„Mūsų jaunai politinei jėgai tai yra pirmi tokie tarptautiniai rinkimai ir džiaugiuosi, kad lūkestis, kurį turėjome, atstovas Europos Parlamente, pasiteisino. (...) Nebijome sakyti to, ką iš tiesų galvojame, nesivaikome pigaus populizmo, nedaliname pinigų, nerealių pažadų. Solidžios politinės jėgos, turinčios atsakomybę prieš tautą, Lietuvą, įvaizdis išlieka. Tai mūsų partijos vizitinė kortelė“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.

„Gaila, kad buvo toks mažas aktyvumas, tikiu, jog esant didesniam aktyvumui, rezultatai būtų dar geresni. Bet šiandien vertiname pasiekimą kaip puikų rezultatą ir stiprų pamatą kalbant apie ateitį, rudenį vyksiančius Seimo rinkimus“, – kalbėjo jis.

Tuo metu eurokomisaras, EP mandatą gavęs Virginijus Sinkevičius tikino besididžiuojantis nudirbtu darbu. Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos gyventojai tiesioginės įtakos savo gyvenimui EP vis dar nemato.

„Didžiuojuosi nudirbtu darbu, kurį su komanda padarėme. Manau, ne tik pristatėme stiprią programą, tačiau nevengėme žmonių, važiavome į atokiausius Lietuvos kampelius ir kalbėjome apie Europos politiką, kas nėra lengva užduotis“, – sakė V. Sinkevičius.

„Deja, nors 20 metų esame ES nariai, eurooptimistai (...), į EP rinkimus žmonės žiūri pakankamai atsainiai ir nemato tiesioginės įtakos jų gyvenimui EP. Tą parodė ir rezultatai, kiek žmonių atėjo“, – pažymėjo jis.

V. Sinkevičius tikisi, kad žalieji bus EP valdančiojoje koalicijoje

V. Sinkevičius tikisi, kad žaliųjų grupė, kuriai priklauso ir jo atstovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, bus valdančiojoje koalicijoje EP.

„Mūsų žaliųjų frakcija bus apie 50 mandatų, klausimas, ar mes būsime dalis koalicijos ar ne, aš labai tikiuosi ir žinau, kad daugelis deda vilčių ir kitose frakcijose, kad aš būsiu tas balsas, kuris atves žaliuosius į koaliciją, aš manau, kad žaliesiems reikia būti koalicijoje“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė V. Sinkevičius.

Praėjusią EP kadenciją valdančiąją koaliciją parlamente sudarė Europos liaudies partija (ELP), socialistai ir liberalai.

Demokratai yra Europos žaliųjų partijos nariai. Pasak V. Sinkevičiaus, nors Europos Komisija (EK) akcentavo žaliąjį kursą, koalicijai nepriklausantys žalieji neturėjo įtakos EK darbotvarkei.

„Žalieji nebuvo ir jokiu būdu neturėjo tiesioginės įtakos nei EK, nei EP darbotvarkei, nes jie nebuvo daugumoje. Labai juokinga, kai Europos žaliesiems reikia už žaliąjį kursą prisiimti atsakomybę, taip, tai buvo jų programos dalis, bet jei grįžtume į 2019-uosius, tai visi mojavo žalia vėliava“, – kalbėjo demokratas.

Žalieji yra vieni daugiausia vietų būsimajame EP praradusių frakcijų – jie iškovojo 52 mandatus ir prarado 19 vietų parlamente.

Preliminariais duomenimis, ELP turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties EP, jai prognozuojama 191 vieta.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat.

Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Atnaujinkime Europą“ su 83 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformuotojai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (57 vietos).

Jis teigė nesureikšminantis kraštutinės dešinės partijų sėkmės Europoje.

