-
Teisme – byla dėl COVID-19 reagentų pirkimo: Š. Narbutas kaltės nepripažįsta 4
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti jo baudžiamąją bylą.
Prokurorui Gintarui Jasaičiui paskelbus kaltinamąjį aktą, Š. Narbutas pareiškė, kad kaltės nepripažįsta.
„Patį tekstą suprantu, bet, būdamas teisininku, niekaip nesuprantu teisinio vertinimo, kaip suformuluotas kaltinimas. Aš manau, kad esu nekaltas. Savo teise duoti parodymus ketinu pasinaudoti, kai bus apklausti liudytojai“, – teismui sakė Š. Narbutas.
Skelbdamas kaltinimus, prokuroras G. Jasaitis sakė, kad kaltinamasis pažeidė atsakomybės, nesavanaudiškumo, skaidrumo principus, nenusišalino nuo viešųjų pirkimų.
„Pažeidė valstybės interesus, diskreditavo Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės autoritetą, sumenkino valstybės tarnautojo vardą“, – teigė prokuroras.
Savo teise duoti parodymus ketinu pasinaudoti, kai bus apklausti liudytojai.
Anot jo, tuo metu, kai valstybė siekė kuo greičiau testuoti asmenis dėl COVID-19 ligos, Š. Narbutas savo asmeninius turtinius poreikius iškėlė aukščiau.
„Aš plačiau pakomentuosiu, kai duosiu parodymus. Tiesiog pačiam kaltinamajame akte yra labai daug prieštaravimų. Aš už sandorį, dėl kurio Lietuvoje buvo gelbėjamos gyvybės, tuo metu niekas testų pateikti negalėjo, Lietuva dar ir sutaupė, dabar aš sėdžiu kaltinamųjų suole“, – BNS sakė Š. Narbutas.
Ieškinio vingrybės
Į pirmąjį teismo posėdį neatvyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Viktorija Balčiūnienė. Dėl jos dalyvavimo posėdžiuose ir pakartotinio iškvietimo bus sprendžiama vėliau.
SAM byloje yra civilinis ieškovas, ji yra pareiškusi 303,3 tūkst. eurų dydžio ieškinį.
„SAM ministro Arūno Dulkio pareikštas civilinis ieškinys man yra dėl to, kad jei aš nebūčiau gavęs atlygio, testai būtų neva kainavę ne 17, o 16 eurų. Ir taip teigia, kai jau perskaitė byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad: šiuo sandoriu, kuriam aš tarpininkavau, Lietuva sutaupė virš 2 mln. eurų; 2020 m. kovą Lietuvoje beveik nebuvo COVID-19 PGR testų ir jei ne šis sandoris, Lietuvos gyventojų nebūtų buvę kuo testuoti dar bent mėnesį; už kitus 2020 m. kovą–gegužę Lietuvos įsigytus COVID-19 PGR testus Lietuva mokėjo brangiau“, – apie civilinį ieškinį, apie kurį iki šiol niekas nebuvo girdėjęs, o pati SAM paskelbė kartu su prokuratūros išplatintu pranešimu šių metų lapkričio 11 d., feisbuke kiek anksčiau pasisakė Š.Narbutas.
Įdomi detalė: kodėl civilinį ieškinį šioje byloje pareiškė SAM, jei sutartis dėl reagentų pirkimo su Ispanijos bendrove pasirašė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL)? Tokį pat klausimą „Kauno diena“ neseniai adresavo ir prokuratūros atstovams, tačiau į jį atsakymo nesulaukta.
Liudytojai į bylos pradžią nekviesti. Jų byloje beveik 30.
Įvertinus ikiteisminį tyrimą atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnų surinktus duomenis Š. Narbutas kaltinimas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2020 metų kovą-liepą, veikdamas kai Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos.
Iš viso buvo susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. vienetų COVID-19 testų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testą, į šią sumą buvo įskaičiuota ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galbūt fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galbūt tyčia suklaidino testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.
„Byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Š. N. siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Pasirašęs tokią sutartį su įmonės generaliniu direktoriumi, Š. Narbutas įgijo didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 300 tūkstančių eurų, teigia prokuratūra.
Š. Narbutas teisėsaugos įtarimus anksčiau neigė ir sakė, kad minėta suma buvo atlygis už veiklą, vykdomą pagal individualią pažymą, turint visus reikiamus dokumentus.
Šiemet sausio 20 dieną Vilniaus apygardos teismas nutarė pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo sausio 21 iki balandžio 21 dienos, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą Š. Narbuto turtui.
Painios sąvokos
„Kauno diena“ apie naujus Š. Narbutui metamus kaltinimus rašė išsamiau.
„Nauji įtarimai (…) yra apie tai, kad aš, nebūdamas valstybės tarnautoju, vis tiek piktnaudžiavau tarnyba. Ir patys formuluoja – nesant kyšininkavimo požymių. Ir mano iš Ispanijos įmonės gautas atlygis yra ne kyšis, o Lietuvos valstybės biudžeto lėšos, nors jos ir priklauso Ispanijos įmonei. Ir kad sukčiavimo sudėtis yra, kad aš neva apgavau Ispanijos įmonę, kad nedirbu Vyriausybėje“, – anksčiau feisbuke rašė Š.Narbutas.
Š. Narbutas/Vilmanto Raupelio nuotr.
Apžvelgus Baudžiamajame kodekse (BK) painiai apibrėžtą valstybės tarnautojui prilyginamo asmens sąvoką išryškėja esminis akcentas – valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti.
„Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi atitikti tam tikrus požymius. Pirma, jis turi turėti tam tikrus administracinius įgaliojimus, kaip, tarkim, duoti nurodymus kažkam kažką daryti. Šiuo Š.Narbuto atveju, kažin, ar toks žmogus iš šono gali turėti administracinius įgaliojimus veikti kažkokią instituciją. Antras požymis – jis gali veikti tam tikro juridinio asmens ar organizacijos vardu. Šis aspektas Š.Narbuto atveju gal ir gali būti diskutuotinas, tačiau norint atsakyti tiksliai reikėtų žinoti visą situaciją. Trečias požymis yra viešųjų paslaugų teikimas. Jos gali būti visokios. Ar šiuo atveju buvo kokia nors viešoji paslauga? Greičiausiai, kad nelabai“, – Š.Narbuto atvejį apžvelgė teisės ekspertas, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės dėstytojas Remigijus Merkevičius.
Reikėjo pagalbos
Pasak teisės eksperto R.Merkevičiaus, Š.Narbuto atveju svarbus ir dar vienas klausimas: kokiu pagrindu jis veikė kalbėdamasis, derėdamasis dėl jį kaltinamuoju šioje byloje padariusios sutarties sąlygų? Ar čia buvo koks juridinis pagrindas, ar jis tiesiog tai darė savo iniciatyva, neturėdamas jokio pavedimo? Greičiausiai, tai ir atsakytų į klausimą, ar Š.Narbutą galima laikyti valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.
Iškart po skambaus sulaikymo, kai apie naujus būsimus kaltinimus Š.Narbutas tikriausiai net negalėjo įsivaizduoti, jis interviu „Kauno dienai“ buvo detaliai nupasakojęs, kaip atsidūrė visame šiame pirkimų procese.
„Mano įsitraukimas prasidėjo nuo Nacionalinio vėžio instituto (NVI), kai paaiškėjo, kad onkologiniai ligoniai išvis negauna jokių apsaugos priemonių iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Taip atsitiko todėl, kad NVI pavaldūs ne SAM, o Švietimo ir mokslo ministerijai ir jiems jokios priemonės nepriklauso.
Tada ir pradėjau aktyviai reikštis – klausiau, ko labiausiai ir kokiais kiekiais reikia NVI ir iš kur greičiausiai visko galima gauti. Nuo to prasidėjo paieškos, o bėgant laikui paaiškėjo, kad priemonių – kaukių, respiratorių, pirštinių, reagentų ir kitų – trūksta visos Lietuvos mastu.
Lygiagrečiai ėmiau ieškoti visko. Kaip tai vyko? Turėjau kontaktų užsienyje iš savo kitų veiklų, todėl visų ir klausiau, kas ką turi ir kaip greitai galima gauti.
Kai imta kalbėti, kad gresia sustabdyti žmonių testavimą dėl reagentų trūkumo, būtent jų paieška ir tapo mano prioritetu“, – dar 2020-aisiais kalbėjo jis.
„Buvo ne tik valstybės tarnautojų, ministerijų, departamentų, kanceliarijos atstovų, bet ir daugybė žmonių – medikų, verslo atstovų ir kitų, kurie atsirado tada, kai visko trūko. Tada reikėjo iš kažkur visko gauti – nuo logistikos iki pačių įsigijimų“, – tuometę situaciją prisiminė anksčiau su „Kauno diena“ kalbėjęs buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
S.Skvernelio teigimu, buvusių darbo grupių ekspertų pateikiamos išvados buvo tik rekomendacinio pobūdžio. (I. Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.)
Jo žodžiais kalbant, tuomet valdyti COVID-19 situaciją buvo labai sunku.
„Tada nebuvo nieko. Nežinojome, kas tai per virusas, kaip nuo jo gelbėtis, kaip gelbėti ekonomiką. Vienu metu sako, kad kaukių reikės, tada nereikės, taip pat dėl testavimo ir kitų priemonių. Tai buvo tikrai žiauriai sunkus laikotarpis. Viso pasaulio vyriausybės, kurios tuo metu buvo, tai praėjo, – atviravo ekspremjeras ir pridūrė: – Vieni žmonės tikrai stengėsi padėti ir tikrai darė daugiau, nei privalėjo, neskaičiavo darbo valandų. Kiti laukė tikėdamiesi, kad kažkur bus padaryta kokia nors klaida, ar menama klaida, ir vėliau ja pasinaudos.“
Turėjo gauti įgaliojimus
Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Jokiuose viešai prieinamuose šaltiniuose jo pavardės nėra. Tačiau kyla kitas klausimas – ar jis turėjo kokius nors įgaliojimus veikti Vyriausybės vardu ir kas jam juos suteikė?
Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pernai kovo–liepos mėnesiais, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometės sveikatos apsaugos viceministrės K. Garuolienės ir tuomečio premjero patarėjo L. Savicko žodinį leidimą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š.Narbutas derėjosi su testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl testų įsigijimo kainos.
Vadinasi, teisėsaugininkai kaltinimus braižo ant pandemijos įkarščiu Vyriausybėje įkurtų darbo grupių, kurios sprendė COVID-19 sukeltos situacijos valdymo klausimus.
Ankstesniame interviu Š.Narbutas „Kauno dienai“ teigė, kad nebuvo nė vienoje darbo grupėje, nė viename komitete, kurie priima sprendimus, ką pirkti, o ko nepirkti. Tą patį feisbuke jis paskelbė ir sulaukęs naujų įtarimų.
„Nei veikiau Vyriausybės vardu, nei žinojau, kad dirbu Vyriausybei, nei kas man iš Vyriausybės ar Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ką nors sumokėjo už šį sandorį. Ir visa tai yra aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų“, – rašė Š.Narbutas.
„Tie, kurie buvo valstybės tarnautojai, tie gaudavo valstybės tarnautojo atlyginimą. Tie, kurie sutiko talkinti, padėti, tai apie jokį atlygį net kalbos nebuvo“, – tuometę situaciją apibūdino ir S.Skvernelis.
Už prašymą – į teismą?
„Kauno diena“ atidžiau apžvelgė Vyriausybės įkurtų darbo grupių sudėtį ir jų veikimo principus. Analizavome 2020 m. kovą įkurtų ir veikusių darbo grupių duomens. Šis laikotarpis pasirinktas, nes, pagal viešai skelbiamus duomenis, tyrėjai aiškinosi 2020 m. kovo 21 ir 23 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) pasirašytas dvi sutartis su Ispanijos bendrove „PMS International“.
Vyriausybės atstovų duomenimis, kovo mėnesį buvo įkurtos aštuonios darbo grupės – COVID-19 valdymo komiteto administravimo ir koordinavimo, visuomenės informavimo, verslo skatinimo, finansinių vykdymų, savivaldybių klausimų, kibernetinio saugumo klausimų, visuomenės saugumo ir materialinių išteklių užtikrinimo.
Peržvelgus šių darbo grupių sudėtį, Š.Narbuto vardo ir pavardės jose nėra. Pagal kiekvienos darbo grupės veiklos pobūdį potvarkius pasirašęs tuometis premjeras S.Skvernelis atitinkamai kiekvienai darbo grupei pavedė atlikti užduotis. Taip pat leido pavestoms užduotims vykdyti pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų.
Kalbant apie Š.Narbuto atvejį, esminė darbo grupė, kuri tuomet koordinavo valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus, organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, jų įsigijimą ir pristatymą į Lietuvą, buvo kovo 22 d. potvarkiu sudaryta materialinių išteklių užtikrinimo darbo grupė. Kaip jau minėta ir teisėsaugos pranešimuose, tarp jos narių buvo ir tuometė sveikatos apsaugos viceministrė K.Garuolienė bei tuometis premjero patarėjas L.Savickas.
