Tai pranešė portalas „Sky News“, remdamasis Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Manoma, kad, be Ukrainos karių, ten šiuo metu yra nuo 300 iki tūkstančio civilių. Anot šaltinių, kai kurie žmonės ten slepiasi dar nuo vasario pabaigos ir kelias savaites nėra matę dienos šviesos.

Kyjivas: nepavyko susitarti su Rusija

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jai nepavyko susitarti su Maskva dėl humanitarinio koridoriaus, kuriuo iš apsiaustame Mariupolio uostamiestyje esančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso būtų evakuoti civiliai ir sužeisti kariai.

„Deja, šiandien nebuvo jokio susitarimo dėl humanitarinių koridorių iš „Azovstal“, – per platformą „Telegram parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Verščuk.

Anksčiau pirmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė paliaubas aplink „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje – esą kad būtų galima evakuoti civilius iš šios pramonės zonos, paskutinio uostamiesčio gynėjų bastiono.

Rusijos pajėgos „2022 metų balandžio 25 dieną nuo 14 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku vienašališkai nutrauks bet kokius karo veiksmus, atitrauks dalinius saugiu atstumu ir sudarys sąlygas [civilių gyventojų] pasitraukimui“, nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.

Pasak ministerijos, civiliai bus išgabenti „bet kuria jų pasirinkta kryptimi“.

Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus „Azovstal“ pramonės zoną.

Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įvesti blokadą aplink įmonę, kurioje, kaip skelbiama, slepiasi šimtai ukrainiečių civilių ir karių.

Milžiniška plieno gamykla, kurioje įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 000 civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

V. Zelenskis savo kalboje kritikavo „visus tuos, kurie verčia mus laukti mums taip reikalingų priemonių“ ir ragino Vakarų šalių lyderius paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį, „kurį galėtume prisiminti kaip Molotovo kokteilius“. Šiuos padegamuosius įtaisus Antrojo pasaulinio karo metu išpopuliarino būtent suomiai.

27 ES šalių atstovai ketvirtadienį pritarė jau penktajam sankcijų Maskvai paketui, kuris apima rusiškos anglies embargą ir Europos uostų uždarymą Rusijos laivams. Tačiau Kyjivas prašo imtis daugiau priemonių, įskaitant sankcijas naftai ir dujoms.

„Kiek dar laiko Europa gali ignoruoti rusiškų naftos išteklių embargą? Kiek dar turime laukti?“ – klausė V. Zelenskis ir pridūrė, kad visi Rusijos bankai turėtų būti atjungti nuo SWIFT sistemos.

Ukrainos prezidentas taip pat kelis kartus užsiminė apie 1939–1940 metais vykusį Žiemos karą, kurio metu Suomija nuožmiai priešinosi sovietų invazijai. „Rusijos karas prieš Ukrainą sprendžia ne tik mūsų šalies ir tautos, tačiau ir visų sieną su Rusija turinčių šalių ateitį. Ukraina dabar ginasi turėdama tiek pat drąsos, kiek jūs prieš 83 metus“, – kalbėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskio kreipimasis paskelbtas tą pačią dieną, kai Suomijoje buvo užfiksuoti keli saugumo incidentai. Penktadienio rytą Suomijos oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvas „IL-96-300“ ir čia išbuvo tris minutes. Be to, penktadienio rytą buvo nepasiekiami šalies Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų tinklapiai.

Slovakija perdavė Ukrainai zenitinių raketų kompleksą S-300

Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris penktadienį pranešė, kad ši Europos Sąjungos valstybė perdavė Ukrainai zenitinių raketų kompleksą S-300.  

Premjeras pridūrė, kad šis žingsnis nereiškia Slovakijos įsitraukimo į karą su Rusija.  

„Galiu patvirtinti, kad Slovakijos Respublika padovanojo Ukrainai oro erdvės gynybos sistemą S-300, atsižvelgdama į Ukrainos pagalbos prašymą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė E. Hegeris.

„Sistemos dovanojimas nereiškia, kad Slovakijos Respublika tapo ginkluoto konflikto Ukrainoje dalimi“, – nurodė jis.

E. Hegeris pridūrė, kad Slovakijos gynybos pajėgumus „artimiausiomis dienomis sustiprins papildoma raketų sistema iš mūsų sąjungininkių“.

Praėjusį mėnesį Bratislava pareiškė, kad  perduos Ukrainai rusišką raketų „žemė–oras“ sistemą, tačiau tik su sąlyga, kad gaus tinkamą pakaitalą.  

E. Hegeris sakė, kad Slovakija perduoda zenitinių raketų kompleksą „Ukrainai ir jos nekaltiems piliečiams tikėdama, kad ši sistema padės išgelbėti kuo daugiau nekaltų ukrainiečių gyvybių“.

Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad per ataką „žuvo 50 žmonių, penki iš jų vaikai“.

„Toks yra žuvusiųjų skaičius šią valandą po Rusijos okupacinių pajėgų smūgio Kramatorsko geležinkelio stočiai“, – pranešė jis per „Telegram“.

P. Kyrylenka perspėjo, kad aukų skaičius veikiausiai keisis. Jis nurodė, kad 98 žmonės buvo sužeisti, 16 iš jų – vaikai.

12 sužeistųjų mirė ligoninėje, 38 žmonės žuvo atakos vietoje, sakė P. Kyrylenka.

 

„Okupantai turi būti nubausti už savo nusikaltimus“, – pareiškė jis.

Ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė, kad šalia stoties buvo sunaikinti keturi automobiliai, o prie pagrindinio pastato gulėjo didelės raketos, ant kurios buvo rusiškai užrašyta „Už vaikus“, nuolaužos.

Vėliau jie matė, kaip lavonai kraunami į karinį sunkvežimį.

Ukrainos geležinkelių bendrovės vadovas Oleksandras Kamyšinas anksčiau socialiniuose tinkluose pranešė, kad traukinių stočiai smogė dvi raketos.

„Tai tyčinė ataka prieš geležinkelio keleivinę infrastruktūrą ir Kramatorsko gyventojus“, – sakė O. Kamyšinas.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad rusų pajėgos neįvykdė šios atakos.

„Visi Kyjivo nacionalistinio režimo atstovų pareiškimai apie „raketų ataką“, kurią balandžio 8 dieną Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje tariamai įvykdė Rusija, yra provokacija ir visiškai neatitinka tikrovės“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

Ataka surengta Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen  (Urzulai fon der Lajen) ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) penktadienį išvykus į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su Ukraina. 

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) penktadienį apkaltino Rusija dėl „siaubingo“ raketų smūgio traukinių stočiai ir sakė, kad Maskva atkerta kelią evakuotis civiliams.

„Siaubinga matyti, kaip Rusija smogė vienai iš pagrindinių stočių, kuria naudojosi civiliai gyventojai, paliekantys regioną Rusijai intensyvinant savo puolimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

„Griežtai smerkiu šio ryto beatodairišką ataką,.. įvykdytą Rusijos“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pasmerkė „pasibjaurėtiną“ ataką prieš traukinių stotį ir pareiškė, kad jo šalis „rems tyrimą, kad būtų įvykdytas teisingumas“.

„Ukrainos civiliai bėga, kad išvengtų blogiausio. Jų ginklai? Vaikiški vežimėliai, žaislinės lėlės, bagažas. Šį rytą Kramatorsko stotyje išvykstančios šeimos patyrė siaubą. Žuvusiųjų dešimtys, šimtai sužeistųjų. Pasibjaurėtina“, – rašė E. Macronas tviteryje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, jog raketų smūgis traukinių stočiai parodė „blogį, kuriam nėra ribų“.

„Okupantai smogė raketa „Točka U“ Kramatorsko geležinkelio stočiai, kur buvo tūkstančiai taikių ukrainiečių, laukusių evakuacijos...  Žuvo apie 30 žmonių, maždaug 100 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų“, – nurodė jis.

Anksčiau šią savaitę rusų pajėgos jau atakavo Kramatorską, tačiau iki šiol jis nebuvo taip smarkiai nuniokotas, kaip kiti rytiniai Ukrainos miestai.  

