I. Šimonytė sakė, kad karantino atlaisvinimo žingsnius, dėl kurių apsispręsta trečiadienį, nulėmė įvairūs niuansai, tarp jų ir susirgimo statistika.

„Buvo tam tikrų niuansų, kuriuos buvo verta suderinti vienoms veikloms esant atvertoms, kitoms vis dar esant apribotoms. Baseinų klausimas jau turbūt kelias savaites buvo gvildenamas ir dėl to didesnių prieštaravimų nebuvo, taip pat Galimybių paso infrastruktūra arba schema. Kai jis buvo sumanytas, pakeliui atsirado naujų minčių, kur galima galbūt išplėsti jo naudojimą arba šiek tiek modifikuoti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, prekybos apribojimai savaitgaliais, Vyriausybės nuomone, šiuo metu nėra pagrįsti.

„Prekybos apribojimai savaitgalį, kurie buvo nustatyti pradėjus veikti prekybos centrams, o vėliau ir turgavietėms, manome, kad dabar jau nebėra tiek pagrįsti ir galima būtų jų atsisakyti, taip pat paslaugų teikimo plotai. Žinoma, tai susiję ir su sergamumo statistika. (...) Kol kas atrodo, kad tendencijos yra palankios, ar jos išsilaikys, priklausys nuo to, kaip seksis skiepyti“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė akcentavo, kad pagal epidemiologinę situacija Lietuva vis dar išlieka juodojoje zonoje.

„Vis tiek epidemiologinė situacija išlieka tokia, kad Lietuva yra juodoje zonoje, ir laikytis saugumo reikalavimų privalome mes visi, net ir tie, kurie galvojame, kad esame visiškai saugūs, pavyzdžiui, būdami paskiepyti. To saugumo nebus per daug, tačiau kai kurie apribojimai arba turėjo būti priderinti prie anksčiau priimtų sprendimų, arba tiesiog Vyriausybė yra nusprendusi jų atsisakyti“, – sakė premjerė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti viešojo maitinimo įstaigoms veikti iki 22 valandos, leisti veikti parduotuvėms prekybos centruose ir turgavietėse savaitgaliais. Taip pat priimti pakeitimai, susiję su baseinų, sporto klubų paslaugomis.

Premjerė: liepos pradžiai vakcinacija gali siekti 70 proc., bet tai nereikš imuniteto

Lietuvoje iki liepos pradžios gali būti paskiepyta 70 proc. gyventojų, tačiau tai nereiškia masinio imuniteto, sako premjerė I. Šimonytė.

„Klausimas, kas yra paskiepyti. Paskiepyti viena doze – netoli to tikslo būsim, bet pilnai paskiepyti tikrai nesugebėsim ir vertinti žmonių kaip pilnai įgijusių imunitetą, dar ir tą savaičių skaičių, kuris reikalingas, kad imunitetas pilnai susiformuotų, tai iki Mindauginių tikrai ne“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė premjerė.

Taip pat Vyriausybės vadovė atsakė į klausimą, ar iki liepos bus pasiektas prezidento Gitano Nausėdos išsakytas siekis iki vasaros vidurio įgyti kolektyvinį imunitetą.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad 70 proc. gyventojų vakcinavimas gali būti pasiektas „iki karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės“. Taip pat šalies vadovas yra pasisakęs, kad „galutinis tikslas yra masinis vakcinavimas arba kolektyvinis imunitetas iki vasaros vidurio“. Šiuos siekius šalies vadovas yra įvardinęs Europos Komisijai iškėlus tikslą iki vasaros pabaigos paskiepyti 70 proc. žmonių.

Vis dėlto Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Layen) balandį išreiškė viltį, kad šį tikslą pavyks pasiekti dar liepą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė trečiadienį per Seimo komiteto posėdį patvirtino, kad liepos pradžioje bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti paskiepyta iki 70 proc. populiacijos.