Iš to galima daryti prielaidą, kad Š.Narbutui mestus kaltinimus teisėsaugininkai braižo taip: K.Garuolienė ir L.Savickas, priklausę jau minėtai darbo grupei, Š.Narbutą pasitelkė kaip nepriklausomą ekspertą. Jam davė žodinį leidimą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu. Būtent dėl tokių aplinkybių byla perduota teismui.
Tik rekomendacijos
Tačiau kyla klausimas, ar toks Š.Narbuto statusas tikrai gali būti laikomas tiek svarbiu, kad būtų galima sakyti, jog jis veikė Vyriausybės vardu ir net kaltinti piktnaudžiavimu ir sukčiavimu?
„Tos visos darbo grupės yra rekomendacinio pobūdžio. Tarkim, jos tik pasiūlo pirkti tam tikrą kiekį kaukių ar ko kito. Visi tie pasitelkiami ekspertai taip pat pateikia tik rekomendacijas. Tokios grupės pasiūlymas tol negimsta, kol neatsiranda atitinkamas dokumentas, kurį jau numato Vyriausybės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Iki tol jis yra nieko vertas“, – „Kauno dienai“ komentavo tuomet visus darbo grupių sudarymo potvarkius pasirašęs S.Skvernelis.
Pasak ekspremjero, visais atvejais, kai darbo grupės pateikdavo kokį nors pasiūlymą, jis būdavo įforminamas tik vėliau.
„Tarkim, operacijų vadovo įsakymu. Jei yra parengiamas koks nors nutarimas, tai tą nutarimą priima Vyriausybė. Jei tai ministro pirmininko ar kanclerio potvarkis, jie taip pat yra įforminami taip, kaip numatyta Vyriausybės įstatyme. Kitokio varianto būti negali“, – detalizavo pašnekovas.
Įgaliojo neįgalioti?
Bet net ir tuomet, jei K.Garuolienė ir L.Savickas būtų turėję kokią nors teisinę galią įgalioti Š.Narbutą veikti, to jie niekaip negalėjo padaryti, nes jau minėta materialinių išteklių užtikrinimo darbo grupė buvo įkurta vėliau, nei pasirašytos teisme narpliojamos reagentų sutartys.
Kaip jau minėta, ši darbo grupė įkurta 2020 kovo 22 d., o pirmoji NVSPL ir Ispanijos bendrovės „PMS International“ sutartis buvo pasirašyta kovo 21 d. Antroji sutartis pasirašyta kovo 23 d. Tačiau čia reikėtų paminėti, kad kovo 22 d. buvo sekmadienis, todėl darbo grupės potvarkis įsigaliojo tik kitą dieną – pirmadienį. Iš to galima daryti prielaidą, kad K.Garuolienė ir L.Savickas tuomet, kai buvo pasirašomos sutartys dėl reagentų pirkimo, dar nepriklausė šiai darbo grupei, nes jos dar nebuvo. Juolab jie negalėjo įgalioti veikti ko nors kito, nes dar nebuvo įgalioti veikti ir patys.
„Man čia viskas atrodo akivaizdžiai politiškai. Atrodo, kad grįžtame į sovietmetį – ten, kur spekuliacija buvo nusikaltimas. Ar tai buvo morališkai pateisinama, tai jau yra atskira tema. Juridiškai keistai atrodo, kai STT, nerasdama jokių korupcijos požymių, pradeda tyrinėti kažkokius sukčiavimus.
Kas dabar pasakys, buvo tas žodinis pavedimas ar ne. Žodis prieš žodį. Jeigu baudžiamoji teisė imsis griežtai kapoti tokius dalykus, kurie yra absoliučiai neapibrėžti, tai pačios baudžiamosios teisės apibrėžtis tampa priklausoma nuo bet ko“, – apibendrino baudžiamosios teisės ekspertas R.Merkevičius.
Remigijus Merkevičius/Vilniaus universiteto nuotr.
-
Šūviais į parduotuvės apsaugos darbuotoją įtariamam vyrui – blogos žinios 12
„Suėmimo terminas pratęstas iki gruodžio 3 dienos“, – portalui kauno.diena.lt teigė teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė.