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo karo pradžios Maskva sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus ir pietus, kai įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas sužlugdė jos planus lengvai užimti šalies sostinę Kyjivą.  

Dabar rusų pajėgos, panašu, siekia sukurti sausumos koridorių tarp aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų darinių Donbase, savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis Donecko ir Luhansko respublikomis.

Donbaso miestai jau intensyviai apšaudomi artilerijos sviediniais. Ukrainos pareigūnai jau anksčiau įspėjo rytinių rajonų gyventojus skubiai trauktis į šalies vakarus prieš numatomą Rusijos didelio masto puolimą.

P. Kyrylenka sakė, kad po Rusijos aviacijos smūgio į estakadą prie stoties buvo laikinai sustabdyti trys traukiniai su evakuojamais civiliais.

Tačiau pareigūnai toliau primygtinai ragino gyventojus kuo skubiau išvykti.

„Nėra jokios paslapties – mūšis dėl Donbaso bus lemiamas. Tai, ką jau patyrėme, visas šis siaubas – jo gali būti dar daugiau“, – perspėjo Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Išvykite! Kelios artimiausios dienos bus paskutinė galimybė. Ryte jūsų lauks autobusai“, – pridūrė jis.

ES apkaltino Rusiją Ukrainos Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje surengus „šiurpinančią“ ataką

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį apkaltino Rusiją Ukrainos Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje surengus „šiurpinančią“ ataką.

„Rusija surengė šiurpinančią ataką prieš vieną pagrindinių stočių, kuria naudojosi civiliai, evakuodamiesi iš stiprinamą Rusijos puolimą patiriančios srities“, – tviteryje parašė Ch. Michelis.

„Griežtai smerkiu šįryt Rusijos įvykdytą beatodairišką ataką“, – atskirame tviterio įraše teigė Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis.

E. Macronas perspėja dėl Donbase laukiančių „sunkių scenų“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį sakė manantis, kad Rusijos pajėgos ateinančiomis savaitėmis intensyvins atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, todėl po pranešimų apie žiaurius nusikaltimus prieš civilius netoli Kyjivo bus ir daugiau „sunkių scenų“.

„Šis karas, deja, artimiausiomis dienomis nesiliaus“, – radijui RTL sakė E. Macronas. Pasak jo, tikimybė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greitu laiku padarys kokių nors „diplomatinių nuolaidų“, yra maža.

E. Macronas, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, pripažino, kad V. Putino pasitraukimas iš Kyjivo srities galėtų reikšti, kad dabar dėmesys bus nukreiptas į teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose užėmimą, sukuriant sausumos jungtį tarp Krymo ir Maskvos remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko darinių Donbase.

„Gegužės 9-oji Rusijai yra nacionalinė šventė, svarbus karinis renginys, ir beveik neabejotina, kad Putinui gegužės 9-oji privalo būti pergalės diena“, – sakė E. Macronas, paminėdamas Rusijos Pergalės dieną, švenčiamą minint rusų pergalę prieš nacių Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

„Jie sutelks savo pastangas Donbase ir mes ateinančiomis dienomis bei savaitėmis matysime labai sunkių scenų“, – pažymėjo Prancūzijos vadovas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją E. Macronas daug kartų telefonu kalbėjosi su V. Putinu, ypač dėl humanitarinės pagalbos civiliams bombarduojamuose miestuose, bet kol kas šie pokalbiai davė mažai naudos.

Jis paminėjo „visišką Rusijos atsisakymą“ leisti atverti Prancūzijos, Turkijos ir Graikijos siūlomus humanitarinius koridorius.

Tačiau E. Macronas atmetė kritikų tvirtinimus, kad jo diskusijos su V. Putinu buvo bergždžios, ir sakė, kad šis dialogas bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karo veiksmams.

„Europoje nebus jokios taikos, jei negalėsime pasirengti dienai po [karo]", – sakė jis.

E. Macronui jo darbas dėl Ukrainos krizės yra svarbus perrinkimo kampanijos elementas. Pirmasis prezidento rinkimų ratas Prancūzijoje įvyks jau šį sekmadienį.

Apklausos rodo, kad jis pateks į antrą rinkimų ratą balandžio 24 dieną ir jame varžysis su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen). Ją E. Macronas kaltina palaikius glaudžius ryšius su V. Putinu.

„Atkreipiu dėmesį į absoliutų visų „Nacionalinio fronto“ narių Europos Parlamente nebuvimą, kai kalbama apie sankcijas Rusijai... Tai parodo jums, kad kai kurie žmonės, nepaisydami karo, vis dar nevienareikšmiškai vertina šią šalį“, – sakė E. Macronas, paminėdamas buvusį M. Le Pen partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) pavadinimą.

Kyjivo miesto valstybinės administracijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Nikolajus Povoroznikas sakė, kad dvi 110 kV linijos buvo išjungtos dėl karo veiksmų  priemiesčiuose – Gostomelio ir Irpeno kryptimis.

„Pasibaigus aktyviems karo veiksmams tarnybos nedelsdamos pradės apžiūrą ir žalos vertinimą. Dabar specialistų darbas neįmanomas, nes okupantai tęsia apšaudymą. Kyjivo elektros tinklų duomenimis, žalai pašalinti prireiks kelių valandų. Sveikatos priežiūros įstaigos perėjo prie atsarginio elektros maitinimo prietaisų naudojimo“, – sakė N. Povoroznikas.

Žmonių buvo paprašyta uždaryti langus ir, jei įmanoma, neiti į lauką.

Kyjive atšaukta pratęsta komendanto valanda

Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį pranešė, kad mieste vėl bus skelbiama komendanto valanda. Šį kartą ji turėjo galioti nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio ryto.

„Karinė vadovybė nusprendė grąžinti komendanto valandą. Ji prasidės 20 val. šeštadienį ir tęsis iki 7 val. pirmadienį“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė V. Klyčko.

Tačiau kiek vėliau Kijevo meras atšaukė pratęstą komendanto valandą

Savo „Telegram“ platformoje V. Klyčko rašė, kad komendanto valanda išliks įprasta – nuo 20. val. iki 7 val. O sekmadienio popietę bus galima judėti po sostinę ir regioną.

Tarp šių miestų – sostinė Kyjivas, Čerkasai, Kirovogradas, Zaporižia, Dnipras, Žytomyras, Charkivas ir Sumai.

Ukraina teigia, kad ir toliau išlieka didelio masto atakos prieš Kyjivą tikimybė

Ukrainos kariuomenė teigia, kad ir toliau išlieka didelio masto Rusijos atakos prieš Kyjivą tikimybė, nepaisant to, kad rusų karių pažanga artinantis sostinės link dėl maisto ir degalų stygiaus bei ukrainiečių pasipriešinimo sustojo.

Pasak Oleksandro Gruzevičiaus iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, žvalgybos duomenys rodo, kad Dagestane galimai operacijai prieš Kyjivą ruošiami Rusijos specialieji daliniai.

Pastaruoju metu ukrainiečių kariams pavyko atsikovoti kelias pozicijas ir kaimus Kyjivo apylinkėse.

V. Zelenskis: jūra okupantams nebus rami net ten, kur nėra audros

Ukrainos kariškiai užpuolikams pademonstravo, kad jūra jiems nebus rami net ten, kur nėra audros. Taip pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi vėlų penktadienio vakarą.

„Dėkingas mūsų gynėjams, pademonstravusiems okupantams, kad jūra jiems nebus rami net ten, kur nėra audros, nes ten bus ugnis. Kaip nutiko tiems rusų laivams, kurie šią savaitę vyko visiems žinomu maršrutu iš Berdiansko.

Noriu įspėti visus Ukrainos išdavikus, dar anksčiau Kryme perėjusius į priešo pusę. Jūs juk perėjote todėl, kad galvojote, kad bus geriau gyventi, o ne todėl, kad norite pakartoti tragišką savo kolegų likimą. Na, tai gyvenkite, t. y. laikykitės toliau nuo mūsų miestų ir mūsų kariuomenės“, –  sakė V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad šiame kare Rusija jau neteko 16 tūkst. karių, tarp kurių – ir aukšto rango kariškių.

Ukrainos prezidentas papasakojo apie tragišką padėtį Mariupolyje.  „Padėtis Mariupolyje išlieka tiesiog tragiška, nes okupantai neleidžia atgabenti humanitarinių krovinių“, – teigė jis.

Prezidentas sakė, kad per savaitę pavyko užtikrinti 18 humanitarinių koridorių, iš apsiaustų miestų buvo išgelbėti 37 606 žmonės. Humanitariniu koridoriumi iš Mariupolio į Zaporožę išvyko 26 477 Mariupolio gyventojai.

V. Zelenskis: Rusija švaisto milijardus melui ir propagandai

Rusijos valdžia iki šiol jau skyrė milijardus dolerių propagandai, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jūs visi puikiai žinote, kad Rusija susikūrė milžiniško dydžio valstybinės propagandos sistemą, – penktadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše teigė V. Zelenskis. – Turbūt daugiau niekas kitas visame pasaulyje nėra išleidęs tokių milžiniškų pinigų sumų melui.“

Tačiau, pasak Ukrainos prezidento, Maskva veikiausiai neatsižvelgė į tai, kad šios pastangos negarantuoja rezultato. „Ten, kur melo kelias turi būti tiesiamas pinigais, rezultatas nėra užtikrintas“, – pridūrė jis.

Likus kelioms savaitėms iki invazijos į Ukrainą, Rusija kategoriškai neigė pranešimus, kad ketina užpulti savo kaimynę. Maskva Ukrainoje sukeltą karą vadina „specialiąja karine operacija“.

V. Putinas pasirašė įstatymą dėl „melagienų“ apie Rusijos veiksmus užsienyje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmes asmenims, paskelbusiems „melagingos“ informacijos apie valstybės veiksmus užsienyje, Maskvos pajėgoms tęsiant karinę operaciją Ukrainoje.

Remiantis įstatymu, kurį anksčiau šią savaitę savaitę priėmė parlamentas, galės būti skiriamos baudos ir laisvės atėmimo bausmės žmonėms, kurie skelbia „žinomai melagingą informaciją“ apie Rusijos valstybės institucijų veiksmus užsienyje.

Jeigu tokia informacija „sukėlė rimtų pasekmių“, ją išplatinęs asmuo gali būti pasiųstas į kalėjimą iki 15 metų.

Naujasis įstatymas išplečia anksčiau kovą priimtą įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmes už melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.

Ukraina teigia, kad karas jau pražudė 136 vaikus

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 136 vaikai. Tai praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Anot prokuratūros, sužeisti dar 199 vaikai. Daugiausiai vaikų žuvo Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse.

Ukrainos premjeras prašo miestų merų pagalbos Rusijos sukeltame kare

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis kreipėsi į viso pasaulio miestų merus ir tarptautinius partnerius, prašydamas jų pagalbos Rusijos sukeltame kare.

„Su šiuo prašymu kreipiuosi ne tik į tų šalių vyriausybes, su kuriomis esame draugai, tačiau ir į Europos ir kitų pasaulio miestų merus“, – teigė D. Šmyhalis.

„Šią akimirką Rusija naikina mūsų miestus ir miestelius, kaip tai prieš 80 metų darė naciai, – kalbėjo Ukrainos premjeras. – Prašome jūsų: atnaujinkite miestų–dvynių tradiciją. Paremkite Ukrainos miestus humanitarine pagalba ir atsistatymui skirtomis priemonėmis.“

Kovo viduryje D. Šmyhalis skaičiavo, kad Ukrainoje karo pridaryta žala jau siekia 515 mlrd. eurų, o oficialūs ukrainiečių duomenys rodo, jog vien žala infrastruktūrai sudaro apie 108 mlrd. eurų. Šių skaičių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

V. Zelenskis: Rusija kursto branduolinio ginklavimosi varžybas

Rusija, „girdamasi“ apie savo turimus branduolinius ginklus, kursto pavojingas ginklavimosi varžybas, šeštadienį Dohos forumui teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jie giriasi, kad savo branduoliniais ginklais gali sunaikinti ne tik kurią nors šalį, tačiau ir visą planetą“, – forumo metu parodytame vaizdo įraše teigė V. Zelenskis. Pasak jo, kai Ukraina dešimtajame dešimtmetyje išardė savo branduolinių ginklų arsenalą, Kyjivas sulaukė „pažadų dėl saugumo iš galingiausių pasaulio šalių“, įskaitant Rusiją.

„Tačiau šie pažadai nevirto garantijomis. Iš tiesų viena iš šių valstybių, turėjusių duoti vieną didžiausių pažadų dėl saugumo, pradėjo veikti prieš Ukrainą, ir tai yra didžiausia neteisybės apraiška“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas taip pat paragino Katarą, kuris yra vienas iš trijų didžiausių gamtinių dujų gamintojų pasaulyje, dėl Rusijos sukelto karo padidinti gamybos apimtis.

„Europos ateitis priklauso nuo jūsų pastangų, – sakė jis auditorijai, kurioje sėdėjo Kataro emyras Tammimas bin Hamadas Al-Thanis. – Ji priklauso nuo jūsų gamybos apimčių. Prašau jūsų padidinti energetikos išteklių gamybos apimtis, kad būtų galima užtikrinti, jog visi Rusijoje suprastų, kad jokia šalis negali naudoti energetikos kaip ginklo.“

Prieš tai Europos šalys pasižadėjo atsiriboti nuo rusiškos naftos ir dujų ir jau atsigręžė į Katarą, tikėdamosi alternatyvaus tiekimo šaltinio. Vokietija įsipareigojo pastatyti du didžiulius terminalus, kuriais šaliai iš Kataro bus tiekiamos suskystintosios gamtinės dujos (SGD), po Vokietijos ministrų vizito praėjusią savaitę paskelbė ši Persijos įlankos valstybė.

Ukrainos prezidentas paragino Katarą didinti dujų gavybą, kad būtų sumažinta Rusijos įtaka

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Katarą padidinti gamtinių dujų gavybą, kad būtų atremtos Rusijos pastangos naudoti energijos išteklius kaip ginklą.

„Prašau jūsų padidinti energijos [išteklių] gavybą, kad kiekvienas Rusijoje suprastų, jog niekas negali naudotis energija kaip ginklu pasauliui šantažuot“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kataro sostinėje vykstančio Dohos forumo dalyvius sakė V. Zelenskis.

Šeštadienį Ukrainoje susitarta dėl dešimties humanitarinių koridorių

Šeštadienį Ukrainoje susitarta dėl dešimties humanitarinių koridorių, leisiančių saugiai evakuoti žmones iš apsiaustų miestų, remdamasis šalies vicepremjere, praneša portalas „Sky News“.

Kol kas neaišku, kurias šalies teritorijas paveiks šis susitarimas.

Dvi elektros linijos Kyjive išjungtos dėl apšaudymo. Taip pat buvo atjungtos trys Ukrainos sostinės siurblinės, todėl dešiniajame krante galimas sumažintas vandens slėgis, praneša UNIAN.

Dalis Kyjivo liko be elektros, atšaukiama pratęsta komendanto valanda

Dvi elektros linijos Kyjive išjungtos dėl apšaudymo. Taip pat buvo atjungtos trys Ukrainos sostinės siurblinės, todėl dešiniajame krante galimas sumažintas vandens slėgis, praneša UNIAN.

Kyjivo miesto valstybinės administracijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Nikolajus Povoroznikas sakė, kad dvi 110 kV linijos buvo išjungtos dėl karo veiksmų  priemiesčiuose – Gostomelio ir Irpeno kryptimis.

„Pasibaigus aktyviems karo veiksmams tarnybos nedelsdamos pradės apžiūrą ir žalos vertinimą. Dabar specialistų darbas neįmanomas, nes okupantai tęsia apšaudymą. Kyjivo elektros tinklų duomenimis, žalai pašalinti prireiks kelių valandų. Sveikatos priežiūros įstaigos perėjo prie atsarginio elektros maitinimo prietaisų naudojimo“, – sakė N. Povoroznikas.

Žmonių buvo paprašyta uždaryti langus ir, jei įmanoma, neiti į lauką.

Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį pranešė, kad mieste vėl bus skelbiama komendanto valanda. Šį kartą ji turėjo galioti nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio ryto.

„Karinė vadovybė nusprendė grąžinti komendanto valandą. Ji prasidės 20 val. šeštadienį ir tęsis iki 7 val. pirmadienį“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė V. Klyčko.

Tačiau kiek vėliau Kijevo meras atšaukė pratęstą komendanto valandą

Savo „Telegram“ platformoje V. Klyčko rašė, kad komendanto valanda išliks įprasta – nuo 20. val. iki 7 val. O sekmadienio popietę bus galima judėti po sostinę ir regioną.

Rusijos pajėgos įžengė į Slavutyčą, pagrobė merą

Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainos šiaurinį Slavutyčo miestą, esantį netoli Černobylio atominės elektrinės komplekso, apšaudė protestą surengusius vietos gyventojus ir pagrobė jo merą, naujienų agentūra „Unian“ šeštadienį citavo įvykių liudininkus ir pareigūnus.

Išvakarėse buvo pranešta, kad miestą apšaudo Rusijos pajėgos, kurios, pasak liudininkų, jau buvo įžengusios į Slavutyčo ribas. Tačiau kol kas nežinoma, ar buvo šturmuotas vietos administracijos pastatas.

Už 160 km į šiaurę nuo sostinės esančiame mieste, pastatytame po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės (ČAE) katastrofos, gyvena apie 25 tūkst. žmonių.

Šimtai piliečių šeštadienį paryčiais miesto centre surengė protesto akciją, per kurią išskleidė didelę Ukrainos vėliavą.

Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose matyti į Slavutyčą atvažiavę užpuolikų tankai. Liudininkų medžiagoje girdėti, kaip į žmonių pusę paleidžiami šūviai.

Esama pranešimų, kad Rusijos kariai užėmė vietos ligoninę. Jie taip pat šaudė į orą ir mėtė į minią kurtinamųjų granatų, pranešė Kyjivo srities administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas.

Pasak jo, įsiveržusios pajėgos pagrobė merą Jurijų Fomičovą. Miesto taryba tęsia savo darbą.

Ankstesnę dieną taryba ragino gyventojus dalyvauti proteste, bet prašė kilus pavojui jų gyvybei neprovokuoti rusų karių.

Pats J. Fomičevos nesutiko išvykti ir pareiškė, kad lieka kartu su savo komanda mieste. Jis savo pareigas ėjo nuotoliniu būdu ir pagrasino ateityje patraukti atsakomybėn priešui padedančius asmenis.

Ketvirtadienį Rusijos kariškiai apšaudė kontrolės postą prie įvažiavimo į Slavutyčą ir pradėjo bandymus užimti miestą. Kitą dieną vietos valdžia paragino gyventojus neišeiti iš namų, nes mieste veikė snaiperiai.

O. Pavliukas tą pačią dieną pripažino, kad Maskvos pajėgos apsupo Slavutyčą ir priartėjo prie jo 1,5 km atstumu.

Pirmas Rusijos mėginimas užimti miestą buvo atremtas, pareiškė prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Vasario 24-ąją, tą pačią dieną, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos kariuomenė užėmė nebeeksploatuojamą Černobylio jėgainę.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį išreiškė „susirūpinimą“, Kyjivui informavus  organizaciją apie Rusijos vykdomą Slavutyčo bombardavimą.

Apie miesto okupaciją pranešta, praėjusį savaitgalį įvykus pirmajai ČAE darbuotojų rotacijai nuo komplekso užėmimo dienos.

Branduolinės katastrofos vietoje maždaug 100 ukrainiečių technikų nekeičiami išdirbo beveik keturias savaites.

Iš viešumos ilgam dingęs Rusijos gynybos ministras S. Šoigu vėl pasirodė per televiziją

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuriam dvi savaites nesirodžius viešumoje žurnalistams iškilo klausimų, šeštadienį vėl buvo parodytas per televiziją.

Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip S. Šoigu, prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, pirmininkauja posėdžiui dėl Rusijos ginkluotės biudžeto.

Valstybinės televizijos medžiaga nėra datuota, tačiau S. Šoigu užsimena apie finansų ministerijos posėdį, kuris, kaip pranešė Rusijos naujienų agentūros, įvyko penktadienį.

Anot ministro, ginklų užsakymai ir tiekimas vykdomi pagal grafiką, „nepaisant šiandien mūsų patiriamų sunkumų“ dėl tarptautinių sankcijų, įvestų Maskvai, kai ši įsiveržė į Ukrainą.

Ketvirtadienį Kremlius užsiminė apie V. Putino pokalbį su S. Šoigu, pastarajam atsiskaitant apie „specialiosios karinės operacijos“ eigą per Rusijos saugumo tarybos posėdį. Tokiu būdu prezidentūra stengėsi paneigti spėliones apie ilgalaikį S. Šoigu dingimą.

Pranešama, kad gynybos ministras paskutinį kartą viešumoje pasirodė kovo 11 dieną, nepaisant jo svarbaus vaidmens per Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje.

Kai kuriuose rusų žiniasklaidos pranešimuose spėliota, kad galbūt šlubuoja jo sveikata.

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pamėgino nutildyti tokius gandus, pareiškęs žurnalistams: „Gynybos ministras šiuo metu turi daug rūpesčių. Vyksta specialioji karinė operacija.“

„Dabar ne laikas žiniasklaidos veiklai“, – pabrėžė D. Peskovas.

66 metų gynybos ministras paprastai reguliariai matomas valstybinės televizijos laidose. Kartą buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kaip jis kartu su V. Putinu dalyvauja ekspedicijoje Sibiro taigoje.

Vėl kėsintasi nužudyti V. Zelenskį: šįkart sąmokslą rezgė „Wagner“ grupuotė

Rusijos privati ​​karinė grupuotė „Wagner“ planavo pasikėsinti į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir ministrą pirmininką Denisą Šmygalą, skelbia CNN.

„Jie norėjo nužudyti mūsų prezidentą ir ministrą pirmininką“, – sakė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Markianas Lubkivskis.

Pasak jo, kad toks sąmokslas buvo planuotas, patvirtino ir Ukrainos žvalgybos tarnyba bei specialiosios pajėgos, atsakingos už V. Zelenskio apsaugą.

„Visi dokumentai ir reikalingi įrodymai bus pateikti Tarptautiniam teismui“, – teigė M. Lubkivskis.

Manoma, kad grupuotė „Wagner“ yra susijusi su Jevgenijumi Prigožinu – oligarchu, kuris yra vadinamas Vladimiro Putino „virėju“ ir jį finansuoja.

Tačiau Kremlius ne kartą neigė bet kokius ryšius su grupuote.

Baltieji rūmai: J. Bidenas Varšuvoje susitiko su Ukrainos ministrais

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Varšuvoje susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrais, pranešė Baltieji rūmai.

Tai pirmasis JAV lyderio susitikimas su aukšto rango Kyjivo pareigūnais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Jis vyko „Marriott“ viešbutyje Varšuvos centre, prie miesto traukinių stoties, kur nuo karo pradžios stebimas nuolatinis pabėgėlių iš Ukrainos srautas.

Susitikimo metu J. Bidenas vienoje stalo pusėje sėdėjo su JAV valstybės sekretoriumi Antony'iu Blinkenu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, o priešais juos sėdėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Prieš tai J. Bidenas paskutinįkart matėsi su D. Kuleba vasario 22-ąją Vašingtone. Nuo tada D. Kuleba buvo Lenkijoje susitikęs su A. Blinkenu.

Šeštadienis yra antroji J. Bideno vizito Lenkijoje diena. Prieš tai jis Briuselyje susitiko su Europos Sąjungos (ES) ir NATO lyderiais. Penktadienį jis taip pat susitiko su Lenkijoje, netoli Ukrainos sienos dislokuotais JAV kariais ir pabėgėliams padedančiais pagalbos organizacijų darbuotojais.

