Penktą kartą sostinėje rengiamo Lietuvos, Latvijos ir Estijos festivalio „Baltic Pride“ dalyviai, kurių daugumą sudaro jaunimas, mosavo LGBTIQ, Lietuvos, Ukrainos vėliavomis, yra pasipuošę įvairiaspalviais rūbais ir kostiumais.

Vėlyvą popietę nuo Bernardinų sodo pajudėjusi eisena kiek daugiau nei po valandos pasiekė Baltojo tilto prieigas, kur rinkosi į renginio tęsinį – čia vyksiantį koncertą.  

Eisenoje važiavo keliolika „vaivorykštės“ spalvomis papuoštų automobilių, autobusų. Iš jų skambėjo muzika, šalia šoko renginyje dalyvaujantys žmonės.

Vilniuje vykstančiame „Baltic Pride“ dalyvavo pramogų pasaulio atstovai, visuomenininkai, Lietuvos ir užsienio šalių politikai, diplomatai.

Sostinės policija teigia incidentų nefiksavusi, pareigūnų duomenimis, iš viso eisenoje žingsniavo per 4,5 tūkst. žmonių. Organizatoriai planavo, kad jų bus iki 10 tūkstančių.

Žinutė politikams

Kaip BNS sakė vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, visuomenė tampa tolerantiškesnė, todėl renginys vis labiau tampa švente, o ne protestu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad pokyčiai „nėra visur tolygūs“.

„Mes matome, kaip visuomenė keičiasi, tampa atviresnė, tačiau šiek tiek atsilieka mūsų politikai. Mes bandome nusiųsti žinutę, jog ir mes esame rinkėjai, jūs turite mus išgirsti ir pamatyti“, – kalbėjo V. Simonko.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Mes matėme, kas buvo per paradą Kaune, turbūt Kaunas turės praeiti tą patį kelią, kurį praėjo Vilnius“, – pridūrė jis.

Pirmą kartą eisenoje dalyvausi 19-metė studentė iš Latvijos BNS sakė esanti patenkinta, jog čia „gali būti savimi“.

„Esu labai patenkinta ir manau, kad dalyvausiu kituose renginiuose. Tai yra protestas už žmogaus teises, bet man tai – ir vakarėlis, kuriame galiu didžiuotis būdama savimi“, – kalbėjo Anya Alkova.

Sostinėje pirmasis „Baltic Pride“ surengtas dar 2010-aisiais, tuomet neišvengta provokacijų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ne tik už lygybę, bet ir už taiką

Nors eisena „Už lygybę ir taiką“ – LGBTIQ renginys, čia dalyvauja ir šią bendruomenę palaikantys, bet jai nepriklausantys žmonės.

Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos.

Humoristas Paulius Ambrazevičius BNS teigė, kad tokie renginiai yra būtini, mat homoseksualių asmenų teisės vis dar nėra pilnai užtikrintos.

„Man tai toks natūralus dalykas palaikyti. (...) Aš einu čia ir kaip į palaikymą, ir kaip į šventę“, – teigė jis.

Pasak P. Ambrazevičiaus, tokios akcijos ypač svarbios, nes politikoje „vis dar yra homofobų“.

„Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos“, – teigė humoristas.

Tuo metu pirmą kartą renginyje dalyvavusi 35-erių rusė Ana Simanova teigė besidžiaugianti, kad renginyje atkreipiamas dėmesys ir į karą Ukrainoje, kur daugiau nei tris mėnesius Kremliaus pajėgos tęsia nuožmias atakas.

Pasak jos, žmones po truputį apima vadinamasis karo nuovargis, todėl labai svarbu neužsimiršti.

„Gali atrodyti, kad darai nepakankamai, bet visi turi stengtis daryti kiek gali daugiau ir nenuvertinti savo indėlio“, – kalbėjo dėl darbo pernai į Lietuvą atvykusi rusė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Organizatoriai planuoja, kad renginyje iš viso dalyvaus apie 10 tūkst. žmonių, renginyje dirbantys pareigūnai  sakė dar skaičiuojantys dalyvius.

Kvietė melstis, agitavo už „tradicinę šeimą“

„Baltic Pride“ oponentai Katedros aikštėje ragino rinktis viešai maldai, Vingio parke visuomenininkas Kristupas Krivickas kvietė į renginį „Už tradicinę šeimą“.

Greta keliolikos besimeldžiančiųjų buvo ir iki dešimties protestuotojų, jie laikė plakatus, nukreiptus prieš LGBTIQ bendruomenę, tačiau bendrauti su žiniasklaida nesutiko.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Tuo metu maldos akcijos organizatorius Jurgis Jonaitis žurnalistams sakė, jog malda skirta „atsilyginti Dievui ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai už viešai propaguojamas nuodėmes“.

Anot jo, popiežiaus Pranciškaus prieš trejus metus viešai išsakyta parama homoseksualiems asmenims negali pakeisti bažnyčios mokymų.

„Tai yra nuodėmė prieš prigimtį – sodomijos nuodėmė (...). Galbūt kai kurie jų ir yra krikščionys ar katalikai, bet reikėtų, visų pirma, išaiškinti žodžio „remia“ prasmę, o visų antra – popiežius negali kokiu nors savo teiginiu pakeisti bažnyčios mokymo. Tiesiog yra objektyvi nuodėmė“, – sakė jis.

Nuo ryto pievelėje priešais Vingio parko estradą vyko kitas su savivaldybe suderintas renginys – vaikų futbolo klubo gimtadienis, į jį susirinko apie penkis šimtus vaikų ir jų tėvų. Dauguma BNS kalbintų žmonių parke teigė atvykę būtent į futbolo šventę arba tiesiog leido laisvą laiką su šeima.

K. Krivickas BNS sakė siekęs renginį organizuoti centre, Bernardinų sode, tačiau šią erdvę užsisakė leidimus anksčiau su savivaldybę suderinę „Baltic Pride“ atstovai. Visuomenininkas teigė su savivaldybe suderinęs galimybę būti renginyje iki 500 asmenų, tačiau sakė atvykęs „vienas su savo šeima“ ir negalėjo pasakyti, kiek buvo atsiliepusiųjų į kvietimą.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Penkių vaikų tėvo teigimu, jam nerimą kelia Seime atsinaujinę svarstymai įteisinti civilinę sąjungą, taip pat per mažas dėmesys skiriamas šeimų, auginančių vaikus, problemoms, augančioms kainoms.

„O dabar mėnesių mėnesiais dirginama visuomenė vertybiniais pasaulėžiūros karais (...). Norime, kad šeimos Lietuvoje galėtų jaustis saugiai ir nebūtų pojūčio, kad kėsinamasi į pačią esmių esmę, į pamatą, šeimos sąvokos apibrėžimą“, – sakė K. Krivickas.

Jis teigė visiškai pritariantis „dėl laisvių ir teisių gyventi kaip tik nori žmonėms – dviese, trise“.

„Bet šeima, kaip sąvoka, turėtų būti apsaugota nuo bandymų primesti jai tai, ko neturėtų būti pagal mano įsivaizdavimą. Žūtbūtinis noras pavadinti dalyką šeima kelia tam tikrų emocijų, aš jas noriu išsakyti, parodyti, kad mes truputį kitaip matome dalykus, bet nesame nusiteikę priešiškai, ribojančiai“, – akcentavo jis.

LGBTIQ bendruomenei Lietuvoje daugybę metų raginant politikus įteisinti partnerystės institutą, Seimas gegužę ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius: civilinę sąjungą porai leidžiantį sudaryti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir konservatyvesnių politikų parengtas Civilinio kodekso pataisas dėl „artimo ryšio“.

Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Parlamentas praėjusį pavasarį atmetė ir šios kadencijos liberalių politikų parengtą Partnerystės įstatymo projektą. Vėliau kaip kompromisinis valdančiųjų atstovų buvo parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Baltijos šalių seksualinių mažumų eisena nuo 2010-ųjų kas tris metus vyksta Vilniuje, kitais metais – Rygoje ir Taline.

„Šiandien karas Ukrainoje, kuris tęsiasi jau aštuonerius metus, peraugo į kitą fazę, į aktyvių veiksmų fazę visoje Ukrainoje. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia Ukrainos žmonėms. (...) Jei reikalai klostytis blogai, o jie kol kas klostosi blogai, tai tikrai gali būti ir civilių, ir karinių aukų“, – ketvirtadienį kalbėjo R. Šimašius.

Vilniaus meras ragina Lietuvos medicinos personalą solidarizuotis ir suteikti, jei bus būtinybė, Ukrainos piliečiams medicininę pagalbą.

