„Deja, ko gero, galima pasakyti, kad jau galime iš anksto pasveikinti būsimą šių rinkimų nugalėtoją, tai yra dabartinį mūsų Lietuvos Respublikos Prezidentą. Tai buvo iš anksto nuspėjama“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė D. Žalimas.

Laisvės partijos kandidatas, kuris pirmajame prezidento rinkimų ture surinko 3,58 proc. rinkėjų palaikymo ir liko šeštoje vietoje, pakartojo, kad antrajame rinkimų ture remtų premjerę Ingridą Šimonytę.

D. Žalimas, kalbėdamas apie prezidento rinkimų pirmąjį turą, išskyrė gydytojo Eduardo Vaitkaus ir advokato Igno Vėgėlės pasirodymus. Jo įsitikinimu, tiek vieno, tiek ir kito kandidato pasirodymai signalizuoja neraminančias tendencijas visuomenėje.

„Yra šiuose rinkimuose ir neraminančių tendencijų, pavyzdžiui, 7 procentai, surinkti pono Vaitkaus, kuris atvirai transliavo visą laiką maskvietišką propagandą, jau ten praktiškai pažodžiui sutampa ir su Rusijos istorijos ir teisės vadovėliais. Yra pono Vėgėlės fenomenas, kuris, mano požiūriu, šiuose rinkimuose labiausiai įmanomu būdu diskreditavo teisininko profesiją, nes tokių nusikalbėjimų teisiniais klausimais, kaip ir apskritai tokių pažadų, atsakingas teisininkas tikrai negali sau leisti visuomenei dalinti. Gaila, kad nemaža visuomenės dalis patiki akademiniais vardais, nepaisydami to, kas slypi už jų turinio“, – komentavo D. Žalimas.

Tai buvo iš anksto nuspėjama.

D. Žalimas apie EP rinkimus: galima tikėtis sėkmingai pasirodyti

Prezidento rinkimuose nesužibėjęs D. Žalimas neslepia, kad tikisi jam palankių rezultatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas apskritai pripažįsta matantis savo ateitį politikoje, tačiau garsiai svarstyti apie dalyvavimą Seimo rinkimuose kol kas nesiima.

„Jei 50 tūkst. rinkėjų ateis balsuoti į EP rinkimus, žinant, kad į juos tikrai neateis 60 proc. apskritai, čia atsiveria neblogos perspektyvos. (...) Manau, kad galima tikėtis sėkmingai pasirodyti, kaip bus – pamatysime po 4 savaičių“, – teigė D. Žalimas.

„Manau, kad Lietuvos politikoje trūksta tokių politikų, kurie vestų antipopulistinę politiką, tikrai neužsiimtų nerealiais pažadais ir, atsiprašau, nekalbėtų to, kas nepriklauso jo kompetencijai, kaip girdėjome pilna tokių pareiškimų šiuose prezidento rinkimuose. Tai dėl to savo vietą tam tikrą politikoje matyčiau“, – pridūrė teisininkas.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas G. Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.

D. Žalimas: su tokia kartele pilietybės referendumas, ko gero, neįmanomas

Su tokia aukšta kartele, kaip nustatyta dabar, ko gero neįmanoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo įvyktų, sako buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.

„Apgailestauju dėl referendumo. Mano požiūriu, buvo labai daug kas nepadaryta“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.

Kaip vieną nepadarytų darbų iki referendumo jis nurodė įstatyme nustatytą kartelę, kada jis laikomas įvykęs, kai norima pakeisti su pilietybe susijusį Konstitucijos straipsnį.

Pagal Referendumo įstatymą, sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

„Tikrai per penkerius metus buvo galima pagalvoti apie referendumo kartelės mažinimą“, – pirmadienį teigė D. Žalimas.

„Reikia išdrįsti šitą žingsnį padaryti, pasitikrinti Konstituciniame Teisme. Be abejo, būtų Lietuvoje skirtingų teisininkų, kurie galvotų, kad negalima jos mažinti, bet tikrai šita kartelė yra viena aukščiausių Europoje ir su šita kartele, ko gero, joks referendumas Lietuvoje, deja, yra neįmanomas“, – tvirtino buvęs KT pirmininkas.

Jis atmetė priekaištus, kad pasiūlyta Konstitucijos pataisa buvo neaiški ir nesuprantama.

„Praeitą kartą buvo neaiški, šį kartą buvo neaiški. (...) Tikrai ji niekada nebus visiems absoliučiai aiški“, – sakė D. Žalimas.

Tačiau, anot jo, buvo galima šalia balsavimui pateiktos formuluotės pateikti jos išaiškinimą.

„Labai dažnai girdėjau priekaištą, kad atsiverti ir nesupranti, dėl ko balsuoji, bet niekas nedraudžia priimant įstatymus paaiškinamąjį turinį jiems suteikti“, – tvirtino teisininkas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, antrą kartą per penkerius metus nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes.

Savaitgalį referendume dėl to dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba 58,96 proc. rinkėjų.

Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13  proc. balsavusiųjų, tačiau Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų – privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.

2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.

Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

KT yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Spaudos konferencija: