Kaip pranešė policija, ketvirtadienį buvo gautas Traupio seniūnijos, Laukagalių kaimo gyventojo pareiškimas, kad asmuo, pasinaudojęs jo tapatybės patvirtinimo priemone, iš kredito bendrovių paėmė paskolų už 30 007 eurų.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Per užpuolimą moteris buvos sužalota, taip pat sudaužyti jos akiniai, pranešė Šiaulių apskrities policija.

51 metų moteris buvo užpulta ketvirtadienio rytą, 7.53 val., Šiauliuose, Pakalnės gatvėje.

Nepažįstamas asmuo pasikėsino pagrobti jos rankoje laikytą rankinę.

Moteriai pasipriešinus, grumtynių metu asmuo ją pargriovė ant žemės ir sužalojo.

Nukentėjusioji gydosi ambulatoriškai.

Rankinė nepagrobta, bet per užpuolimą buvo sudaužyti nukentėjusiosios regėjimo akiniai. Turtinė žala – 420 eurų.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo.

„Gabena išminuotojai, lydi policija, ugniagesiai, medikai. Eismas Liepkalnio gatvėje atnaujintas“, – Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Eismas buvo uždarytas antradienį prieš pietus abiem kryptimis, policija buvo nusprendusi evakuoti žmones, gyvenančius 200 metrų spinduliu nuo įvykio vietos.

Vilniaus apšvietimo darbų vadovas pranešė, kad, vykdant kasimo darbus, rastas sprogmuo. Didelis sprogmuo gulėjo žemėje, jis buvo atkastas.

Lietuvos kariuomenė socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad, pirminiais duomenimis, įvykio vietoje rasta Antrojo pasaulinio karo aviacinė bomba, ji sveria 250 kilogramų, pačių sprogmenų užpildo svoris siekia apie 130 kilogramų. Sprogmenį apžiūrėjo pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas.

11.26 val. buvo įvestas saugumo užtikrinimo priemonių planas „Skydas“, į įvykio vietą iškviestos specialiosios tarnybos.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje P. Gražulis dalyvavo nuotoliniu būdu.

„Palangoje turi susitikimą su institucijomis dėl naujų gyvenimo įvykių“, – sakė teisėjas Audrius Cininas.

ELTA primena, kad dėl balandžio 1-ąją transliuotų „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK). Pasak jos, šiame renginyje elgtasi neatsakingai mažametės buvusio parlamentaro P. Gražulio dukros atžvilgiu.

Kadangi posėdis teisme vyko po pietų, P. Gražulis nebūtų spėjęs iš Vilniaus nuvažiuoti į vaiko teisių specialistų organizuojamą posėdį Palangoje, todėl teisme dalyvavo nuotoliniu būdu.

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja buvusio parlamentaro bylą, kurioje jis kaltinamas LGBTIQ atstovų niekinimu.

Baudžiamosios bylos duomenimis, P. Gražulis 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bendraudamas su į Seimą atvykusiais asmenimis, žinodamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami, vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Per Vilniaus apygardos teismo posėdį apklausti liudytojai, jie tuo metu buvo atvykę į Seimą stebėti posėdžio.

„Dirbu žmogaus teisių centre projektų koordinatore, 2022 metų gegužę žiūrovų organizuoti neorganizavau, buvau dalyvė. Buvo svarstomos civilinės sąjungos projektas, tas klausimas man ir kolegoms buvo svarbus, stebėjom posėdį. Paties svarstymo metu pono Gražulio neprisimenu. Jau po svarstymo išėjus iš Seimo salės, pamačiau, kad P. Gražulis turėjo dėžutę, vaikščiojo, rinko paramos lėšas. Jis paleido replikas. Jam buvo atsakyta, kad jis turi gerbti instituciją, kurioje dirba. Tada įvyko apsižodžiavimas – vadino iškrypėliais, išsigimėliais“, – teismui pasakojo Paulina Drėgvaitė.

Ji teigė, kad Mantas Mackevičius, kuris dabar byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, bandė diskutuoti su tuometiniu parlamentaru, nekėlė balso.