„Pirmiausia reikalinga medicininė pagalba. Kreipiuosi į gydytojus, medicinos personalą, mes skaičiuojame, kad bent apie tūkstantį žmonių galime priimti medicininei pagalbai. Jei to reikės, tai yra mūsų pareiga“, – į medikus kreipėsi Vilniaus meras.

Sostinės meras R. Šimašius ketvirtadienį pabrėžė, jog Vilnius pasirengęs priimti sužeistuosius bei apgyvendinti karo pabėgėlius. Suskaičiuota, jog turima galimybių apgyvendinti apie 3 tūkst. žmonių.

„Mūsų pajėgos tokios – butuose atlaisvintuose, vaikų namuose, kuriuos uždarinėjame yra 1 tūkst., sporto salėse dar plius apie 2 tūkst. vietų. Jei reikės bus daugiau“, – tiesioginėje transliacijoje sakė R. Šimašius.

„Kartu visi suvokiam, kad nei valstybė, nei miestas visko negali padaryt, reikia visų mūsų įsitraukimo. Jei turite galimybę priimti žmonių – sakykite. Pradeda veikti el. paštas pagalbaukrainai@vilnius.lt, jei turite idėjų, pasisiūlymų, sakykite, sureaguosime. Pagalba reikalinga“, – teigė meras.

Paskaičiuota, jog apie tūkstantį žmonių sostinė yra pasirengusi priimti medicininei pagalbai.

R. Šimašiaus teigimu, Vilniaus savivaldybė jau išreiškė poziciją Lvovui, su kuriuo palaiko draugiškus ryšius, kad yra pasirengusi pati vykti į Ukrainą ir parsivežti pastogės netekusius ukrainiečius.

„Skaičiuojame, kad apie tūkstantį žmonių galime priimti medicininei pagalbai, jei reikės. Tai mūsų pareiga. Lygiai taip pat gali tekti priimti šeimas, kurios neteko savo pastogės“, – sakė R. Šimašius.

„Pagalba tokia – patys nuvažiuojame parsivežti tas šeimas, kurios neteko pastogės. Nereikia priimti tų, žmonių, kurie turi pinigų čia atvykti ir nori išvengti mobilizacijos. Reikia padėt tiems, kuriems reikia pagalbos. Darysime sistemiškai, organizuotai“, – kalbėjo sostinės meras, ketvirtadienio popietę bendravęs su Lvovo meru ir išreiškęs Vilniaus poziciją dėl pagalbos.

„Panašu, kad mes šiandieną dar nespėjame. Penktadienį paskelbėme viešai projektą, gavome pirmadienį, antradienį nemažai įvairių pasiūlymų, diskusijų, tai komanda tebedirba. Gali būti, kad pradžiai dar, matyt, aptarsime pirmadienį neformaliame ministrų kabinete“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

Tuo metu premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė tvirtino, kad esminės diskusijos svarstant privalomus skiepus kyla dėl to, kurioms profesijoms reikalavimą taikyti.

„Dėl tų profesijų ir nesutariama (...), ar pradėti tik nuo medikų bendruomenės ir slaugos, globos namų, ar įtraukti ir mokytojus, kitas profesijas, kurios irgi turi kontaktines veiklas, viruso plitimas visoje bendruomenėje yra didelis, jei žiūrėsime į mokinius ir mokytojus, ar apsiriboti tik ties viena grupe“, – sakė ji.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.

Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.

„Nustatyta virš 80 nusikalstamos veikos epizodų, tiriama virš 150 nusikalstamų veikų. Nustatyta per 60 galimų įtariamųjų, iš kurių 20 – valstybės tarnautojų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinių tyrimų valdybos viršininkas Darius Balčiūnas.

Anot jo, tyrimas vykdytas daugiau nei metus, buvo atlikta per 170 kratų, operacijoje dalyvavo virš 100 STT pareigūnų. Veiksmai atlikti Vilniaus miesto savivaldybėje, Valstybinėje teritorijų planavimo inspekcijoje, Darbo inspekcijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre bei Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijoje.

STT Centrinių tyrimų valdybos viršininkas Darius Balčiūnas.  P. Peleckio / „BNS Foto“ nuotr.