Jis išgyrė ukrainiečius, kad šie Rusijos invazijos akivaizdoje parodė savo „tvirtumą“, ir palygino jų pasipriešinimą su prodemokratiškais protestais Kinijos sostinės Tiananmenio aikštėje 1989-aisiais. „Tai yra Tiananmenio aikštė kvadratu“, – teigė JAV prezidentas.

Jis taip pat įvardijo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „žmogumi, kuris, mano nuomone, yra karo nusikaltėlis“. „Manau, kad toks bus ir jo teisinis apibrėžimas“, – pridūrė prezidentas.

J. Bidenas apgailestavo negalįs apsilankyti pačioje Ukrainoje ir savo paties akimis pamatyti, kas ten vyksta.

NATO vadovo pavaduotojas: V. Putinas negali laimėti „neišprovokuoto, nelogiško“ karo

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana (Mirčia Džoanė) šeštadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiras Putinas negali laimėti savo „barbariško karo“ prieš Ukrainą, prasidėjusio prieš daugiau nei mėnesį.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, buvęs Rumunijos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius JAV pabrėžė, kad NATO būtų „priversta imtis tinkamų priemonių“, jei Ukrainoje būtų surengta cheminė ar branduolinė ataka.

Tokį pareiškimą jis padarė po virtinės nerimą keliančių komentarų iš Maskvos, atsisakančios atmesti galimybę, kad ši ginkluotė gali būti panaudota. Vis tik M. Geoana neatskleidė, kokia būtų Vakarų reakcija tokios atakos atveju.

„NATO yra gynybinis aljansas, bet taip pat ir branduolinis aljansas, – kalbėjo generalinio sekretoriaus pavaduotojas. – Jei [Rusija] prieš Ukrainą panaudos cheminius ginklus ar kitokio pobūdžio aukštesnės kategorijos sistemas, iš esmės pasikeistų karo, kurį ponas Putinas pradėjo prieš Ukrainą, pobūdis.“

„Galiu garantuoti, kad NATO yra pasirengusi proporcingai atsakyti“, – pridūrė jis.

Anot M. Geoanos, Rusijos ataka prieš dramos teatrą apgultame Mariupolio uostamiestyje yra „dar vienas įrodymas, kad Putino karas yra neišprovokuotas, nelogiškas, taip pat barbariškas“. Ukrainos valdžia penktadienį pranešė, per tą smūgį žuvo apie 300 civilių gyventojų.

„Tikimės, kad ponas Putinas nesileis dar labiau į karo nusikaltimus ir dar didesnį suverenios valstybės niokojimą“, – sakė NATO pareigūnas.

Vis dėlto, jo teigimu, vasario 24 dieną prasidėjęs brutalus karas turi priešingą poveikį nei tikėjosi V. Putinas, nes invazija tik suvienijo Vakarus ir sudarė sąlygas sustiprinti 30 valstybių gynybinį aljansą.

Per ketvirtadienį vykusį NATO viršūnių susitikimą Aljanso lyderiai sutarė į Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją siųsti keturias naujas Rytų flango kovines grupes. Šį karinį vienetą paprastai sudaro 1–1,5 tūkst. karių.

„Šios grupės jau formuojasi, – sakė buvęs Rumunijos diplomatijos vadovas. – Galiu numanyti, kad tai bus kelių mėnesių klausimas, kol pamatysime šias kovines grupes parengtas ir visiškai funkcionuojančias.“

M. Geoanos nuomone, jei „labai prastai suplanuota ir vykdoma“ karinė kampanija ir toliau užsitęs, V. Putino pajėgoms, anot daugelio stebėtojų, blaškantis mūšio lauke, gali išaugti ir pavojus, kad Rusijos lyderis gali ryžtis kokiam nors menkai pasvertam žingsniui.

„Matome, kad šiuo metu Rusijos karinis planavimas bando iš naujo įvertinti situaciją – bando kompensuoti didžiulius žmonių ir materialinius nuostolius, kuriuos jie patyrė per pirmąjį karo mėnesį“, – kalbėjo NATO pareigūnas.

Anot M. Geoanos, griežtų ekonominių ir individualių sankcijų Rusijai bei didelių karinių nuostolių derinys galiausiai gali priversti V. Putiną pergalvoti savo puolimą Ukrainoje.

„Ponas Putinas tikriausiai patikėjo savo postimperinėmis fantazijomis, manydamas, kad ukrainiečiai juos priims išskėstomis rankomis, – sakė AP pašnekovas. – Iš tikrųjų jie susidūrė su labai aršiu pasipriešinimu. Esame tikri, kad šiandien, net atsižvelgiant į pastiprinimus, tebesiunčiamus į Ukrainą, Rusija neturi pajėgų ir galimybių okupuoti visą Ukrainą.“

M. Geoanos vertinimu, didžiausia V. Putino režimo klaida buvo nepakankamas „Ukrainos kariuomenės drąsos“ ir „Vakarų politinės vienybės“ įvertinimas.

„Remiame Ukrainą įvairiais būdais – gynybiniu, finansiniu, humanitariniu, – teigė rumunų politikas. – Kai ateis laikas, o jis ateis, mes taip pat padėsime Ukrainai atstatyti, atkurti savo valstybę, nes [ukrainiečiai] nusipelno mūsų susižavėjimo, jie nusipelno mūsų paramos.“

J. Bidenas Varšuvoje susitiko su dviem Ukrainos ministrais

Varšuvoje viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį sudalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime su jų kolegomis amerikiečiais, pranešė Baltieji rūmai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas surengs retą vizitą už savo šalies ribų, ko gera, stiprėjant įsitikinimui, kad Kyjivo pajėgos įstengs atremti Rusijos kariuomenės puolimą.

Susitikimas įvyko viešbutyje „Marriott“ Varšuvos centre priešais traukinių stotį, per kurią nuo konflikto Ukrainoje pradžios nuolat plūsta ukrainiečiai pabėgėliai.

J. Bidenas matėsi sėdintis prie ilgo balto stalo tarp JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loido Ostino), atsigręžęs į D. Kulebą ir O. Reznikovą, sakė vienas naujienų agentūros AFP reporteris.

Už jų matėsi Ukrainos ir JAV vėliavos.

Pareigūnai aptarė „Jungtinių Valstijų nesvyruojantį įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

J. Blinkenas ir Ll. Austinas „pažadėjo tolesnę paramą, kad būtų patenkinti Ukrainos humanitariniai, saugumo ir ekonomikos poreikiai“, pridūrė jis.

J. Bideno vėliausias susitikimas su D. Kuleba įvyko Vašingtone vasario 22 dieną, likus dviem dienoms iki Rusijos invazijos pradžios.

D. Kuleba taip pat kovo 5 dieną susitiko su A. Blinkenu Lenkijoje šalia sienos su Ukraina.

J. Bidenas tęsia penktadienį prasidėjusį dviejų dienų vizitą Lenkijoje. Į šią šalį jis atvyko po susitikimų Briuselyje su Europos Sąjungos ir NATO lyderiais.

Po pokalbio su Ukrainos ministrais J. Bidenas Lenkijos prezidentūroje susitiko su valstybės vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Penktadienį JAV prezidentas susitiko su amerikiečiais kariais, laikomais Lenkijoje netoli sienos su Ukraina, taip pat su pagalbos darbuotojais, padedančiais nuo karo pabėgusiems žmonėms.

J. Bidenas gyrė ukrainiečius, pademonstravusius tvirtą „stuburą“ priešinantis Rusijos invazijai, ir lygino jų veiksmus su demokratijos šalininkų protestais Pekino Tiananmeno aikštėje 1989 metais.

„Tai yra Tiananmeno aikštė, pakelta kvadratu“, – kalbėjo Amerikos lyderis.

Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „žmogus, kuris, kalbant atvirai, manau, yra karo nusikaltėlis“.