Anot teismo atstovės, prokuroras prašė pratęsti suėmimą dviem mėnesiams, tačiau prašymas buvo tenkintas tik iš dalies.
„Teismas įžvelgė pagrindą, kad įtariamasis gali trukdyti procesui ir daryti poveikį nukentėjusiajam“, – sakė G. Vosyliūtė.
Įtariamojo advokatas nekomentavo, ar skųs teismui kardomojo suėmimo pratęsimą.
„Mes nesusitaikom ir manom, kad tos nutartys dėl suėmimo yra nepagrįstos, bet plačiau mes nekomentuosim“, – BNS sakė įtariamojo advokatas Renaldas Baliūtis.
Parduotuvės „Rimi“ apsaugininkas tebėra ligoninėje
Tuo tarpu sužalotas apsaugininkas tebėra medikų globoje. „Jo būklė gerėja, tačiau prireiks dar vienos operacijos ir tam tikrų procedūrų. Mes tikrai dar nežinome baigties. (Sužalojimai – BNS) yra labai sunkūs. Po operacijos turės paaiškėti, kiek reikės reabilitacijos, kaip greitai jis atsistos ant kojų“, – BNS sakė „Grifs AG“ Rinkodaros vadovė Rūta Juodeikė.
Portalas jau yra skelbęs, kad konfliktas dėl apsauginės veido kaukės nedėvėjimo kilo spalio 18 dieną Asanavičiūtės gatvėje esančioje parduotuvėje „Rimi“.
„16.15 val. įvyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojo ir pirkėjo dėl apsauginės veido kaukės. Konflikto metu pirkėjas panaudojo teisėtai laikomą „Glock“ pistoletą ir apsaugos darbuotojui peršovė koją“, – tuomet BNS teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Nukentėjęs apsaugininkas yra ilgametis darbuotojas, saugos įmonėje dirbęs su pertraukomis.
„Jis yra labai geras darbuotojas, mes jį charakterizuojam kaip labai gerą darbuotoją, įvykio metu jis veikė profesionaliai, jis negalėjo numatyti tokių aplinkybių, numatyti tokios įvykių eigos yra neįmanoma. Mūsų įmonė jam yra numačiusi finansinių priemonių paketą, psichologinę pagalbą jam ir pagalbą jo artimiesiems, teisinę pagalbą. Mūsų įmonės istorijoje, kad prieš apsaugos darbuotoją buvo panaudotas ginklas, nėra buvę, visa mūsų bendruomenė yra šokiruota“, – BNS yra sakiusi R. Juodeikė.
-
Aktyviau praneša apie rinkimų pažeidimus: policija pradeda vis daugiau tyrimų 1
Iš viso per savivaldos rinkimus šiemet pradėta 11 ikiteisminių tyrimų. Palyginti su 2015 metais vykusiais rinkimais, ikiteisminių tyrimų yra beveik tris kartus mažiau – tuomet pradėti 35 ikiteisminiai tyrimai.
Sekmadienį dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tyrimai pradėti Raseinių, Švenčionių rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje.
Policija taip pat tiria galimą šmeižtą per rinkimus – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, įtariama, meluota apie perkamus balsus Žemaičių Naumiestyje.
Penktadienį gauta informacijos, kad Raseinių rajone, Kalnųjų miestelyje, prie parduotuvės renkasi žmonės, jie automobiliu vežami išankstiniam balsavimui. Šiems žmonėms esą nurodyta, už ką balsuoti, žadėtas 10 eurų užmokestis.
Policijos departamentas pranešė, kad surinkus papildomai duomenų, sekmadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.
Dar vienas ikiteisminis tyrimas vyksta dėl Švenčionių rajone, Pabradėje, kaip įtariama, už pinigus atvežtų balsuoti rinkėjų.
Rinkimų stebėtoja pastebėjo, kad Pabradėje vyras atvežė kelis asmenis balsuoti ir po balsavimo vienam vyrui perdavė pinigus.
„Asmuo nesulaikytas, kai atvyko policija, jo jau nebuvo įvykio vietoje“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Trečiasis ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teisės pradėtas sekmadienio vakarą dėl įvykio Marijampolės apskrityje, Kalvarijoje.
Policija pranešė, kad vykstant automobiliu į rinkimų apylinkę, dviems gyventojoms pasiūlytas atlygis, jei jos balsuotų už tam tikrą partiją.