„Pavyko atskleisti korupcinę schemą valstybinėse institucijose, atsakingose už teritorijų planavimą ir statybų valstybinę priežiūrą. Įtariama, kad valstybės tarnautojai per tarpininkus priimdavo kyšius įvairiose teritorijų planavimo dokumentų leidimo stadijose: išduodant statybos leidimus, viešinant, derinant projektus, priduodant įvairius nekilnojamojo turto objektus“, – sakė D. Balčiūnas.

Nustatyta virš 80 nusikalstamos veikos epizodų, tiriama virš 150 nusikalstamų veikų. Nustatyta per 60 galimų įtariamųjų, iš kurių 20 – valstybės tarnautojų.

Anot jo, ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, neteisėto praturtėjimo bei pinigų plovimo metu bus siekiama nustatyti, ar valstybės tarnautojai priimdavo kyšius, buvo reikalaujama teisėtą veiklą, ar už neteisėta, dirbtinai sudarydami biurokratines kliūtis.

Dešimtys tūkstančių eurų kyšių

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Justas Laucius sakė, kad byloje nustatyta, jog kyšius davė „ne viena ir ne dvi dešimtys papirkėjų“.

„Šiuo momentu nė vienam iš papirkėjų nėra įteiktas įtarimas“, – pridūrė jis.

J. Laucius akcentavo, kad jis kalba apie tiesiogiai ar per tarpininkus valstybės tarnautojus papirkinėjusius asmenis, kurie „į 60 galimų ir esamų ar virsiančių įtariamaisiais sąrašą kol kas dar neįeina“.

Prokuroras priminė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas asmuo, susitaręs perduoti kyšį asmeniui, kuris iš jo reikalavo kyšio ar provokavo ji duoti, kai kyšio davėjas „savanoriškai per kiek galima trumpesnį laiką“ informuoja teisėsaugą.

Kyšių sumos yra nuo kelių šimtų eurų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

„Institucijų darbuotojams siūlau apmąstyti ir kreiptis su pareiškimais į Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinių tyrimų valdybą“, – sakė J. Laucius.

Anot D. Balčiūno, kyšių sumos yra „nuo kelių šimtų eurų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų“, tačiau didžiausių sumų teigė kol kas negalintis įvardinti.

Tyrimo duomenimis, dauguma atveju kyšiai būdavo įteikiami grynaisiais pinigais.

STT nuotr.

Figūruoja 50 statybos objektų

„Tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su 50 statybos objektų, turto vystytojų veikla taip pat tiriama – jų yra apie 23, tai – fiziniai ir juridiniai asmenys“, – tikino  STT atstovas.

J. Laucius patikino, kad tiriami „įvairaus dydžio“ juridiniai, bei atskiri fiziniai asmenys, o dauguma objektų, dėl kurių buvo siekiama poveikio, yra Vilniuje, dalis jų – pastatyti, dalis dar statomi.

Prokuroras tvirtino, kad tarp įtariamų 20 valstybės tarnautojų yra ir eilinių tarnautojų, ir turėjusių „tam tikrus valdingus įgaliojimus“ kitų darbuotojų atžvilgiu.

Kiti 40 asmenų, pasak prokuroro, yra nusikalstamos naudos gavėjai ir tarpininkai – valstybės tarnautojai, kurie turėjo galią priimti pageidaujamus sprendimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Justas Laucius.  P. Peleckio / „BNS Foto“ nuotr.

Įtariamiesiems – pasižadėjimas neišvykti

D. Balčiūno teigimu, vien šią savaitę sulaikyti 25 asmenys. J. Laucius sakė, kad suimtųjų kol kas nėra – kai kuriems jų paskirtos įvairios švelnesnės kardomosios priemonės, daugiausiai – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Prokuroras akcentavo, kad visos minėtos institucijos atliko „kažkokį vaidmenį“, reikalingą papirkėjui siekiant naudos, jis pabrėžė, kad „yra užčiuopta sisteminių dalykų“ tiriant korupcines veikas.

Jis neatskleidė, ar įtarimai pareikšti kai kurių Vilniaus savivaldybės skyrių vadovams, konkrečių nekilnojamojo turto vystymo bendrovių akcininkams, tačiau patikino, kad tyrime tikrai nefigūruoja miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ar kiti mero aplinkos, politinio pasitikėjimo asmenys.

Tiesiogiai su Vilniaus meru susijusių asmenų, iš jo artimojo rato, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ikiteisminiame tyrime nefigūruoja.