„Tikimės, kad vasaros pradžioje turėsime iki 70 proc. imunitetą. Vien gegužės–birželio mėnesį mes gausime apie 1,8 mln. vakcinų ir planas yra toks, kad liepos pirmomis savaitėmis turėsime paskiepyta viena doze tarp 60–70 proc. populiacijos“, – per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį sakė J. Grebenkovienė.

Lietuva iš viso iki šiol yra gavusi 1 mln. 515 tūkst. 335 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus. Iš viso sunaudota 1 mln. 347 tūkst. 824 dozės.

Kol kas nepanaudota per 167 tūkst. dozių. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 887 tūkst. 413 žmonių, abiem – 460 tūkst. 411.

„Jeigu kažkam kyla abejonių dėl „AstraZenecos“ vakcinos patikimumo, aš esu pasirengęs, kai ateis mano eilė, pasiskiepyti būtent „Astra Zenecos“ vakcina“, – pirmadienį Kaune žurnalistams sakė prezidentas.

G. Nausėda pirmadienį aplankė ledo rūmuose įkurtą vakcinavimo centrą.

„Džiugu, kad mūsų senjorai, kurie kaip tik yra šiame (vakcinavimo) etape, šiandien teko su keletu kalbėtis, pasitiki vakcina, patys laukia eilėje nuo septintos ryto, nors pats centras atsidaro 8 valandą“, – pažymėjo G. Nausėda.

Jis taip pat pripažino, kad dėl „vienokių ar kitokių vakcinų pavadinimų kyla tam tikrų diskusijų“.

Britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ vakcina daugiausiai diskusijų viešojoje erdvėje kelia dėl nepageidaujamo poveikio, nors Europos ir Lietuvos institucijos pabrėžia, kad vakciną galima naudoti ir vyresnio amžiaus žmonėms, o nepageidaujamas reakcijas sukelia ir kitos vakcinos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dėmesys vakcinacijai

Kaune viešėjęs šalies vadovas sakė, kad informavimo kampanija apie vakcinaciją nuo koronaviruso turi būti aktyvesnė.

„Šiandien informavimo kampanija, kuri yra ne savivaldybių, o centrinės valdžios dispozicijoje, turi būti aktyvesnė, labiau orientuota į žmones ir ne žmonės turi ieškoti informacijos, informacija turi surasti žmones. Savivaldybėms skiepijimo procese tikrai yra numatytas labai svarbus vaidmuo, nes jos priims didžiąją naštą įgyvendinti skiepijimąsi, bet tai nereiškia, kad centrinė valdžia neturi tam tikrų pareigų, Pirmiausia tai yra skiepijimosi strategija, politika, eiliškumo nustatymas, tai yra informavimo kampanija“, –  pirmadienį po apsilankymo Kauno vakcinacijos centre sakė G. Nausėda.

„Mes turime rasti visus žmones, kurie nori skiepytis, ir jie neturi patys mūsų ieškoti“, – sakė šalies vadovas.

Jis pridūrė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose baigiami procesai dėl kompanijos „Johnson&Johnson“ sukurtos vakcinos.

„Europoje, ko gero, turėtų gauti licenciją kovo mėnesį ir, ko gero, tiekimo ilgai nereikėtų laukti“, – sakė G. Nausėda.

Pasak prezidento, Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose su Europos Komisija kalbamasi, kad su gamintojais turi būti deramasi taip, kad jie negalvotų apie kitas alternatyvas, tik laikytis turimų įsipareigojimų.

Paklaustas, kaip vertina nemažėjančius susirgimų koronavirusu skaičius, G. Nausėda akcentavo, kad patikimas instrumentas nuo koronaviruso yra vakcinacija.

Mes turime rasti visus žmones, kurie nori skiepytis, ir jie neturi patys mūsų ieškoti.