20 val. duomenimis, iš viso gauta 217 pranešimų apie galimus pažeidimus.
Daugiausia pranešimų gauta iš Vilniaus, Alytaus, Kauno ir Tauragės apskričių.
Policijos duomenimis, daugiausiai pranešimų sulaukta iš šių rajonų: Širvintų, Pagėgių, Lazdijų, Šilutės, Kaišiadorių, Švenčionių rajonų.
Daugiausiai pranešimų būta dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, įtartinų ar neblaivių asmenų, įtartinų automobilių ar pavėžėjimų.
Kai kurie gauti pranešimai vertinami, surinkus papildomų duomenų, bus sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.
Palyginti su 2015 metų rinkimais, šiemet pranešimų skaičius tai pat mažesnis. 2015 metais iš viso gauta 413 pranešimų apie galimus pažeidimus.
19 val. duomenimis, policija gavo 205 pranešimus apie galimus pažeidimus.
18 val. duomenimis, policija buvo gavusi 192 pranešimus apie galimus pažeidimus.
-
Per rinkimus policija gavo beveik 200 pranešimų apie pažeidimus
Trukdė pasinaudoti rinkimų teise?
Sekmadienio vakarą pradėtas tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise Marijampolės apskrityje, Kalvarijoje.
Policija pranešė, jog vykstant automobiliu į rinkimų apylinkę, dviems gyventojoms buvo pasiūlytas atlygis, jei jos balsuotų už tam tikrą partiją.
18 val. duomenimis, policija iš viso gavo 192 pranešimus apie galimus pažeidimus.
Iki 17 val. – 175 pranešimai
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo per rinkimus – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje meluota apie perkamus balsus Žemaičių Naumiestyje.
Kaip skelbia Policijos departamentas, sekmadienį, apie 14 val. 10 min. vienoje feisbuko paskyroje, vienoje iš grupių, buvo skleidžiama galbūt tikrovės neatitinkanti informacija.
„Facebook" paskyroje asmuo nurodė, kad vienas iš kandidatų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą perka rinkėjų balsus Žemaičių Naumiestyje ir moka po 5 eurus.
„Pats kandidatas kreipėsi į policiją dėl paskelbtos informacijos“, – BNS sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Tauragės apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo.
Tai jau aštuntas policijos pradėtas tyrimas per savivaldos rinkimus.
17 val. duomenimis, policija gavo 175 pranešimus apie galimus pažeidimus rinkimų metu. Daugiausia – po 50 – gauta iš Vilniaus ir Alytaus apskričių, 22 pranešimų sulaukta iš Tauragės apskrities, dar 20 pranešimų atėjo iš Kauno apskrities.
Mažiausiai pranešimų sulaukta iš Panevėžio apskrities – 2.
Rinko parašus
Klaipėdoje sekmadienį buvo gautas pranešimas, kad per Kaziuko mugę, Turgaus aikštėje, vyksta rinkiminė agitacija, joje renkami parašai už kandidatą dalyvauti prezidento rinkimuose Arvydą Juozaitį.
Policija nustatė, kad trys asmenys rinko parašus.
„Buvo pristatyti į komisariatą, jie parašė paaiškinimus, buvo nesulaikyti, paleisti“, - BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Iki balsavimo pabaigos galioja draudimas agituoti ne tik vykstančiuose savivaldos, bet ir būsimuose prezidento rinkimuose, referendumuose. VRK yra perspėjusi, kad parašai sekmadienį neturi būti renkami.
Policija skelbia, kad iki 15 val. daugiausia pranešimų dėl galimų pažeidimų gauta iš Alytaus (46), Vilniaus (45), Tauragės ir Kauno (po 16) apskričių. Daugiausiai pranešama dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, neblaivių asmenų, įtartinų automobilių ar pavėžėjimų.
„Kai kurie pranešimai vertinami, surinkus papildomų duomenų, bus sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo“, – teigia policija.
Pareigūnai toliau atlieka septynis ikiteisminius tyrimus dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise arba rinkimų dokumento suklastojimo, visi jie pradėti iki šeštadienio ryto.
Keturi tyrimai atliekami Alytaus apskrityje, du – Vilniaus apskrityje, vienas – Kauno apskrityje.
Iki 15 val. gauta pranešimų apie maždaug šimtą galimų rinkimų tvarkos pažeidimų visoje Lietuvoje, daugiausia – iš Vilniaus miesto, pranešė ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė.