Fejerverkų šaudymo laikotarpis yra lydimas pranešimų apie suintensyvėjusį ligoninių skubiosios pagalbos ir traumų skyrių darbą, kadangi dešimtims Lietuvos piliečių nepasiseka saugiai iššauti šių pavojingų produktų. Pandemijos laikotarpiu, kai ligoninės dirba viršydamos savo pajėgumus, tai gali tapti ir kritine problema, kainuosiančia gyvybes.

Mažai dėmesio sulaukia kitas fejerverkų aspektas – didžiulė oro tarša jų šaudymo metu. Dažniausiai fejerverkai leidžiami naktį, todėl ryškios jų šviesos nustelbia šaudymo metu susidarančius dūmų kamuolius.

Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu bei pradėti riboti fejerverkų naudojimą?

Kokio masto tai tarša? Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo, kad, šaudant fejerverkus, į orą išmetama 4 500 t kietųjų dalelių, tai sudaro 15,5 proc. visų automobilių išmetamos taršos, o fejerverkams vokiečiai kasmet išleidžia apie 137 mln. eurų.

Duomenų apie Lietuvoje parduodamą ir sunaudojamą fejerverkų kiekį sunku aptikti. Jei teigtume, kad lietuviai perka jų santykinai tiek pat (ko gero, ir daugiau), vien kietųjų dalelių emisija gali siekti 150–200 t, o tai prilygsta padangų gaisro Alytuje metu išmestam kietųjų dalelių kiekiui, manant, kad sudegė, kaip buvo skelbta, 2 000 t padangų. Suprantama, kad poveikis santykinai mažesnis, kadangi fejerverkų šaudymas pasklidęs visoje Lietuvoje, o ne sukoncentruotas vienoje vietoje, kaip gaisro atveju.

KTU aplinkosaugos specialistų atlikti tyrimai parodė, kad fejerverkų šaudymo metu smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios pasižymi ypatingu pavojingumu sveikatai, koncentracija ore gali padidėti 5–10 kartų ir viršyti ribines vertes. Šiose dalelėse gausu sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų vėžį sukeliančių medžiagų.

Dainius Martuzevičius. / KTU nuotr.

Siekiant išvengti didelio aplinkos oro užterštumo, didžiausi Vokietijos miestai – Hamburgas, Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kelnas ir kiti 2019 m. uždraudė naudoti fejerverkus miestų centruose.

Šiais metais dar daugiau miestų ir valstybių atsisako fejerverkų Naujųjų metų naktį dar ir dėl to, kad žmonės nesibūriuotų, stebėdami jų šou.

Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu bei pradėti riboti fejerverkų naudojimą? Juolab kad fejerverkus galima keisti lazerių ir vaizdo projekcijų kuriamais efektais.

Kol fejerverkai yra naudojami, asmenims, sergantiems kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms nepatartina pasitikti Naujųjų metų fejerverkų apsuptyje ne tik dėl triukšmo ar atsitiktinės traumos pavojaus, bet ir dėl rizikos gauti didelę taršos dozę.

Nepaisant to, kad tai trumpalaikė tarša, fejerverkų šaudymo metu sugeneruojamos kietosios dalelės prisideda prie didžiųjų miestų oro taršos. O šiandieniame pandemijos kontekste svarbu paminėti ir naujausius mokslinius tyrimus.

2020 m. spalio mėnesį Europos kardiologų draugijos moksliniame žurnale publikuota studija atskleidė, kad ilgalaikis oro užterštumo poveikis 15 proc. padidina mirčių nuo COVID-19 atvejų skaičių pasauliniu mastu.

Pandemija pasibaigs skiepijant visuomenę arba susidarius kolektyviniam imunitetui, tačiau oro kokybe turime susirūpinti vis labiau, imdamiesi veiksmų apriboti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį teršalų išmetimą į aplinką.

Kvėpavimo apsaugos srityje dažniausiai naudojamos dvi apsaugos priemonės – pusės veido vienkartiniai respiratoriai (Europoje ženklinami klasėmis FFP1, 2 ar 3) bei medicininės kaukės. Efektyviausi yra FFP3 respiratoriai, sulaikantys iki 99 proc. ore pakibusių dalelių, medicinos personalas taip pat naudoja FFP2 klasės respiratorius, sulaikančius iki 95 proc. dalelių, šis sulaikymo efektyvumas yra pakankamas epidemijos atveju.