„Ir manau, kad tai atitiks teisinį apibrėžimą“, – pridūrė J. Bidenas.

Prezidentas sakė norėjęs „savo akimis“ pamatyti Rusijos kariuomenės Ukrainoje sukeltus sugriovimus.

„Ko gera, suprantama, kad man neleido kirsti sienos“, – pridūrė jis.

Kalbėdamasis su kariais J. Bidenas sakė: „Esate vidury kovos tarp demokratijų ir autokratų. Jūsų veiksmai yra svarbūs, išties svarbūs.“

Vėliau šeštadienį J. Bidenas aplankys vieną pabėgėlių centrą ir pasakys svarbią kalbą apie konfliktą Ukrainoje.

Vašingtonas: JAV sankcijos Kinijai kol kas nebūtų „būtinos ar tinkamos“

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) penktadienį pareiškė, kad sankcijos Kinijai šiuo metu „nėra būtinos ar tinkamos“, nes lieka neaišku, kiek Pekinas palaiko invaziją į Ukrainą pradėjusią Rusiją.

„Nemanau, kad šiuo metu tai būtina ar tinkama“, – interviu televizijai CNBC sakė J. Yellen ir pridūrė, kad „vyresnieji administracijos pareigūnai privačiai ramiai kalbasi su Kinija, kad ji tikrai suprastų mūsų poziciją“.

Ji pažymėjo, kad Vašingtonas „būtų labai susirūpinęs, jei [kinai] tiektų ginklus Rusijai ar bandytų apeiti sankcijas, kurias įvedėme Rusijos finansų sistemai ir centriniam bankui. Šiuo metu to nematome.“

J. Yellen taip pat perspėjo, kad galėtų dar išaugti degalų kainos Jungtinėse Valstijose, kur infliacija jau pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio ir mažina prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) populiarumą.

„Negalime atmesti, kad jos galėtų pakilti dar labiau“, – pareiškė iždo sekretorė, bet pabrėžė, jog administracija stengiasi užtikrinti pakankamą naftos ir gamtinių dujų tiekimą, taip pat padėti savo sąjungininkams Europoje.

„Tačiau kai 11-ajai pagal dydį ekonomikai taikomos sankcijos dėl jos siaubingo elgesio Ukrainoje, tiesiog neišvengiamai atsiranda šalutinių poveikių“, – nurodė J. Yellen.

Ukraina siūlo ES savo pačios saugyklas energetikos ištekliams talpinti

Ukraina siūlo Europos Sąjungai (ES) savo pačios saugyklas strateginiams energetikos ištekliams talpinti, šeštadienį pranešė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

H. Haluščenka feisbuke parašė, kad jo šalis turi didžiausias požemines saugyklas visoje Europoje. „Nepaisant Rusijos visapusiškos karinės agresijos, Ukraina išlieka stipri ir patikima Europos partnerė energetinio saugumo klausimu“, – teigė ministras.

Kartu jis pasveikino ES siekį sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių ir bendrai vykdyti pirkimus iš kitų tiekėjų. Pasak H. Haluščenkos, Ukraina solidarizuosis pasiūlydama savo pačios saugyklas.

Ketvirtadienį vykusio ES viršūnių susitikimo metu bloko šalys susitarė bendrai pirkti dujas, suskystintąsias gamtines dujas (SGD) ir vandenilį, siekdamos atsiriboti nuo importo iš Rusijos. Be kita ko, ES pasiekė susitarimą su JAV dėl 15 mlrd. kubinių metrų SGD tiekimo šiais metais.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išgyrė Katarą ir kitas Persijos įlankos šalis kaip „patikimas“ energetikos išteklių tiekėjas. Jos galėtų prisidėti prie situacijos stabilizavimo Europoje, Dohos forume šeštadienį parodytame vaizdo įraše teigė V. Zelenskis.

Ukraina ragina savo sąjungininkus Vakaruose kuo skubiau boikotuoti energetikos išteklių importą iš Rusijos, taip siekiant nubausti Maskvą dėl jos pradėtos invazijos ir atimti iš jos lėšas, kurias ji gali panaudoti finansuodama savo karą.

Tačiau rusiškų dujų tiekimas Vakarams tęsiasi. Neaišku, ar Maskva toliau moka Ukrainai tranzito mokesčius. Šie pinigai Ukrainai yra svarbus pajamų šaltinis.

J. Bidenas: JAV yra šventai įsipareigojusios NATO 5-ajam straipsniui

Jungtinės Valstijos yra „šventai įsipareigojusios“ NATO 5-ajam straipsniui, šeštadienį Varšuvoje per susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda teigė JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Galite tuo pasikliauti... dėl jūsų ir mūsų laisvės“, – teigė J. Bidenas. A. Duda savo ruožtu tikino, kad dėl kaimyninėje Ukrainoje vykstančio karo lenkai junta „didelę grėsmę“.

Okupantai apšaudė Lvivą, sužeisti žmonės

Šeštadienio popietę nuaidėjo trys sprogimai, pasimatė dūmai, kylantys iš už kalvos, netoli vakarų Ukrainos miesto Lvivo, skelbia CNN.

Rusų okupantai raketomis apšaudė Lvovą – tokia žinia pasidalijo ir Lvivo meras Andrejus Sadovy. Jis detalių nekonkretizavo, bet ragino gyventojus neplatinti nuotraukų ar vaizdo įrašų iš bombardavimo vietos ir likti slėptuvėse, pranešė UNIAN.

Lvivo srities karinės administracijos pirmininkas Maksimas Kozitskis pažymėjo, kad apie 16.30 val. netoli Lvovo nugriaudėjo trys galingi sprogimai iš Kryvčicų pusės.

Per suduotus du raketų smūgius nukentėjo mažiausiai penki žmonės, pranešė regiono gubernatorius.

„Suduoti du raketų smūgiai Lvivo teritorijoje, – pranešė Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis. – Preliminariais duomenimis, buvo sužeisti penki žmonės.“

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė miesto centre matę tirštų dūmų kamuolius.

Šie smūgiai buvo reta ataka prieš miestą, kuriam pavyko išvengti įnirtingų kautynių nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusį mėnesį.

Vėliau M. Kozyckis parašė, kad jis jau apsilankė smūgių vietoje ir kad padėtis yra „kontroliuojama“.

Mieste dirbantys AFP reporteriai pranešė, kad į incidentą sureagavo medikai ir ugniagesiai.

Smurtas lig šiol beveik nebuvo palietęs Lvivo, todėl jis pritraukia žmones, bėgančius iš miestų, kuriuos jau kelias savaites yra smarkiai bombarduoja Rusija – pavyzdžiui, iš Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo.

Lvivas yra vos už 70 km nuo sienos su Lenkija, kur šiuo metu lankosi JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas). Savo vizitu jis siekia pademonstruoti paramą šiai NATO narei, į antrą mėnesį įžengus Maskvos puolimui prieš Ukrainą.

J. Bidenas: V. Putinas yra „budelis“, galbūt nepakeitęs savo strategijos Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), šeštadienį Varšuvoje susitikęs su karo pabėgėliais iš Ukrainos, Rusijos lyderį Vladimirą Putiną pavadino „budeliu“.

Paklaustas, ką galvoja apie V. Putiną po susitikimo su pabėgėliais, J. Bidenas atsakė: „Jis yra budelis.“

Baltųjų rūmų vadovas taip pat suabejojo signalais iš Maskvos, kad jos kariuomenė nuo šiol dėmesį daugiausia skirs karo veiksmams Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Paprašytas pakomentuoti galimus Rusijos strategijos pakeitimus, J. Bidenas atsakė: „Nesu tikras, kad jie jų ėmėsi.“

Vietos žiniasklaida: per Rusijos apšaudymą apgadintas Charkivo Holokausto memorialas

Per Rusijos apšaudymą apgadintas Ukrainos Charkivo priemiesčiuose esantis Holokausto memorialas.

Tai šeštadienį pranešė portalas „KharkivToday“. Jis nenurodė, kada surengtas šis smūgis.

