Pirmąjį mačą „Rytas“ išvykoje prieš „Lenovo“ spalio 5-ąją pralaimėjo 74:89. Tuo metu Tenerifės klubas su 4 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu H grupėje žengia pirmas.

„Žinome rungtynių svarbą, – prieš rungtynes kalbėjo Giedrius Žibėnas. – Kiekvienas mūsų žaidėjas turės įdėti papildomų pastangų pradedant nuo gynybos. „Lenovo“ yra labai gerai treniruojama komanda, jų rezultatai kalba patys už save. Stabilumas yra pagrindinis komandos pranašumas. Visa komanda yra pastatyta ant įžaidėjų – Marcelinho Huertaso ir Bruno Fitipaldo.

Jie yra skirtingi, bet valdo komandą labai užtikrintai. Jie turi labai daug triukų pagrindiniams metikams, ypač Sasu Salinui, Doarnenkampui, taip pat išreikštas didelis žmogus Šermadinis. Kartu su juo žaidžia Guerra, kuris šį sezoną irgi stebina. Treniruodamasis šalia tokio žaidėjo tikrai ir pats auga. Reikės daug papildomų pastangų gynyboje, reikės pastovėti vienas už kitą ir žiūresime kas iš to išeis.“

– Ar tai, kad varžovai yra užsitikrinę vietą kitame etape, palengvina „Rytui“ situaciją?

– Tai ne tokio lygio komanda, kuri atvažiuos ir žais viena koja. Žinome, kad jie tikrai to nedarys ir atvažiuoja visos sudėties. Tikrai nesitikime kalėdinių dovanėlių iš varžovo. Per rimta komanda. Jų kitos rungtynės yra tik už 9 dienų. Jie tikrai nesitaupys, jiems nėra ko taupytis, veteranai ypač geros formos. Manau, kad jie žais taip kaip ir kiekvienose rungtynėse.

– Tuo pačiu jums taip pat vyks svarbios rungtynės Izraelyje. Seksite rezultatą?

– Telefono ant mūsų suolo tikrai nebus, įskaitant trenerius, žaidėjus ir personalą.

- Praėjusios trejos rungtynės „Rytui“ nebuvo pačios geriausios. Su kokiomis nuotaikomis pasitinkate šį mačą?

– Emocinė būklė paprasta, turime laimėti rungtynes. Žinome, kad kiekvienas papildomo darbo turime pridėti gynyboje. Mūsų netenkina pastarųjų trejų rungtynių gynyba. Užpulti tikrai galime, pradėjome dažniau dalintis kamuoliu, surandame ir papildomą perdavimą. Esame labai priklausomi nuo gynybos ir turime gerinti reikalus čia. Turime tam tinkamus žaidėjus, tai galime padaryti, esame įrodę. Esame 3-4 rungtynes solidžiai sužaidę. Varžovas nepriimdavo kamuolio ten, kur norėdavo priimti, guldavome mes ant parketo, ne varžovas. Turime tai atsinešti į rytojaus rungtynes, nes žaidėjai tie patys, treneriai tie patys. Turime tokių rungtynių atrasti daugiau. Geriausia proga tam padaryti yra rytojus.

– Kalbant apie gynybą, per pastarąsias trejas rungtynes praleisdavote po 100 taškų, kur pagrindinė problema yra?

– Turime būti kietesni vienas prieš vieną, jeigu taip trumpai atsakant. Priimti individualias vienas prieš vieną dvikovas asmeniškiau.

– Šiemet pralaimėjote visas trejas rungtynes „Lenovo“ komandai. Kuo tai neparankus varžovas?

– Tai yra labai pajėgi komanda. Vieni iš ACB lyderių, Čempionų lygos nugalėtojai, turintys ekstra klasės žaidėjų. Čia ir pritrūko. Jie tuo ir yra stipresni, tačiau žinome, kad rytoj turime visas sąlygas, namų aikštelę, visą sudėtį, visi sveiki pagaliau. Visa rotacija ir turime atsinešti rytoj širdį į aikštelę.

