„Tie projektai bus įtraukti į rytinę darbotvarkę, į jos pabaigą, nes, kaip suprantu, dialogo grupėje tas buvo pažadėta opozicijos atstovams“, – BNS sakė pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Opozicijos atstovai pirmadienį po dialogo grupės susitikimo pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen sakė, kad įtraukus jų projektus į darbotvarkę, jie grįš posėdžiauti į plenarinių posėdžių salę.

Opozicijos parengtame pakete yra numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis, mažesni akcizai kurui ir didesnės pensijos.

Vis dėlto dalis opozicijos ragina jos projektus antradienį svarstyti prioriteto tvarka.

„Jei mes sąžiningi vieni prieš kitus, prašysime opozicijos teikimus vis tik dėti į pradžią šios dienos darbotvarkės (...), tikimės, kad mūsų paketas bus pakeltas į posėdžio pradžią“, – LRT antradienį kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Opozicija siūlo šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai gyventojams laikinai iki 2023-ųjų balandžio 30 dienos taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (vietoje 9 proc. dabar), o 9 proc. – elektrai ir dujoms (vietoje 21 proc. dabar).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilygintų minimaliai mėnesio algai (MMA). NPD nuo birželio siekia 540 eurų, o MMA šiuo metu yra 730 eurų.

Elektros energetikos įstatymo pataisa siūloma atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą, o Akcizų įstatymo pataisomis – sumažinti akcizą degalams.

Valdančiųjų liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas abejoja, ar iniciatyvoms bus pritarta po pateikimo, nes valdantieji, pasak jo, ketina „balsuoti pagal sąžinę“, tačiau sako palaikysiantis sprendimą ne visiškai atmesti pataisas, o leisti jas tobulinti.

Ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų.

„Man atrodo, kad ten tobulinti yra ką, tačiau išmesti į šiukšlių dėžę mes tikrai neturėtumėme, nes tai būtų, jau dabar nebejuokaudamas sakyčiau, opozicijos sumenkinimas“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Opozicija Seimo plenarinius, komitetų ir komisijų posėdžius boikotuoja nuo birželio 8 dienos, kai valdantieji sušaukė nenumatytą posėdį, kad užbaigtų interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui procedūrą. Ministras po šio proceso liko poste.

Spręsti konfliktui Seime buvo sukurta dialogo grupė.

Pirmadienį su valdančiųjų ir opozicijos atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašė jų „ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų“, teigė šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis.

Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen teigia visuomet tikėjusi, kad partija su korupcijos istorija neturi nieko bendro.

„Tokio (teismo – BNS) sprendimo tikėjausi. Ne kartą esu sakiusi, kad kai priėmiau sprendimą kandidatuoti į partijos pirmininkes, tą dariau, nes tvirtai tikėjau, jog partija kaip organizacija yra su šia istorija nesusijusi ir nekalta“, – antradienį Seime sakė parlamento vadovė, komentuodama išteisinamąjį nuosprendį vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.

V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad byla padarė reputacinės žalos partijai.

„Žinoma, reputacinė žala partijai buvo padaryta, mes su ta reputacine žala gyvename daug metų, praėjome ne vienus rinkimus, ir esu labai dėkinga mūsų bendruomenei, visų pirma Liberalų sąjūdžio nariams, kurie sunkiausiu momentu nenusisuko, neišėjo, liko partijoje, tikėjo jos nekaltumu ir šiandien yra mūsų nariai“, – sakė politikė.

Anot jos, po 2016 metų gegužės, kai su pinigais buvo sulaikytas tuometinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, visą laiką Liberalų sąjūdžio reputaciją temdė tam tikras šešėlis.

„(...) reikėjo šiek tiek laiko, kad mūsų partijos nariai jaustųsi drąsiau būdami Liberalų sąjūdžio nariais. Šiandien, matyt, ta diena, kurios mūsų bendruomenė laukė ilgą laiką. Manau, kad tai naujo etapo pradžia“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Šiandien, matyt, ta diena, kurios mūsų bendruomenė laukė ilgą laiką. Manau, kad tai naujo etapo pradžia.

Kita vertus, ji pripažino nematanti E. Masiulio grįžtant į partiją.

„Manau, kad tai praeitas etapas“, – teigė partijos pirmininkė, paklausta, ar priimtų E. Masiulį į Liberalų sąjūdį, jei šis panorėtų grįžti.