Drobickij Jaro memorialas skirtas atminti nacių okupacijos metu 1941–1942-aisiais netoli Charkivo nužudytus 6 000–20 000 žydų ir sovietų kalinių.

Per kautynes Ukrainoje apgadinta ir daugiau Charkive esančių memorialų.

Du Vokietijos regionai uždraudė demonstruoti Rusijos karo simbolį „Z“

Dvi Vokietijos žemės šeštadienį pranešė uždraudusios viešai demonstruoti simbolį „Z“, naudojamą Rusijos kariuomenės per įsiveržimą į Ukrainą.

Žemutinėje Saksonijoje ir Bavarijoje asmenims, kurie rodo šį simbolį per demonstracijas, piešia jį ant automobilių ar pastatų, taip išreikšdami paramą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui, grės iki trejų metų nelaisvės arba bauda.

„Man nesuvokiama, kaip šis „Z“ simbolis gali būti naudojamas mūsų šalyje šiam nusikaltimui pateisinti“, – sakė Žemutinės Saksonijos vidaus reikalų ministras Borisas Pistoriusas.

Lotyniška raidė „Z“, kurios nėra kirilicoje, pirmą kartą pasirodė ant kovinių mašinų, riedėjusių Ukrainos link – galbūt siekiant atskirti jas nuo ukrainiečių transporto priemonių ir išvengti „draugiškos ugnies“.

Nuo to laiko šis ženklas paplito visoje Rusijoje: jį galima pamatyti ant automobilių Maskvos gatvėse, gyventojų drabužių ir profilių rusiškame internete. Šia tendenciją, skatina ir šalies valdžia.

Žemutinėje Saksonijoje taip pat pasitaikė „Z“ demonstravimo atvejų, pranešė šio Vokietijos šiaurės vakarinio regiono Vidaus reikalų ministerija.

Tuo metu Bavarijos teisingumo ministras Georgas Eisenreichas (Georgas Eizenreichas) „dideliu turtu“ pavadino nuomonės laisvę, bet pabrėžė, kad ji „baigiasi ten, kur prasideda baudžiamoji teisė“.

„Prijaučiantys asmenys, Bavarijoje naudojantys Rusijos pajėgų simbolį „Z“, turi žinoti, kad jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už pritarimą nusikalstamoms veikoms“, – perspėjo ministras.

„Neleisime, kad būtų toleruojami tarptautinės teisės pažeidimai“, – pridūrė jis.

Vokietijos federalinis prokuroras anksčiau iškėlė bylą dėl karo nusikaltimų, galimai padarytų Rusijos per invaziją į Ukrainą.

Ukraina: karo metu jau apgadintos ar sunaikintos 59 pamaldų vietos

Nuo karo pradžios Ukrainoje per Rusijos karių smūgius jau apgadinta ar sunaikinta beveik 60 pamaldų vietų, praneša ukrainiečių pareigūnai.

Religiniais reikalais besirūpinanti institucija iki šiol suskaičiavo iš viso 59 pamaldų vietas, kurios buvo apšaudytos. Anot ataskaitos, ypač didelių nuostolių patyrė Ukrainos ortodoksų bažnyčia.

J. Bidenas: pasaulis privalo ruoštis laukiančiai ilgai kovai

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos kova su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis yra dalis „didžiojo mūšio už laisvę“, ir sakė, kad pasaulis turi pasiruošti „priešakyje laukia ilga kova“.

Kalbėdamas prie Karališkosios pilies Varšuvoje J. Bidenas taip pat sakė, kad Rusija „smaugė demokratiją [savo viduje] ir siekė tai daryti kitur“.

Kreipdamasis į Ukrainą, JAV lyderis pabrėžė: „Mes jus palaikome. Taškas.“

Kremlius vykdo slaptą mobilizaciją

Kremlius vykdo slaptą mobilizaciją ir perduoda karinius krovinius Baltarusijai, skelbia „Ukrinform“.

„Ukrinform“ duomenimis, taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje, paskelbtoje feisbuke.

„Dėl būtinybės papildyti atsargas, okupantai vykdo slaptos mobilizavimo ir technikos išvežimo iš ilgalaikės saugyklos priemones. Turimais duomenimis, įranga yra itin nepatenkinamos techninės būklės, išardyta“, – rašoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad Rusijos kariai ir toliau aktyviai naudojasi Baltarusijos transporto tinklu.

Kaip skelbia „Ukrinform“, buvo užfiksuotas karinių krovinių gabenimo oro transportu iš Rusijos teritorijos padidėjimas.

Ukraina teigia, kad jos pajėgos atsikovojo Trostjaneco miestą

Ukraina šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos atsikovojo netoli Rusijos sienos esantį Trostjaneco miestą.

„Nuo Rusijos okupacinių pajėgų išvaduotas Sumų srityje esantis Trostjaneco miestas, – pranešė Ukrainos gynybos ministerija, cituodama šalies 93-iąją brigadą. – Rusijos kariuomenė pabėgo iš Trostjaneco, palikdama savo ginklus, įrangą ir amuniciją.“

Trostjanecas, kuriame prieš karą gyveno maždaug 20 000 žmonių, išsidėstęs Ukrainos rytuose tarp Sumų ir Charkivo miestų. Po Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jis buvo vienas pirmųjų miestų, kuriuos užėmė Maskva.

Pastaruoju metu Rusijos puolimas kaimyninėje šalyje stagnuoja. Ukrainos pajėgos kai kur jau netgi vykdo kontraatakas.

Lvivui smogusios raketos paleistos iš Krymo

Šeštadienį Ukrainos miestui Lvivui smogusios raketos buvo paleistos iš Rusijos aneksuoto Krymo, miesto merą Andrijų Sadovyjų cituoja portalas „Sky News“.

Pasak jo, smūgiai nepareikalavo aukų.

Lvivo srities gubernatoriaus Maksymo Kozystkio teigimu, atakų metu pataikyta į gynybos objektą ir degalų saugyklą.

Iš ligoninės Mariupolyje okupantai per prievartą išvežė gydytojus ir pacientus

Mariupolyje Rusijos kariai jėga išvežė 1-osios miesto ligoninės gydytojus ir pacientus. Ligoninės teritorijoje buvo apie 700 žmonių, skelbia UNIAN.

Kaip teigiama, apie tai pranešė Mariupolio miesto taryba.

„Liudininkų teigimu, okupantai neaiškia kryptimi jėga išvežė medicinos personalą, ligonius ir kitus mariupoliečius, kurie slėpėsi nuo priešo apšaudymų gydymo įstaigos rūsiuose“, – rašoma pranešime.

Kiek mariupoliečių buvo ištremta, iki šiol tiksliai nežinoma.

Kremlius: ne J. Bideno reikalas, ar V. Putinas gali ir toliau valdyti Rusiją

Ne JAV prezidento Joe Bideno reikalas, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ir toliau valdyti savo šalį. Tai šeštadienį pareiškė Kremlius, kurio išsakytus komentarus cituoja „Reuters“ ir BBC.

J. Bidenas prieš tai Varšuvoje pasakė kalbą, kurioje teigė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje.“ Į tai sureagavęs Kremliaus atstovas pareiškė: „Tai ne J. Bideno reikalas. Rusijos prezidentus renka rusai.“

Baltieji rūmai vėliau pridūrė, kad JAV prezidentas neragino pakeisti Rusijos režimo, tačiau siekė pabrėžti, kad V. Putinui negali būti leista daryti įtaką kaimyninėms šalims ir visam regionui.

Mariupolyje – katastrofiška padėtis

Mariupolį Rusijos kariuomenė pavertė griuvėsiais – gyventojai iš bado alpsta gatvėse, o kai kuriuos bombos gyvus palaidojo slėptuvėse. Mieste žuvusiųjų skaičius apytiksliai siekia keturis tūkstančius, skelbia UNIAN.

„Tai – humanitarinė katastrofa, absoliučiai viskas niokojama... Žmonės tiesiog neturi vaistų, gatvėse praranda sąmonę iš bado, nes neturi ką valgyti. Jie slepiasi slėptuvėse, bet ten nukrenta aviacinės bombos ir juos tiesiog gyvus palaidoja. Gatvėse žuvo daug vaikų“, – pasakojo Azovo pulko vadas Denisas Prokopenko.