– Kokia situacija su sergančiais žaidėjais?

– Dabar negaliu skųstis. Pasiruošimas turime normalų. Tiek vakar, tiek šiandien visi žaidėjai yra pasiruošę. Fokusas yra į rungtynes. Jokių trukdžių nėra, yra geras pasiruošimas rungtynėms. Ar gerai pasiruošėme, rytoj atsakysime į klausimą.

– Atsimenant pirmąjį tarpusavio mačą, kurį pralaimėjote, ko galėtumėte iš jo pasimokyti?

– Žiūrėjome tas rungtynes. Tai yra ta komanda, kai padarai mažytę klaidą, tai iškart konvertuosis į taškus. Tokio lygio varžovai, kurie perskaitys tą klaidą labai greitai, ypač įžaidėjai, kur mūsų klaida buvo ir iškart baus. Prieš tokią komandą labai svarbu gintis 24 sekundes. Pakanka 1-2 sekundžių padaryti ne tai, ką esi sutaręs, išeiti iš rungtynių plano ir to užtenka, kad būtum labai skaudžiai baudžiamas. Turime būti kartu tas 24 sekundes ir tada galime tų lengvesnių taškų išvengti. Kai išvengsime, galime žaisti ir greitą krepšinį, ką norime, jog žaistume, ypač prie savų sirgalių.

– Tai yra žūtbūtinis mačas, kiek tai akcentavote besiruošdami rungtynėms?

– Visi tai supranta. Žinome situaciją ir nėra čia ko akcentuoti bei kažko užkrauti ant pečių. Žaidėjai žino, jie yra profesionalai ir turime įeiti ne žodžiais, o savo kūnu ir veiksmais parodyti kaip mes norime tos pergalės.

Po pralaimėjimo vilniečiai įsispraudė save į dar mažesnį kampą. „Rytas“ gali patekti į įkrintamąsias, tačiau turi įveikti Tenerifės „Lenovo“ ekipą gruodžio 21 dieną arba tikėtis dviejų Atenų „Peristeri“ nesėkmių.

„Skaudus pralaimėjimas mums, – po mačo sakė Giedrius Žibėnas. – Manau, kad su 90 taškų namuose galėtume lengvai laimėti, bet kad laimėtum, turi sumokėti kainą. Tai yra susifokusavimas, ego ir pastangos. Kai sumoki tą kainą, tu gali daryti viską. Šiandien atėjome į rungtynes labai minkšti, požiūris buvo...

Mačiau po rungtynių žaidėjus liūdnus ir suprantame, kokios svarbios buvo rungtynės. Reikia tokį požiūrį atsinešti ir į rungtynes, kai žengi ant parketo, neduoti nieko lengvo.

Buvo per daug lengvų taškų, kalbant apie varžovus. Maurice'as Kempas iš po krepšio sumetė 14 metimų, nė vienas iš jų nebuvo tolimas. Tai buvo tiesiog kūnas prieš kūną, jie iš mūsų tyčiojosi su savo lengvais metimais, mes negalėjome fiziškai nukonkuruoti Kempo. Manau, kad vis tiek padarėme daug gero darbo su kitais žaidėjais – Babbu, Hookeriu ir Gamble'u. Tai buvo Kempo vakaras ir negalėjome rasti vaistų nuo jo sustabdymo.“

– Ar esminis skirtumas šiandien buvo fiziškume?

– Mes turėjome daug problemų pasiruošdami šioms rungtynėms. Nenoriu jų afišuoti, bet tos dvi dienos su septyniais žaidėjais, viena treniruotė nepadeda. Tokios energijos, kurią turėjome atsinešti, neatsinešėme. Sunkios rungtynės, nieko nekaltinu, tiesiog labai mums nesukrito aplinkybės. Tai mūsų neatleidžia nuo atsakomybės, jog 82 taškus iš 101 taško varžovai pelno iki bonuso situacijų, kur mes galime išspręsti tikrai daug reikalų, išgelbėti savo užpakalį su protinga pražanga. Mes jų galime padaryti 16 per rungtynes, po 4 kiekviename kėlinyje.