„Galiu paneigti – Vilniaus miesto vyriausiasis architektas šiame tyrime nefigūruoja jokiu statusu. Duomenų, kad gerbiamas Pakalnis galėtų būti kažkaip susijęs su šioje byloje tiriamomis veikomis, nėra (...). Tiesiogiai su Vilniaus meru susijusių asmenų, iš jo artimojo rato, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ikiteisminiame tyrime nefigūruoja“, – teigė J. Laucius.

Rasta per 300 tūkst. grynųjų

Tiriant galimą neteisėtą praturtėjimą, anot D. Balčiūno, aptikta daugiau nei 300 tūkst. grynųjų, jie rasti pas asmenis namuose, kai kuriais atvejais kyšiai buvo perduodami darbo vietose. Apie kitą galbūt neteisėtai įgytą turtą teisėsaugos atstovai kol kas nekalba.

STT atstovas neatmetė, kad įtariamųjų ratas plėsis – įtarimai kai kuriems įteikiami ir ketvirtadienį.

Apie teisėsaugos tyrimą pirmasis ryte pranešė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, anot jo, jį asmeniškai informavo STT vadovas Žydrūnas Bartkus.

Savo ruožtu aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad informaciją teisėsaugai tyrime teikė ir Aplinkos ministerijos bei Statybų inspekcijos vadovai, sakydamas, kad „šiandieninis tyrimas, manau, yra to pasikreipimo pasekmė“.

Spaudos konferencija:

Šimtų žmonių kolona, pasipuošusi vaivorykštės vėliavomis ir šūkiais, tokiais kaip „Born this way“ (angl. toks gimiau) ir „Mums nerūpi jūsų vaikai“, pajudėjo Laisvės alėja skambant energingai mušamųjų muzikai.

Renginio organizatoriai dalyvius aprūpino rožinėmis veido kaukėmis, ant kurių parašyta „Tyla = mirtis“.

Dalyviai eina dešiniąja Laisvės alėjos puse, skanduodami „Mes esame visur“ pritariant būgnams, likusios dvi alėjos sekcijos paliktos kitiems praeiviams ir žiūrovams. Žmonės stebi, filmuoja renginį, dalis lydi dalyvius šūksniais „gėda“, yra atsinešusiųjų dėžutes su kiaušiniais.

Renginį saugo gausios policijos pajėgos: šimtai pareigūnų tikrina į miesto centrą ateinančius žmones ir prižiūri tvarką. Centrinės miesto gatvė atitverta tvoromis.

Policija taip pat praneša fiksavusi keletą incidentų, yra sulaikytų asmenų.

„Prieš eitynes būta agresyviau nusiteikusių asmenų, norėjusių patekti, tačiau jie nebuvo įleisti į renginio vietą. Vienas asmuo sulaikytas dėl provokacijų ir kurstymo. Taip pat sulaukta pranešimo apie asmenis su šunimis prie Soboro“, – informavo Kauno apskrities policija.

Kaip BNS informavo įvykio vietoje esanti Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė, dar vienas incidentas užfiksuotas prie fontano Laisvės alėjoje – čia įvykus susistumdymui, pareigūnai išvedė asmenį atokiau nuo eisenos, jis nebuvo sulaikytas.

Renginio dalyvių laukė agresyviai nusiteikusių asmenų grupė, įvyko susistumdymas su pareigūnais, į eisenos dalyvius atskriejo keletas kiaušinių. Į tai minia atsakė šūkiais „demonstruokimės“.

Po keleto minučių specialiąsias priemones turintys pareigūnai praskynė kelią ir eisenai leido vykti toliau.

Tačiau vėliau kiaušiniai atskriejo ir iš Laisvės alėjoje esančių namų balkonų.

Eitynių dalyviams besirenkant, Nepriklausomybės aikštėje skambėjo tiek palaikančių juos miestiečių pasisakymai, tiek pasipiktinusių gyventojų balsai.

„Tai yra gamtos dovana ir mes nieko nepakeisime. (...) Jie – žmonės, didesni žmonės, nei tie, kurie prieš“, – kalbėjo vyresnio amžiaus vyras, atėjęs palaikyti dalyvių.

Tuo tarpu ant Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, žinomos kaip Soboras, laiptų susibūrė grupelė žmonių, kalbėjusių maldas.

„Niekas jų... aš taksistu buvau, veždavau juos ir panašiai. Lai susirenka, bet žmonės labiausiai piktinasi dėl eitynių, o ne dėl to, kad jie yra“, – kalbėjo buvęs politikas Vytautas Šustauskas, taip pat atėjęs į renginį.

Į renginį iš Vilniaus atvykęs Venjaminas, pasipuošęs aukštakulniais ir rožiniu sijonu, pasakojo, kad į Lietuvą prieš kelerius metus persikraustė iš Maskvos.

„Čia, Lietuvoje, laisviau, esu laisvas“, – žurnalistams sakė jis.

Jis teigė, jog žmonės jį pamatę reaguoja „beveik normaliai“.

Eitynės vyksta nuo Nepriklausomybės aikštės prie Soboro Laisvės alėja iki jos pabaigos, tuomet jų dalyviai apsisuks ir judės tuo pačiu maršrutu atgal. Eitynės pasibaigs vėl susirenkant Nepriklausomybės aikštėje.

Tai BNS patvirtino Lietuvos rašytojų sąjungos Rašytojų klubo direktorė Janina Rutkauskienė.

„Tai labai liūdna žinia. Jis savo laiku buvo ir Rašytojų klubo direktorius“, – BNS sakė J. Rutkauskienė.

1942-aisiais gimęs R. Šavelis 1967-aisiais Vilniaus universitete baigė lietuvių filologiją, 1970-aisiais – Maskvos aukštuosius kino scenaristų ir režisierių kursus.

Kelerius metus jis buvo Kinematografijos komiteto inspektorius, Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos redaktorius, 1993–2005 metais dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje.

R. Šavelis 1970-aisiais debiutavo apsakymų rinkiniu „Palei žalią krantą“. Geriausiai rašytojas žinomas dėl savo scenarijaus 1973-iaisiais pastatytam, Balio Bratkausko režisuotam filmui „Tadas Blinda“ apie XIX amžiuje gyvenusį žemaičių plėšiką.

Scenarijų ir vėliau, 1987-aisiais, išėjusį romaną „Tadas Blinda“ R. Šavelis sukūrė daugiausiai pasikliaudamas vaizduote ir išmone.

Jis taip pat parašė romaną „Dievo avinėlis“ (1974), apysaką „Amžinoji šviesa“ (1987). Literatūrologai pažymi, kad romane „Dievo avinėlis“ autorius, vaizduodamas pokario Lietuvos kaimą, išvengė tuometinio ideologizavimo ir sovietinei literatūrai privalomo Lietuvos partizanų pasmerkimo.

Kiti R. Šavelio kūriniai – novelių ir romano rinkinys „Pasimatymai su gyvenimu. Tamarikso žydėjimas. Šuo, vardu Trepsis, arba saulėleidis Baltijos kelyje“, apsakymų rinkinys „Paparčio šešėly“, apsakymų rinktinė „Langinė vėtroje“, romanas „Šiek tiek mėnesienos“.

Jis parašė atsiminimų knygą apie poetą Paulių Širvį „Geriu žalią tylą“, scenarijus televizijos filmams „Žemė maitintoja“, „Vaikinas iš darbo gatvės, sukūrė scenarijus kino filmams „Arkliavagio duktė“, „Amžinoji šviesa“, „Bilietas iki Tadž Mahalo“, „Vilko dantų karoliai“, ir kitiems.

Kultūros ministerija reiškia užuojautą

Kultūros ministerijos vardu reiškiama užuojauta dėl rašytojo, dramaturgo, kino scenaristo R. Šavelio mirties. 

„Rimantas Šavelis buvo talentingas prozininkas ir scenaristas. Pagal jo parašytus scenarijus sukurti filmai „Tadas Blinda“, „Arkliavagio dukra“, „Amžinoji šviesa“, „Bilietas iki Tadž Mahalo“, „Žemės keleiviai“, „Vilko dantų karoliai“ liudija išskirtinį pasakotojo talentą. Nuo mažens puoselėjęs svajonę tapti rašytoju, Rimantas Šavelis savo atkakliu darbu ją išpildė ir lietuvių literatūrą praturtino reikšmingais kūriniais. Mums trūks jo psichologizmu persmelkto, nepaprasta poetinio ir prozinio pradų derme išsiskyrusio literatūrinio žodžio. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir mūsų kultūros bendruomenei“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.