V. Čmilytė-Nielsen Liberalų sąjūdžiui vadovauja nuo 2019 metų rugsėjo.

„Darbo partijos“ seniūnas: reputacinė žala partijai dėl korupcijos bylos – milžiniška

„MG grupės“ politinės korupcijos byla padarė milžinišką žalą joje figūravusioms ir išteisintoms politinėms jėgoms, taip pat ir „Darbo partijai“, sako jos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.

„Taip, reputacinė žala yra milžiniška, matyt, kažkokios galimybės dabar įrodyti kitaip bus pakankamai sudėtinga visuomenei, žiniasklaidoje, matyt, šiandien tuo ir pasibaigs, kad visiems paskelbė, kad išteisinti, o visi tie metai, kurie buvo praleisti ir visą laiką buvo primenama apie partiją, apie partijos kolegas, kad jie yra teisiami – tie metai tikrai liks“, – žurnalistams sakė V. Fiodorovas.

Jo nuomone, teismas patvirtino, kad įrodymai byloje buvo neįtikinami.

„Tokią nuojautą turėjome, kad viskas bus gerai. Tiek, kiek teko sekti pačios bylos eigą, skaityti, girdėti parodymus, akivaizdžiai matėsi, kad viskas yra pritempta. Tai šiandien ir įrodė pirmosios instancijos teismas“, – sakė V. Fiodorovas.

Politikas neabejojo, kad prokuratūra sprendimą skųs.

„Matyt, kad jis skųs, galvoju, kad skųs, o bet kokiu atveju gynybai partija yra pasiruošusi“, – sakė V. Fiodorovas.

Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino visus kaltinamuosius vienoje didžiausių ir garsiausių politinės korupcijos bylų.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltintas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kyšius paėmę kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir dabartinis parlamentaras Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Eksparlamentaras liberalas Gintaras Steponavičius įtartas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teisėsaugai įtariant, kad „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija gavo naudos iš jų atstovų galbūt neteisėtos veiklos, kaltinimai buvo pateikti ir šiems trims juridiniams asmenimis.

„MG grupė“ prašyta pripažinti kalta dėl papirkimų ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija – dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

Visų 47 nuolatinių Europos Tarybos narių atstovai „susitarė sustabdyti Rusijos Federacijos atstovavimo teises Europos Taryboje“, pritaikiusi organizacijos statuto 8-ąjį straipsnį, sakoma pranešime.

Šis sprendimas įsigalioja nedelsiant ir paveikia Rusijos atstovų teises ET Ministrų Komitete ir ET Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).

Tačiau jis nepaveiks Rusijos narystės Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kuris yra ET dalis.

Rusijos teisėjas liks šio teismo narys, o visi pateikti skundai prieš Rusiją bus toliau svarstomi EŽTT, nurodė Europos Taryba.

„Sustabdymas yra ne galutinė, o laikina priemonė, paliekanti ryšio kanalus atvirus“, – sakoma ET pranešime.

Europos Tarybos statuto 8-asis straipsnis leidžia įšaldyti kurios nors narės atstovavimo teises ir, vėlesniu žingsniu, apskritai pašalinti ją iš organizacijos.

Rusijai, kuri yra Europos Tarybos narė nuo 1996 metų, jau anksčiau taikytos tokios sankcijos, kai 2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Tuomet iš Rusijos delegacijos buvo atimta teisė balsuoti ETPA.

Rusija atsakė asamblėjos posėdžių boikotu ir įšaldė mokėjimus į Europos Tarybos biudžetą.

Šis ginčas vėliau buvo išspręstas, ir Rusijos teisės 2019 metais buvo atkurtos susitarimu, kuriam tarpininkavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tuo metu siekęs pagerinti santykius su Rusija. Vis dėlto šis žingsnis supykdė Kijevą.

Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič (Marija Peičinovič Burič) Rusijos puolimą prieš Ukrainą pavadino „skandalingu“ Europos Tarybos ir EŽTT statutų pažeidimu.

„Tai tamsi valanda Europai ir viskam, kam ji atstovauja“, – pabrėžė ji.

V. Čmilytė-Nielsen: Rusija išmesta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos

Rusija laikinai išmesta iš ETPA, pranešė Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Rusija išmesta (laikinai) iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Dabar tai nepadės Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gatvėse dėl savo namų kovojantiems ukrainiečiams, bet tai Rusiją daro vis labiau atstumta. Žingsnis po žingsnio gal Europa priartės ir prie tokių veiksmų, kurie padėtų ukrainiečiams atgauti tikėjimą mūsų žemynu, mūsų sąjunga.“, – feisbuke penktadienio vakarą pranešė Seimo pirmininkė.