„Kol mes kalbėsime vien tik apie karantiną, mes jokių stebuklingų receptų čia neturime. Turime aiškiai atsakyti – karantiną griežtinkime, švelninkime, turėsime, ko gero, ir trečią, ketvirtą, ir penktą pandemijos bangas. Skaičiuosime, kada atidarome, kada vėl uždarome. Iš esmės vienas patikimas instrumentas yra skiepijimas, masinis skiepijimas“, – sakė G. Nausėda.

„Tai nėra galbūt panacėja, šiandien sklinda atmainos ir kuo labiau delsime, tuo atmainų gali būti daugiau, bet mes privalome daryti tai, ką galime padaryti. Privaloma šitą padaryti kuo greičiau ir tik tada, tai rodo Izraelio pavyzdys, galėsime kalbėti, kad tvariai, pamažu atidarome verslą, atidarome sporto centrus, atidarome gyvenimą. (...) Be masinio skiepijimo šito padaryti nebus įmanoma“, – tikino šalies vadovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apie EVT temą

G.Nausėda taip pat pareiškė, kad Vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į koronaviruso krizės valdymą, užuot eskalavus diskusijas apie Lietuvos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje.

Šalies vadovo teigimu, Vyriausybės darbotvarkėje turėtų būti klausimai dėl karantino, skiepijimosi ir pagalbos žmonėms išsaugoti darbo vietas, o ne dėl to, ar premjerė turėtų vietoje prezidento vykti į Europos Sąjungos viršūnių susitikimus.

„Mes šiandien tiek daug klausimų turime ir Vyriausybė turi tiek daug problemų – ir dėl karantino, ir dėl skiepijimosi, ir dėl popandeminio laikotarpio arba pokarantinninio laikotarpio, kaip mes padėsime atsidaryti mūsų verslams, kaip mes padėsime žmonėms išsaugoti darbo vietas arba įgyti galimybių susirasti naujas darbo vietas, jeigu kai kurie verslai sustotų“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Šiandien iškelti į pagrindinę vietą štai šitą klausimą dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje man atrodo yra šiek tiek nepriimtina ir netoleruotina žvelgiant iš aktualijų pozicijos, netgi ne iš Konstitucijos pozicijų, o iš to, kokius klausimus mes šiandien sprendžiame“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda sakė, kad nenorėtų galvoti, jog klausimas dirbtinai pučiamas, siekiant nukreipti dėmesį nuo esamų problemų.

„Aš nenorėčiau galvoti, kad specialiai šitas klausimas yra eskaluojamas vien tik tam, kad atitraukti dėmesį nuo tų problemų, kurios šiandien yra labai aktualios ir mes toli gražu nepadarėme visko, kad jas išspręstumėme“, – teigė jis.

Valdantieji konservatoriai svarsto Seime priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai Europos Vadovų Taryboje atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.

LR Prezidento kanceliarijos/R. Dačkaus nuotr.

Iniciatoriai teigia, kad viršūnių susitikimuose svarstomi klausimai susiję su Vyriausybės kompetencija, nėra galimybių užtikrinti, kad prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.

Iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą Europos Vadovų Taryboje, be to, prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius užsienio politikus klausimus ir atstovauti valstybei, o G. Nausėda gavo tautos mandatą, kai įveikė I. Šimonytę prezidento rinkimuose.

Parduotuvės ir kirpyklos bei kitų individualių paslaugų teikėjai turės užtikrinti 20 kvadratinių metrų plotą. Jei plotas mažesnis, vienu metu galės būti aptarnaujamas tik vienas klientas.

„Šiandien mūsų uždavinys yra išjudėti nuo kažkokio taško ir pažiūrėti, kaip mums seksis“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Šiandien mūsų uždavinys yra išjudėti nuo kažkokio taško ir pažiūrėti, kaip mums seksis.

Duris galės atverti tos parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų ir kurios turi „tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai“.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad karantino lengvinimai priimti, siekiant užtikrinti lygias veiklos sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui bei pagerėjus epidemiologinei situacijai.

„Naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius gruodžio viduryje vienu metu siekė beveik 1,5 tūkst., dabar esame ties 314, naujausias skaičius. Dega, bet vis dar teigiamų testų skaičius yra tikrai nemažas“, – sakė A. Dulkys.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad po šių pakeitimų į darbą nuo kitos savaitės galės sugrįžti „dešimtys tūkstančių žmonių“.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė prašė prekybos ploto ribą padidinti iki 500 kvadratinių metrų, bet Vyriausybė šį pasiūlymą atmetė.

„Noriu pasakyti, kad kai tuos 300 kv. metrų įdeda, tai kokios mažesnės parduotuvės, kur pačios prekės užima labai daug vietos, jos negalės atsidaryti. Labai čia susiaurinta, bent 500 kv. metrų padarykime. Neatsidarinės, čia yra labai, labai mažai“, – sakė R. Vainienė.

R. Vainienė tvirtino, kad prekybininkams taip pat kyla klausimų dėl „bendro prekybos ploto“ formuluotės. A. Dulkys aiškino, kad tai reiškia, jog iš skaičiuojamo ploto bus eliminuotas administracinių patalpų, sandėlių plotas.

„Rūta dabar pasakė teiginį, kad dabar niekas negalės atsidaryti. Tai nėra tiesa. Tie, kurie yra iki 300 kv. metrų prekybos ploto, tai yra neįskaičiuojant administracinių patalpų, sandėlių, pagalbinių patalpų, tie galės atsidaryti. Negalima sakyti, kad niekas negalės atsidaryti“, – jai atsakė A. Armonaitė.

Kilus neaiškumų, Vyriausybė nusprendė prekybos ploto apibrėžimą įtraukti į nutarimo tekstą.

Vyriausybė taip pat leido vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių.

Judėjimo ir susibūrimų apribojimai Vyriausybės nutarimu nėra keičiami.

Kirpyklos, grožio salonai ir dauguma ne maisto prekių parduotuvių Lietuvoje uždarytos nuo gruodžio 16 dienos.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė patikslino, kad nuo pirmadienio galės būti teikiamos tos paslaugos, kurios reikalauja individualaus kontakto su klientu, – tarp jų ir masažo bei tatuiruočių darymo paslaugos.

„(Galės būti teikiamos – ELTA) tos paslaugos, kurios reikalauja individualaus kontakto su klientu, tai gali būti ir grožio, ir masažo, ir tatuiruočių paslaugos“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.

„Principas, kad vienas paslaugos teikėjas teikia paslaugą vienam konkrečiam paslaugos gavėjui, tam galioja saugumo reikalavimai ir taip pat ploto vienam klientui reikalavimui, jeigu vienu metu didesnėje patalpoje aptarnaujama daugiau žmonių. Jei vienas žmogus kažkokioje patalpoje – tuo metu ploto reikalavimai yra netaikomi“, – pridūrė premjerė.

„Nuo 2021 metų atsiranda tam tikri reguliaciniai pokyčiai ir teisinėje bazėje, nauji statomi pastatai turės būti aukštesnės energinės klasės, atsiranda prievolė mokėti infrastruktūros mokesčius savivaldybėse. Taip pat išlieka neaiški valstybinės žemės nuomos politika – neaišku, kiek reikės valstybei primokėti už tai, kad (projektai – ELTA) vystomi valstybinėje žemėje“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė M. Statulevičius.

„Daug dedamųjų yra, kurios darys spaudimą pačiai kainos sudėčiai, produkto sukūrimo procesui. Išlieka tikimybė, kad NT kainos gali šiek tiek ir ūgtelėti dėl objektyvių faktorių nuo kitų metų pradžios ar vidurio“, – pridūrė M. Statulevičius.

Išlieka tikimybė, kad NT kainos gali šiek tiek ir ūgtelėti dėl objektyvių faktorių nuo kitų metų pradžios ar vidurio.

