Klausimas, ar norėtumėte tapti milijardieriumi, keistas tik iš pirmo žvilgsnio.

Ar tikrai iš dangaus nukritęs palikimas ar loterijoje laimėta didelė pinigų suma atneš laimę? Ar nelauktai praturtėję jūs išsaugotumėte savo mėgstamus įpročius, mėgstamą darbą? Ar teiks džiaugsmo naujos galimybės?

Jei susimąstėte apie tai, prisiminėte liūdnas ir kartais tragiškas istorijas apie laiminguosius, laimėjusius svaiginančias sumas, vadinasi, jūsų sąmonėje kirba baimė praturtėti. Tai ir yra plutofobija (Plutonas – turto dievas, fobija – baimė).

Anot psichologų, yra žmonių, kuriuos valdo patologinė turto baimė, kai žmogus turi galimybę padidinti savo kapitalą, tačiau aktyviai tam priešinasi.

Plutofobija gali išsivystyti dėl kompleksų. Pavyzdžiui, dėl to, kad žmogus bijo būti savarankiškas. Įtakos čia gali turėti ir neigiama informacija, mat turtuoliai dažnai kalinami arba nužudomi. Todėl atrodo, kad turtingo žmogaus gyvenimas yra sudėtingas ir pavojingas.

Plutofobijos priežastis gali būti tėvai, kurie vaikystėje kalė vaikui į galvą, kad pinigai yra blogis. Ir mus ne taip seniai supusioje socialistinėje visuomenėje buvo įprasta apie turtus ir turtingus žmones kalbėti nepagarbiai.

Plutofobai nedrįsta prašyti priedų prie algos, neišeina iš darbovietės, kurioje gauna mažą atlyginimą, sąmoningai pasirenka nelabai pasiturinčią gyvenimo partnerę.

Psichologai mano, kad turto baimė gali būti siejama su mirties baime. Tokie žmonės, gimę neturtingose šeimose, gyvena virpindami kinkas: "Atitolsi nuo varganos giminės – mirsi be paramos." Todėl jie draudžia sau pinigus ir su jais susijusį malonų gyvenimą.

O jei plutofobai neturi pinigų specialistui? Tuomet tokie žmonės turi patys eiti savo baimės link. Bijote pinigų – eikite ten, kur jų yra.

Česka (397 719; girdžiu, kaip moterys juokiasi iš plutofobų)