Trečiadienį, dar iki Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios, V. Čmilytė-Nielsen paragino ETPA ir Ministrų taryba „imtis bendrų veiksmų nutraukiant Rusijos narystę ET“, pabrėždama, kad Rusijos agresija yra nesuderinama su vienu iš esminių ETPA principų – teisės viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms.

Šimtatūkstantines pajėgas prie Ukrainos pastaraisiais mėnesiais telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, penktadienį skelbiama apie karinius susirėmimus ir sostinėje Kijeve.

Europos Taryba yra tarptautinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti kontinento vienijimosi procesą ir garantuoti Europos piliečių orumą užtikrinant pagarbą pagrindinėms vertybėms: demokratijai, žmogaus teisėms ir įstatymo viršenybei.

Organizacija įkurta 1949 metais, ją sudaro 47 valstybės narės.

„Todėl stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams“, – sakė Ch. Lambrecht.

Ji pridūrė, kad kariai bus dislokuoti „per kelias dienas“.

Berlyno žinutė sąjungininkams – „galite mumis pasikliauti“, sakė ministrė.

Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 vokiečių karių, Vokietija vadovauja šalyje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams.

Padidinus vokiečių pajėgas, Lietuvą pagal dislokuotų vokiečių karių skaičių lenks tik Malis.

Berlynas sulaukė kritikos dėl atsisakymo siųsti ginklus Ukrainai, nepaisant pakartotinių Kijevo prašymų. Vokietijos pasiūlymas vietoj to išsiųsti 5 000 šalmų neseniai buvo sutiktas pašaipomis.

Maskvai prie Ukrainos sienos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių, Vakarų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. Maskva neigia besiruošianti pulti Ukrainą.

Tuo metu tarptautinė diplomatija smarkiai intensyvėja, Prancūzijos ir Rusijos prezidentams vėliau pirmadienį ruošiantis susitikti derybų Maskvoje, o Vokietijos kancleriui vykstant į Vašingtoną pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Be to, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos ir Austrijos užsienio reikalų ministrai lankosi Kijeve. Ukraina savo ruožtu stengiasi išsklaidyti susirūpinimą, Jungtinėms Valstijoms perspėjus, kad Maskva suintensyvino pasiruošimus didelio masto invazijai.

A. Anušauskas: tai – svarbus ženklas

Vokietijos sprendimas yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

„Tai yra svarbus ženklas. Vokietija, kaip ir kitos NATO valstybės, siunčia pastiprinimą, nes saugumo situacija regione yra labai įkaitusi, mūsų susirūpinimas mūsų pačių saugumu nemažėja, tad Vokietijos žingsnis – pakankamai pozityvus“, – pridūrė A. Anušauskas.

Rukloje, Jonavos rajone, dislokuotą Vokietijos vadovaujamą NATO kovinę grupę sudaro 1,2 tūkst. karių, pusė jų – vokiečių pajėgos. Taip pat savo karius čia yra atsiuntusi Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.

Anot A. Anušausko, Vokietijos sprendimas „nėra siurprizas“, nes kiekviena šalis, dalyvaujanti šioje kovinėje grupėje, yra iš anksto numačiusi planus, kokio dydžio pajėgas esant poreikiui gali atsiųsti kaip pastiprinimą.

A. Anušauskas patvirtino, kad mažesniais mastais pastiprinimą ketina siųsti ir kitos šalys, delegavusios savo karius, o Lietuva yra pasiruošusi juos priimti.

„Priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę numato stiprinti ir Nyderlandai. Manau, bus artimiausiu metu žinių ir apie kitus sąjungininkus“, – kalbėjo jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas dėl incidento kreipėsi į policiją, tačiau V. Valkiūnas neigia smurtavęs.

„Aš kalbėjau apie jį svarstant vieną įstatymą, jis paskui priėjo – ką ten apie mane šnekėjai? Aš sakau, papasakosiu, ir jis man taip (sudavė) stipriai į krūtinę. Man neskauda ten labai stipriai, bet visi matė“, – BNS sakė T. Tomilinas.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad T. Tomilinas iškvietė pareigūnus, šie buvo nuvykę į Seimą aiškintis situacijos.

