Kas nulėmė tokius rezultatus? Kokius kultūros produktus aktyviau vartojo gyventojai? Kodėl svarbu dalyvauti kultūroje nuo pat vaikystės? Apie tai – pokalbis su tyrėja dr. Laima Nevinskaite.

– Nuo 2014 m. kas trejus metus atliekamas tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“. Pastarąjį kartą jis vykdytas 2020 m. ir tąkart nustatyta, kad 88 proc. gyventojų vartojo bent vieną kultūros paslaugą, pavyzdžiui, lankėsi renginiuose, muziejuose, kultūros paveldo objektuose, skaitė knygas. Kokių ryškiausių pokyčių pastebėjote 2023 m.?

– 2020 m. tyrimas buvo atliktas pandemijos metu, tiesa, respondentų buvo prašoma, atsakant į klausimus, mąstyti apie laikotarpį iki karantino. Apibendrinant tų metų tyrimą, vienas iš keliamų klausimų buvo, kaip pandemija paveiks dalyvavimą kultūroje. 2023 m. jau galima pateikti atsakymą į šį klausimą. Tyrimas parodė, kad pandemija ilgalaikio neigiamo poveikio kultūros vartojimui neturėjo. Šiemet matyti, kad pastebimai padaugėjo architektūros, vizualiųjų menų ir amatų renginius lankančių žmonių, labai išaugo muziejų lankymas. Šiek tiek sumažėjo naudojimasis tik vienos srities – bibliotekų – paslaugomis; tačiau jis grįžo į 2017 m. lygį, nes 2020 m. turbūt dėl pandemijos įtakos buvo išaugęs. Kitų sričių vartojimas išliko nepakitęs ar keitėsi tik statistinės paklaidos ribose.

Šiemet buvo nuspręsta, vertinant kultūros vartojimą, susitelkti ne į tai, kiek žmonių vartoja bent vieną kultūros paslaugą ar produktą, bet kiek jų vartoja bent keturias kultūros paslaugas gyvai, nes tai rodo didesnį įsitraukimą į kultūros vartojimą. Tokių žmonių dalis 2023 m. taip pat išaugo iki 56 proc., palyginti su 47 proc. 2020 m.

– 2014 m. gyventojai daugiausia žiūrėjo filmus ir vaizdo įrašus, skaitė knygas ir kitą spaudą, lankėsi scenos meno renginiuose.

– Atskirų kultūros sričių santykis pagal tai, kokius produktų ar paslaugas daugiausia vartoja gyventojai, nesikeičia. 2023 m. daugiausia žmonių žiūrėjo filmus ar vaizdo įrašus (97 proc.), skaitė knygas ir periodinius leidinius (93 proc.), lankė scenos menų renginius arba žiūrėjo jų įrašus (85 proc.), gyvai arba virtualiai domėjosi kultūros paveldu (80 proc.). Kiek mažiau žmonių gyvai arba virtualiai lankėsi muziejuose (60 proc.), architektūros, vizualiųjų menų ir amatų renginiuose (57 proc.), bibliotekose (35 proc.).

– Kokią kultūros situaciją tyrimas atskleidė skirtingose apskrityse? Kokias aktyvesnes apskritis išskirtumėte? Ar tai, kad 2022 m. Kaunas buvo Europos kultūros sostine, o Alytus – Lietuvos kultūros sostine, padarė įtakos?

– Tyrimas parodė, kad yra svarbių ir pastebimų skirtumų tarp didžiųjų miestų ir apskričių. 2023 m. tyrimo duomenimis, aktyviausiai į kultūrą įsitraukia – ją vartoja ir užsiima kultūros veiklomis – Kauno ir Klaipėdos miestų ir Alytaus apskrities gyventojai. Kultūros prieinamumas geriau nei vidutiniškai Lietuvoje vertinamas Vilniuje ir Kaune, kultūros kokybė – Vilniuje ir Kauno ir Alytaus apskrityse.

Didinant kultūros pasiūlą, ja yra linkusios pasinaudoti ir taip kultūrą aktyviau vartojančios, joje aktyviau dalyvaujančios grupės.

Tyrimas nepateikia duomenų, kuriais remdamiesi galėtume tvirtai teigti, kad minėti kultūros sostinių renginiai padarė įtakos kultūros situacijai Kaune ir Alytuje, galime kalbėti tik apie prielaidas. Palyginti su 2020 m., matyti, kad Kaune 2023 m. geriau vertinamas kultūros prieinamumas, daugiau gyventojų užsiima kūrybine ir (ar) kultūrine veikla. 2023 m. Alytuje pagerėjo kultūros vartojimo gyvai rodiklis (2020 m. jis buvo žemesnis nei Lietuvos vidurkis), padidėjo kai kurie Alytaus apskrities rodikliai. Galima manyti, kad kultūros sostinių renginiai prisidėjo prie geresnių vertinimų, tačiau, neatlikę priežastinės analizės, to tvirtai teigti negalime.

– 2020 m. tyrimas atskleidė, kad 68 proc. gyventojų palankiai vertino kultūros paslaugų prieinamumą, o 66 proc. – kokybę. Kokia situacija dabar? Ar esame patenkinti kultūros paslaugomis ir jų prieinamumu?

– 2023 m. pasitenkinimas kultūros paslaugų prieinamumu ir kokybe yra panašaus lygio – 66 proc. yra patenkinti kultūros prieinamumu, 67 proc. – kultūros kokybe. Žvelgiant į atskirų sričių pokyčius matyti, kad pagerėjo archyvų, o pablogėjo knygų ir periodinės spaudos prieinamumo vertinimas. Kokybės požiūriu 2023 m. tyrime geriau įvertinti muziejai, architektūra, vizualieji menai, amatai ir archyvai, o blogiau – taip pat knygos ir periodinė spauda. Įdomu tai, kad šiemet pirmą kartą buvo atskirtas kultūros paslaugų gyvai ir kultūros skaitmeninio turinio prieinamumo ir kokybės vertinimas. Tyrimas parodė, kad kultūros paslaugos gyvai vertinamos geriau negu skaitmeninis turinys, tačiau tai visų pirma aiškintina mažesne skaitmeninį kultūros turinį vartojančių gyventojų dalimi.

– Ar esame aktyvesni kultūros vartotojai, ar dalyviai?

– Natūralu, kad didesnė dalis gyventojų kultūros produktus ar paslaugas vartoja, negu aktyviai prisideda prie jos kūrimo ar dalyvauja su kultūra susijusiose veiklose. Kaip minėta, kai kuriose srityse kultūros paslaugų vartojimas siekia ir virš 80 proc. Užsiėmimas kūrybine ar kultūrine veikla (muzikavimu ir t. t.) išaugo ir 2023 m. siekia 47 proc. Daugiausia užsiimančių kūrybine veikla yra vizualiųjų menų, amatų srityje (31 proc.) – pvz., piešimu, menine fotografija, keramikos, stiklo ir kitų dirbinių kūrimu. Mažiausiai gyventojų užsiima interneto kūrybinėmis veiklomis (pvz., tinklalapių, žaidimų kūrimu). Šiemet taip pat padaugėjo socialiai dalyvaujančių kultūros veiklose skaičius, pavyzdžiui, lankančių įvairius su kultūra susijusius užsiėmimus.

– Kas trukdo gyventojams aktyviau įsilieti į kultūrinį gyvenimą?

– Dažniausiai žmonių nurodomos kliūtys įsilieti į kultūrinį gyvenimą yra laiko trūkumas, nepakankamas susidomėjimas, per didelė kaina, toliau nuo kultūros centrų gyvenantiems žmonėms – ir sunkumai nuvykti į renginius. 2023 m. tyrime užfiksuota svarbi teigiama tendencija – pastebimai sumažėjo žmonių, kaip kliūtį įsilieti į kultūrinį gyvenimą nurodžiusių susidomėjimo trūkumą, ir padaugėjo nurodžiusių, kad nemato nė vienos kliūties įsilieti į kultūrinį gyvenimą.

– Ar išliko skirtis tarp kultūros vartotojų, dalyvių ir tų, kurie į ja domisi mažiau? Ko reikia, kad gyventojai aktyviau įsitrauktų į kultūrines veiklas?

– Tiek mokamų, tiek nemokamų galimybių dalyvauti kultūroje yra daug, ir tyrimo duomenys rodo, kad jomis aktyviai naudojamasi. Vis dėlto tyrimas vis dar rodo egzistuojančią socialinę skirtį tarp aktyviau ir mažiau aktyviai į kultūrą įsitraukusių žmonių. Aktyvesni kultūrinio gyvenimo dalyviai turi aukštąjį išsilavinimą, gauna didesnes pajamas, dirba biuruose, dažniau yra didžiųjų miestų gyventojai. Taip pat matome, kad, didinant kultūros pasiūlą, ja yra linkusios pasinaudoti ir taip kultūrą aktyviau vartojančios, joje aktyviau dalyvaujančios grupės. Tai rodo nemokamo muziejų lankymo pavyzdys – socialiai pažeidžiamos ir mažiau kultūrą vartojančios grupės šia galimybe pasinaudojo rečiau nei tie, kurie ir taip labiau linkę įsitraukti į kultūros veiklas. Vadinasi, neužtenka didinti kultūros prieinamumą – reikia tikslinių pastangų pasiekti mažiau kultūra besidominčias, mažiau į ją įsitraukusias gyventojų grupes.

Dar viena aktualus tyrimo pastebėjimas – įsitraukimo į kultūrą aktyvumas priklauso nuo pažinties su kultūra vaikystėje. Žmonės, užaugę nepalankiame kultūriniame kontekste, pavyzdžiui, jei vaikystėje tėvai ar kiti suaugusieji nesivesdavo į koncertus, teatrus, muziejus, ir dabar yra labiau linkę pasyviau vartoti kultūrą ir mažiau įsitraukti į kultūrines veiklas. Tai išryškina tolesnės nei šeimos aplinka svarbą, pavyzdžiui, vaikų įtraukimą į kultūrines veiklas ir gyvą kultūros vartojimą per mokyklą, pažindinant juos su muziejais, teatru, diskutuojant apie tai, ką pamatė vaikai. Tai galėtų padėti nutraukti nepalankų dalyvavimo kultūroje ratą, kai polinkis neįsitraukti į kultūrą perduodamas iš kartos į kartą.