalgydami iš savo vietų matyti, kiek yra vietų, tiek per savaitę netekome žmonių dėl šios ligos. Nereikia savęs apgaudinėti, mes tikrai suprantame, kad šis skaičius dar tikrai didės ir turėsime liūdnos statistikos nemažai“, – sakė M. Stankūnas.

Pasak M. Stankūno, kad virusas Lietuvoje būtų suvaldytas, efektyvus viruso reprodukcijos rodiklis turi siekti mažiau nei 1.

„Lietuvoje, kai lapkričio pradžioje paskelbėme pirmąsias karantino priemones, šis rodiklis siekė 1,5. 100 užsikrėtusių žmonių užkrėsdavo 150 naujų, ir mes tikrai matėme staigų atvejų didėjimą. Įvestos praėjusios Vyriausybės priemonės davė savo efektą, ir matome, kad reprodukcijos dydis mažėjo iki 1. Vėliau buvo atšokimas ir dabar turime 1,17. Kad šis visuomenės sveikatos iššūkis būtų suvaldytas, mums reikia efektyvų reprodukcijos dydžio rodiklį numažinti žemiau nei 1. Kuo arčiau nulio, tuo pandemija greičiau mažės“, – Seimo nariams teigė LSMU profesorius.

Pasak jo, pandemijos ateities scenarijai nėra optimistiški.

„Bent iki sausio vidurio mes galime turėti apie 60 tūkst. atvejų, o tai reiškia, kad gydymo įstaigoms reikės per 3 tūkst. lovų, nes tiek bus hospitalizuojama žmonių. Šios dienos statistika, kas ketvirtas pacientas, kuris guli stacionare, yra COVID-19“, – teigia jis.

Profesorius sako, kad reikia drausti mažus susibūrimus šeimos rate, uždaryti ugdymo įstaigas ir riboti asmenų vietinį judėjimą.

„Situaciją reikia kontroliuoti ir sumažinti vietas, kuriose virusas plinta. Gaila, kad NVSC renkama informacija nėra tobula ir mes daug dalykų nežinome, tačiau Sveikatos taryba pateikė statistiką, kur virusas labiausiai plinta. Pagrindinis viruso plitimas vyksta šeimose, darbe, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos įstaigose ir gydymo institucijose bei ugdymo įstaigose“, – sakė M. Stankūnas.

COVID-19 pikas dar nepasiektas

Duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys-Balevičius taip pat atkreipia dėmesį: epidemiologinė situacija šalyje kol kas blogėja ir Lietuva niekaip nepasiekia neigiamo koronaviruso atvejų augimo.

Per Kalėdas ir Naujuosius metus ims mirti žmonės, kurie koronavirusu užsikrėtė pastarosiomis dienomis.

„Matome, kad nuo spalio mėnesio turime amerikietiškus kalnelius ir niekaip mes nepasiekiame to neigiamo augimo. Vieną lapkričio dieną buvo nukritęs žemiau nulio, bet vėliau vėl atsigavo. Tai jeigu toliau tokią situaciją turėsime, deja, nieko nebus“, – pabrėžia V. Zemlys-Balevičius.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad teigiamų tyrimų dalis, rodanti, kiek procentų besitestuojančių asmenų yra patvirtinamas teigiamas COVID-19 testas, taip pat palaipsniui auga.

„Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis šis rodiklis turi būti mažiau nei 5 proc., kad epidemija būtų valdoma. Tuo tarpu (Lietuvoje – ELTA) 5 proc. paskutinį kartą buvo spalio pabaigoje ir iki šiol vis dar kyla ir nekrenta“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

V. Zemlys–Balevičius įsitikinęs, kad Lietuva koronaviruso piko kol kas dar nepasiekė.

„Apribojimai buvo įvesti vakar, ar mes jau pasiekėme piką, ar įvedus apribojimus jau viskas pagerės? Ir atsakymas yra „ne“, nes mirtys seka paskui“, – sakė jis.

Ekspertas prognozuoja, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus ims mirti žmonės, kurie koronavirusu užsikrėtė pastarosiomis dienomis. Todėl V. Zemlys-Balevičius akcentavo, kad šioje sudėtingoje situacijoje vienintelė išeitis yra gyventojų testavimas.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis informavo, kad dviem asmenims buvo surašyti protokolai.

„Buvo sulaikyti protokolo surašymui du asmenys. Vienas asmuo dėl to, kad nedėvėjo apsaugos kaukės ir keikėsi viešoje vietoje, o kitas žmogus už tai, kad pažeidė susirinkimų įstatymą ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų“, – Eltai teigė R. Matonis.

Vienas iš sulaikytųjų buvo žinomas komikas Olegas Šurajevas. Jis apie sulaikymą pranešė savo feisbuko paskyroje.

Įsiskaitykit: mitinge prieš kaukių dėvėjimą mane sulaikė ir surašė protokolą dėl to, kad dėvėjau kaukę ir atsisakiau ją nusiimti.

„Manau, čia mano geriausias bajeris, geriau nebus, galim skirstytis. Įsiskaitykit: mitinge prieš kaukių dėvėjimą mane sulaikė ir surašė protokolą dėl to, kad dėvėjau kaukę ir atsisakiau ją nusiimti. Ačiū, buvo malonu jums dirbti“, – apie tai, kad buvo palydėtas į policijos pareigūnų autobusiuką šeštadienį feisbuke pranešė O. Šurajevas ir pasidalijo nuotrauka.

Pasak Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julijos Samorokovskojos, vienas asmuo dėvėjo visiškai veidą dengiančią kaukę, tai daryti draudžia Susirinkimų įstatymas. Galima manyti, kad šis asmuo – O. Šurajevas.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Pasak policijos atstovės, pagal pirminę informaciją, proteste, kuris prasidėjo prie Katedros aikštės ir pasibaigė prie Seimo, iš viso dalyvavo apie 40 žmonių.

Pagal Lietuvoje įvesto karantino taisykles, viešose vietose privaloma dėti veidą dengiančias kaukes, draudžiama būti didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, o tarp grupių būtina išlaikyti 2 metrų atstumą. Didesni, iki 10 asmenų susibūrimai, leidžiami tik laidotuvėse.

Vilnius savivaldybė buvo gavusi organizatorių pranešimą, kad akcijoje–mitinge „Prieš priverstinį kaukių dėvėjimą mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose“ ketino dalyvauti iki 15 žmonių. Protestuotojai pasisako ir prieš 5G ryšio plėtrą ir kitus dalykus.

„Tik tokiu atveju, jei mokslininkai labai aiškiai pasakys, kad nei pačiam specialistui dribti, (...) nei pacientui nėra rizikos. Jei gausim tokią specialistų rekomendaciją, žinoma, kad svarstysim“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.

Jis taip pat teigė, kad tokia galimybė būtų tik tiems medikams, kurie patys sutiktų tą daryti.

„Niekas jų į darbą varu nevarytų. Kai tai yra liga, žmogus turi teisę gauti nedarbingumą“, – kalbėjo A. Veryga.

„Tai tik jų savanoriškumo atveju ir galėtų jie eiti į darbą. Bet kaip sakiau, nesam gavę tokių labai aiškių mokslininkų įvertinimų, rekomendacijų, ar jie galėtų, ar negalėtų dirbti, nes panašus klausimas yra suformuluotas ir dėl medikų, kurie yra jau persirgę, ar jie galėtų dirbi ir nesiizoliuoti, jei turėtų aukštos rizikos kontaktą“, – pridūrė jis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teigimu, šiuo metu šalyje serga apie 1,4 tūkst. asmens sveikatos priežiūros specialistų, iš jų vien per savaitgalį nustatyta pusantro šimto naujų atvejų. Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje COVID-19 užsikrėtė apie 2 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų.

Į pagalbą svarstoma pasitelkti ir licenciją turinčius pensinio amžiaus medikus

A. Veryga teigia, kad reaguojant į galimą medikų trūkumą, yra svarstoma į pagalbą su koronavirusu pasitelkti ir pensinio amžiaus gydytojus, turinčius vis dar galiojančią licenciją.

„Šiandien turėjome diskusiją dėl platformos, kur medikai, kurie norėtų kažkur papildomai veikti. Arba, kaip kitose šalyse, ir pensinio amžiaus (medikai – ELTA), kurie šiuo metu yra nebedirbantys, bet turintys veikiančią, galiojančią licenciją, kad galėtų prisijungti, pareikšti savo norą kažkur dalyvauti“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.

Visgi ministras akcentuoja, kad tokių medikų nebus didelis skaičius. Todėl, pasak A. Verygos, esminis planas yra kuo daugiau gydymo įstaigų perorientuoti į pagalbos teikimą koronavirusu užsikrėtusiems pacientams.

„Vis tik mes kalbame apie gydymo įstaigų pasitelkimą, kuriose šiuo metu yra ir lovos, ir infrastruktūra, ir personalas. Bet tai tuo pačiu metu stabdomos kitos planinės paslaugos, jos atsideda vėlesniam laikui, o tose įstaigose gydymo erdves užima COVID-19 pacientai. Tai toks ir planas: kuo daugiau jų bus, tuo daugiau įstaigų bus perorientuota į pagalbos teikimą COVID-19 pacientams“, – sakė jis.

„Ugdymo įstaigose registruojami pavieniai tiek mokinių, tiek personalo, tiek ugdymo procese dalyvaujančių mokytojų (koronaviruso – ELTA) atvejai. Bet susumavus tuos ir pavienius atvejus kiekvieną dieną, jau turime 212 ugdymo įstaigų, kuriose registruoti 522 COVID-19 ligos atvejai“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė D. Razmuvienė.

„Didžioji dalis – 60 proc. – serga moksleivių, likusi dalis yra darbuotojai, kurie dalyvauja arba ne ugdymo procese“, – pridūrė ji.

Taip pat NVSC atstovė informuoja, kad jau 37 ugdymo įstaigose yra užfiksuotas vidinis COVID-19 infekcijos plitimas.