Seime T. Tomilinas pareigūnams papasakojo apie incidentą ir vėliau išvyko į policiją oficialiai pateikti pareiškimo.

Žurnalistams komentuodamas situaciją T. Tomilinas teigė, kad V. Valkiūnas jam sudavė ne juokaudamas, tad iš principo toks elgesys netoleruotinas.

„Tai nebuvo juokais, tai buvo agresyvu, ir taip neturi būti. Ukrainos parlamente mušasi parlamentarai, bet mes esame ne Ukrainoje, mes esame Lietuvoje ir, mano galva, taip elgtis negalima. Jei mes toleruosime tokį elgesį, kartelė eis žemyn, suprantu, kad agresijos visuomenėje yra daug, sunkūs klausimai svarstomi, labai daug kviečiančių smurtauti pseudolyderių atsiranda, ir man tas labai nepriimtina. Aš kreipiuosi į policiją, man nėra tikslo velti labai stipriai policijos, bet reikia fiksuoti, o toliau Etikos komisija turi svarstyti“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Tai nebuvo juokais, tai buvo agresyvu, ir taip neturi būti. Ukrainos parlamente mušasi parlamentarai, bet mes esame ne Ukrainoje, mes esame Lietuvoje ir, mano galva, taip elgtis negalima.

Telefonu BNS atsiliepęs V. Valkiūnas paneigė sudavęs kolegai, tačiau pokalbį nutraukė, sakydamas, kad savo komentarą pateiks vėliau, išėjęs iš salės.

„Ne, kas ten trenkė“, – pasakė V. Valkiūnas ir teigė nebegalintis kalbėti.

Vėliau V. Valkiūnas žurnalistams tvirtino netrenkęs T. Tomilinui. „Netrenkiau, ką aš trenksiu tokiam dideliam jaunam“, – sakė parlamentaras.

„Jis (T. Tomilinas) įžeidžiančiai pasisakė, aš norėjau išsiaiškinti, ką jis kalbėjo. Ne (smūgio nebuvo), jis tik mosikavo rankomis pats ir viskas. Kalbėjo apie mane įžeidžiančiai, nebuvo ten jokio smūgio, aš tik norėjau išsiaiškinti“, – kalbėjo V. Valkiūnas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sakė, kad incidentą turi išsiaiškinti policija.

„Policijos reikalas ištirti šitą galimai nusikalstamą veiką. Nesvarbu, kas kur ką įžeidinėja, jei įžeidinėja, yra kitos procedūros numatytos, bet smurtauti tikrai ne vieta, ir iškviesta policija“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Kaip BNS sakė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, žmonės nenukentėjo, gaisras kilo patalpoje, kurioje nebuvo ligonių.

„Niekas nenukentėjo, buvo sureaguota greitai, užsidegęs šaldytuvas buvo ne toje patalpoje, kurioje yra pacientai. Pacientai nenukentėjo, laikinai jei buvo perkelti į kitus skyrius, situacija suvaldyta“, – BNS pirmadienio rytą sakė  A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Pranešimas apie gaisrą Eivenių gatvėje įsikūrusioje gydymo įstaigoje buvo gautas pirmadienio paryčiais, 4.16 min. Gelbėtojams buvo pranešta, kad gydymo įstaigoje yra daug dūmų.

„Palatoje užsidegė šaldytuvas, buvo evakuojami žmonės iš penkto ir šešto aukšto, iš viso 21 žmogus buvo evakuotas, tik pacientai, kovidinis skyrius. Reikėjo mūsų pagalbos, kadangi sunkūs ligoniai“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento budėtojas.

Palatoje užsidegė šaldytuvas.

Pasak jo, evakuotieji buvo perkelti į saugesnius to paties pastato aukštus, ne į lauką.

Gaisras užgesintas, 5.11 val. gaisras likviduotas, patalpos buvo vėdinamos.

Kiek vėliau Kauno klinikų atstovai papildė, kad gaisro metu skyriuje buvo 21 pacientas ir vienas anksčiau naktį mirusio paciento kūnas.

„Šiuo metu patalpos vėdinamos ir aiškinamasi kilusio incidento aplinkybės. Tikimės, kad skyriaus veikla visa apimtimi bus atstatyta iki švenčių“, – teigiama žiniasklaidai išplatintame ligoninės komentare.

