Kodėl drumzlinai žalsva Baltijos spalva nė iš tolo neprimena žydro ir skaidraus Viduržemio jūros vandens? Spalvą ir drumstumą Baltijos jūrai suteikia fitoplanktonas – jūrų dumbliai, kurių itin pagausėja žydint vandeniui – vykstant eutrofikacijos procesams.

Be abejo, fitoplanktono yra ir Viduržemio jūroje, tačiau dėl mažesnio užterštumo, greitesnio vandens keitimosi ir skirtingų aplinkos sąlygų šių dumblių dauginimasis ne toks intensyvus ir Viduržemio jūros vanduo yra daug skaidresnis.

Tai, kaip atrodo Baltijos jūra ir kokie procesai vyksta joje, daugiausia nulemia jūros geografinė padėtis ir aplinkosaugos aspektai. Uždara ekosistema su labai ribotu vandens pasikeitimu nulemia ypatingą Baltijos jūros jautrumą žmonių sukeltai taršai. Tai sekli jūra (vidutinis gylis – apie 56 m, o Viduržemio jūros vidutinis gylis siekia 1 500 m), iš visų pusių apsupta gausiai gyvenamų teritorijų, iš kurių į jūrą patenka daugiau kaip 80 proc. teršalų. Baltijos jūros baseine gyvena apie 84 mln. gyventojų, intensyviai vystomas žemės ūkis ir pramonė.

Vaizdas: mažesnis druskingumas taip pat yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką, kad Viduržemio jūra patrauklesnė ir gražiau atrodo ne tik gyvai, bet ir nuotraukose. / pexels.com nuotr.

Negili, uždara, palyginti mažo druskingumo jūra, kurioje vanduo pasikeičia per 25–40 metų, sunkiai susidoroja su visais į ją patenkančiais teršalais. Didžiausia Baltijos problema – eutrofikacija, kurią sukelia į ją patenkantys azotas ir fosforas.

Remiantis Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM)  duomenimis, septyniomis didžiosiomis Baltijos jūros baseino upėmis (Nemunu, Dauguva, Neva, Kemijokiu, Vysla, Oderiu, Jota) atiteka 90 proc. jūrą teršiančio fosforo ir 80 proc. azoto.

Miestų ir pramonės nuotekos daugumoje ES esančių nuotekų valymo įrenginių efektyviai išvalomi ir šiame sraute sudaro nedidelę dalį. Daugiausia azoto ir fosforo į upes patenka iš žemės ūkio veiklų.

Savaiminiams apsivalymo procesams vykstant lėtai, jūros būklė gerėja ne taip greitai, kaip norėtume. 2023 m. HELCOM Baltijos jūros būklės ataskaitoje pažymima, kad, deja, jūros situacija nuo 2021 m. nepagerėjo. Žuvų ir jūrų žinduolių būklė vertinama kaip suprastėjusi.

Kodėl drumzlinai žalsva Baltijos spalva nė iš tolo neprimena žydro ir skaidraus Viduržemio jūros vandens?

Nepaisant to, galime pasidžiaugti, kad, palyginti su kritiniu praėjusio amžiaus devintuoju dešimtmečiu, kai jūros užterštumas buvo pasiekęs maksimalią ribą, šiuo metu jūros būklė geresnė. Tikėtina, kad, visuomenei sąmoningėjant ir labiau rūpinantis supančia aplinka, situacija Baltijoje ir toliau gerės.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, didžioji dalis Viduržemio jūros yra šiek tiek mažiau užteršta nei Baltija, tačiau intensyvus turizmas lemia nemažą lokalią taršą. Viduržemio jūra, būdama turistų rojumi, kartu tampa ir viena labiausiai plastiko atliekomis užterštų jūrų. Skaičiuojama, kad kasdien į ją patenka apie 730 t įvairiausių plastiko atliekų – 60 proc. paplūdimių zonose aptinkamų plastiko atliekų sudaro vienkartiniai plastiko gaminiai.