Corona virusai aplinkoje gali būti dvejopo dydžio dalelėse: patys virusai yra 60-120 nanometrų dydžio, tačiau tokioje formoje šio tipo virusai aptinkami ten, kur yra daug sergančiųjų. Dažniausiai virusas yra prikibęs prie seilių lašelių, kurių dydis yra nuo 10 iki 1000 mikrometrų. Šis dvilypumas kelia klausimą, kokios gi priemonės yra efektyvios apsisaugoti nuo viruso.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų prašymu Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjai sprendė klausimą, ar galima trūkstant vienkartinių respiratorių sterilizuoti juos ir naudoti kelis kartus. Tokio dalyko nerekomenduoja nei gamintojai, nei standartinės procedūros, tačiau plečiantis ligai, gali tekti jo imtis.

Buvo sukonstruotas apsaugos priemonių stendas, kuriame testavimo sąlygos yra artimos EN 149:2001 standarte nurodytoms respiratorių testavimo sąlygoms. Šiame stende buvo ištestuotos populiariausios apsaugos priemonės, naudojant realaus dydžio manekeną. Taip pat Kauno klinikų specialistai analizavo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Nyderlandų karalystės nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto ekspertų mokslinius darbus.

Tyrimai parodė, kad sterilizacija etileno oksido garais audinio filtracinių savybių reikšmingai nemažina. Kitų šalių mokslininkai tą patį nurodo ir sterilizavimo šiluma (30 min 60 oC temperatūroje) ar UV apšvitos atveju.

Tačiau pastebima, kad sterilizacija gali paveikti ne filtro audinį, bet kitas svarbias savybes, ypač prigludimą prie veido, nosies prispaudimą, įtempiančias gumas. Tai, jog sterilizuotas FFP2 respiratorius praleido daugiau dalelių nei FFP1, rodo, kad geras prigludimas prie veido yra esminė sąlyga, užtikrinti respiratoriaus efektyvumą.

Bet kokiu atveju, efektyviausios priemonės, sulaikančios daleles 100 nm intervale, yra FFP2-3 klasių (JAV rinkoje žymimi dažniausiai kaip N95 ar 99) respiratoriai.

Medicininė kaukė sulaiko tik 14-19 proc. smulkių viruso dalelių, o buitinių priemonių efektyvumas nesiekia 10 proc. Panašius rezultatus gavo ir filtravimo efektyvumo tyrimus atlikę Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Todėl medicinos personalą ir kitus asmenis, slaugančius sergantįjį artimu atstumu, reikėtų aprūpinti bent FFP2 klasės respiratoriais, nors ir kelis kartus sterilizuotais, bet užtikrinti, kad jie būtų tinkamai uždėti.

Kaip teigia Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms dr. Tomas Lapinskas, šiuo metu Kauno klinikose panaudoti respiratoriai nesterilizuojami, tačiau iškilus pavojui dėl apsaugos priemonių trūkumo, „norime būti visapusiškai pasirengę apsaugoti savo įstaigos darbuotojus, kovojant su COVID-19 plitimu. Esame labai dėkingi savo kolegoms iš Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto".

Didžioji dalis tyrimų ir rekomendacijų nurodo, kad šis virusas efektyviausiai sklinda su seilių lašeliais. Medicininės kaukės ir namudinės priemonės efektyviai sulaiko lašelines (sąlyginai dideles) daleles, todėl jos gali apsaugoti nuo tiesioginio sergančiojo čiaudulio poveikio.

Taip pat jos yra gera priemonė sulaikyti pačių sergančiųjų galimai skleidžiamus virusus kartu su seilių lašeliais, kad jie nepasklistų į aplinką. Namudines kaukes galima sterilizuoti termiškai, išlaikant pusvalandį 60 laipsnių temperatūroje, pavyzdžiui, orkaitėje.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjai tikisi, kad šios įžvalgos padės medicinos personalui ir mums visiems priimti sprendimus, kokiu būdu apsisaugoti. Tačiau primename, kad geriausia apsauga – apskritai nesusidurti su virusu.