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba vėliau informavo, kad iš viso evakuoti 22 ligoniai – keturi jų buvo perkelti į reanimacijos skyrių, visi likusieji – į kitą COVID-19 skyrių.

Gaisre dalyvavę ugniagesiai suregistruoti, bus siekiama pasikeisti pamainomis, kad būtų išvengta šių pareigūnų kontaktų su kolegomis.

„Tikrai apie jokius judėjimo ribojimus negali būti kalbos. Pagrindinis kriterijus – situacija gydymo įstaigose“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams sakė ministras.

Apie du pirmuosius omikron atvejus Sveikatos apsaugos ministerija pranešė trečiadienį.

A. Dulkys sako, kad situacija „yra pakankamai stabili“.

„Svarbiausias rodiklis, nesvarbu, ar tai būtų delta, ar kitos atmainos, tai yra jas pažinti, žinoti jų elgesį, jų užkrečiamumą, kokį daro poveikį būtent ligoninėms, reanimacijai. Šiandien ta situacija yra pakankamai stabili, tuos atvejus, kuriuos žinome, jie turi tiesiog peršalimo atvejus, yra pilnai izoliuoti asmenys, kurie su tuo susiję ir kol kas nepanašu, kad turėtumėme kažkokių kitų indikacijų“, – sakė A. Dulkys.

Ministras paragino skiepytis, sakydamas, kad stiprinančioji dozė „tampa tikrai labai svarbiu kovos įrankiu su virusu ir su jo naujomis atmainomis“.

Didelį skaičių mutacijų turintis COVID-19 variantas, pirmąkart aptiktas praėjusį mėnesį Pietų Afrikos Respublikoje, paskatino viso pasaulio šalis įvesti kelionių iš Pietų Afrikos šalių draudimus bei atnaujinti vidaus apribojimus, siekiant sulėtinti viruso atmainos plitimą.

Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – sumažėjęs vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.

„Ministerija įteisino sprendimą“, – BNS antradienio rytą informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

„Vakar vakare baigėme galutinai derinti pagal pastabas dokumentą ir išleidome. Tai reiškia, kad nuo šiandien pastiprinančiai, trečiajai dozei galima registruotis tiek per koronastop.lt, tiek telefonu 1808“, – LRT radijui antradienio rytą patvirtino ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jis LRT televizijai dar pirmadienį teigė, kad pats skiepijimas prasidės rugsėjo viduryje.

SAM pranešė, kad nuo šiol sustiprinančiąja doze „Comirnaty“ (gam. „BionTech“ ir „Pfizer“) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“) vakcina taip pat bus revakcinuojami šie asmenys (neteikiant prioriteto):

- pacientai, kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos;

- gydymo įstaigų darbuotojai, teikiantys arba dalyvaujantys teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kiti gydymo įstaigų, išskyrus tų, kurių pagrindinė veikla nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, darbuotojai;

- gydymo įstaigose praktiką atliekantys profesinio mokymo įstaigų mokiniai ir studentai, dalyvaujantys teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

- darbuotojai, dirbantys mobiliuose punktuose ir karščiavimo klinikose;

- savanoriai, gydymo įstaigose vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės, ir kitų juridinių asmenų darbuotojai, gydymo įstaigose teikiantys valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas ir turintys sąlytį su pacientais ar būnantys patalpose, kuriose jie lankosi;

- socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai ir nuolat kartu su budinčiais globotojais gyvenantys asmenys, šeimynų dalyviai ir kartu šeimynoje dirbantys ar nuolat kartu su šeimynų dalyviais gyvenantys asmenys, socialinės globos įstaigų gyventojai, socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, vykstantys į COVID-19 ligos židinius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ir (ar) besilankantys šeimose, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir asmenys, socialinių paslaugų įstaigose vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės, kitų juridinių asmenų darbuotojai, socialinių paslaugų įstaigose teikiantys valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas ir turintys sąlytį su šių įstaigų gyventojais ar lankytojais ir (arba) būnantys patalpose, kuriose minėti gyventojai ar lankytojai lankosi;

- visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų įstaigų laboratorijų darbuotojai, atliekantys COVID-19 ligos tyrimus, įskaitant ėminių paėmimą;

- COVID-19 ligos atvejų ir protrūkių epidemiologinę diagnostiką atliekantys specialistai, vykstantys į COVID-19 ligos židinius;

- vaistinių darbuotojai;

- savivaldybės (ar jos paskirti) ir gydymo įstaigų vairuotojai, pervežantys asmenis, sergančius arba įtariamus, kad serga COVID-19 liga;

- vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.