Pramoniniai ir laivybos metu išsiskiriantys teršalai taip pat daro nemažą neigiamą įtaką didelei biologinei įvairovei, itin jautrioms taršai žuvų rūšims ir koralinių rifų ekosistemoms.

Jei tikitės, kad, šylant klimatui, Baltijos jūros temperatūra ateityje pasieks Viduržemio jūros lygį, turiu jus nuvilti. Remiantis klimato kaitos prognozėmis, Baltijos vidutinė temperatūra gali padidėti 1,2–3,3 °C, tačiau tikrai nepasieks 25–27 °C, vasarą fiksuojamų Viduržemio jūros pakrantėse.

Neigiamas kintančio klimato poveikis stebimas visose Europos jūrinėse ekosistemose. Nenustebkite išgirdę apie mirtiną trijulę – tai trys veiksniai, darantys didžiausią poveikį jūrų biologinei įvairovei: tai vandens rūgštėjimas, temperatūros kilimas ir deguonies koncentracijos sumažėjimas. Šie pokyčiai lemia didesnį jūrų biologinės įvairovės pažeidžiamumą ir ekosistemų atsparumo sumažėjimą.

Baltijos jūros sekliosios priekrantės ypač jautrios klimato kaitos nulemtiems pokyčiams – jūroje formuojasi negyvosios zonos, kuriose dėl deguonies trūkumo beveik nebelieka jokių augalų ir gyvūnų rūšių.

Dar vieną skirtumą galite pastebėti ir patys – išlipus iš Viduržemio jūros, tikrai norėsis nusiplauti po maudynių ant kūno likusias druskas. Palyginti su Viduržemio jūra, kurioje druskos kiekis gali siekti iki 3,8 proc., Baltijos druskingumas atskiruose plotuose yra mažesnis net apie 30 kartų ir siekia nuo 0,2 iki 0,8 proc. Mažesnis druskingumas taip pat yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką, kad Viduržemio jūra patrauklesnė ir gražiau atrodo ne tik gyvai, bet ir nuotraukose.

Štai praėjusios savaitės ketvirtadienį dalis Danijos gyventojų gavo žinutes apie tai, kad šiuo sausuoju periodu reikia sumažinti vandens suvartojimą buitinėms reikmėms namuose, jau net nekalbant apie tai, kad geriamasis vanduo negali būti švaistomas teritorijų laistymui.

„Padėkite mums, kiek galite – sutaupytas puodelis vandens ar keliomis minutėmis trumpesnis dušas prisidės prie to, kad vandens užtektų visiems.“ Taip vandens tiekimo bendrovė primena žmonėms, kad tokiu laikotarpiu ypač svarbus gyventojų susitelkimas bendram tikslui.

Lietuvoje vandens tiekimo bendrovės nuosaikesnės – jos tik prašo nelaistyti piko valandomis, tačiau, akivaizdu, kad ir to nepaisoma. Vakarinis dušas kai kuriose vietovėse, daugiausiai individualių namų rajonuose, tampa prabanga.

Inga Urniežaitė. KTU nuotr.

Nėra ko stebėtis, nes vandens tiekimo sistemos nėra pritaikytos hektarams žolės laistyti vakarinio vandens suvartojimo piko valandomis (17–23 val.) ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar vakare atsukus kraną iš jo bėgs vanduo. Be to, sumažėjus slėgiui, suprastėja vandens kokybė, nes susidaro sąlygos susidrumsti vamzdynuose esančioms nuosėdoms.

Deramai įvertinkime vandens svarbą ir kiekvieno vandens lašo vertę. Prisiimkime atsakomybę už vandens vartojimą ir darykime sąmoningus pasirinkimus.

 

Taigi prieš kaltindami vandens tiekimo bendroves dėl vandens trūkumo, pagalvokime, ar savo bendruomenėje šnekamės apie vandens išsaugojimą ir ar patys imamės veiksmų. Tai nėra vien atskirų miestų ar Lietuvos problema – visose šalyse sausrų metu yra gyvybiškai svarbu sumažinti vandens suvartojimą.

Džiugu stebėti, kaip atskirų rajonų grupėse dalinamasi prašymais taupyti vandenį. Tik galvodami vieni apie kitus galime kurti darnias bendruomenes. O tiems, kurie nori būti gudresni už kitus ir suvokimą apie bendruomenių gyvenimo kokybę apriboja savo kiemo žolės žalumu ir jos laistymu didžiausio vandens suvartojimo valandomis, tikiu, ateis diena, kada ir teisiškai bus ribojamas vandens naudojimas nebūtinosioms reikmėms sausrų metu – kas anaiptol nėra naujiena pasaulyje.

Saugokime svarbiausią mūsų planetos išteklių – gėlą vandenį, tausokime jį ir dalinkimės su visomis gyvybės formomis. Deramai įvertinkime vandens svarbą ir kiekvieno vandens lašo vertę. Prisiimkime atsakomybę už vandens vartojimą ir darykime sąmoningus pasirinkimus.

Pagalvokime, kiek vandens galime sutaupyti savo kasdienėje veikloje – užsukime vandenį valydamiesi dantis, greičiau nusiprauskime duše, sutaisykime nesandarius kranus ir vamzdynus, naudokime vandenį tausojančią įrangą, įsirenkime lietaus surinkimo sistemas.

Vandens tiekėjai, savo ruožtu, sausrų metu daro viską, kad mus pasiektų švarus ir kokybiškas vanduo. Susitelkime ir visi kartu išmokime išgyventi šiais kritiniais laikotarpiais, nes ateityje jų tik daugės.

Štai praėjusios savaitės ketvirtadienį dalis Danijos gyventojų gavo žinutes apie tai, kad šiuo sausuoju periodu reikia sumažinti vandens suvartojimą buitinėms reikmėms namuose, jau net nekalbant apie tai, kad geriamasis vanduo negali būti švaistomas teritorijų laistymui.

„Padėkite mums, kiek galite – sutaupytas puodelis vandens ar keliomis minutėmis trumpesnis dušas prisidės prie to, kad vandens užtektų visiems.“ Taip vandens tiekimo bendrovė primena žmonėms, kad tokiu laikotarpiu ypač svarbus gyventojų susitelkimas bendram tikslui.

Lietuvoje vandens tiekimo bendrovės nuosaikesnės – jos tik prašo nelaistyti piko valandomis, tačiau, akivaizdu, kad ir to nepaisoma. Vakarinis dušas kai kuriose vietovėse, daugiausiai individualių namų rajonuose, tampa prabanga.

Inga Urniežaitė. KTU nuotr.

Nėra ko stebėtis, nes vandens tiekimo sistemos nėra pritaikytos hektarams žolės laistyti vakarinio vandens suvartojimo piko valandomis (17–23 val.) ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar vakare atsukus kraną iš jo bėgs vanduo. Be to, sumažėjus slėgiui, suprastėja vandens kokybė, nes susidaro sąlygos susidrumsti vamzdynuose esančioms nuosėdoms.

Deramai įvertinkime vandens svarbą ir kiekvieno vandens lašo vertę. Prisiimkime atsakomybę už vandens vartojimą ir darykime sąmoningus pasirinkimus.

 

Taigi prieš kaltindami vandens tiekimo bendroves dėl vandens trūkumo, pagalvokime, ar savo bendruomenėje šnekamės apie vandens išsaugojimą ir ar patys imamės veiksmų. Tai nėra vien atskirų miestų ar Lietuvos problema – visose šalyse sausrų metu yra gyvybiškai svarbu sumažinti vandens suvartojimą.

Džiugu stebėti, kaip atskirų rajonų grupėse dalinamasi prašymais taupyti vandenį. Tik galvodami vieni apie kitus galime kurti darnias bendruomenes. O tiems, kurie nori būti gudresni už kitus ir suvokimą apie bendruomenių gyvenimo kokybę apriboja savo kiemo žolės žalumu ir jos laistymu didžiausio vandens suvartojimo valandomis, tikiu, ateis diena, kada ir teisiškai bus ribojamas vandens naudojimas nebūtinosioms reikmėms sausrų metu – kas anaiptol nėra naujiena pasaulyje.