Jo teigimu, pirmojo karantino metu tam tikrų ūkio sektorių aktyvumas buvo sulėtėjęs, tačiau atsistatė pakankamai greitai ir NT kainoms praktiškai neturėjo jokios įtakos.

„Galbūt buvo pavieniai projektai, pavieniai sandoriai, kurie fiksavo kainų pokyčius į mažesnę pusę, bet jeigu žiūrime bendrą statistiką, praėjus beveik pusei metų nuo pirmojo karantino, matome, kad vidutinės kainos net ir ūgtelėjo“, – sakė asociacijos vadovas.

Praėjusią savaitę Registrų centras pranešė, kad šiemet per dešimt mėnesių bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 104,8 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai sausio-spalio mėnesiais, kai sudarė 106,5 tūkst. Per spalį įregistruota 14,4 tūkst. NT sandorių – 21 proc. daugiau nei 2019 metų spalį ir 13,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Astravo AE paleidimas rinkai įtakos nedaro

M. Statulevičius sako, kad Astravo atominės elektrinės statybos Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkai įtakos kol kas nedaro.

Mindaugas Statulevičius/ G. Savickio (ELTOS) nuotr.

„Nepastebėjome, kad (Astravo AE – ELTA) darytų kažkokią įtaką. Visgi vadovaujamės bendrąją valstybės saugumo politika. Be abejo, tai yra tam tikra grėsmė, bet ji yra valdoma. Ir NT sektorius, nors atkreipė į tai dėmesį, bet tai tikrai nėra veiksnys, kuris darytų įtaką NT kainoms, ar skatintų apsispręsti keltis iš miestų, kurie yra arčiau Astravo elektrinės. Iš Vilniaus, sakykime, juk niekas nebėga toliau gyventi. Žmonės žino, žmonės vertina tai, bet nei kainose, nei žmonių poelgiuose įsigyjant NT tai neatsispindi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo M. Statulevičius.

ELTA primena, kad Baltarusijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Belenergo“ anksčiau pranešė, kad Astravo AE elektros gamybos pradžia numatoma nuo lapkričio 1 iki 10 dienos.

„Litgrid“ Sistemos valdymo centre lapkričio 3 d. užfiksuoti duomenys, rodantys elektros gamybą AE.

„Neatmesčiau tokios galimybės, kad gali būti paskelbtas nacionalinis karantinas, nes vis mažesnis ir mažesnis skaičius savivaldybių yra geltonoje arba žalioje zonoje. Bet dėl to turėtų apsispręsti Vyriausybė, už ją negalėčiau pasakyti“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Aurelijus Veryga.

Lietuvoje sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų penktadienį siekia 226,5.

Ministras pažymėjo, kad epidemiologinė šalies situacija negerėja ir „neabejotinai Lietuva bus raudonų šalių sąraše pagal savo viruso plitimo rodiklius“.

A. Veryga anksčiau teigė nematantis būtinybės skelbti visuotinį karantiną.

Šiuo metu karantinas paskelbtas 21-oje savivaldybėje, tarp jų – ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Iš viso šalyje yra 60 savivaldybių.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės karantinas buvo paskelbtas kovo viduryje ir galiojo iki birželio vidurio.

Gali būti siūlomos papildomos priemonės žmonių susibūrimo vietose

A. Veryga sako neatmetąs galimybės, kad, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą,  gali būti siūlomos papildomos priemonės žmonių susibūrimo vietose.

„Antradienį susirinkę (COVID-19 sukeltos situacijos valdymo – ELTA) komitete žiūrėsime, vertinsime duomenis. Apie konkrečias priemones šiandien dar negalėčiau pasakyti, nes dalis pritaikytų priemonių yra visiškai neseniai įsigaliojusios, bet neatmesčiau tokios galimybės, kad bus siūlomos papildomos“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

„Jei jos ir bus, matyt, kad bus labiausiai susijusios su vietomis, kur žmonės susiburia ir kurios gal gyvenimui nėra būtinos“, – sakė ministras.