Tai reiškia, kad nuo šiandien pastiprinančiai, trečiajai dozei galima registruotis tiek per koronastop.lt, tiek telefonu 1808.

Gyventojų revakcinacija pradedama atlikus mokslinius tyrimus, parodžiusius, kad po pusmečio po skiepijimosi koronaviruso antikūnų kiekis organizme smarkiai sumažėja.

A. Dulkio teigimu, svarstoma, kad ilgainiui visi skiepytis galintys gyventojai bus revakcinuojami.

„Nacionaliniu lygmeniu buvo atlikti trys tyrimai, būtent tų grupių žmonių, kurie nuo gruodžio 27 dienos praėjusių metų pirmieji ir buvo skiepyti. Būtent tie tyrimai parodė, kad praėjus šešiems mėnesiams po antrosios dozės labai ryškiai yra sumažėjusi apsauga. Tai reiškia, kad panašu, kad analogiškai galėsime ekstrapoliuoti tą skiepijimą ir į kitas grupes. Pasitarsime su mokslininkais, ekspertais, galbūt čia reikės ir kažką papildomo atlikti“, – LRT radijui sakė ministras.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė LRT radijui teigė, kad ateityje COVID-19 skiepai gali tapti periodiniais, o asmenys, ypač jauni žmonės, galėtų būti revakcinuojami nebūtinai kasmet, o ir kas dvejus-trejus metus.

„Mes tikrai esame geriau pasiruošę sugrįžti į mokyklas ir grįžtame rugsėjo 1-ąją į klases, laikantis visų saugumo reikalavimų. Mūsų operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras yra patvirtinęs visus sprendimus, susijusius su saugumo reikalavimais. Tai ir atstumų laikymasis, srautai, testavimas, higienos normų laikymasis. Visi šie reikalavimai yra labai svarbūs tam, kad mes galėtume mokytis klasėse“, – žurnalistams trečiadienį teigė J. Šiugždinienė.

Ministrės teigimu, griežtesni saugumo reikalavimai, tai yra prievolė turėti galimybių pasą, yra nustatyti aukštosioms mokykloms ir profesiniam tęstiniam ugdymui. J. Šiugždinienė atkreipia dėmesį, kad neturintys galimybių paso aukštųjų mokyklų arba profesinio tęstinio ugdymo mokiniai galės mokytis tik nuotoliniu būdu.

J. Šiugždinienė taip pat atkreipia dėmesį, kad mokinių testavimas mokyklose bus savanoriškas.

„Testavimas yra savanoriškas, tačiau yra labai svarbu, kad kiekvienoje mokykloje būtų sudarytos galimybės savanoriškai testuotis. Mes esame sutarę, kad kiekviena mokykla tokias galimybes sudarys. Tai gali būti arba savikontrolės būdu, arba kaupiniais“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė akcentuoja, kad visuotinis mokinių testavimas nebus vykdomas su tikslu, kad visi mokiniai mokytųsi kontaktiniu būdu.

„Mums yra labai svarbu, jog visi vaikai būtų mokykloje. Testavimas yra viena iš priemonių – labai labai svarbi, tačiau yra ir kitos. Tai yra visi saugumo reikalavimai, kuriuos mes įvedame: srautų laikymasis, vėdinimas, dezinfekavimas paviršių ir t.t. Taigi, tų priemonių yra visas kompleksas“, – atkreipė dėmesį J. Šiugždinienė.

„Tikrai yra be galo svarbu, kad vaikai visi būtų klasėse. Vaikai yra vaikai ir yra reikalingas tėvų leidimas, tėvų sutikimas testuotis. Tai tikrai būtų labai gaila, jei kai kurie tėvai neduotų sutikimo testuotis, bet dėl to neturėtų nukentėti vaikas ir jo ugdymo procesas. Tai pirmiausiai yra vaikas ir saugi aplinka“, – pridūrė ji.

J. Šiugždinienė taip pat teigia, kad konkretaus rodiklio, po kurio būtų įvestas nuotolinis mokymas, nėra nustatyta.

„Tai turėtų būti kompleksas rodiklių. Toks sprendimas bus priimtas atskiru Vyriausybės sprendimu“, – sakė ministrė.