Man drebėjo rankos ir kojos, patyriau emocinį stresą, negalėjau kalbėti, buvo sunki diena.

„Supratau, kad negaliu išeiti iš tos situacijos, buvo bauginanti priešiška atmosfera, prisistatė žiniasklaida, ėmė filmuoti, norėjau nutraukti situaciją ir apsaugoti Mantą. Man drebėjo rankos ir kojos, patyriau emocinį stresą, negalėjau kalbėti, buvo sunki diena. Paskui žodinis konfliktas pasibaigė, dalyvius kalbino žiniasklaida, mes išėjome iš Seimo“, – sakė liudytoja P. Drėgvaitė.

Kita Žmogaus teisių centro darbuotoja Monika Guliakaitė–Danisevičienė taip pat liudijo P. Gražulio byloje.

„Vyko pateikimas, (įstatymo projekto – ELTA), ėjome į Seimo salę stebėti ir palaikyti proceso, pateikėme sąrašą žmonių, surinkau duomenis, kas stebės posėdį, buvo virš 30 žmonių, aš irgi atvykau. P. Gražulis gėjus vadino iškrypėliais, ligų platintojais, kiti politikai ir žurnalistai į pokalbį nesikišo, man nebuvo malonu klausytis“, – sakė M. Guliakaitė–Danisevičienė.

Kiti teisme apklausti liudytojai taip pat prisiminė, kad po P. Gražulio akibrokšto kai kurie bendruomenės nariai apsiverkė, o Seimo narys rėkė ir nieko neklausė, toliau susirinkusiuosius vadino pederastais.

Vilniaus apygardos prokuratūra sako, kad P. Gražulis įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teisiamas esu už tai, kad citavau Šventąjį Raštą.

P. Gražulis teisme teigė suvokiantis, kuo yra kaltinamas, tačiau neslėpė su kaltinimu nesutinkantis.

„Teisiamas esu už tai, kad citavau Šventąjį Raštą“, – anksčiau yra sakęs P. Gražulis.

P. Gražulis teigia, kad, Seime, svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, patys jaunuoliai esą pradėjo jį kalbinti.

„Jūs mane užkabinote. Kodėl jūs mane užkabinote?“, – klausinėjo jis. Tačiau nukentėjusieji sako, kad būtent pats P. Gražulis prikibo prie jaunuolių. 

Baudžiamoji byla dėl LGBTQ žmonių niekinimo teismui perduota praėjusių metų gruodį.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai niekino žmonių grupę, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei talpinami internetinėje žiniasklaidoje. Nukentėjusiais byloje yra pripažinti 5 asmenys.

Praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio P. Gražulio mandatą. Mandato netekusiam parlamentarui 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą. Šį sprendimą parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo verdiktą, kuriuo buvo nuspręsta, kad P. Gražulis, balsuodamas už socialdemokratą Liną Jonauską, pažeidė Konstituciją.

„6.09 val. gautas pranešimas, kad vyras mirtinai ginklu sužeidė moterį, gimusią 1982 metais. Netrukus, prieš atvykstant pareigūnams, jis pats nusižudė“, – Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Pirminiais duomenimis, apie nelaimę šeimoje pranešė sutuoktinių paauglė dukra.

Kaip skelbė delfi.lt, našlaičiais liko du vaikai, vienas vaikas mažametis.

Nužudytoji buvo ilgametė Šalčininkų rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja.

Pažįstami ją apibūdino kaip ramią ir tvarkingą. Vyras buvo medžiotojas ir ginklą laikė legaliai.

„Pats pareigūnės asmeniškai nepažinojau, žinau, kad ji buvo bendruomenės pareigūnė, jos pagrindinis darbas – prevencinio pobūdžio. Tai šeimos drama, kitaip nepavadinsi, panaudotas šaunamasis ginklas, visas detales išsiaiškins ikiteisminio tyrimo metu“, – delfi.lt kalbėjo generalinis komisaras Renatas Požėla.

Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienio vakarą, apie 18 val. 19 min., Pocelonių kaime, namo virtuvėje, rastas mirusios moters, gimusios 1988 metais, kūnas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

 Kaip pranešė Telšių apskrities policija, ketvirtadienį, 15.30 val., Mažeikiuose, Naftininkų gatvėje, namuose, 31 metų vyras smurtavo prieš mažametį.

Nukentėjusysis po medikų apžiūros ligoninėje gydomas ambulatoriškai.

Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Aukštas pareigas ėjęs valstybės tarnautojas trečiadienį stojo prieš Vilniaus apygardos teismą dėl kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.

Per posėdį jis teigė, kad pilnai pripažįsta visus jam pareikštus kaltinimus.

Taip nuoširdžiai turbūt niekas nesigaili, kaip aš.

„Nepateisinami veiksmai, labai gailiuosi dėl to. Kai darai tokią veiklą, nesusimąstai, kad blogai darai, nesusimąstai apie pasekmes, kad nėra kelio atgal. Tokio elgesio priežastis – geresnio gyvenimo troškimas – lengviau paprasčiau ir pasekmių nesuvokimas, pradedant šeimos sugriautu gyvenimu, kaltės jausmu prieš vaikus ir tėvus. Jie tokio elgesio nepateisino ir neauklėjo taip. Draugų netektys, labai sunku iš tikrųjų“, – sakė G. Pridotkas.

Jis sakė suprantąs įvykdęs sunkų nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

„Taip nuoširdžiai turbūt niekas nesigaili, kaip aš“, – sakė kaltinamasis.

Jis prokurorui Vytautui Kukaičiui pripažino nemanęs, kad bus sulaikytas. Kaltinamasis sakė besitikintis kuo mažesnės bausmės.

Byla bus nagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka

Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis šią baudžiamąją bylą teismui perdavė su galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes G. Pridotkas pripažino kaltę, o teisme atsakė į teisėjo ir prokuroro klausimus, detaliai paaiškino situaciją.

Kai asmuo pripažįsta kaltę, jis gali gauti trečdaliu mažesnę bausmę, nei už tokią nusikalstamą veiką numato įstatymas. Pavyzdžiui, už kyšininkavimą G. Pridotkui gresia laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

G. Pridotkui pripažinus kaltę, byla teisme nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, liudytojai į posėdžius nebus kviečiami.

Per teismo posėdžius gegužę bus skelbiama 43 bylos tomų medžiaga, vėliau savo baigiamąją kalbą sakys prokuroras, jis pasiūlys bausmę kaltinamajam.

Ėmė kyšius už palankumą ateityje

ELTA primena, kad buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius G. Pridotkas kaltinamas tuo, kad panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 tūkstančius 871 eurą.

G. Pridotkas teismui pasakojo, kad ketino palikti tarnybą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, norėjo pradėti savo verslą, jis prašė seniai pažįstamo verslininko paskolinti pinigų. Vėliau G. Pridotkas parengė COVID-19 valdymo planus, jie buvo šabloniniai, planus gavusios įmonės, apmokėjo sąskaitas į G. Pridotko mažosios bendrijos sąskaitą, realiai taip buvo legalizuoti G. Pridotko pinigai – 53 tūkstančiai eurų. Verslininkas taip pat tikėjosi G. Pridotko palankumo ateityje.

Kitas verslininkas G. Pridotkui pareiškė, kad kyšį sumokės, jei jo įmonė laimės insituto paskelbtą konkursą. Buvo svarstoma, kaip tie pinigai būtų perduodami.

Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus.

„Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus“, – pasakojo G. Pridotkas.

Buvo rengiamos suklastotos tariamų paslaugų pirkimo sutartys ir sąskaitos faktūros,  realiai paslaugos nebuvo perkamos, realiai įmonės paslaugų nepirko, tačiau nuo pervedamų sumų buvo mokami mokesčiai valstybei, PVM mokestis.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje STT gavus informacijos apie Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių įtariamas neteisėtas finansines ir asmenines sąsajas su projektus vykdančiais, administruojančiais asmenimis.

Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje prokurorai kartu su STT tyrėjais ir antikorupcinės žvalgybos analitikais, šioje byloje atlikę daugiau nei kelių šimtų ūkinių-finansinių operacijų, susirašinėjimų, kontaktų, judėjimo ir kitų duomenų analizę, surinko pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, kurie leido atskleisti sudėtingą nusikalstamų veiksmų schemą: projektų vykdytojai ir kiti suinteresuoti asmenys, veikdami per tarpinių įmonių grandinę bei jų vadovus, imituodavo įvairių paslaugų pirkimų – pardavimų sandorius, atlikdavo fiktyvias finansines transakcijas, tikslu jose paslėpti išankstinius nusikalstamus susitarimus, t. y. kyšių perdavimą, pinigų plovimą ir neteisėtą praturtėjimą.

Šiame atliktame ikiteisminiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 23 asmenys. 3 asmenų, padariusių korupcinio ir finansinio pobūdžio veikas, atžvilgiu procesai jau užbaigti supaprastinta proceso forma, t. y. teismo baudžiamaisiais įsakymais. Bendra jiems skirtų baudų suma – daugiau nei 77 tūkst. eurų, dar 60 tūkst. eurų buvo konfiskuoti. 12 asmenų buvo pripažinti padarę tarpines nusikalstamas veikas ir teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojams.

Teisėsauga tyrė ir sutuoktinės veiksmus

Teisėsauga tyrė ir G. Pridotko sutuoktinės, buvusios laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės Evelinos Pridotkienės dalyvavimą neteisėtai įgyjant turtą. E. Pridotkienės bylą teismas sausio 31 dieną baigė baudžiamuoju įsakymu  ir skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Nustačius naujų nusikalstamų veikų požymius, įskaitant įtariamą ne mažiau kaip 100 000 eurų Europos Sąjungos lėšų užvaldymą sukčiavimo būdu, 7 kitų asmenų atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas ir šiuo metu tęsiamas toliau.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra Žemės ūkio ministerijai pavaldi ir atskaitinga įstaiga, ji atlieka įstatymais ir kitais teisės aktais jam pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas 39 srityse bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse.

Kaip atsakovas šioje civilinėje byloje yra Kultūros ministerija, tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir per ginčijamą konkursą išrinkta naujoji jos vadovė, buvusi Lietuvos kultūros instituto direktorė Aistė Žilinskienė. Tretiesiems asmenims šaukimai tinkamai buvo įteikti, tačiau ketvirtadienį vykusiame teismo posėdyje jie nedalyvavo.

Bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas per posėdžius balandį numato apklausti aštuonis liudytojus, tarp jų – komisijos pirmininką Rimantą Mikaitį, taip pat jos narius. Teismas liudytojus numato apklausti balandžio 16 dienos posėdyje.

Šiuo metu bibliotekai vadovauja generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Aidas Sinkevičius. Balandžio 15 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas pradės eiti konkursą laimėjusi A. Žilinskienė.

R. Gudauskas Eltai sakė, jog teismui tenkinus jo ieškinį ir panaikinus rezultatus, ministerija turėtų organizuoti naują konkursą.

„Norime tiesos“, – sakė jis.

R. Gudauskas teismui skundžiasi dėl konkurso organizavimo ir vykdymo galimų tvarkos pažeidimų, jis sako, kad konkursas pasižymėjo neapibrėžtumu.

Kultūros ministerija su ieškiniu nesutinka.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra didžiausia šalies mokslinė ir parlamento biblioteka, joje veikia valstybinė universali lietuviškų, lituanistinių ir užsienio leidinių saugykla, nacionalinis spaudos archyvas. 

2022 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka turėjo 16 312 registruotus vartotojus, išdavė 558 526 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 3 403 376 lankytojų. Bibliotekoje dirba daugiau nei 500 darbuotojų.

66 metų R. Gudauskas M. Mažvydo bibliotekai vadovavo nuo 2010 metų.

1998–2000 m. jis buvo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministru informacijai ir informatikai, 1996–1998 m. R. Gudauskas buvo tuometinio prezidento Algirdo Brazausko patarėjas informacijai ir komunikacijai, 1991–2002 m. R. Gudauskas ėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano pareigas.