G. Nausėda kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrais pirmininkais Krišjaniu Kariniu, Jüriu Ratasu ir Mateuszu Morawieckiu Europos Vadovų Taryboje su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyena aptarė sinchronizacijos pažangą.

„Europos Komisijos indėlis, užtikrinant Baltijos šalių elektros sistemų integraciją į Europos Sąjungą, ir vakar dienos ES CEF (Connecting Europe Facility) komiteto sprendimas skirti sinchronizacijos projektui 720 milijonų eurų finansavimą turi strateginę reikšmę sėkmingam sinchronizacijos projekto įgyvendinimui. Baltijos šalys ir Lenkija yra tvirtai pasiryžusios spartinti projekto eigą ir visiškai jį baigti vėliausiai iki 2025 metų“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, beveik pusė šios sumos bus skirta Lietuvai.

„Beveik pusė sumos bus skirta Lietuvai, apie 300 mln. eurų. Manau, kad Įskaitant ir tas priemones, kurių mes ėmėmės tobulindami teisės aktus, visi šitie dalykai padės įgyvendinti projektą dar greičiau ir dar sėkmingiau“, – Briuselyje sakė G. Nausėda.

Tuo metu U. von der Leyen pakvietė projekto dalyvius nedelsiant parengti techninius susitarimus, reikalingus sklandžiam sinchronizacijos įgyvendinimui.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad „maksimaliai realus“ sinchronizacijos įgyvendinimo terminas yra 2025 metai.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungti prie žemyninės Europos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 metais.

Ž. Vaičiūnas: EK parama sinchronizavimui – beprecedentė

EK Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrus 720 mln. eurų, o vien Lietuvai – 300 mln. eurų, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad tai yra beprecedentė parama.

Anot jo, Baltijos šalių paraiška buvo įvertinta aukščiausiais balais, dėl to skirtas maksimalus finansavimo intensyvumas – 75 proc.

„Vertinant pastaruosius dvejus metus, jau bus skirta (sinchronizavimui – BNS) daugiau nei vienas milijardas eurų. Svarbu, kad finansinės parama leis užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros įgyvendinimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Ministerija priemonių nesiims, ir pasekmės toms įmonėms ar įstaigoms yra labai paprastos. (...) Jeigu liga ten išplis, komercinių įstaigų, kurios susijusios su paslaugų teikimu ir kurių tikslas yra uždirbti pelną, dalis darbuotojų išeis į izoliaciją ir dalis jų negalės dirbti, negalės uždirbti pinigų“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Veryga.

„Baisesnę sankciją vargu ar įmanoma sugalvoti ministerijai ir turbūt ne baudos bijo bet kuri įstaiga ar įmonė, bet bijo, kad iškris iš darbo rinkos ir kurį laiką negalės veikti“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, „nemaža dalis įstaigų ir įmonių pasinaudojo galimybe darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu“.

„Ne visur įmanoma dirbti nuotoliniu būdu. Ten, kur susiję su mechaniškai atliekamu darbu, tai darbuotojas tikrai jo nepadarys būdamas namuose ar nutolusioje darbo vietoje, bet ten, kur įmanoma, raginame pasinaudoti tokia galimybe“, – sakė ministras.

Ketvirtadienį paskelbtose rekomendacijose Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad, Lietuvoje sparčiai plintant koronavirusui bei didėjant židinių skaičiui, įstaigų bei organizacijų vadovai, atsiradus COVID–19 ligos židiniui, turėtų nedelsiant organizuoti darbuotojų darbą nuotoliniu būdu. Ministerijos teigimu, nuotolinis darbas gali būti taikomas ne tik izoliuotiems, bet visiems darbuotojams, taip pat turėtų būti įvertintos galimybės darbą organizuoti pamainomis.