Dėl to išeina, kad mes žaidžiame geras rungtynes puolime, bet gynyboje tas mūsų atsinešimas, fiziškumas buvo pagrindas. Reikėjo šiandien muštis – nesimušėme. Išsinešame pralaimėjimą. Tai neuždaro sezono, turnyro bei viską reikės spręsti paskutinėse rungtynėse. Viskas yra mūsų rankose. Žaidžiame namuose su tokiu palaikymu, geresniu įėjimu į rungtynes, geresniu pasiruošimu rungtynėms, geresne sveikata, geresne sveikata turime visus šansus.

– Kalbėjote apie požiūrį. Galbūt matėte kažkokių raudonų vėliavų, jog žaidėjai per gerai apie save pagalvojo prieš rungtynes?

– Nekaltinu nė vieno žaidėjo. Požiūris yra kalbant apie Maurice'ą Kempą, kaip mes jį stabdėme. Va čia yra požiūris. Jis mus sudaužė pirmose rungtynėse ir mums tai labiau reikėjo priimti asmeniškai, bet jis dar labiau uždominavo. Jis žaidė be keitimų – 40 minučių. Nebuvo to žaidėjo pas mus, neatradome jo, kuris tiesiog galėtų jį paguldyti ant grindų. Nebuvo nė karto veiksmo, kuomet jis tiesiog gulėtų ant grindų.

Tas labiausiai skaudina. Gali žaidėjas įmesti sunkius metimus per pakeltas rankas. Tai yra jų žaidimas, jie tokius įmeta, stengiamės nekreipti į tai dėmesio, akcentuoti kitą ataką, bet kai tau vieną po kito šeria 2+1, iš po krepšio, eina į dešinę ranką ir mes tos pražangos nepadarome. Nesiunčiame jo mesti baudų, jis irgi metė tik 6 baudas. Čia buvo pagrindinė problema. 

– Kaip šiandien įvertintumėte arbitrų darbą?

– Abiem komandoms buvo vienodas teisėjavimas. Esmė, kad mes eilę rungtynių turėjome šį sezoną. Mes matome, kad prarandame emocijų valdymą bendraujant su teisėjais. Tai liečia žaidėjus, tai liečia trenerius, tai liečia trenerių štabą ir tai mums nepadeda. Per ilgąją pertrauką kalbėjome, kad jeigu mes žaisime kartu, jeigu iki ketvirto kėlinio sumažinsime skirtumą iki vienženklio, ketvirtajame kėlinyje viskas spręsis, bet mes turime nustoti kalbėti su teisėjais, žaisti kartu. Manau, kad antroje rungtynių pusėje mes kontroliavome emocijas geriau, bet to nepakako. Tokiose rungtynėse reikia žaisti 40 minučių.

– Kas nutiko tarp suolelio ir Sandy Coheno jam įmetus tritaškį trečiajame kėlinyje, kuomet po to žaidėjas iškart gavo techninę pražangą? Ką jis jums pasakė?

– Jis negali į veidą, į akis kalėmis vadinti komandos atsarginių suolo, ypač išvykoje vietinei komandai pralaimint. Tai yra neatleistina. Mes to neskatiname, žaidėjai tai patys žino. Cohenas žino, kad jis to negali daryti.

– Iki ilgosios pertraukos 18 taškų iš greitajame puolime praleistų atakų. Ar čia buvo prastas metimų pasirinkimas?

– Prieš rungtynes apie tai kalbėjome, kad metimų pasirinkimas būtų geras, visi tikėtųsi to metimo, kad visi žinotų, už ką yra atsakingi. Tą visuomet akcentuojame, bet to nepadarome. „Bnei“ yra komanda, kuri iš anksto bėga į greitą puolimą, kuri gyvena iš pigių taškų bei gyvena iš greito puolimo. Tai buvo labai didžiulis akcentas, galbūt turėjo būti ir dar didesnis akcentas. 

– Antroje pusėje Gytis Masiulis sėkmingai padėjo jums sugrįžti. Kiek jūs skatinate jį imtis iniciatyvos?

– Jis privalo imtis iniciatyvos, jau pats laikas ir toliau skatinsime. Mes neturime 15 žaidėjų. Turime, kiek turime ir kiekvienu juo pasitikime. Nieko naujo nepasakysiu. Kiekvienas žaidėjas, jis anksčiau ar vėliau iššaus. Mes jais tikime ir tikėsime.

– Kaip galite paaiškinti banguojantį žaidimą?

– Ieškome to stabilumo. Žiūrovai mato tik tai, kas vyksta aikštelėje. Dvi dienas prieš rungtynes mes neturėjome gero pasiruošimo.

– Dabar esate įsprausti į siaurioką kampą FIBA Čempionų lygoje, nors neseniai ta situacija atrodė palanki. Kiek tai kerta per galvą?

– Nėra čia ko prikėlinėti. Kerta, nekerta. Suprantame, kad turime laimėti prieš Tenerifės komandą. To nepadarėme jau tris kartus, įskaitant ir praėjusį sezoną. Bandysime ketvirtą. Turime visus šansus, svarbiausia, kad visi žaidėjai būtų sveiki, pasiruošę, su gera energija, su geru tikėjimu. Žaidėjus skatiname po rungtynių, kad nebūtų tų nuleistų galvų, nes labai keistai atrodė, kad tos galvos nuleistos. Tikrai niekas nesibaigė. Komanda tikime, fanų pagalba tikime. Norime tokio pačio karščio ir kitą trečiadienį iš tribūnų.

Labiausiai akį rėžė taškai iš antrųjų šansų – 26:2 latvių naudai. Prieš rungtynes atrodė, kad Lietuvos rinktinė turi pranašumą po krepšiu, tačiau rungtynių eigoje viskas apsivertė aukštyn kojomis – mūsiškiams nepavyko užatakuoti varžovų ant ūselio, o latviai vieną po kito ėmė kamuolius lietuviams nuo galvų.

Negana to, lietuviai ketvirtajame kėlinyje niekaip negalėjo užpulti, pataikyti vos 2 metimai iš 14. Viso to rezultatas – pralaimėjimas 18 taškų skirtumu (52:70).

„Kontrolinių rungtynių blynas prisvilo, – po mačo sakė rinktinės vyr. treneris Kazys Maksvytis. – Kažkiek turime logišką paaiškinimą, kodėl taip nutiko. Sportuojame nuo ketvirtadienio – nepilną savaitę. Latviai pradėjo treniruotis šiek tiek anksčiau. Jų vyr. treneris prisijungė nuo birželio 16 dienos, tai komanda atrodo daugiau treniruota. Daug ką pasako taškai iš antrųjų šansų. Jie įmetė 26, mes – 2.

Didžiąją rungtynių dalį mes nei keitėmės, nei stepoutinome, kad turėtume kažkokią persvarą. Trečiajame kėlinyje puolime patys matėte, kad nelabai gerai atakavome jų gynybą, nevaikščiojo kamuolys. Toks vaizdas, kad nebuvome pakankamai aštrūs ir galbūt pasikliovėme tritaškiais metimais, trūko agresyvumo. Viskas susidėjo į vieną.“

Šviesulys visame liūdname kontekste buvo Ignas Brazdeikis. Puolėjas savo debiutinėse rungtynėse buvo geriausias rinktinės žaidėjas, kuris per 22 minutes pelnė 13 taškų (3/6 dvit., 2/2 trit., 1/1 baud.), atkovojo 7, prarado ir perėmė po 1 kamuolį, atliko rezultatyvų perdavimą, 4 kartus prasižengė, išprovokavo 2 pražangas bei sukaupė 18 naudingumo balų.

Orlando „Magic“ žaidėjas buvo rezultatyviausias ir naudingiausias visoje Lietuvos komandoje.

Po mačo Maksvytis įvertino savo auklėtinio pasirodymą.

„Gerai, jis buvo vienas iš tų, kuris žaidė iki galo ir kai kažkas nesigavo, individualiu meistriškumu bandė užbaigti atakas. Manau, kad neblogai“, – trumpai atsakė strategas.

Vėliau darbėniškis pripažino, jog treniruočių stovyklos metu išryškėjo ir kiti dalykai, susiję su Brazdeikiu.

„Šiek tiek pasikeitė požiūris į jį. Iš pradžių galvojau, kad jis yra 3-4 numeris, bet dabar matau jį kaip 2-3. Jis labiau trečias numeris, bet taip pat gali žaisti ir su kamuoliu. Gana kietas gynyboje, gali dengti kelias pozicijas“, – pasakojo treneris.

– Ketvirtajame kėlinyje pataikėte vos 2 metimus iš 14. Kad nebuvote aštrūs, čia galbūt gynėjams priekaištas?

– Varžovai gynėsi agresyviai, gynėjai turėjo nusimesti perdavimus, bet buvo nemažai situacijų, kuomet jie gynėsi žemai. Manau, kad dėl puolimo nemaža kaltė tenka gynėjams.

– Daug kamuolių nusiėmė varžovų lengvieji ir sunkieji krašto puolėjai. Kuo tai galima paaiškinti? Ar tai yra nusiteikimo skirtumai?

– Tai yra stovyklos pradžia, tai kažkiek akcentavome. Visus kamuolius jie susirinko pranašumo situacijose. Per Arną Veličką nuėmė kamuolį jų aukštaūgiai. Tai pagrinde buvo geras matchupas, daug individualių pastangų iš varžovų pusės ir fiziškumas.

– Kokios Igno stipriosios savybės gali padėti šiai rinktinei?

– Puolime jis turi daug savybių, galbūt neturi vienos išreikštos. Nėra tik metikas, ar tik veržiasi. Kairiarankis, bet gerai veržiasi į abi puses, kartais į dešinę net daugiau. Ignas gali mesti tritaškį, gali kartais net ir apačioje (po krepšiu) sužaisti prieš fiziškai silpnesnį varžovą. Gynyboje jis turi kietumo. Manau, kad jis paliko neblogą įspūdį ir tikiuosi, kad kitose rungtynėse jis bus mums paspirtis.

– Kiek rimta yra Vytenio Lipkevičiaus trauma?

– Nėra labai rimta pėdos trauma. Šiandien nedidelę traumą gavo ir Arnoldas Kulboka. Kadangi tai yra kontrolinės rungtynės, nesinori ir toliau traumuoti žaidėjų.

– Rungtynių planas griuvo po ilgosios pertraukos ar iki jos?

– Manyčiau, kad pirmoje pusėje mačiau rezervo. Reikėjo susirinkti kamuolius, reikėjo įmesti metimus iš po krepšio ir būtume priekyje. Antroje pusėje pritrūko šviežumo ir gynyboje, ir puolime. Nesusikalbėjome, varžovai išsimetė tritaškius, tęsėsi varžovų nuimti kamuoliai. Labai retas skirtumas ties taškais iš antrųjų šansų – 26:2.

– Arnoldas Kulboka susižeidė trečiajame kėlinyje. Kokia yra jo situacija?

– Kol kas nespėjau išsiaiškinti. Matėsi, kad nikstelėjo čiurną. Kontrolinės rungtynės, nesinori traumuoti žaidėjų. Nusprendėme jo neleisti, kol nėra aišku. Pirminis vaizdas, kad tai nesunki čiurnos trauma.

– Po ilgesnės pertraukos ant parketo sugrįžo Marius Grigonis. Kaip vertinate jo pasirodymą?

– Mariaus žaidimas buvo panašus į komandos. Pirmoje pusėje geriau, antroje gal šiek tiek pavargo, išsimušėme. Tam ir yra tokios rungtynės, kad įeitume į ritmą. Matome, kad tam reikia laiko.

– Per ilgąją pertrauką Marius apšilinėjo su nugaros masažuokliu. Ar yra kažkokių problemų?

– Ne, jis turi specialų prietaisą, kuris duoda impulsus ir šildo nugarą. Čia yra jo įprasta rutina.

– Kokias išvadas reikia pasidaryti prieš kitas rungtynes sekmadienį?

– Fiziškumas, kamuoliai, puolime įžaisti geriau kamuolį, susirasti geresnes progas.

– Matėsi, kad lietuviai išsimušė po kontaktinės kovos. Latviai metė beveik dvigubai daugiau baudų. Ar teisėjavimas kėlė klausimų?

– Gal ir buvo šiek tiek, bet nesinori visko nuversti ant teisėjų. Turbūt kokius 5 taškus jie pridėjo, kaip ir būna su namų komanda, bet jie buvo fiziški, mes patys išsimušėme, kartais patys kvailai prasižengėme, kai turėjome bonusą. Manau, kad turime prisitaikyti žaisti ir tokiomis sąlygomis.

Pradėkime nuo didžiulio masto rokiruočių, ko gero, Lietuvoje dar niekada nematytų per visą FIBA langų istoriją. Iš pradžių dėl koronaviruso K. Maksvytis neteko Vaido Kariniausko, o likus kiek mažiau nei 48 valandoms iki pirmojo mačo Tuzloje komandą pasiekė dar daugiau blogų naujienų – infekcija nustatyta treneriui Evaldui Beržininkaičiui ir žaidėjams Gyčiui Masiuliui, Kristupui Žemaičiui bei Dovydui Giedraičiui. Pastarųjų dviejų susirgimas reiškė, jog Kazys liko vos su vienu tikru įžaidėju – Vyteniu Čižausku.

Ir taip rinktinė liko su 11 žaidėjų. K. Maksvytis paskutinę minutę iš Italijos pasikvietė Arną Veličką, tačiau pirmajame mače jis ant parketo nepasirodė, o bosnių sukurtą pragarą „Mejdan“ arenoje lietuviai ištvėrė su 10 žaidėjų rotacija. Vienintelis nominalus įžaidėjas Čižauskas žaidė tik 11 minučių. Laimėta vienu tašku (78:77), tačiau pergalė yra pergalė.

Po pirmojo mačo pradėjo aiškėti, kad bosniai nežada skristi žaisti atsakomojo mačo Vilniuje. Neva priežastis – paskelbta nepaprastoji padėtis Lietuvoje ir keliauti čia nėra saugu.

Iš pradžių Balkanų atstovai kategoriškai atsisakė vykti ir kurį laiką rungtynių likimas buvo pakibęs ore, tačiau nesulaukę FIBA pritarimo ir pajutę techninio pralaimėjimo grėsmę, bosniai atskrido rungtynių dieną. Ar varžovai nenorėjo žaisti be čiurną pirmajame mače susižeidusio lyderio Miralemo Halilovičiaus (20 taškų)? Galima tik spėlioti.

„Tokia nežinomybė visą laiką neprideda, – pasakojo antrajame mače 19 taškų pelnęs Tomas Dimša. – Tačiau darėme savo darbą, treniravomės, negalvojome per daug, nekeitėme planų. Mes žinojome, kad jie tokius žaidimus daro ir nesėdėjome rankų sudėję – ruošėmės rungtynėms.“

Žvelgiant į sekmadienio rungtynes, K. Maksvytis vėl turėjo pasikeitusią sudėtį, mat du rezultatyviausi pirmojo mačo krepšininkai Martynas Echodas (13 taškų) ir lemiamą tritaškį Tuzloje pataikęs Osvaldas Olisevičius (18 taškų) dėl prastos savijautos negalėjo rungtyniauti. Lietuviai vėl buvo priversti ieškoti karių, kuriais galima užpildyti fronto liniją. Vietoje dviejų žaidėjų Kazys rado vieną – iš Klaipėdos iškviestas Deividas Gailius.

Ir čia vėl yra įrodymas, kaip greitai K. Maksvytis gali įlieti žaidėją į kolektyvą. Porą treniruočių su rinktine turėjęs D. Gailius sekmadienį buvo kertinis žaidėjas puolime. 33-ejų snaiperis per 14 minučių sumetė 15 taškų (2/3 dvit., 3/6 trit., 2/2 baudų), atkovojo 2 kamuolius, kartą prasižengė ir surinko 13 naudingumo balų.

„Deividas Gailius galėjo ir nevažiuoti, – spaudos konferencijoje pabrėžė K. Maksvytis. – Vis tiek jau nebe jaunuolis, bet atvažiavo ir sužaidė per laisvas dienas. Arnas Velička galėjo įsižeisti, kad išmetėme iš pirmo lango, ir nepasirodyti. Bet atvažiavo, ir kai trūko energijos, mes laikėme juos aikštelėje ir jie turėjo daugiau energijos nei senbuviai.“

D. Gailius ir K. Maksvytis – gerai pažįstami iš etapo Klaipėdos „Neptūne“. Strategui tai – debiutiniai iššūkiai prie rinktinės vairo. Nacionalinė komanda atrankoje į 2023 m. pasaulio čempionatą nuskynė keturias pergales iš keturių ir tiesiausiu keliu žengė į kitą etapą.

Krepšininkas džiaugėsi už specialistą, kuriam negailėjo gražių žodžių.

Galėčiau daug pasakyti apie šitą trenerį, bet manau, kad visi mato. Jis – geras žmogus, geras treneris, visi nori kovoti už jį. Jam tikrai sekasi ir seksis dar daugiau.

„Galėčiau daug pasakyti apie šitą trenerį, bet manau, kad visi mato, – kalbėjo D. Gailius. – Jis – geras žmogus, geras treneris, visi nori kovoti už jį. Jam tikrai sekasi ir seksis dar daugiau.“

Nepaisant visų rotacijos problemų, lietuviai praktiškai išjungė pagrindinį bosnių puolimo variklį Džananą Musą. ACB lygoje šį sezoną siautėjantis krašto puolėjas (vid. 19,8 taško) šiame FIBA lange toli gražu nebuvo toks pavojingas.

K. Maksvytis prieš Dž. Musą dažniausiai pakaitomis statė šį trio – Arną Butkevičių, Margirį Normantą ir Gytį Radzevičių – Vilniaus „Ryto“ gynybinius smogikus, kurie neapvylė ir šį kartą.

Dusinamas lietuvių, Musa pirmame mače įmetė 14 taškų, tačiau 5 sykius suklydo ir pataikė 4 metimus iš 10, o antrosiose rungtynėse Vilniuje buvo blankus – 7 taškai, 2 metimai iš 8 ir 9 naudingumo balai. Tikrai ne šiam puolimo talentui būdinga statistika.

„Jis turi kelias savybes, kurias daro blogiau. Visų pirma, labiau reikėjo saugoti stipriąją ranką. Nors jis yra dešiniarankis, jo stiprioji ranka yra kita. Gan neblogai susitvarkėme su tuo, – sėkminga gynyba prieš Musa džiaugėsi K. Maksvytis. – Džananas yra labai pavojingas greitajame puolime, stengėmės jį varginti gynyboje, kad ten labiau nuvargtų. Pirmose rungtynėse pirma žaidimo pusė buvo bloga prieš jį, o po to likę šeši kėliniai prieš Musą buvo labai geri.“

„Treneriai labai gerai jį išanalizavo, pamatėme jo silpnąsias puses, bandėme uždarinėti jo stipriąsias puses ir pasinaudoti silpnosiomis, – apie gynybą prieš Dž. Musą kalbėjo bosnį prižiūrėjęs Gytis Radzevičius. – Manau, kad jį visai neblogai pavyko sustabdyti. Jis yra labai geras žaidėjas, matęs aukščiausio lygio. Jo visiškai sustabdyti neįmanoma, bet padarėme su juo gerą darbą.“

Tačiau turbūt didžiausią galvos skausmą viso šio lango metu turėjo rinktinės dirigentas K. Maksvytis. Ketvirtadienį Rusija užpuolė Ukrainą, o toks brutalus rusų elgesys iššaukė didžiulę reakciją – viena po kitos pasaulio valstybės viešai pasmerkė Rusiją. Tai palietė ir sportą. Komandos traukėsi iš VTB Vieningosios lygos, žaidėjai bei treneriai vieni po kitų išstodavo su aštriais pasisakymais apie Rusiją, o galiausiai kai kurie iš jų paliko Rusijos klubus.

Keblioje padėtyje atsidūrė ir Kazys, kuris nuo 2019 metų Rusijoje treniravo Permės „Parma“ ekipą. Apie savo sprendimą jo buvo paklausta dar ketvirtadienį, po Lietuvos rinktinės treniruotės.

Akivaizdu, jog treneris viso lango metu gyveno „ant adatų“. Iš visuomenės jis jautė spaudimą priimti vienokį ar kitokį jo karjerai itin svarbų sprendimą, o tuo pat metu reikėjo ne tik paruošti trupančią ir byrančią rinktinę kovai, bet ir laimėti.

Visgi galiausiai šeštadienį tinklalapis „BasketNews“ paskelbė, kad K. Maksvytis kartu su Maskvos CSKA žaidžiančiu Mariumi Grigoniu bei Sankt Peterburgo „Zenit“ lietuviais Mindaugu Kuzminsku ir Artūru Gudaičiu traukiasi iš Rusijos klubų.

Po sekmadienio pergalės Kazys pripažino, kad po to gyventi pasidarė kur kas lengviau.

„Praeitą naktį jau miegojau lengviau, buvau padaręs sprendimą, – komentavo K. Maksvytis. – Susiklosčius tokiai situacijai negalėjau pasielgti kitaip. Nevažiuoju į Permę, klubo vadovus informavau apie tai ir lieku Lietuvoje. Visos kitos sąlygos paaiškės vėliau. Nukentėsiu kažkiek finansiškai ar panašiai, bet ne tame prasmė. Miegojau ramiai. Priėmiau sprendimą, kuris yra mano širdy.“

Pasak Kazio, ši savaitė buvo viena sunkiausių jo karjeroje.

Susiklosčius tokiai situacijai negalėjau pasielgti kitaip. Nevažiuoju į Permę, klubo vadovus informavau apie tai ir lieku Lietuvoje.

„Galima sakyti taip, morališkai tai tikrai. Kiekvieną treniruotę nežinojome, kuris ateis teigiamas, kuris neigiamas. Vykstant treniruotei ateina medikas ir išsiveda du žaidėjus. Donatas Tarolis buvo pažadėjęs atvažiuoti ir būtų atvažiavęs, bet, deja, nespėjome sutvarkyti biurokratinių problemų. Man labai sunki savaitė, taip pat visam trenerių štabui. Mes su tuo susitvarkėme. Susižaidęs rinktinės branduolys buvo kaip garvežys, kuris tempė rinktinę. Tuo pačiu malonu, kad atsirado kiti žaidėjai, kurie pridėjo energijos“, – dėstė specialistas.

Dukart per šią savaitę įveikę bosnius, lietuviai užsitikrino ne tik kelialapį į kitą pasaulio čempionato atrankos etapą, bet ir pirmąją vietą F grupėje. Kol kas rinktinė žygiuoja be kluptelėjimų ir rezultatai rodo, kad Kazio atėjimas į rinktinę buvo ne išpūstas burbulas ir tas visas ažiotažas nebuvo perdėtas. Iš Darbėnų kilęs treneris apeina visus sunkumus ir laimi rungtynes, kas ir yra svarbiausia tokiuose trumpuose languose. Prieš metus matyto taškų barstymo nebeliko.

„Įgyvendintas tik planas A. Svarbu į kitą etapą išeiti su kuo daugiau taškų, galima pavadinti, su auksiniais taškais. Dar nežinome, kaip sužaidė kita grupė, bet turbūt svarbios rungtynės bus su Čekija. Kažkiek bus lengviau, nes būsime užtikrinti dėl išėjimo į kitą etapą, bet treniruojame Lietuvos rinktinę ir visi prašo iš mūsų pergalių, o mes tą darome“, – pabaigoje nepasikuklino K. Maksvytis.