„Prancūzijoje rezultatas palankus toms radikalioms dešinėm, Vokietijoje jų neblogas pasirodymas, bet bendrai proeuropietiškos partijos gali sudaryti komfortabilią koaliciją, turėti apie 450 balsų EP ir sėkmingai reformuoti Europą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

V. Sinkevičius nuo 2019 metų dirbo eurokomisaru atsakingu aplinką, vandenynus ir žuvininkystę

Sekmadienį pasibaigusiuose EP rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

„Baltijos šalys ir Lenkija skatiname savo sąjungininkus jau dabar, po Naujųjų metų, pradėti ruošti 13-ąjį paketą. Labai svarbu būtų jį sutarti iki dvejų metų liūdnos karo sukakties vasario pabaigoje. Laiko turime, idėjų taip pat – tikimės, kad ir kiti partneriai bus pasiruošę“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo A. Pranckevičius.

Kol kas, anot politiko, Lietuvos ir kitų šalių pasiūlymai sankcijų paketui yra konfidencialūs. Visgi, pabrėžė A. Pranckevičius, pakete turėtų atsirasti tie produktai, kurie gali būti panaudojami kare prieš Ukrainą.

„Tai, ką mes siūlysime, bus konfidencialu tol, kol neišplepės Briuselio bulvariniai laikraščiai. Tačiau kiekvieną kartą matome naujus elementus, kurie randami karo lauke – nuolatos reikia plėsti ypatingai svarbius sąrašus, tai yra dvejopos paskirties produktų ir aukštųjų technologijų sąrašus, kurie yra bene svarbiausi pakertant Rusijai galimybę atnaujinti savo karinę pramonę“, – teigė Lietuvos ambasadorius ES.

Tai, ką mes siūlysime, bus konfidencialu tol, kol neišplepės Briuselio bulvariniai laikraščiai.

„Ir, aišku, individų sąrašai taip pat yra nuolat plečiami, ten erdvės kūrybai yra labai daug. Lieka dar vis nepaliesti, deja, kaip visada, dėl vienbalsiškumo stokos, branduolinės energetikos ir dujų sektoriai. Tai čia mes nuolatos, kiekvieną kartą vis primename savo partneriams, kad reikėtų pradėti sankcionuoti ir šiuos sektorius“, – pridūrė A. Pranckevičius.

Jis taip pat priminė, kad Lietuva reikšmingai prisidėjo rengiant 12-ąjį sankcijų paketą Rusijai.

„12-tasis paketas buvo priimtas irgi prieš Kalėdas, jame, tarp kitko, labai daug Lietuvos pasiūlymų, ypač dėl programinės įrangos, dronų, lazerių, dvejopos paskirties technologijų. Ir net pusė iš 147 naujų individų ar kompanijų, (įtrauktų į sankcijų paketą – ELTA), irgi yra pasiūlytos Lietuvos“, – sakė A. Pranckevičius.

„Tai rodo, kokie esame aktyvūs sankcijų kūrimo procese ir tų idėjų tikrai nestokojame ir toliau“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad gruodžio 18 dieną buvo patvirtintas 12-tasis ES sankcijų Rusijai paketas. Pasiektas sutarimas draus į ES importuoti, pirkti ar pervežti rusiškos kilmės deimantus, teikti programinės įrangos tiekimo paslaugas, skirtas įmonių valdymui bei pramoniniam projektavimui ir gamybai.

Taip pat išplečiamas jau taikomas kriptovaliutų piniginės, sąskaitų tvarkymo ar saugojimo paslaugų draudimas Rusijos asmenims ir gyventojams, įskaitant Rusijos piliečius bei fizinius asmenis gyvenančius Rusijoje – šiems asmenims bus draudžiama kontroliuoti arba užimti bet kokias pareigas tokias paslaugas teikiančių juridinių asmenų, subjektų ar įstaigų valdymo organuose.

Naujuoju sankcijų paketu griežtinama ir ES eksportuotojų atsakomybė – gabenant prekes į trečiąsias šalis bus reikalaujama sutartyse įtraukti nuostatas, kuriomis pirkėjai įsipareigos įsigyjamų jautrių prekių ir technologijų neeksportuoti į Rusiją ar naudojimui joje.

Be to, išplečiamas dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas bei sąrašas prekių, kurios prisideda prie Rusijos karinio ir technologinio tobulėjimo arba šalies gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros, įtraukiant lazerių sektoriaus prekes, stakles ir mašinų dalis, chemines medžiagas, termostatus.