Prezidento patarėja: savanoriškas testavimas mokyklose turėtų kurti pasitikėjimo kultūrą

Prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė sako, kad savanoriškas testavimasis dėl COVID-19 mokyklose turėtų kurti pasitikėjimo kultūrą.

Po G. Nausėdos susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre trečiadienį jo patarėja teigė, kad, šalies vadovo nuomone, „nepertraukiamas ir kokybiškas ugdymo procesas turi būti mūsų prioritetas“.

„Susitikime pabrėžta pagrindinė mintis, kad savanoriškas testavimasis turėtų tapti tokia pasitikėjimo, pasitikrinimo kultūra, ir mes visi turime suvokti, kad testavimasis ir vakcinavimas yra pagrindinė sąlyga tam, kad mes užtikrintumėme visuomenės imunitetą ir turėtumėme galimybes saugiai dirbti kontaktiniu būdu“, – sakė ji.

Pasak patarėjos, G. Nausėda akcentuoja, kad būtina mokytis iš jau įgytos patirties valdant COVID-19 situaciją ir naujais mokslo metais „neturi būti jokių kliūčių“ siekiant užtikrinti vaikų teisę mokyklose mokytis kontaktiniu būdu, kad jie nepatirtų socialinės atskirties, emocinių ir psichologinių trukdžių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė detaliau pristatyti ugdymosi procesą nuo rugsėjo žadėjo trečiadienį popiet, po Vyriausybės posėdžio.

Mokslo metai tiek mokyklose, tiek ir aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pirmosios prasidės kontaktiniu būdu, laikantis nustatytų reikalavimų. Dalis švietimo bendruomenės turės būti pasiskiepijusi arba turėti imunitetą COVID-19. Numatyta, kad net ir prastėjant epidemiologinei situacijai, klasėse liktų pradinukai ir abiturientai. Be kita ko, visiems nepaskiepytiems ir imuniteto neturintiems moksleiviams siūloma periodiškai testuotis, tačiau tai nebus privaloma, o tik rekomenduojama.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad nepaisant tokių skaičių, galimybių pasas skatino žmones skiepytis nuo koronaviruso, o pats įrankis galės būti naudojamas ateityje.

Tačiau verslas teigia, kad ši pandemijos valdymo priemonė nepasiteisino, ir pavadino ją nevykusiu projektu.

Galimybių pasą žmonės galėjo gauti nuo gegužės pabaigos, jeigu buvo paskiepyti nuo COVID-19, persirgę šia liga arba turėjo 24 valandas galiojantį neigiamą testo rezultatą.

Kas dešimtas

Bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, galimybių pasu nurodė pasinaudoję 11,1 proc. šalies gyventojų, o 82,4 proc. tvirtino juo nesinaudoję.

Dar 6,4 proc. apklausos dalyvių sakė nežinantys, kas yra galimybių pasas.

Šios COVID-19 pandemijos valdymo priemonės iniciatorė Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad nepaisant mažo visuomenės aktyvumo naudojantis pasu, jis paskatino žmones skiepytis.

„Tikime, kad galimybių pasas paskatino žmones skiepytis. Esame vieni pirmųjų Europoje sukūrę tokią priemonę, neabejojame, kad šį įrankį galėsime pritaikyti ir epidemijų valdymui ateityje“, – atsakymuose BNS nurodė ministerija.

Galimybių pasu daugiausiai pasinaudojo turintys aukštąjį išsilavinimą ir iki 29 metų amžiaus gyventojų grupei priklausantys asmenys – atitinkamai 19,5 proc. ir 18,8 procento.

Tarp vyresnių nei 70 metų amžiaus ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių gyventojų pasinaudojusių galimybių pasu buvo atitinkamai 3,1 proc. ir 2 procentai.

Pagal socialinę padėtį aktyviausiai galimybių pasu naudojosi moksleiviai ir studentai (24,1 proc.) ir specialistai (19,6 proc.), o prasčiausi rodikliai buvo tarp pensininkų (6,5 proc.), bedarbių (7,3 proc.) ir namų šeimininkių ar esančių motinystės atostogose (8 proc.).

Pasu aktyviau naudojosi didžiųjų miestų gyventojai. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje juo teigė pasinaudoję 13,6 proc. gyventojų, Vilniuje – 13,4 proc., tuo metu kaimiškose vietovėse – 8,4 proc. apklaustųjų.

Pagal šeimos nariui tenkančias pajamas aktyviausiai galimybių pasu naudojosi gaunantys daugiau kaip 600 eurų (16,8 proc.), pasyviausiai – asmenys, kurių pajamos buvo nuo 300 iki 400 eurų (6 proc.).

Jis leido saugiai atverti didelę dalį verslo ir įvairių veiklų, pavyzdžiui, asmenines šventes, anksčiau.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, paklausta apie apklausos rezultatus, pabrėžė, jog Registrų centro duomenimis, galimybių pasas buvo atsiųstas virš milijono kartų.

„Jis (galimybių pasas – BNS) leido saugiai atverti didelę dalį verslo ir įvairių veiklų, pavyzdžiui, asmenines šventes, anksčiau“, – BNS komentavo ministerija.

Registrų centras skaičiuoja pasų atsisiuntimus, o ne žmonių, pasinaudojusių tokia galimybe, skaičių.

Vyrauja nusivylimas

Lietuvos verslo, kuriam galimybių pasas reiškė viltį grįžti prie kaip įmanoma įprastos veiklos, atstovai sako, jog priemonė nepasiteisino.

Renginių organizatorės „Seven live“ vadovas Tomas Inčikas sako, kad situacija yra dviprasmiška, nes renginių verslas pats prašė suteikti bent minimalias galimybes žiūrovams lankytis koncertuose ar kitur, bet galimybių paso populiarumas nuvylė.

„Mes organizuojame „Vilniaus festivalį“, penkis koncertus iš eilės. Nors čia pakankamai skirtingos grupės, amžiaus ribos skiriasi, mūsų skaičiavimais, atsiliekame kokį 30-40 procentų nuo to pardavimo, kurio tikėjomės, netgi truputėlį „numetę“, kad galimybių pasas bus kaip toks trukdis“, – BNS kalbėjo T. Inčikas.

Jis pastebi, kad įvedus galimybių pasą, ypatingai padaugėjo žmonių skambučių, o kai kurie atvirai reiškia pasipiktinimą dėl skirstymo į turinčiuosius galimybių pasą ir neturinčiuosius.

„Galimybių pasas leidžia daryti, bet tai nėra tai, ką mes galėtumėme pavadinti grįžimu į realų gyvenimą iš verslo pusės. Tai yra tik grįžimas į veiksmą. Kiek apsišnekėjome tarpusavyje, kiek tikėjomės, kad žmonės plūs, tai skaičiai mus pasodino ant žemės“, – kalbėjo „Seven live“ vadovas.

Agentūros „8 Days A Week“, valdančios buvusį Lukiškių kalėjimą ir rengiančios čia koncertus žmonėms su galimybiu pasu, vadovas Povilas Oželis sakė, jog lūkesčiai dėl galimybių paso buvo didesni ir išreiškė viltį, kad gyventojų nuotaikos pasikeis nuo liepos atšaukus karantiną.

„Kiek darėme renginių per paskutines tris savaites, 25-30 proc. testuojasi vietoje, papildomai, kad gautų tą galimybių pasą (...). Bet bendros tendencijos matomos, kad žmonės nelabai dar drįsta pirkti tų bilietų, ar dėl nežinojimo, ar dar dėl ko“, – BNS sakė P. Oželis.

Anot jo, bendri bilietų pardavimai Lietuvos mastu yra kritę, o grupės, siekdamos atsigriebti už prarastus karantino mėnesius, reikalauja didesnių honorarų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis pripažino, kad galimybių paso projektas nesuveikė.

„Mes tikimės, kad nevykęs galimybių paso projektas guls į stalčių ir bus praktiškai neaktualus šiam momentui“, – BNS sakė G. Balnis.

Pasak verslo atstovo, jei galimybių pasą būtų bandoma atgaivinti ateityje, jis suveiktų tik tuomet, jeigu nepaskiepytiems ir paso neturintiems žmonėms būtų taikoma gerokai daugiau apribojimų, nei paskiepytiems.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Klausimas: „Ar pasinaudojote galimybių pasu?“

Atsakymai: Taip, pasinaudojau – 11,1 proc., Ne, nepasinaudojau – 82,4 proc., Nežinau, kas tas galimybių pasas – 6,4 proc., Nenurodė – 0,1 proc.

Birželio 9–18 dienomis apklaustas 1000 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu telefonu 29 miestuose ir virš 50 kaimų.