Saugokime svarbiausią mūsų planetos išteklių – gėlą vandenį, tausokime jį ir dalinkimės su visomis gyvybės formomis. Deramai įvertinkime vandens svarbą ir kiekvieno vandens lašo vertę. Prisiimkime atsakomybę už vandens vartojimą ir darykime sąmoningus pasirinkimus.

Pagalvokime, kiek vandens galime sutaupyti savo kasdienėje veikloje – užsukime vandenį valydamiesi dantis, greičiau nusiprauskime duše, sutaisykime nesandarius kranus ir vamzdynus, naudokime vandenį tausojančią įrangą, įsirenkime lietaus surinkimo sistemas.

Vandens tiekėjai, savo ruožtu, sausrų metu daro viską, kad mus pasiektų švarus ir kokybiškas vanduo. Susitelkime ir visi kartu išmokime išgyventi šiais kritiniais laikotarpiais, nes ateityje jų tik daugės.

Baltijos jūros baseino plotas yra 1 mln. 739 tūkst. kv. km, o tai yra daugiau kaip 26 Lietuvos! Šiame regione gyvena apie 84 mln. žmonių. Kiekviena įtekanti upė neša į Baltiją drenažinius vandenis su trąšomis ir pesticidais, nelegaliai išleidžiamas nevalytas nuotekas,  miestų ir įmonių nuotekų valymo įrenginiuose išvalytą vandenį, lietaus nuotekas.

Unikaliausia ekosistema

Skirtingų teršalų, patenkančių į jūrą, kitus paviršinius ir požeminius vandenis, gali būti daugybė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad mūsų planetoje egzistuoja daugiau kaip 160 mln. žmonėms žinomų ar jų sukurtų cheminių junginių.

Dalis iš jų yra labai sunkiai pašalinami iš vandens net ir efektyviai veikiančiuose nuotekų valymo įrenginiuose. Netrukus su nuotekomis iš jūsų namų ištekėjusios cheminės medžiagos jau pasitinka jus pajūrio bangose.

Dalis šių medžiagų neigiamai veikia Baltijos jūrą – vieną iš unikaliausių jūrinių ekosistemų Žemėje. Padariniai gyviesiems organizmams gali apimti įvairiausią neigiamą poveikį – nuo alerginių reakcijų iki endokrininės ar reprodukcijos sistemos sutrikdymo.

Jei patys brendate į jūrą tik iki kelių ir manote, kad jūsų tai neveikia, pagalvokite apie jūros augaliją ir augmeniją, kuri su įvairiais teršalais susiduria nuolat.

Taigi tas vanduo, kurį išleidžiate į kanalizaciją, būtinai sugrįš pas jus viena ar kita forma.

Žiedinės ekonomikos principas

Labai džiugu girdėti vis daugiau diskutuojant apie tvarų vandens naudojimą. Įmonėse tvarumas vandens srityje dažnai suprantamas kaip žiedinės ekonomikos principų pritaikymas, vandens tausojimas ir išvalyto vandens pakartotinis naudojimas gamyboje.

Vis daugiau socialiai atsakingų įmonių diegia inovatyvius gamybos ir užteršto vandens valymo metodus. Tačiau, siekdami įgyvendinti tvarumo principus buityje ir kasdienėje veikloje, tikrai dar turime erdvės. Kiekvienoje šeimoje šiandien gerai žinome, kaip rūšiuoti atliekas, tačiau ar žinome, ką galime padaryti, siekdami aplinkai draugiškesnio vandens naudojimo?

Sukaupta patirtis vandens mokslinių tyrimų srityje, rengiant KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrus ir kasdien bendraujant tiek su verslo įmonėmis, tiek su ateities aplinkosaugos srities specialistais, leidžia pateikti vertingiausių patarimų, kaip jau šiandien efektyviai galite prisidėti prie tvaraus vandens išteklių naudojimo.

Mūsų planeta žiedinio principo dėsnių laikosi nuo pat atsiradimo – vanduo lygiai taip pat kaip ir daugelis cheminių elementų sukasi ratu natūraliame vandens cikle ir yra nuolat panaudojamas pakartotinai.

Kasdienis elgesys

Taigi tas vanduo, kurį išleidžiate į kanalizaciją, būtinai sugrįš pas jus viena ar kita forma. Nuo mūsų visų priklauso, koks kokybiškas ir švarus jis bus šiandien ir kokį jį paliksime ateities kartoms.

Kuo galime prisidėti kiekvienas iš mūsų

1. Tausoti vandens išteklius ir mažinti vandens suvartojimą. Tai galima padaryti tiesiog trumpiau prausiantis duše, pašalinus nesandarumus vandentiekio sistemoje, naudojant vandenį taupančius buitinius prietaisus ir įrangą.

2. Kaupti lietaus vandenį ir naudoti jį laistyti. Renkant ir naudojant lietaus vandenį tausojami požeminio vandens ištekliai ir mažinamos apkrovos nuotekų valymo įrenginiams, sutaupoma nemokant už laistyti skirtą vandenį.

3. Mažinti cheminių medžiagų naudojimą. Rinkdamiesi buitinę chemiją, atkreipkite dėmesį į tai, kad sudėtyje nebūtų baliklių, fosfatų, sintetinių kvapų ar dažiklių. Vietoj cheminių medžiagų galima panaudoti natūralias alternatyvas.

4. Mažinti perteklinį vaistų vartojimą. PSO teigia, kad daugiau nei pusė visų pasaulyje vartojamų vaistų yra išrašoma, išduodama ar parduodama netinkamai, taip pat pusė pacientų vaistus vartoja netinkamai. Perteklinis vaistų vartojimas didina į aplinką išskiriamų farmacinių medžiagų kiekį ir neigiamą poveikį vandens ekosistemoms.

5. Nepilti pavojingų medžiagų ir jų mišinių į kanalizaciją. Įvairios namuose naudojamos cheminės medžiagos gali užteršti vandenį sunkiai skaidomais teršalais, kurie nėra visiškai pašalinami iš užteršto vandens nuotekų valymo įrenginiuose ir gali patekti į atviro vandens telkinius.

6. Nemesti atliekų į kanalizaciją. Nepaisant to, kad kanalizacijos sistema skirta tik nuotekoms surinkti, į ją patenka ir daugybė įvairių atliekų. Jos gali užkimšti vamzdžius, siurblines, sutrikdyti nuotekų valymo įrenginių darbą ir žymiai padidinti taršos riziką. Į kanalizaciją negalima mesti jokių atliekų.

7. Mažinti plastiko atliekų kiekį. Naudodami mažiau vienkartinių plastikinių gaminių ir tinkamai išmesdami susidarančias atliekas, galite padėti sumažinti plastiko kiekį mūsų aplinkoje, įskaitant ir vandens telkinius. Moksliniai tyrimai rodo, kad mikroplastiko jau aptinkama ir požeminio vandens telkiniuose.

8. Žinios, informacijos sklaida, parama organizacijoms ir iniciatyvoms, susijusioms su tvariu vandens vartojimu. Domėkitės geriamojo vandens ir vandens telkinių kokybe savo aplinkoje – informaciją apie geriamojo vandens kokybę galite rasti vandens tiekėjų interneto puslapiuose, o maudyklų vandens kokybę tiria ir informaciją teikia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Dalykitės informacija.

Tvarus vandens naudojimas yra labai svarbus visos mūsų planetos ir jos gyventojų gerovei. Ateityje vandens poreikis tik didės ir tikėtina, kad Lietuvoje po keleto dešimtmečių taip pat susidursime su vandens trūkumo problema.