Taip pat nustatomi ribojimai importuojamoms prekėms, iš kurių Rusija gauna dideles pajamas, pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos, ketaus luitai ir juodųjų metalų gaminiai, vario ir aliuminio laidai, vamzdžiai ir vamzdeliai.

Patikslintas ir praktinis ribojimų, susijusių su transporto priemonių, kertančių ES išorinę sieną, taikymas, išplečiamas draudimas per Rusijos teritoriją tranzitu gabenti tam tikras iš ES eksportuojamas prekes ir technologijas, įtraukiant tas, kurios prisideda prie šalies pramonės pajėgų stiprinimo.

Naujuoju sankcijų paketu taip pat išplečiamas subjektų sąrašas, kuriems yra taikomos sankcijos, į jį papildomai įtraukiant 147 subjektus – 61 asmenį ir 86 įmones.

A. Pranckevičius: finansinė parama Ukrainai bus patvirtina, net jeigu Vengrija tam nepritars

A. Pranckevičius tvirtina, kad sprendimas dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo vasario pradžioje bus patvirtintas. Pasak jo, tai bus padaryta arba pritarus visoms ES valstybėms, arba, Vengrijai toliau vetuojant sutarimą, bus pasitelktas „planas B“ ir apsisprendimas įgyvendintas su 26 šalių pagalba.

„Charles'is Michelis (Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas – ELTA) sukvietė neeilinę ES Vadovų tarybos sesiją vasario 1 d., kuomet tikimasi, kad vadovai patvirtins 50 mlrd. eurų paketą. Jau sausį pradėsime su Europos Parlamentu paruošiamuosius darbus, kad sprendimai galėtų įsigalioti tuoj pat“, – trečiadienį LRT radijui teigė A. Pranckevičius.

„Scenarijai yra du, arba Vengrija pritaria 27 valstybių sprendimui ir tuomet, kaip sutarta, mes naudodami ES biudžeto peržiūrą skiriame Ukrainai 50 mlrd. eurų 4 metams. (...) Arba Vengrija toliau vetuoja ir tuomet turime planą B – apsispręsti su 26 valstybių pagalba, naudojant tiek nacionalines garantijas, dotacijų daliai ir makrofinansinės paramos instrumentą paskolų daliai. Viskas paruošta vienu ar kitu atveju“, – pabrėžė jis.

A. Pranckevičius pažymėjo, kad likęs mėnuo yra paskutinis, skirtas Vengrijos įtikinėjimui, tačiau nepavykus perkalbėti šios šalies premjero Viktoro Orbano, bus judama „su planu B“. Anot ambasadoriaus, finansinės paramos Ukrainai patvirtinimas būtų svarbus signalas ir partneriams Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur taip pat kyla ginčai dėl lėšų skyrimo Kyjivui.

„Šis mėnuo buvo skirtas paskutiniam šansui įtikinti Vengriją, tačiau antro šanso niekas tikrai neskirs, nes laiko neturime. Jeigu premjeras Orbanas toliau nesileis į kalbas, mes judėsime su planu B“, – sakė Lietuvos ambasadorius ES.

„Tai yra ir labai svarbus signalas mūsų partneriams Vašingtone, JAV, kur sprendimai dėl finansavimo įstrigę ir dėl to teigiama žinia iš Europos, tikimės, kad galėtų suteikti daugiau argumentų, ypač prezidentui J. Bidenui, kovojant dėl paramos Ukrainos finansavimui“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas neleido ES vadovams Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime susitarti dėl finansinės pagalbos Ukrainai paketo, naujienų agentūrai dpa pranešė keletas diplomatų.

Sprendimą dėl naujo pagalbos Ukrainai paketo priimti apsunkino tai, kad tolesnė finansinė pagalba Kyjivui buvo įtraukta į siūlymą dėl plataus masto ilgalaikio ES biudžeto pertvarkymo.

Europos Sąjungoje biudžetas sudaromas 7 metams, o dabartinis bendras biudžetas galios iki 2027 m.

Europos Komisija šiemet siūlė Ukrainai iki 2027 m. suteikti 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos – 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų subsidijų.

„Paskutinis karinio tranzito traukinys nuvažiavo 2022 metų kovo pabaigoje. Tuo metu, kai rusai žudė ukrainiečius, dar mėnesį per Lietuvą vyko karinis tranzitas į Kaliningradą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo Raimundas Lopata. Savo įraše jis paneigė įsitikinimą, kad toks tranzitas sustojo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą.

„Pasidomėjau, kada iš tiesų buvo sustabdytas karinis tranzitas per Lietuvą. Apklausiau kelis savo kolegas, kada, jų nuomone, karinis tranzitas per Lietuvą nebevyko. Visi maždaug pasakė, kad turėjo nevykti nuo maždaug 2014 m.  Krymo aneksija turėjo būti ta raudona linija, kada karinis bendradarbiavimas su Rusija Lietuvai turėjo baigtis. Tuo labiau, kad jo nereguliuoja jokia išskirtinė sutartis, o tėra išskirtinis Lietuvos kompetencijos klausimas“, – pasakoja liberalas.

Anot R. Lopatos, karinis tranzitas yra Lietuvos saugumo problema, o ne Europos Komisijos kompetencija.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Pripažindami, kad EK gali gairėmis reguliuoti karinį tranzitą, kas iki šiol buvo išskirtinė Lietuvos kompetencija, leisti ar neleisti, tuo lyg atiduodame tokį svarbų Lietuvai nacionalinio saugumo klausimą iš savo suvereniteto zonos. Gerai, kad dabar uždraudė, kitą kartą gali bandyti „leisti“, – akcentavo Seimo narys.

Jis svarsto, kad atsakingi asmenys Lietuvoje stabdyti karinį tranzitą „išsigando ir pasislėpė už EK nugaros“.

„Taip atsirado tas žymusis išaiškinimas dėl karinio tranzito, kada vienas įtakingas asmuo Lietuvoje džiaugdamasis aiškino, jog tai bus pasiekimas, kuris nutildys visus prieštaraujančius EK gairėms skeptikus“, – aiškino R. Lopata.

Politikas teigia turintis slaptos informacijos, kokios prekės buvo gabenamos.

„Pasidomėjau, kas buvo vežama. Gavau informaciją, kurios negaliu pasakoti, nes ji slapta“, – pažymi parlamentaras.

„Dar kartą – visiems Prezidentams, Premjerams, ministrams. Kaip atsitiko, kad nuo Krymo aneksijos iki pat šių metų pavasario vyko Rusijos karinis tranzitas? Kaip tai dera su mūsų politika?“ – į valstybės pareigūnus kreipėsi R. Lopata.

R. Lopata: sieks išslaptinti „slėptas rusų paslaptis“

Seimo narys R. Lopata informavo, kad šį klausimą aptars Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

„NSGK komitete svarstysime šį klausimą, prašydami, visų pirma, išslaptinti, ir aiškintis, kodėl taip buvo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje „Kaliningrado tranzitas ir Europos Komisija“ teigė R. Lopata, esantis šio komiteto nariu.

Keisčiausiu būdu, tai yra užslaptinta. Kitaip tariant, slepiamos rusų paslaptys.

Kokios būtent karinio panaudojimo prekės buvo vežamos, R. Lopata teigė negalintis atskleisti, kadangi ta informacija yra slapta.

„Keisčiausiu būdu, tai yra užslaptinta. Kitaip tariant, slepiamos rusų paslaptys“, – ironizavo R. Lopata.

Parlamentaras paaiškino, kad nesutarimų dėl karinio tranzito tarp Lietuvos ir Rusijos būta paskutiniojo XX a. dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo „nukopijuotos“ vokiško tranzito taisyklės, taikytos iš buvusios Vokietijos demokratinės respublikos išvedant sovietų rusų kariuomenę.

Jis pabrėžia, kad leisti ar neleisti vykdyti karinį tranzitą į Kaliningradą sprendžia Lietuva individualiai, tai šalies nacionalinio saugumo klausimas.

„Mes praktiškai jas (tranzito taisykles – ELTA) nukopijavome. Aišku, buvo gana įtemptos dvišalės derybos su Rusija. Bet mums pavyko pasiekti, kad karinis tranzitas būtų mūsų nacionalinė kompetencija, mūsų suvereniteto reikalas“, – tikino R. Lopata.

„Pats mechanizmas vyksta taip: rusai įteikia notą, kad nori vežti tą ir tą. Mes nota atsakome – arba leidžiame, arba ne. Viskas priklauso nuo mūsų valios, galėjome šitą klausimą spręsti savo kompetencijos, atsakomybes ribose. Ypač turint omenyje karą (Ukrainoje – ELTA)“, – dėstė politikas.

„Prieš porą savaičių raštu užklausiau mūsų krašto apsaugos ministro, prašydamas paaiškinti, ar vyksta ir ar vyko. Atsakymą savo „Facebook“ paskyroje surašiau praktiškai tokį, kokį gavau, jis nėra įslaptintas“, – konferencijoje tikino R. Lopata.

„Karinis tranzitas vyko iki šių metų kovo 28 d. Tad supraskite, kad jis vyko ir po 2014 m. (kuomet Rusija aneksavo Krymą – ELTA)“, – pridūrė parlamentaras.

Siūlo dabartinę tvarką pripažinti laikina

Po įvykusio susitikimo su Europos Komisijos (EK) atstovais, Seimo Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata tvirtina, kad tikslas buvo išsiaiškinti, kokiu pagrindu EK pateikė išaiškinimą, leidžiantį sankcionuotas prekes vežti geležinkeliu. Pasak jo, po susitikimo liekama prie prieš tai buvusios nuomonės, kad išaiškinimas neseka iš sankcijų reguliavimo.

„Dokumentas paruoštas aukščiausiu EK užsakymu, ruoštas kartu su Lietuva ir su ja suderintas. Tą dokumentą ruošė EK, kadangi sutarti politiniu lygiu būtų buvę sunku dėl per didelio valstybių narių nuomonių išsiskyrimo“, – trečiadienį Seime spaudos konferencijos metu teigė R. Lopata.

Liberalas tikina, kad dokumentas yra daugiau politinis, nei nuosekliai teisinis ir nėra privalomas Lietuvai, bet Lietuva kartu ruošdama prisiėmė atsakomybę jį vykdyti. R. Lopata ragino už išaiškinimą atsakomybę prisiimti prezidentui ir Vyriausybei.

„Dokumento politinis kontekstas yra karas Ukrainoje, todėl mes kviestume Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę prisiimti atsakomybę už šį dokumentą ir jo įgyvendinimą, ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę, kad šis dokumentas yra laikinas ir laikina tranzito tvarka. Laikinas, kol lieka politinės aplinkybės tam tranzitui“, – sakė liberalas.

Jis aiškina, kad dėl karo Ukrainoje išlieka provokacijų prieš Lietuvą galimybė ir būtų labai logiška, kad Lietuva kas puse metų įvertintų, ar nepasikeitė aplinkybės, kurios leidžia Lietuvą laikyti specialioje Rusijos interesų zonoje, kaip tam tikrų sankcijų išimties zoną, arba teritoriją tarp dviejų Rusijos dalių. Anot parlamentaro, jei Lietuva manytų, kad aplinkybės pasikeitė, ji privalėtų per EK daryti viską, kad tranzito koridoriai būtų panaikinti, kartu su ES arba vienašališkai.

„Šio tranzito laikinumo pripažinimas yra galimas kompromisas, dėl kurio būtų galima visiems susitarti, tuo nepažeidžiant fundamentaliausių Lietuvos saugumo interesų. Ateityje Lietuva visais būdais turėtų vengti prisirišti prie geopolitinės realybės, kad Lietuva yra geografiškai, neva, pasmerkta būti Kaliningrado gerovės užtikrinimo prielaida. Komisija ruošdama šį dokumentą galimai peržengė savo kompetencijos ribas, nes ėmėsi nustatinėti sankcijų išimtis vienai transporto rūšiai – geležinkeliams”, – teigė Seimo narys.

„Tai rimtas ir blogas precedentas ES ateičiai, kai EK apeina politinę sankcijų kontrolę”, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.

Tačiau liepos 10 d., nepaisant Rusijos grasinimų, įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, jog draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.

Vis tik EK liepos viduryje paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.