Jis teigė, kad Rusijos kariai naudoja išdegintos žemės taktiką, dirba su orlaiviais, artilerija, sparnuotinėmis raketomis, taktinių raketų sistemomis. Užpuolikai jau sunaikino daugybę ligoninių, ligoninių ir dramos teatrų.

„Nuo vasario 24 dienos prasidėjus plataus masto invazijai, Mariupolio nepasiekė joks humanitarinis konvojus. Rusijos kariuomenė tai visiškai blokuoja, kad nuslėptų visus nusikaltimus“, – pabrėžė D. Prokopenko.

 

„Žinau, kad žuvo daugiau kaip 40 ir buvo sužeista kelios dešimtys žmonių. Man žinoma apie maždaug dešimties civilių gyventojų žūtį“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Kijevo rytiniame priemiestyje Brovaruose ketvirtadienį sprogus bombai žuvo šeši žmonės, dar dvylika buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto merą Ihorį Sapožko.

Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.

Brovarų meras pridūrė savo „Facebook“ žinutėje pridūrė, kad miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu.

Jis taip pat perspėjo gyventojus perspėti policiją apie pastebėtus įtartinus asmenis arba rastus įtartinus daiktus.

Taip pat Ukrainoje prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos aštuoniolika žmonių žuvo ketvirtadienį per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei, pranešė vietos administracija.

„Žuvo aštuoniolika žmonių – aštuoni vyrai ir dešimt moterų. Šiuo metu tebekasame griuvėsius“, – sakoma Odesos srities administracijos pranešime.

Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, kurio metu naudojama aviacija, raketos ir sausumos pajėgos.

Prezidentas Vladimiras Putinas šią invaziją pradėjo po kelias savaites trukusių ginčų su Vakarais dėl NATO buvimo Rytų Europoje.

Kol kas tai daugiausiai aukų pareikalavęs atskiras šios dienos smūgis, apie kurį praneša Ukrainos pareigūnai. Anksčiau jie skelbė, kad visoje šalyje nuo invazijos pradžios žuvo apie 50 žmonių, įskaitant maždaug dešimt civilių.

Minėta karinė bazė yra už maždaug 100 km į šiaurę nuo Odesos, regione netoli Ukrainos sienos su Moldova.

Atsakymas buvo pateiktas JAV ambasadoriui Maskvoje Johnui Sullivanui (Džonui Salivanui), sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Maskvos perduotas dokumentas yra susijęs su Vašingtono sausio 26-ąją pateiktais Vašingtono pasiūlymais, kuriais atmetami pagrindiniai Maskvos reikalavimai, įskaitant spaudimą oficialiai įsipareigoti, jog Ukraina niekada nebus priimta į NATO.

Rusija savo raštiškuose atsakymuose į JAV pasiūlymus dėl saugumo pareiškė neturinti ketinimų užpulti Ukrainą.

„Nėra jokios Rusijos invazijos į Ukrainą, kurią Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkai anonsuoja dar nuo praėjusių metų rudens, ir ji neplanuojama“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Oro uosto administracija paragino piliečius į jį nevykti, „kad būtų užkirstas kelias plėšimui ir grobstymui“, nurodoma pranešime, kurį cituoja vietos žiniasklaida.

Toks pareiškimas pasirodė oro uoste tvyrant chaosui ir tūkstančiams žmonių bandant palikti šalį po to, kai Talibanas vėl perėmė valdžią Afganistane.

Dramatiškuose socialinių tinklų vaizdo įrašuose matyti chaotiška scena prie kilimo ir tūpimo tako, civiliams gyventojams karštligiškai bandant pakilti jau ir taip perpildytais orlaivių laiptais.

Tai buvo desperatiškas mėginimas patekti į stovintį keleivinį lėktuvą ir pabėgti iš miesto, praėjus dienai nuo vyriausybės subyrėjimo.

Stebint didelei miniai, tie, kas sėkmingai užlipo laiptais, padėjo kitiems, kol kai kurie žmonės kybojo laikydamiesi už laiptų turėklų.

Pabėgti iš sostinės mėginančios panikos apimtos šeimos gabenosi perpildytą bagažą ir vedėsi paskui išsigandusius vaikus.

Padėtis peraugo į tokį sąmyšį, kad JAV kariams teko paleisti į orą įspėjamųjų šūvių, kad atkurtų tvarką, o visi komerciniai reisai buvo atšaukti.

„Esu labai išsigandęs. Čia į orą paleidžiama daug šūvių“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas liudininkas, paprašęs neskelbti jo vardo, kad tai nesutrukdytų jam išvykti.

JAV valstybės departamentas pranešė, kad amerikiečių kariai kontroliuoja oro uosto perimetrą evakuojant ambasados darbuotojus ir tūkstančius afganų, bendradarbiavusių su Vašingtonu, Vakarų šalims nuvertus Talibano režimą po rugsėjo 11-osios atakų Amerikoje.

„Bijome gyventi šiame mieste“

JAV ambasada Kabule tviteryje paragino Amerikos piliečius ir afganus „nekeliauti į oro uostą“.

Tačiau dar tūkstančiai afganų, įskaitant net tuos, kurie neturi jokių ryšių su JAV vadovaujama koalicija, atvyko, besitikėdami palikti šalį, nors neturėjo bilietų ar reikalingos vizos.

Suirutė oro uoste prasidėjo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Talibano lyderiai įsakė savo kovotojams įžengti į Kabulą ir palaikyti tvarką mieste, iš šalies pabėgus Afganistano prezidentui Ashrafui Ghani (Ašrafui Ganiui).

„Bijome gyventi šiame mieste ir bandome pabėgti iš Kabulo“, –sakė 25 metų vyras, prisistatęs Ahmedo vardu.

Daugelį žmonių paskatino atvykti į oro uostą kalbos ar melagienos socialinėje žiniasklaidoje.

„Perskaičiau „Facebook“, kad Kanada siūlo prieglobstį afganams“, – sakė Ahmedas.

„Kadangi tarnavau kariuomenėje,.. yra pavojus. Talibanas neabejotinai mane persekiotų“, – pridūrė jis.

Vašingtonas pranešė evakavęs visus savo ambasados darbuotojus į oro uostą ir kad jie laukia atskirai nuo leidimą keliauti turinčių asmenų.

Kituose socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose taip pat matyti desperatiškos naktinės scenos, kur žmonės mušasi dėl galimybės patekti į krovininį lėktuvą.

Už oro uosto ribų Kabule tvyrojo įtempta rimtis, ginkluotiems sukilėliams patruliuojant gatvėse ir įrengiant kontrolės postus.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime vienas iš Talibano įkūrėjų mula Abdul Ghani Baradaras (Abdul Ganis Baradaras) paragino miesto kontrolę perėmusius kovotojus būti disciplinuotus.

„Dabar atėjo laikas išbandyti ir įrodyti, dabar turime parodyti, kad galime tarnauti savo tautai ir užtikrinti saugumą bei gyvenimo komfortą“, – sakė jis.

Scenos Kabulo oro uoste atgaivino prisiminimus apie chaosą, lydėjusį Vašingtono skubotą pasitraukimą iš Vietnamo 1975 metais. Vis tik dabartinė JAV administracija atmetė tokias paraleles.

„Tai ne Saigonas“, – sekmadienį amerikiečių televizijai pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Atšaukti komerciniai skrydžiai

Pirmadienį buvo atšaukti komerciniai skrydžiai iš Kabulo tarptautinio oro uosto, ten kilus chaosui, kai tūkstančiai afganų dėl Talibano puolimo užplūdo jo peroną, siekdami palikti šalį.

„Iš Hamido Karzajaus oro uosto nekils komerciniai lėktuvai, siekiant užkirsti kelią plėšikavimui. Prašome neskubėti į oro uostą“, – sakoma oro uosto administracijos reporteriams nusiųstame pranešime.