-
G. Landsbergis: tolesnės sankcijos Rusijai – kitą savaitę, galimi sprendimai ir dėl SWIFT
„Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis.
Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) po susitikimo penktadienį pranešė, kad be kita ko bloko užsienio reikalų ministrai įtraukė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą į ES sankcijų sąrašą dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą, kaip ir Dūmos narius, palaikiusius karinę agresiją Ukrainoje.
Tuo metu LRT G. Landsbergis teigė, kad susitikime sutarimas dėl Rusijos atribojimo nuo SWIFT dėl karo su Ukraina „praktiškai rastas“.
„Buvo nemaža diskusija dėl SWIFT, galiu pasakyti, bent jau toks jausmas išsakomas iš salės, (...) kad sutarimas praktiškai rastas“, – LRT Briuselyje sakė G. Landsbergis.
Antrasis sankcijų paketas turėtų apimti Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektorius, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymus, ribojimus eksportui ir jo finansavimui.
Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.
G. Landsbergis: Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje Europos stuburas tvirtėja
G. Landsbergis sako, kad Rusijai demonstruojant Europoje daugelį dešimtmečių neregėtą agresiją bei žudant užpultos šalies nekaltus gyventojus, „Europos stuburas tvirtėja“. Tą rodo vis griežtesnės sankcijos Kremliaus atžvilgiu. Tačiau, kaip teigia Lietuvos diplomatijos vadovas, baudžiamosiomis priemonėmis jis gali pasidžiaugti tik iš dalies, nes brutalus karas taikioje Ukrainoje tebesitęsia.
„Todėl būtinai reikia kitų žingsnių, todėl ir Rusijos sankcionavimo uždavinys nesibaigia. Turime toliau bausti Rusiją sankcijomis ir siųsti ginklus bei ginkluotę į Ukrainą, padėti jai finansais. Ir tai yra svarbiausi uždaviniai – jie nesibaigs tol, kol nebus laimėtas karas Ukrainoje“, – ELTAI penktadienį sakė užsienio reikalų ministras.
Tačiau žvelgiant į Rusijos karinės mašinos apsukas, vis dažniau pasigirsta nuomonės, kad euroatlantinės bendruomenės šalių parama ir vėluoja, ir yra per menka.
„Aš norėčiau, kad būtų ir greitesni sprendimai, bet einame taip greitai kaip įmanoma“, – teigė G. Landsbergis.
Kita vertus, pažymėjo ministras, kai kurios ES šalys jau dabar yra nustebusios dėl savo sutikimo įjungti žalią šviesą sankcijoms, nukreiptoms į agresijos Ukrainoje architektus – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
„Kai kurie kolegos mini, kad prieš kelias savaites nebūtų įsivaizdavę, jog balsuotų už sankcijas Rusijos vadovui“, – teigia ministras, vildamasis, kad jau artimiausiu metu plėsis Ukrainai realią pagalbą teikiančių šalių ratas.
„Vis naujos valstybės prisijungia. Ne taip seniai Prancūzija paskelbė, kad tieks ginkluotę. Tiek Lietuva, tiek ir kitos Baltijos valstybės, tiek aš asmeniškai, dirbame ir daug laiko skiriame kolegų įtikinėjimui ir tokio neformalaus europinio, transatlantinio aljanso Ukrainos pagalbai kūrimui. Kad būtų grupė valstybių, kurios tiektų pagalbą Ukrainai“, – apibendrino G. Landsbergis.
-
Policija apie neramumus per LGBT eitynes: nukentėjo du žmonės, pradėti penki ikiteisminiai tyrimai 42
„Turime informacijos apie du nukentėjusius asmenis, kol kas nesiplėsiu“, – šeštadienį spaudos konferencijoje Kaune sakė Kauno vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, operacijos vadovas Mindaugas Baršys.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovė portalui kauno.diena.lt teigė, kad šie asmenys buvo užpulti, sumušti. Vienas asmuo – 27, kitas – 31 metų amžiaus. Vienas skundėsi, kad sužalota galva ir dilbis, kitas patyrė smūgį į veidą. Jų gyvybei, anot medikės, pavojaus nėra.
M. Baršys sakė negalintis detalizuoti situacijos, kurios metu jie nukentėjo, tačiau akcentavo, jog policijos darbas tęsiasi ir po renginio, situacijos vertinamos, o asmenys, galėję padaryti nusižengimus, sulaikomi.
Policijos duomenimis, keturi ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl viešosios tvarkos pažeidimų ir vienas dėl kurstymo prieš žmonių grupę.
Pasak M. Baršio, sulaikytųjų buvo ir po įvykio, kuriame nukentėjo žmonės, jų skaičiaus jis nedetalizavo.
Anot policijos, iš viso renginio metu Laisvės alėjoje buvo apie 2 tūkst. asmenų.
Naujausiais policijos duomenimis, į policijos įstaigas iš viso buvo pristatyti 22 asmenys.
Pasak M. Baršio, sulaikytųjų buvo ir po įvykio, kuriame nukentėjo žmonės, jų skaičiaus jis nedetalizavo.
Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla pabrėžė, kad net ir pasibaigus renginiui policija dirbs sustiprintomis pajėgomis „tiek, kiek reikės“.
„Renginys tarsi baigtas, bet policijos darbas – tikrai ne, mes matome tam tikras grėsmes, kai eitynių dalyviai bandys išeidinėti, palikti renginio vietą“, – kalbėjo generalinis komisaras.
R. Požėla: Laisvės alėja nėra tinkama tokiems renginiams
Policijos vadovas dėkojo saugumą užtikrinusiems pareigūnams, taip pat „socialiniams partneriams, iš kurių gavome tam tikras informacijas“.
Pasak R. Požėlos, šis renginys parodė tai, ką policija sakė ir prieš jam vykstant: Laisvės alėjoje yra sunku užtikrinti žmonių saugumą.
„Vis tik Laisvės alėja Kauno miesto tokio pobūdžio ir tokio specifiškumo renginiams nėra pati geriausia vieta. Ir šiandien tikrai matėme tam tikrų konfliktinių situacijų. (...) Dėl pačių dalyvių saugumo ir dėl policijos pareigūnų saugumo ir kitų asmenų saugumo, kai pakankamai ribotas plotis Laisvės alėjos, daug žmonių vienoje vietoje, tai tikrai visi matėte, kad kilo iššūkių apsaugoti žmones visus be išimties“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto generalinis komisaras sako, kad, nepaisant incidentų po renginio, policijai pavyko užtikrinti eitynių saugumą.
„Manau, kad policijos darbas pavyko, sužalotų asmenų, kalbant apie renginio dalyvius, šiai minutei tokios informacijos neturime, lygiai taip pat neturiu informacijos, kad būtų sužaloti policijos pareigūnai. Tai kreipdamasis į renginio dalyvius ir visus susirinkusius, noriu padėkoti už supratingumą – kreipiuosi į tuos asmenis, su kuriais nereikėjo stumdytis ir panaudoti jėgos“, – tvirtino R. Požėla.
M. Baršys teigė kol kas negalintis pasakyti, kiek tiksliai renginyje dirbo pareigūnų. Tuo metu policijos vadovas žadėjo kitą savaitę pateikti informaciją tiek apie pareigūnų skaičių, tiek ir apie tai, kiek saugumui prireikė išlaidų.
Eitynės vyko nuo Nepriklausomybės aikštės prie Soboro Laisvės alėja iki jos pabaigos, tuomet jų dalyviai apsisuko ir judėjo tuo pačiu maršrutu atgal.